Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Top Management Group“ atstovei advokato padėjėjai Santai Ulinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. V. U. ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei UAB „Top Management Group“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-12-11 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 2927 EUR dydžio skolą, 97,51 EUR dydžio palūkanas, 8 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą 3024,51 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 694 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Preliminarus teismo sprendimas nekeistinas.

Dėl 2017-12-11 preliminaraus sprendimo vykdymo išdėstymo.

Ieškovė nesutiko su šiomis aplinkybėmis pabrėždama, jog atsakovės finansinė padėtis pablogėjo dėl nuo jos pačios valios priklausančių priežasčių ir aplinkybių. Pasirašydama minėtą susitarimą, atsakovė sutiko dėl OOO „TMG“ mokėjimų atidėjimo 3 kartus ilgesniam laikotarpiui, žinojo, kad dėl tokio mokėjimų atidėjimo jos gaunamos pajamos per atitinkamą laikotarpį sumažės ir tai galimai nulems kliūtis tinkamai bei laiku atsiskaityti su kreditoriais, todėl savo valia prisiėmė šią riziką. Atsakovė turėjo ir galėjo iš anksto numatyti su mokėjimų atidėjimu susijusias ekonomines ir teisines pasekmes, be to, būdama sutartinių santykių dalyviu ir turėdama įsipareigojimų kreditoriams, privalo elgtis tokiu būdu, kad nebūtų sudarytos kliūtys tinkamai atsiskaityti su esamais ar būsimais kreditoriais. Atsakovės susitarimas su OOO „TMG“ dėl mokėjimo atidėjimo sudarytas 2017-01-15, t.y. dar iki sudarant 2017-02-28 ir 2017-03-10 vienkartines krovinio pervežimo sutartis, kurių pagrindu susidarė ieškovės reikalaujama priteisti iš atsakovės skola. Užsakydama ieškovės teikiamas krovinio pervežimo paslaugas, atsakovė negalėjo nežinoti, kad nepajėgs atsiskaityti su ieškove krovinio pervežimo sutartyse nustatytais terminais, tačiau šių aplinkybių ieškovei neatskleidė, dėl kitų atsiskaitymo terminų su ieškovė nesitarė. Atsakovė yra verslo subjektas, todėl jos veikla savaime yra susijusi su įsiskolinimų rizika, todėl vien faktas, kad atsakovė turi skolininkų, nesudaro pagrindo suteikti papildomų lengvatų atsakovei išdėstant sprendimo vykdymą. Atsakovė, būdama rūpestinga ir atidi, neabejotinai galėjo ir turėjo bent iš dalies atsiskaityti su ieškove, tačiau nuo 2017-05-05 (paskutinė atsiskaitymo termino diena), t.y. jau daugiau kaip 9 mėnesius atsakovė neparodė iniciatyvos dėl geranoriško atsiskaitymo su ieškove, po ieškinio pareiškimo nepadengė ne tik pagrindinės skolos, bet net ir ieškovės reikalaujamų priteisti 97,51 EUR vėlavimo palūkanų, kaip minimalių ieškovės patirtų nuostolių. Toks atsakovės elgesys neabejotinai negali būti laikomas rūpestingu ir užtikrinančiu ieškovės interesų apsaugą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo (šiuo atveju teismo įsakymo) vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti jo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. D., bylos Nr. 3K-7-61/2011).

Atsakovė kaip esminę priežastį, kodėl jos finansinė padėtis pablogėjo, įvardina aplinkybę, jog ji su savo pagrindiniu klientu OOO „TMG“ sudarė 2017-01-15 papildomą susitarimą, kuriuo susitarė, jog OOO „TMG“ mokėjimus atidės iki 90 dienų. Atkreiptinas dėmesys, jog šis susitarimas buvo sudarytas iki atsirandant atsakovės skolai ieškovei. Teismas sutinka su ieškovės pozicija, jog atsakovė, kaip juridinis asmuo siekiantis pelno, turėjo numatyti tokio susitarimo pasekmes ir jas įvertinti. Todėl nagrinėjamoje situacijoje darytina išvada, jog tokios aplinkybės negali būti vertinamos kaip pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą.

Atsakovė taip pat pateikė ir duomenis apie finansines skolas, DU sąnaudas ir administracines išlaidas už 2017 metus be to ir Maskvos apskrities Arbitražo teismo 2016-04-01 sprendimą, kuriuo atsakovės naudai buvo priteista 18250 EUR dydžio skola. Šie atsakovės teikiami įrodymai neparodo tikrosios atsakovės finansinės būklės, kadangi nėra pateikiami įrodymai apie atsakovės turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kiti įrodymai patvirtinantys atsakovės turimus kreditorinius įsipareigojimus, patiriamas išlaidas, gaunamas lėšas ir t.t.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovės skola ieškovei susidarė pagal 2017-03-27 ir 2017-03-28 sąskaitas, kurios turėjo būto apmokėtos iki 2017-04-05. Taigi, atsakovė jau virš vienerių metų neatsiskaito su ieškove ir nėra sumokėjusi bent dalies skolos, todėl nepagrįstas atsakovės teiginys, jog siekia atsiskaityti su ieškove.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015), tačiau atsakovė nepateikė ir tokių įrodymų.

Iš viso to, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog skolininkas nepateikė pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog yra pagrindas taikyti sprendimo vykdymo išdėstymo institutą.

Dėl preliminariu sprendimu priteistų 480 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo.

Atsakovė nurodo, jog teismas preliminariu sprendimu nepagrįstai priteisė 480 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas, kadangi byloje yra įrodymai tik dėl 300 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidų.

Preliminariu sprendimu teismas iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 694 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 34 EUR dydžio žyminis mokestis, 480 EUR dydžio išlaidos už advokato pagalbą ir 180 EUR dydžio išlaidos vertimams.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė reikšdama pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo sumokėjo ją atstovaujančiam advokatui 197 EUR sumą, t.y. 180 EUR už teisinę pagalbą ir 17 EUR už žyminį mokestį, 2017-10-02 mokėjimo nurodymu. Šios išlaidos buvo priteistos 2017-10-09 teismo įsakymu. Atsakovei pareiškus prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo ir ieškovei pateikus ieškinį, teismas 2017-11-30 nutartimi panaikino 2017-10-09 teismo įsakymą ir toliau ieškovės reikalavimas priteisti skolą buvo nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka kaip to prašė ieškovė.

Ieškovė reikšdama teismui ieškinį kartu pateikė 2017-11-22 mokėjimo nurodymą, kuriuo ieškovė sumokėjo atstovaujančiam advokatui 317 EUR dydžio sumą, t.y. 17 EUR žyminį mokestį ir 300 EUR už teisinę pagalbą, o taip pat ir 2017-11-23 mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina, jog ieškovė patyrė 180 EUR dydžio išlaidas už vertimus. Kadangi teismas priėmė preliminarų teismo sprendimą, šiuo sprendimu buvo priteistos visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir išlaidos patirtos reiškiant pareiškimą dėl teismo įsakymo.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra įrodymai patvirtinantys ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsakovės teiginys, jog teismas be pagrindo priteisė ieškovės naudai 480 EUR bylinėjimosi išlaidas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl baudos skyrimo.

Ieškovė prašo atsakovei skirti 5000 EUR dydžio baudą. Nurodė, jog atsakovė pripažįsta savo skolą ieškovei, tačiau teikia procesinį dokumentą dokumentiniame procese – prieštaravimą. Pateiktais prieštaravimais atsakovė iš esmės siekia ne ginčyti skolos ieškovei faktą ar dydį, bet uždelsti visišką atsiskaitymą su ieškove. Pažymėtina, kad atsakovė teikia prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, tačiau šis klausimas gali būti išspręstas ir po teismo sprendimo įsiteisėjimo, t.y. vykdymo procese pagal atsakovės prašymą teismui arba vykdymo proceso šalių – išieškotojo ir skolininko – susitarimu. Iki ieškinio pareiškimo atsakovė yra nurodžiusi, kad sutiktų dėl skolos mokėjimo dalimis, pradedant nuo 2018 m. kovo mėnesio, todėl teikdama prieštaravimus, atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir siekia kitų tikslų – vilkinti teismo procesą ir tokiu būdu atidėti skolos mokėjimų ieškovei pradžios momentą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-346/2012). Nagrinėjamu atveju teismo nuomone nėra teisinio pagrindo konstatuoti aiškaus atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, todėl ieškovės prašymas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 430 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą.

Iš atsakovės priteistini 34 EUR dydžio žyminis mokestis, 480 EUR dydžio išlaidos už teisinę pagalbą, 180 EUR išlaidos už vertimus, bei 110 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, iš viso – 804 EUR (CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 7 dalis, CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 430 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-12-11 preliminaraus sprendimo nepakeisti ir priteisti iš atsakovės UAB „Top Management Group“, juridinio asmens kodas 303281908, 2927 EUR (dviejų tūkstančių devynių šimtų dvidešimt septynių eurų) dydžio skolą, 97,51 EUR (devyniasdešimt septynių eurų 51 cento) dydžio palūkanas, 8 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą 3024,51 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-10-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 804 EUR (aštuonių šimtų keturių eurų) dydžio bylinėjimosi išlaidas ieškovės E. V. Usarovos, gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), individualaus verslininko valstybinis numeris Rusijos Federacijoje (duomenys neskelbtini), indentifikacinis mokesčių mokėtojo numeris Rusijos Federacijoje (duomenys neskelbtini), naudai.

Galutinis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.