Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičo, Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Rasos Noros Kamantauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. Č. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, D. Č. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, L. K. išteisintas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuosprendžio nuorašą kartu su baudžiamosios bylos medžiaga nuspręsta perduoti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui spręsti klausimą dėl M. Č., D. Č. ir L. K. galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje, teisenai pradėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. Č., D. Č. ir L. K. išteisinti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį juos kaltinant tuo, kad veikdami kartu, 2020 m. liepos 20 d. apie 20.37 val., atvykę automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), iš šios bendrovės nesaugomos teritorijos pagrobė metalo laužą, t. y. 2 metalinius vamzdžius – 20 Eur vertės, 200 l talpos metalinę apvalią statinę 20 Eur vertės ir 2 medienos apdirbimo stakles komplektuojančias dalis (suvirintus U formos rėmus su frezuotomis įdėtinėmis detalėmis laikikliams laikyti) 525 Eur vertės, iš viso pagrobė 565 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.

2. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad staklių komplektuojančios dalys, kurių pagrobimu kaltinami kaltinamieji, vertintinos kaip metalo laužas, jų vertė neviršija 3 MGL sumos, todėl šiuo atveju nėra BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingumą apibūdinančio objektyvaus požymio – pagrobto turto vertės, t. y. padaryta veika atitinka ne nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, o ANK 108 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius. Konstatavęs šią išvadą pirmosios instancijos teismas kaltinamuosius išteisino jiems nepadarius veikos, turinčios nusikalimo požymių.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė Rasa Nora Kamantauskienė (toliau – prokurorė) prašo: panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį; M. Č. pripažinti kalta pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis ją dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausme ir skirti galutinę bausmę – 1 metus 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 10 valandų ir per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą; D. Č. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis ją dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausme ir paskirti galutinę bausmę – laisvė apribojimą 1 metams 6 mėnesiams įpareigojant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį dirbant ne mažiau kaip 10 valandų ir per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą; L. K. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ją dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirti galutinę 3 metų laisvės atėmimo bausmę, į ją įskaityti atliktos bausmės dalį; iš M. Č., D. Č. ir L. K. solidariai priteisti 565 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

3.1. Skunde nurodoma, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendžio motyvai pagrįsti bendraisiais baudžiamosios teisės principais, tačiau ne ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis ar baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu surinktais įrodymais. Duomenų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXI skyriuje įtvirtintas nuostatas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji iš esmės prisipažino, kad pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, tačiau nesutiko su pagrobto turto verte. Teisme kaltinamųjų duoti parodymai apie tai, kas krovė metalą į bagažinę, kokia buvo aplinka, koks metalo svoris, prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams bei ikiteisminio tyrimo metu gautiems duomenims.

3.2. Skunde nesutinkama su teismo išvada, kad staklių komplektuojančios dalys, kurių pagrobimu kaltinami kaltinamieji, yra vertinamos kaip metalo laužas. Teismas tokią išvadą iš esmės grindė tuo, kad bylos eigoje civilinio ieškovo nurodoma turto vertė nuolatos keitėsi į mažėjimo pusę, staklės buvo iškomplektuotos, o atskiros dalys buvo padėtos kartu su šiferio nuolaužomis ir kitu metalo laužu. Teismas staklių iškomplektuotų dalių, kaip metalo laužo, kainą nustatė atsižvelgdamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas metalo laužo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal jose nurodytą juodo metalo laužo supirkimo kainą 2020 m. liepos mėnesį. Teismas nustatė, kad pagrobto turto vertė yra 58,93 Eur. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. Staklių komplektuojančios dalys nėra kasdienė plataus vartojimo prekė, tai yra specifinis įrenginys, jo įsigijimo rinka nėra plati. Pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ komercinį pasiūlymą, medienos staklių 4 vnt. suvirintų U formos rėmų su frezuotomis įdėtinėmis detalėmis laikikliams laikyti kaina, be pridėtinės vertės mokesčio, yra 1 239,67 Eur, su pridėtinės vertės mokesčiu – 1 500 Eur. Atsižvelgiant į MB „(duomenys neskelbtini)“ paskaičiavimą ir įvertinus 30 procentų nusidėvėjimą, buvo nustatyta atitinkama 2 pagrobtų rėmų vertė – 525 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas pateikė ieškinį dėl 565 Eur turtinės žalos atlyginimo, vėliau jį patikslino. Teismo argumentas, kad pagrobtų daiktų rinkos vertė turėtų būti nustatoma būtent pagal pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo sutartį, nepagrįstas ir nemotyvuotas. Iš šių duomenų nėra galimybės palyginti pagrobtų daiktų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytų priduotų metalų specifikacijos, pagaminimo metų ir pan. Todėl nėra pagrindo teigti, kad būtent tokiu būdu turėtų būti nustatoma pagrobtų daiktų rinkos vertė šioje byloje.

3.3. Skunde pažymima, kad nustatant pagrobto turto vertę turi būti vadovaujamasi BPK 20 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis. Būtina atsižvelgti, kad baudžiamojo proceso tikslas yra nustatyti objektyvią tiesą, tikrąsias veikos padarymo aplinkybes, t. y. šiuo atveju ne bet kurių iškomplektuotų staklių dalių, tačiau būtent pagrobtų staklių dalių vertę. Ši aplinkybė svarbi ir žalos atlyginimo kontekste, nes tik kaltas asmuo yra atsakingas už tokio dydžio žalą, kokią jis padarė savo neteisėtais, kaltais veiksmais. Nuosprendyje yra prieštaravimų, kuriems teismas neteikė jokios reikšmės, tačiau jie yra svarbūs pareikšto kaltinimo pagrįstumui įrodyti. Teismas tam tikras nustatytas faktines aplinkybes vertino ne visų ištirtų įrodymų kontekste, padarytos išvados prieštaringos. Tai turėjo įtakos nepagrįsto sprendimo priėmimui. Teismas netinkamai vertino kaltinamųjų, liudytojų parodymus ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė palaikė apeliaciniame skunde pareikštus prašymus ir nurodytus argumentus, prašė apeliacinį skundą tenkinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Civilinio ieškovo įgaliotas atstovas prokurorės skundui pritarė, prašė jį tenkinti. Išteisintieji ir jų gynėjai apeliacinį skundą prašė atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka teismas pabloginti nuteistojo, išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėties negali, išskyrus atvejus kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. nuosprendį skundžia prokurorė, prašydama panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, tokį prašymą argumentuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė pagrobto turto vertę, dėl to nepagrįstai nusprendė, kad pagrobto turto vertė neviršija 3 MGL, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, ar BK 178 straipsnio 4 dalį, nekyla. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, skundžiamą nuosprendį ir apeliacinį skundą, pati atlikusi įrodymų tyrimą, apeliacinio skundo argumentus dėl neteisingo įrodymų vertinimo nustatant pagrobto turto vertę ir teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, atmeta, kaip nepagrįstus.

6. Baudžiamojoje byloje nėra ginčo dėl to, kad išteisintieji M. Č., D. Č. ir L. K. 2020 m. liepos 20 d. apie 20.37 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesaugomos teritorijos (duomenys neskelbtini), pagrobė ten buvusius daiktus (2 metalinius vamzdžius, 20 Eur vertės; metalinę statinę, 20 Eur vertės; dvi medienos apdirbimo staklių komplektuojančias dalis (U formos metalinius rėmus)). Nors išteisintieji M. Č. ir D. Č. savo kaltę pripažino iš dalies, iš jų parodymų turinio matyti, kad vagystės fakto jie neneigė, pripažino, kad kažkokios įmonės teritorijoje į automobilį susikrovė ten buvusį metalą, kurį, kaip metalo laužą, pridavė į metalo supirktuvę (4 t., b. l. 32, 33). Išteisintasis L. K., nors ir teigė, kad staklių detalių nebuvo, pripažino, kad pavogė metalą, kurio sudėties išsamiai nedetalizavo, išskirdamas tik statinę (4 t., b. l. 34). Be to, vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos faktą įrodo vaizdo įrašai iš įvykio vietos, kurių apžiūra užfiksuota kitų objektų apžiūros protokole (1 t., b. l. 57­–60), civilinio ieškovo atstovo G. V. parodymai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje laikytus daiktus (4 t., b. l. 35, 36), kiti bylos duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais įrodymais, įrodančiais, kad išteisintieji kaltinamajame akte nurodytu laiku ir aplinkybėmis pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje buvusį turtą.

7. Apeliaciniame skunde, kaip minėta, nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatyta pagrobto turto, konkrečiai – 2 medienos apdirbimo staklių komplektuojančių dalių (suvirintų U formos rėmų su frezuotomis įdėtinėmis detalėmis laikikliams laikyti) – verte. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pagrobto turto vertę, turėjo remtis MB „(duomenys neskelbtini)“ komerciniame pasiūlyme nurodyta suvirintų U formos rėmų, su frezuotomis įdėtinėmis detalėmis laikikliams laikyti, pagaminimo kaina, o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose sutartyse nurodyta vidutine metalo laužo supirkimo kaina 2020 m. liepos mėnesį.

8. Pagal teismų praktiką, kvalifikuojant veikas pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertės dydis yra kriterijus, pagal kurį aptariama nusikalstama veika atribojama nuo administracinio nusižengimo. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. Bendra taisyklė yra ta, kad turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-699/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-511/2016).

9. Ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodyta, kad dėl pavogtų 2 vnt. medienos staklių dalių bendrovei padaryta 525 Eur žala, kuri nustatyta įvertinus MB „(duomenys neskelbtini)“ komercinį pasiūlymą dėl medienos staklių komplektuojančių dalių kainos, atėmus 30 procentų nusidėvėjimą (1 t. b. l. 65). Pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 27 d. komercinį pasiūlymą, medienos staklių 4 vnt. U formos rėmų su frezuotomis įdėtinėmis detalėmis laikikliams laikyti (su dažymu) kaina yra 1 500 Eur su PVM (1 t., b. l. 46). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas G. V. paaiškino, kad 525 Eur yra komplektuojančių dalių kaina, atėmus nusidėvėjimą, tačiau nepateikė jokių objektyvių įrodymų, už kokią kainą buvo įsigytos sukomplektuotos medienos apdirbimo staklės, kokia įsigijimo metu buvo komplektuojančių dalių, dėl kurių vagystės buvo kaltinami išteisintieji, vertė. Iš jo teisme duotų paaiškinimų matyti, kad bendrovei įsigijus patalpas (buvusias stalių dirbtuves), staklės atskirai perduotos nebuvo, jos buvo atiduotos, už jas atskirai nemokėjo. Atsakyti, ar staklės buvo įtrauktos į bendrovės balansą, civilinio ieškovo atstovas negalėjo. Civilinio ieškovo atstovas teisiamajame posėdyje taip pat tvirtino, kad įsigijus patalpas, ten buvusios 4 ar 5 staklės buvo parduotos, skelbime įvardinta bendra staklių suma buvo 3 000 Eur, tačiau šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų taip pat nepateikė, pasakyti, ar bendrovės buhalterijoje minėtų staklių pardavimo operacijos yra užfiksuotos, negalėjo (4 t., b. l. 35, 36).

10. Kaip nurodyta šios nutarties 8 punkte, nesant duomenų apie pagrobto daikto įsigijimo kainą, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. Kiekvienu atveju išvada dėl konkretaus turto vertės jo pagrobimo metu turi būti pagrįsta ne atskirų įrodymų, o jų visumos vertinimu, kaip tai nurodyta BPK 20 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta teismo pareiga įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Pritariant pirmosios instancijos teismo motyvams dėl turto vertės nustatymo, visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ komerciniame pasiūlyme nurodyta naujo daikto (suvirintų U formos rėmų) sukūrimo (pagaminimo) kaina. Be to, nors nustatant pagrobto turto vidutinę rinkos kainą remtis informacija apie identiško ar tos pačios kategorijos daikto pagaminimo kainą yra galima, jokių kitų patikimų duomenų, patvirtinančių, kad daiktų pagaminimo kaina objektyviai atspindi realią pagrobtų daiktų vertę jų pagrobimo metu, šioje byloje nėra. Kaip minėta, civilinio ieškovo atstovas duomenų apie staklių, jų komplektuojančių dalių įsigijimą, jų kainą, įtraukimą į bendrovės balansą, kitų staklių pardavimą, šių operacijų fiksavimą bendrovės buhalterinėje apskaitoje, nepateikė. Byloje nustatyta, kad U formos metaliniai rėmai buvo iškomplektuoti ir laikomi lauke su kitais nereikalingais daiktais (metalo laužu, šiukšlėmis) (šią aplinkybę nurodė tiek išteisintieji, tiek pats civilinio ieškovo atstovas). Be to, kaip matyti iš civilinio ieškovo atstovo teisme duotų paaiškinimų, staklės nebuvo gamyklinės, jų modelio pasakyti negali, kuriais metais jos padarytos, nežino (4 t., b. l. 36).

11. Atsižvelgiant į paminėtą, taip pat į tai, kad civilinio ieškovo teisiamajame posėdyje nurodyta visų staklių (su komplektuojančiomis U formos detalėmis), kurios nebuvo naujos ir ne gamykliškai pagamintos, vertė nurodyta didesnė, negu atskirų staklės dalių (U formos metalinių rėmų) kaina, pagrobtų daiktų vertės nustatymas išimtinai pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytą naujų staklių komplektuojančių dalių pagaminimo kainą būtų nelogiškas, neatitiktų protingumo, teisingumo kriterijų. Šios išvados kontekste atkreipiamas dėmesys ir į in dubio pro reo principą, pagal kurį visi neaiškumai ir netikslumai, kurių negalima pašalinti, aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nuosprendžio turinys patvirtina, kad į visus vertės nustatymui reikšmės turinčius duomenis buvo atsižvelgta, jie buvo įvertinti nepažeidžiant BPK reikalavimų, nurodyti aiškūs ir bylos duomenimis pagrįstai turto vertės nustatymo pagal metalo lažo supirkimo vidutinę rinkos kainą motyvai, kurių apeliacinio skundo argumentai nepaneigia. Priešingo vertinimo nesuponuoja ir apeliacinėje instancijoje atlikus įrodymų tyrimą gauti duomenys bei nustatytos aplinkybės.

12. Apeliacinėje instancijoje nutarus atlikti įrodymų tyrimą, civilinio ieškovo atstovas buvo įpareigotas pateikti duomenis apie tai, ar medžio apdirbimo staklės buvo įrašytos į perdavimo-priėmimo aktą perimant sandėlyje buvusius daiktus (įrangą), ar jos buvo įvertintos ir įtrauktos į bendrovės turto balansą. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas įpareigotas pateikti kasos pajamų orderius, kvitus, išrašytus pardavus kitas tokio paties pobūdžio medžio apdirbimo stakles, duomenis apie stakles komplektuojančių dalių vertę (4 t., b. l. 119, 126). Civilinio ieškovo įgaliotas atstovas pateikė 2019 m. spalio 10 d. sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 1 d. – 2019 m. gruodžio 31 d. apyvartos žiniaraštį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. spalio 10 d. kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo metalinį garažą su jame buvusiais daiktais (įrenginiais) už bendrą 100 Eur sumą ir ši suma UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėta (4 t., b. l. 136–138). Sąskaitoje faktūroje, kurioje detalizuoti metaliniame garaže buvę objektai, dviejų medžio apdirbimo staklių bendra vertė nurodyta 22 Eur (14 Eur ir 8 Eur). Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas G. V. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad jokių kitų su įrangos įsigijimu susijusių dokumentų neturi, taip pat neturi dokumentų apie kažkokį kitą įsigytos įrangos vertinimą. Paaiškino, kad staklių, kurių detalių vagyste buvo kaltinami M. Č., D. Č. ir L. K., vertė buvo tokia, nes tokia suma buvo įrašyta pardavėjo balanse ir tokią sumą jis įrašė sąskaitoje. Tokia pati suma įtraukta ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą. Turto vertinimas atskirai nebuvo darytas. Civilinio ieškovo atstovas taip pat nurodė, kad pagal skelbimą parduotos staklės nebuvo analogiškos, tokios, kurių vertė buvo 8 Eur, buvo vienintelės. Už stakles mokėjo 8 Eur, sąskaitoje faktūroje yra parašyta. Staklės buvo ne gamyklinės, tačiau nežino, kelintų metų gamybos. Su pirmosios instancijos teismo nurodyta verte nesutinka, nes tai buvo daiktai, su kuriais buvo galima dirbti, galima naudoti. Pradėti veiklą su mediena neketino (4 t., b. l. 148, 149).

13. Šios nutarties 12 punkte nurodytuose dokumentuose užfiksuota informacija apie staklių kainą jų įsigijimo metu, civilinio ieškovo įgalioto atstovo paaiškinimų turinys, juos vertinant kartu su kitomis šioje nutartyje aptartomis aplinkybėmis, patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pagrobto turto vertę ne pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ komerciniame pasiūlyme nurodytą naujų U formos metalinių rėmų pagaminimo kainą, BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė. Civilinio ieškovo atstovas, nors ir nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatyta pagrobto turto verte, apeliacinės instancijos teismo posėdyje objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų, kodėl staklių komplektuojančių dalių vertė turėtų būti pripažįstama didesnė, negu sąskaitoje faktūroje nurodyta staklių (neišskiriant staklių komplektuojančių dalių) vertė, kuri šiuo atveju vienų staklių yra 8 Eur, kitų staklių – 14 Eur, nenurodė. Civilinio ieškovo atstovas patvirtino, kad staklės buvo pasigamintos (savadarbės), jų pagaminimo laiko nežino, nors ir teigė, kad staklės buvo funkcionuojančios (veikiančios), todėl ir jų detalės buvo tinkamos naudoti ir turėjo vertę, staklių tinkamumą naudoti patvirtinančių įrodymų nepateikė. Kaip nurodė pats civilinio ieškovo atstovas, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyto turto, tame tarpe ir medžio apdirbimo staklių, vertinimas nebuvo darytas, o civilinio ieškovo atstovo teiginiai dėl ketinimo stakles parduoti už atitinkamą sumą, nėra teisiškai reikšmingi. Tuo labiau, kad civilinio ieškovo atstovas, nors ir teigė, kad kitas stakles pardavė už gerokai didesnę, nei nurodyta sąskaitoje faktūroje jų kaina, sumą, jokių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų (skelbimo apie parduodamas stakles, dokumentų apie jų pardavimo faktą, už jas gautą sumą ir jos įtraukimą į bendrovės buhalterinę apskaitą) nepateikė.

14. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrobto turto vertę nustatė teisingai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, ir turto vertei neviršijant 3 MGL, pagrįstai sprendė, kad BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo ar BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymius turinti veika nebuvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visus baudžiamosios bylos duomenis, reikšmingus pagrobto turto vertei nustatyti, juos įvertino tiek atskirai, tiek visumos aspektu ir padarė byloje esantiems duomenis bei jų pagrindu nustatytoms faktinėms aplinkybės neprieštaraujančias išvadas, atitinkančias ir teismų praktiką bylose dėl BK 178 straipsnio taikymo. Pirmosios instancijos teismo nustatyta pagrobto turto vertė, kurią nustatant, be kitų aplinkybių, buvo atsižvelgta į vidutinę metalo laužo supirkimo kainą, yra didesnė negu civilinio ieškovo atstovo pateiktuose dokumentuose nurodyta įsigytų medžio apdirbimo staklių kaina, todėl spręsti, kad nuosprendyje nustatyta pagrobto turto vertė – 58,93 Eur, yra aiškiai per maža ir akivaizdžiai neatitinka metalinių U formos rėmų realios rinkos vertės veikos padarymo metu, nėra pagrindo. Tai, kad pagrobto turto vertės nustatymui reikšmės turintys duomenys šioje byloje buvo įvertinti kitaip, negu juos vertina prokurorė, savaime neįrodo pirmosios instancijos teismo padarytos įrodymų vertinimo klaidos ar išvadų dėl turto vertės nepagrįstumo. Kaip minėta, nuosprendyje išdėstyti bylos duomenimis pagrįsti turto vertės nustatymo motyvai, kurių prokurorės pozicija dėl pagrobto turto vertės nustatymo išimtinai tik pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame komerciniame pasiūlyme nuodytą naujų detalių pagaminimo kainą, nepaneigia. Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kaip to prašo prokurorė, nėra pagrindo.

15. Nesant pagrindo išteisintųjų D. Č., M. Č. ir L. K. atžvilgiu priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, nėra pagrindo ir tekinti prokurorės prašymą iš išteisintųjų priteisti civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 565 Eur turtinei žalai atlyginti. BPK 115 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas nenumato galimybės tenkinti civilinį ieškinį ir jo sumą priteisti iš asmenų, kurie buvo išteisinti. Kaip nurodyta BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte, priėmus išteisinamąjį nuosprendį tuo pagrindu, jei kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. Č., M. Č. ir L. K. išteisinęs BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, BPK 115 straipsnio nuostatas taikė tinkamai, ir civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti klausimą išsprendė taip, kaip nurodyta baudžiamojo proceso įstatyme.

16. Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų teikiant teisinę pagalbą išteisintiesiems D. Č. ir M. Č., kurias sudaro 153 Eur (dėl teisinės pagalbos teikimo D. Č.) ir 184,11 Eur (dėl teisinės pagalbos teikimo M. Č.) (4 t., b. l. 106, 111). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, tačiau sprendžiant dėl jų atlyginimo atsižvelgtina ir į tai, pagal kieno apeliacinį skundą buvo nagrinėjama byla, koks bylos išnagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-942/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018 ir kt.).

17. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal prokurorės apeliacinį skundą, kuris atmestas, apliekant galioti išteisinamąjį nuosprendį. Šioje byloje išteisintiesiems D. Č. ir M. Č. buvo paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkti gynėjai, tačiau BPK galimybė išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas iš išteisintųjų nėra numatyta. Atsižvelgiant į tai, išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas iš išteisintųjų D. Č. ir M. Č. nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Noros Kamantauskienės apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš išteisintųjų D. Č. ir M. Č. neišieškoti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.