- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-19
- Bylos Nr.
- e2VP-7217-984/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Skolininkas
- A. U.
- Kreditorius
- L. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjos antstolės Virginijos Meškauskienės pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui A. U., byloje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims – išieškotojai L. M., skolininkui A. U., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Antstolė Virginija Meškauskienė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudos skyrimo skolininkui A. U. už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-29134-1094/2019 (toliau – ir teismo sprendimas, sprendimas), 3.1.2, 3.1.4, 3.3 punktų nevykdymo, t. y. dėl nustatytos A. U. bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku K. U. nevykdymo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja nurodo, kad antstolės kontoroje vykdomas 2020 m. spalio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomasis dokumentas Nr. e2-29134-1094/2019, dėl nustatytos tėvo A. U. bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi K. U.. 2021 m. sausio 4 d. išieškotoja informavo antstolį, kad skolininkas nevykdo teismo patvirtintos bendravimo tvarkos su vaiku 3.1.2, 3.2, 3.1.4 punktų – motina negalėjo pasimatyti su vaiku per 2020 m. Šv. Kalėdų atostogas ir rudens atostogas 2020 spalio 2-11 dienomis, nes skolininkas nesuderino su motina matymosi su vaiku laiko per Šv. Kalėdų atostogas, o nuo vasaros išieškotoja negali pasimatyti su vaiku. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 1 dalimi, 2021 m. sausio 26 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. Pareiškėja nurodo, kad karantino režimas nėra pagrindas apriboti vaiko teisę bendrauti su skyriumi gyvenančia motina, jo metu nenustoja galioti teismų sprendimai, numatantys bendravimo su vaikais tvarką. Byloje nėra duomenų, kad teismo sprendimo nevykdymas yra nulemtas objektyvių, nuo tėvo valios nepriklausančių aplinkybių ir būtinas vaiko saugumui ir (ar) sveikatai ginčo momentu užtikrinti ir (ar) apsaugoti. Vaiko tėvas su kuriuo gyvena vaikas, turi dėti pastangas, kad vaiko teisė į bendravimą su kartu negyvenančia motina būtų maksimaliai įgyvendinta. Šiuo atveju vaiko tėvas, kaip asmuo, atsakingas už vaiko auklėjimą bei ugdymą, pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, privalėjo pasirūpinti tuo, kad vaikas galėtų matytis ir bendrauti su motina nustatytu laiku. Todėl pareiškėja, vadovaudamasi CPK 771 straipsnio 6 dalimi, prašo teismo spręsti klausimą dėl A. U. nubaudimo už teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-29134-1094/2019, nevykdymą, t. y. dėl sprendimo rezoliucinės dalies 3.1.2 p., 3.1.4 – 3.3 p. nevykdymo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo (skolininkas) A. U. atsiliepime prašo netenkinti antstolės prašymo; iš antstolės V. Meškauskienės priteisti A. U. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nagrinėjamu laikotarpiu visoje Europoje jau buvo paskelbtas karantino režimas ir kelionės tapo negalimos. Skolininkas gyvena (duomenys neskelbtini), į Lietuvą atvykti kartu su vaiku skolininkas rizikuodamas vaiko ir savo sveikata objektyviai negalėjo. Pažymėjo, kad pasibaigus karantinui būtų vykęs su vaiku į Lietuvą, kad vaikas galėtų bendrauti su motina, kaip užtikrino tai 2020 m. liepos mėn., kuomet laikinai Lietuvoje buvo atšauktas karantinas, arba išieškotoja būtų atvykusi pas vaiką į (duomenys neskelbtini). Teismo sprendime yra numatyta, kad motina atvyksta bendravimui su vaiku ir su vaiku išvyksta atgal į Lietuvą bei pasibaigus bendravimui pristato vaiką į (duomenys neskelbtini) tėvui, o A. U. teisė atvykti su vaiku į Lietuvą vaiko ir motinos bendravimui yra numatyta kaip alternatyvi. Pagal bendravimo tvarkos 3.2. punktą, motinos ir vaiko bendravimas pagal sprendimo 3.1.2–3.1.4 punktus gali vykti (duomenys neskelbtini), Lietuvoje arba kitoje valstybėje tėvų susitarimu. Tėvas motinai neapribojo galimybės atvykti pasimatyti su vaiku į (duomenys neskelbtini), kaip nustatyta bendravimo tvarkoje; nėra duomenų, kad tėvas būtų atsisakęs padengti motinos skrydžio bilietų išlaidas pagal bendravimo tvarką. Išieškotoja skolininkui nenurodė konkrečių datų, kada pageidautų atvykti bendrauti su vaiku, nepirko skrydžio bilietų, nerezervavo viešbučių (duomenys neskelbtini). Pagal bendravimo tvarkos 3.1.5 – 3.1.6 punktus, būtent L. M. turi pasiimti vaiką bendravimui, todėl jai neatvykus į (duomenys neskelbtini) ir nepasiėmus vaiko, skolininkui negali būti skiriama bauda.
Žemesnės instancijos teismas
4. Su motina nepavyksta tinkamai susitarti dėl bendravimo, kadangi motina siekia taikyti tik jai patogų alternatyvų bendravimo tvarkos 3.1.7 punktą, o ne pagrindinį 3.1.6 punktą. V. N. lanko ugdymo įstaigą, todėl motina turėtų prisitaikyti prie vaiko poreikio mokytis, nes vaikui kelionė į užsienio šalį reikštų prievolę saviizoliuotis ilgesniam laikui ir galimai praleisti dalį numatyto ugdymo. Tėvas ne kartą siūlė L. M. palaukti karantino pabaigos bei kompensuoti bendravimo tvarkos praradimą arba pačiai atvykti į (duomenys neskelbtini) bendravimui su vaiku, kaip numato bendravimo tvarka, tačiau motina nebendradarbiavo. Vaiko sveikata ir jos užtikrinimas pandemijos metu yra svarbiausias tikslas tėvams. Tėvas nevyko į Lietuvą rizikuojant vaiko sveikata ir galimai savo atsakomybe pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnį. Bendravimo tvarkos 3.2. punkte šalys numatė, kad šalių bus sudaromas rašytinis laisvos formos susitarimas, o priešingu atveju, kalta šalis privalės atlyginti kitos šalies patirtas išlaidas, išskyrus force majeure aplinkybes (šiuo atveju pasaulinė pandemija). Pareiškime nėra tinkamai detalizuotas prašymas dėl baudos skyrimo, nenurodomas baudos dydis ir laikotarpis, už kurį ji turėtų būti skiriama. Antstolė nesiuntė teisės aktuose numatyto privalomo raginimo A. U.. Be to, skiriama bauda tokiu atveju atlieka kompensacinę ir skatinamąją funkciją. Nepilnamečio vaiko motina su vaiku bendravo ir bendrauja nuolatos ir nepertraukiamai nuotoliniu būdu. Tokiu atveju, jeigu teismas pripažintų, kad tėvas pažeidė bendravimo tvarką, prašo skirti įspėjimą.
Atsiliepimas
5. Išieškotoja atsiliepime prašo skolininkui skirtį baudą už kiekvieną pažeidimo dieną po 100 Eur (100 Eur x 13 dienų = 1 300 Eur). Taip pat prašo skirti skolininkui kuo didesnę baudą; apibrėžti tolesnes bendravimo tvarkos nevykdymo pasekmes, nustatant minimalią 100 Eur baudą už kiekvieną nesilaikymo dieną. Nurodo, kad skolininkas pažeidė bendravimo aplinkybių suderinimo tvarką, nes vienašališkai nupirko skrydžio bilietus 2020 m. spalio 2 – 11 d., nesuderinęs laiko su motina, o vaiko į Lietuvą šiomis dienomis neatgabeno. 2020 m. spalio 2-11 dienomis karantino Lietuvoje nebuvo, jis buvo įvestas vėliau. Be to, tuo metu vaiko gyvenamojoje valstybėje viruso atvejų skaičius buvo didesnis nei Lietuvoje, motina neturėjo didelio kontaktų skaičiaus, todėl vaiko gabenimas į Lietuvą nebūtų sukėlęs vaikui didesnės rizikos užsikrėsti COVID-19, nei jo gyvenamojoje valstybėje. Be to, motina negalėjo bendrauti su vaiku ir per 2020 m. Šv. Kalėdas (bendravimo tvarkos 3.1.2 p.). Tėvas nesitaria ir dėl motinos bendravimo su vaiku 2021 m. pavasario atostogų metu, nors turi pareigą tai padaryti prieš 2 mėnesius. Toks elgesys yra sistemingas. Karantino režimo buvimas nepašalina A. U. pareigos vykdyti nustatytą bendravimo tvarką. Išieškotoja teigia, kad yra taikomos saviizoliacijos išimtys atvykstantiems į (duomenys neskelbtini): žmonėms, kurie kerta (duomenys neskelbtini) sieną dėl planuojamų ar numatytų tėvų ir vaikų vizitų, po neigiamo COVID-19 testo, kuris turi būti atliktas ne anksčiau, kaip po 3 dienų nuo atvykimo į (duomenys neskelbtini), nėra privaloma saviizoliacija darbo valandomis. Todėl pajamų tėvas neprarastų. Vaikams iki 12 metų, kurie atvyko į (duomenys neskelbtini), saviizoliacija neprivaloma. Pagal dabartines Lietuvoje galiojančias taisykles, jei tėvas pasirinktų vaiką atgabenti į Lietuvą pats, jis Lietuvoje turėtų saviizoliuotis. Tačiau tai netrukdo jam išvykti atgal į (duomenys neskelbtini) kartu su sūnumi, nepasibaigus karantino laikotarpiui (privalomas tik valstybės informavimas apie tai); sūnus galėtų saviizoliacijos laiką leisti motinos (šeimos nario) gyvenamojoje vietoje.
6. Nuotolinis bendravimas su motina pilnavertiškai neužtikrina vaiko poreikių, reikalingas ir tiesioginis ryšys. Tėvas neteisingai interpretuoja bendravimo tvarkos 3.3 punkte nurodytą force majeure aplinkybę, nes šiuo atveju visi skrydžiai nebuvo atšaukti ir valstybių sienos nebuvo uždarytos, todėl kelionės su vaiku buvo galimos. Išieškotoja nurodo, kad jai tinkamos tiek 3.1.6 punkte, tiek 3.1.7 punkte nustatytos galimybės, bet tėvas 2020 m. rudeniui ir Šv. Kalėdoms pasiūlymo motinai atvykti į (duomenys neskelbtini) neteikė, bilietų nepirko. Pažymėjo, kad pagal bendravimo tvarką būtent tėvas įsipareigojo apmokėti kelionių išlaidas, todėl negali nusišalinti nuo šios pareigos. Iš skolininko sistemingo bendravimo tvarkos pažeidinėjimo ir argumentavimo aišku, kad jis ir toliau darys pažeidimus, jei pakankamai didelė bauda nebus paskirta.
7. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad K. U. gyvena su tėvu (duomenys neskelbtini). L. M. ir A. U. iki 2018 m. birželio 30 d. nebuvo įtraukti į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ar Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeima Tarnybai yra žinoma, nes 2020 m. gruodžio 17 d. buvo nagrinėtas A. U. prašymas dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo pandemijos laikotarpiu. Nors įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas turi įstatymo galią ir yra privalomas vykdyti, bendravimo tvarkos laikymasis gali, ir dažnai būna sąlygojamas gyvenimiškų aplinkybių, todėl gali susidaryti situacijos, kai pažodinis teismo procesinio sprendimo vykdymas neatitiks geriausių vaikų interesų. Bendravimo su vaikais tvarką yra būtina vykdyti vadovaujantis pagarbos vienas kitam ir vaikams, geriausių vaikų interesų, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į realias gyvenimo aplinkybes, o tėvų valdžią įgyvendinti protingai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai
8. Byloje nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0015/20/01251, pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-29134-1094/2019, pagal pareiškėjų A. U. ir L. M. (buvusi pavardė – M.) prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Minėtu sprendimu patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nepilnamečio šalių sūnaus K. U. ((duomenys neskelbtini)) gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu. Taip pat sutarties 3 punkte nustatyta motinos bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią:
3.1. Šalys susitaria, kad L. M. su nepilnamečiu sūnumi K. U. bendraus tokia tvarka:
3.1.1. Telefonu, „Viber“, „Skype“, „Facebook“ ir kitomis ryšio priemonėmis kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį nuo 20.00 val. (Lietuvos laiku);
3.1.2. Visais lyginiais metais (2020 m., 2022 m. ir t.t.) per Kalėdų atostogas, kurių tikslus laikas ir trukmė nustatoma bendru šalių sutarimu iki Kalėdų likus ne mažiau nei dviem mėnesiams;
3.1.3. Kiekvienais metais dalį vasaros atostogų (bet kuriuo atveju ne mažiau nei tris savaites), kurių tikslus laikas ir trukmė nustatoma bendru šalių sutarimu iki atostogų pradžios likus ne mažiau nei 2 (dviem) mėnesiams. Šalių sutartą L. M. atostogų su sūnumi laiką, L. M. turi teisę planuoti savo nuožiūra. K. U. vasaros atostogų praleidimas: stovyklos, atostogos su abiejų šalių seneliais, draugais ar kitais asmenimis planuojamas abiejų šalių bendru sutarimu. Jei tai neprieštarauja kitiems vaiko teisėtiems interesams, šalys susitaria nepilnamečio K. U. vasaros atostogas maksimaliai organizuoti Lietuvoje;
3.1.4. Neatsižvelgiant į šios sutarties 3.1.2–3.1.3 punktuose nurodytas atostogas, L. M. turi teisę pasiimti sūnų 3 (tris) kartus per kalendorinius metus po septynias kalendorines dienas, tikslus laikas nustatomas bendru šalių sutarimu iki kiekvieno sūnaus pasiėmimo pradžios likus ne mažiau nei 2 (dviem) mėnesiams;
3.1.5. A. U. įsipareigoja padengti trijų L. M. ir K. U. kelionių per kalendorinius metus išlaidas iš savo asmeninių lėšų pradedant nuo 2020 m. iki kol K. U. sulauks pilnametystės ar šalys susitars kitaip. Kelionės derinamos ne vėliau kaip du mėnesiai prieš kelionės pradžią;
3.1.6. Sutarties 3.1.5 punkte nurodytą vienos iš kelionių išlaidų padengimo įsipareigojimą sudaro:
a) Tiesioginis L. M. skrydžio bilietas iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini);
b) Tiesioginiai L. M. ir K. U. skrydžio bilietai iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą (L. M. ir K. U. grįžimui į Lietuvą);
c) Tiesioginiai L. M. ir K. U. skrydžio bilietai iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) (L. M. ir K. U. grįžimui į (duomenys neskelbtini));
d) Tiesioginis L. M. skrydžio bilietas iš Oslo į Lietuvą (galutiniam L. M. grįžimui į Lietuvą).
Viso vienos kelionės išlaidas sudarys šeši lėktuvo bilietai iš kurių keturi lėktuvo bilietai yra skirti L. M. ir du lėktuvo bilietai skirti K. U..
3.1.7. Kaip alternatyvą 3.1.5–3.1.6 punktuose aprašytiems įsipareigojimams A. U. gali pasirinkti, kad pats asmeniškai atskraidina K. U. į Lietuvos oro uostą ir iš jo sūnų pasiima pasibaigus L. M. ir sūnaus bendravimo dienoms.
3.2. Šalys susitaria, kad L. M. ir nepilnamečio sūnaus K. U. bendravimas (aptartas šios sutarties 3.1.2–3.1.4 punktuose) gali vykti (duomenys neskelbtini), Lietuvoje arba kitoje valstybėje. Nepilnamečio sūnaus perdavimo ar grąžinimo vieta bei laikas nustatomi bendru šalių sutarimu iki atostogų pradžios likus ne mažiau nei dviem mėnesiams.
3.3. Šalys susitaria, kad suderinus L. M. su sūnumi K. U. atvežimo ir (ar) pasiėmimo vietą bei laiką, tarp šalių bus sudaromas rašytinis laisvos formos susitarimas, kurio atšaukimas bus galimas tik esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms. Priešingu atveju kalta šalis privalės atlyginti kitos šalies patirtas išlaidas (pvz., kelionės atvežant sūnų į sutartą vietą išlaidos, lėktuvo bilieto kaina, užsakyto viešbučio kaina ir kt.).
3.4. Šalys susitaria vykstant su nepilnamečiu sūnumi K. U. atostogauti į kitą valstybę (neskaitant N. K. ir Lietuvos), raštu informuoti viena kitą apie valstybę į kurią vykstama, nurodant valstybės pavadinimą ir laikinos gyvenamosios vietos (viešbučio ar kt.) pavadinimą ir adresą.
3.5. A. U. įsipareigoja informuoti L. M. apie ilgalaikę nepilnamečio sūnaus K. U. auklę ir nurodyti jos kontaktinį telefono numerį ir (ar) el. pašto adresą.
3.6. A. U. įsipareigoja nedelsiant informuoti L. M. apie bet kokio pobūdžio problemas, kilusias su socialinėmis įstaigomis, tarnybomis dėl nepilnamečio sūnaus K. U..
3.7. Šalys susitaria informuoti viena kitą apie nepilnamečio sūnaus K. U. nenuolatinę išvyką, nakvynę pas draugus, ugdomąją ar poilsinę stovyklą ir savaitgalio praleidimą ne gyvenamojoje vietoje;
3.8. A. U. įsipareigoja L. M. pagal jos prašymą teikti informaciją apie nepilnamečio sūnaus K. U. lankomas mokyklinio ugdymo įstaigas ir neformaliojo ugdymo įstaigas. Šiame punkte minimą informaciją sudaro ugdymo įstaigos pavadinimas, adresas ir kontaktiniai telefono numeriai. Taip pat A. U. įsipareigoja vaikui pradėjus lankyti mokyklinio ir neformaliojo ugdymo įstaigas, atsakingus asmenis informuoti apie K. U. motiną ir nurodyti ją kaip asmenį, turintį teisę gauti visą su vaiku susijusią informaciją.
3.9. A. U. įsipareigoja informuoti L. M. apie bet kokius nepilnamečio sūnaus K. U. sveikatos sutrikimus, taip pat pateikti šeimos gydytojo kontaktinius duomenis. Jeigu nepilnamečiam vaikui skiriamas stacionarus gydymas, A. U. apie tai L. M. informuoja nedelsiant ir suteikia informaciją apie priežastį (ligą, traumą ir kt.), taip pat nurodo gydymo įstaigos pavadinimą, adresą ir nepilnamečio sūnaus gydytojų kontaktinius duomenis. A. U. taip pat įsipareigoja vienas nepriimti sprendimo dėl nepilnamečio sūnaus intervencinio gydymo/ operacijos be aiškiai išreikšto L. M. sutikimo, išskyrus neatidėliotinus ir skubius atvejus. Taip pat A. U. įsipareigoja informuoti vaiką gydančius specialistus apie K. U. motiną ir nurodyti ją kaip asmenį, turintį teisę gauti visą su vaiku susijusią informaciją.
3.10. Bendravimo su vaiku metu L. M. privalo sudaryti sąlygas vaikui bendrauti telefonu ar elektroninio ryšio priemonėmis su A. U..
9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad minėto sprendimo pagrindu priimtas 2020 m. spalio 13 d. vykdomasis raštas, kuris 2020 m. spalio 19 d. buvo pateiktas antstolei vykdyti. 2020 m. spalio 23 d. priimtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir Tarnybai skirtas patvarkymas dėl informacijos pateikimo. Taip pat 2020 m. spalio 23 d. antstolės priimtas raginimas vykdyti sprendimą. Tiek raginimas vykdyti sprendimą, tiek patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti buvo išsiųsti skolininkui jo el. paštu: (duomenys neskelbtini). Iš vykdomosios bylos Nr. 0015/20/01251 kopijos nustatyta, kad išieškotoja antstolei pateikė nenustatytos datos prašymą, kuriame nurodo, jog skolininkas nevykdo pareiškėjų sutartos bendravimo tvarkos, neleido pasimatyti su sūnumi 2020 m. spalio 2 – 11 dienomis, 2020 m. Šv. Kalėdų laikotarpiu (v. b. kopijos 35 l.). Taip pat pateikta išieškotojos 2021 m. sausio 4 d. el. laiško antstolių kontorai kopija. Nurodoma, jog tėvas griauna motinos ir vaiko ryšį, neleisdamas motinai matytis su vaiku, savavališkai, nesitardamas paskiria susitikimo laiką. Prašoma kreiptis į teismą dėl priverstinio sprendimo vykdymo. Pateikta išieškotojos 2018 m. gruodžio 18 d. el. laiško antstolių kontorai kopija, kurioje nurodoma, jog bendravimo tvarka nėra vykdoma, persiunčiamas išieškotojos laiškas Tarnybai, kuriame išieškotoja nurodo bendravimo tvarkos nevykdymo aplinkybes. Teigia, kad skolininkas nevykdo bendravimo tvarkos 3.1.2, 3.2, 3.1.4 punktų – motina negalėjo pasimatyti su vaiku per 2020 m. Šv. Kalėdų atostogas ir rudens atostogas 2020 spalio 2-11 d. Skolininkas antstolei pateikė nenustatytos datos paaiškinimą, kuriame nurodė, jog dėl COVID-19 viruso plitimo neturi galimybės įvykdyti bendravimo tvarkos. Remiasi rekomendacijomis nekeliauti į užsienio valstybes. Nurodo, jog atsisakė vykti su vaiku pas motiną į Lietuvą bendravimui, nes tai galimai būtų lėmę finansinius nuostolius, skolininko negalėjimą dirbti ir vaiko negalėjimą lankyti ugdymo įstaigos dėl saviizoliacijos bei dėl galimo sveikatos sutrikdymo. Remiasi santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.3 punkte nustatyta galimybe nevykdyti bendravimo tvarkos dėl force majeure aplinkybių, kuriomis skolininkas laiko COVID-19 pandemiją (v. b. kopijos 37 l.).
10. Antstolė 2021 m. sausio 26 d. priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-15-1650, kuriuo nustatė, kad skolininkas nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-29134-1094/2019, nustatytos motinos L. M. bendravimo tvarkos su sūnumi K. U..
Dėl įpareigojimo nevykdymo
11. CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. CPK 771 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, <...>, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal šio straipsnio 6 dalį – jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, <...>, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. <...> Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojos naudai. Jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje (CPK 771 straipsnio 7 dalis).
12. Sprendžiant dėl teismo sprendimo nevykdymo, už kurį skirtina bauda, nagrinėjamu atveju aktualus yra CK 3.170 straipsnis, kuriame nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Taigi, tiek kartu su vaikais, tiek skyrium gyvenantis tėvas (motina) turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais nesvarbu, kur jis gyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Nepakankamo abiejų ar vieno iš tėvų bendradarbiavimo aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga, sprendžiant dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo neįvykdymą.
13. Ivertinus 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-29134-1094/2019 patvirtintas motinos bendravimo su vaiku tvarkos sąlygas, darytina išvada, kad šalys numatė susitarimo galimybes dėl bendravimo su vaiku laiko, bendravimo valstybės ir kt. Pavyzdžiui, bendravimo tvarkos 3.1.2 – 3.1.5, 3.2 – 3.4 punktuose nustatyta, jog tėvai, prieš kiekvieną motinos bendravimą su vaiku, susitaria dėl tikslaus bendravimo ir kelionės laiko likus ne mažiau, kaip 2 mėnesiams iki kelionės pradžios. Susitarė, kad vaiko bendravimas su motina gali vykti tiek Lietuvoje, tiek (duomenys neskelbtini), tiek kitoje šalyje tėvų sutarimu (sutarties 3.2. punktas). Pažymėtina, kad minėtos sutarties sąlygos nustato tėvams pareigą tartis dėl minėtų bendravimo tvarkos vykdymo aspektų (laiko, vietos, vaiką gabenančio bei pasiimančio tėvo ir t.t.).
14. Skolininkas tiek šalių susirašinėjime, tiek atsiliepime neginčija, jog motinai nebuvo suteikta galimybė bendrauti su vaiku nurodytomis dienomis. Skolininkas motyvuoja bendravimo tvarkos nevykdymą motinos nebendradarbiavimu, COVID-19 ligos plitimu ir grėsme vaikui užsikrėsti, bendravimo tvarkos 3.3 punkto sąlyga, numatančia išimtį, kuomet šalių susitarimo nesilaikymas galimas tik esant force majeure aplinkybei, kurią skolininkas laiko COVID-19 liga, taip pat motyvuoja grėsme, kad bus patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnį – tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams. Teigia, kad Europoje jau buvo paskelbtas visuotinis karantino režimas ir kelionės tapo negalimos. Nė su vienu iš šių argumentų teismas negali sutikti.
15. Iš vykdomosios bylos Nr. 0015/20/01251 kopijos, civilinėje byloje Nr. e2VP-7217-984/2021 pateiktų tėvų susirašinėjimų ir kitų duomenų nustatyta, kad išieškotoja 2020 m. birželio, rugsėjo, spalio bei 2021 m. sausio mėn. siekė susitarti su skolininku dėl jos atvykimo į (duomenys neskelbtini) bendrauti su vaiku arba skatino skolininką atgabenti vaiką bendravimui į Lietuvą. Tai įrodo pateiktas 2020 m. spalio 16 d. susirašinėjimas, kuriame motina rašo: „Artėja Kalėdos. Pagal sutarti per šias Kalėdas turi būti su manimi K.. 1. Ar skraidinsi, ar man pirksi bilietus ar močiutei Ar dar kam?“. Skolininkas į šią žinutę atsakė: „Viskas priklausys nuo Covid 19 situacijos“. Į kitas motinos žinutes, kuriomis ji siūlė derinti bendravimo laiką ir (ar) vietą skolininkas taip pat atsakydavo trumpomis frazėmis, kaip: „Negaliu tau nieko prižadėti, nes viskas priklausys nuo karantinavimosi situacijos“; „neaišku kokia situacija bus dėl Covid-19“. Iš susirašinėjimo turinio nustatyta, kad tėvas arba neatrašo motinai, arba atrašo trumpomis frazėmis, nederina bendravimo laiko. Tokiu būdu skolininkas iš esmės nusišalino nuo pareigos derinti su motina bendravimo su vaiku laiką.
16. Teismas nesutinka su skolininko argumentais, jog motina siekia įgyvendinti tik jai patogų sutarties 3.1.7 punktą, kuris numato alternatyvą, jog tėvas gali atgabenti sūnų į Lietuvą bendravimui su motina ir jį pasiimti, nes iš 2020 m. spalio 16 d. susirašinėjimo nustatyta, kad išieškotoja skolininkui siūlė tiek minėtą alternatyvą, tiek nupirkti jai ir vaikui skrydžio bilietus į (duomenys neskelbtini) ir į Lietuvą, kaip nustatyta bendravimo tvarkos 3.1.5 – 3.1.6 punktuose. Skolininkas 2020 m. birželio 15 d. šalių susirašinėjime pateikė motinai savo ir sūnaus lėktuvų bilietų kopijas, iš kurių matyti, jog vaikas su tėvu turėjo keliauti lėktuvu iš Palangos oro uosto į (duomenys neskelbtini) oro uostą 2020 m. spalio 11 d. (t. y. grįžti į (duomenys neskelbtini)). Tačiau 2020 m. spalio 1 d. skolininkas parašė žinutę motinai, jog su vaiku negrįš į Lietuvą, dėl „esamos situacijos“ ir dėl to, jog remiasi force majeure išimtimi. Byloje nėra duomenų, kad 2020 m. spalio 2-11 d. vaikas bendravo su motina, o motinos teiginio, kad vaikas nebuvo pristatytas bendravimui 2020 m. spalio 2-11 d. neginčijo ir skolininkas atsiliepime. Pažymėtina, jog iš šalių susirašinėjimo negalima daryti išvados, jog skolininkas derino su išieškotoja minėto skrydžio konkrečias datas. Iš motinos žinučių turinio matyti, kad motinai vaiko atskraidinimo iš išskraidinimo laikas buvo netikėtas, todėl darytina išvada, jog skolininkas pažeidė bendravimo tvarką, nederino su motina atvykimo laiko ir aplinkybių.
17. Teismų praktikoje konstatuota, jog aplinkybė, kad šalyje įvestas karantino režimas savaime nėra pagrindas apriboti vieno iš tėvų teisę bendrauti ir matytis su vaiku. Taigi skolininko vienasmenis situacijos vertinimas, kad sūnus karantino metu neturėtų matytis su motina yra nepagrįstas (pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1390-854/2020). Teismui nėra pateikta duomenų, kad motina nesilaikė karantino režimo laikotarpiu numatytų apribojimų, siekė sudaryti tokias sąlygas, kurioms esant rizikuotų savo sūnaus sveikata. Tėvas apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, kad nesudarys sąlygų motinai bendrauti su vaiku, nes tai gali pakenkti vaiko sveikatai, tačiau to niekaip nepagrindė. Šalys 3.1.5 – 3.1.6 punktuose numatė kelionių išlaidų padengimo tvarką, kurioje nustatyta, jog A. U. padengs 3 motinos ir vaiko kelionių per kalendorinius metus išlaidas, t. y. padengs motinos ir vaiko kelionių (lėktuvo bilietų) tarp (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos išlaidas. Be to, 3.1.7 punkte nustatė alternatyvią galimybę, jog tėvas atvyksta į Lietuvą kartu su vaiku ir jį pasiima atgal pasibaigus bendravimui su motina. Teismas pažymi, jog bendravimo tvarkos 3.1.5 – 3.1.6 punktuose numatyta kelionių išlaidų padengimo tvarka nenustato, kuris iš tėvų privalo pirkti bilietus motinos kelionei į (duomenys neskelbtini) ir vaiko gabenimui į Lietuvą bei atgal. Šalys dėl minėtų aplinkybių privalo susitarti, bendradarbiauti, tačiau iš pateiktų duomenų darytina išvada, kad skolininkas nevykdė šios pareigos, išieškotojai inicijuojant šalių tarimąsi (CPK 178 straipsnis).
18. Taip pat teismas nesutinka, jog vaiko gabenimo į Lietuvą atveju kiltų grėsmė, kad skolininkas bus patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnį. Skolininko minėtame 2020 m. gruodžio 7 d. Tarnybos atsakyme yra nurodyta, kad už tėvo valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams gali kilti administracinė atsakomybė pagal minėtą straipsnį, tačiau nėra nurodyta, kad tokia atsakomybė grėstų vaikui sudarant sąlygas bendrauti su motina Lietuvoje ar (duomenys neskelbtini). Be to, minėtas ANK straipsnis apima ir vaiko intereso bendrauti su skyrium gyvenančia motina neįgyvendinimą, kai tėvas turi pareigą laikytis nustatytos motinos bendravimo su vaiku tvarkos bei jos sąlygų. Tarnybos rašte pažymėta, kad teismo sprendimas turi būti vykdomas taip, kaip nurodyta jo rezoliucinėje dalyje, skolininkui išaiškinta, kad už teismo sprendimo nevykdymą antstolis, vykdantis vykdomąją bylą, gali kreiptis į teismą dėl baudos skolininkui skyrimo. Todėl skolininkas neteisingai interpretuoja 2020 m. gruodžio 7 d. Tarnybos atsakymą, ANK 73 straipsnio taikymą.
19. Pagal bendravimo tvarkos 3.3 punktą, šalims suderinus vaiko atvežimo ir (ar) pasiėmimo vietą bei laiką, tarp šalių bus sudaromas rašytinis laisvos formos susitarimas, kurio atšaukimas bus galimas tik esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms. Tačiau nustatant ar susiklosčiusi padėtis gali būti vertinama kaip force majeure aplinkybė, teismas atsižvelgia į konkrečios bylos aplinkybes. Minėta, jog byloje nėra įrodymų, kad 3.3 punkte numatytas susitarimas tarp šalių buvo sudarytas. Pažymėtina, jog nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.212 straipsnio 1 dalis).
20. Teismo vertinimu, būtent šiuo atveju negalima laikyti Covid-19 force majeure aplinkybėmis. Šiuo atveju bendravimo tvarkos nevykdymas nėra susijęs su aplinkybėmis, kurių skolininkas negalėjo kontroliuoti, nes skolininkui nebuvo pašalinta galimybė tiek keliauti su vaiku į Lietuvą ir atgal į (duomenys neskelbtini), tiek nupirkti skrydžio bilietus motinai atvykti pas vaiką į (duomenys neskelbtini) ir įvykdyti bendravimo tvarką.
21. Bendravimo tvarkoje nėra detalizuojama, kokios konkrečiai aplinkybės yra laikomos nenugalimos jėgos aplinkybėmis. Force majeure aplinkybė galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jeigu užsienyje gyvenančių asmenų patekimas į Lietuvą ir (ar) išvykimas iš Lietuvos būtų uždraustas, būtų atšaukti visi skrydžiai, pan. Nesutiktina su skolininko argumentais, jog konstatuoti, kad A. U. nesilaiko bendravimo tvarkos, tarp šalių turi būti sudarytas rašytinis susitarimas pagal bendravimo tvarkos 3.3 punktą. Pažymėtina, kad pagal minėtą punktą, susitarimas sudaromas tik suderinus motinos ir vaiko atvežimo ir (ar) pasiėmimo vietą bei laiką. Šiuo atveju nustatyta, kad šalių susitarimas dėl minėtame punkte nurodytų aplinkybių iš viso nebuvo pasiektas dėl skolininko nebendradarbiavimo ir atsisakymo bendradarbiauti su motina.
22. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir (duomenys neskelbtini) sveikatos departamento viešai skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad nuo 2021 m. sausio 29 d. į Norvegiją leidžiama atvykti tik (duomenys neskelbtini) piliečiams ir užsienio šalių piliečiams, gyvenantiems (duomenys neskelbtini). Taigi tiek 2020 m. spalio mėn., tiek per 2020 m. Šv. Kalėdas minėtas draudimas nebuvo taikomas. Be to, tam tikriems asmenims, be kita ko, užsienio šalių piliečiams, kurie atvyksta bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais, taikoma išimtis iš minėtos taisyklės.
23. (duomenys neskelbtini) sveikatos departamento interneto tinklapyje skelbiamoje informacijoje nurodoma, kad vaikams, kurie atvyksta į (duomenys neskelbtini) ir nėra sulaukę 12 metų amžiaus saviizoliacija nėra privaloma ir tai galioja šios nutarties priėmimo dieną. Todėl nesutiktina su skolininko argumentais, kad vaikas, grįžęs iš Lietuvos, būtų priverstas saviizoliuotis.
24. Taip pat iš (duomenys neskelbtini) sveikatos departamento skelbiamos informacijos nustatyta, kad žmonėms, kurie kerta (duomenys neskelbtini) sienas dėl planuojamų ar numatytų tėvų ir vaikų vizitų ar bendros vaikų gyvenamosios vietos atveju, po neigiamo greitojo antigenų testo „PGR“, nėra privalomas karantinas darbo ir mokyklos valandomis, jei testas paimtas ne anksčiau kaip po 3 dienų nuo atvykimo į (duomenys neskelbtini). Laisvalaikiu jie turėtų būti karantine 10 dienų arba tol, kol neigiamas greitasis antigenų testas bus atliktas, bet ne anksčiau kaip praėjus 7 dienoms po atvykimo į (duomenys neskelbtini). I. N. sveikatos departamento interneto tinklapyje buvo atnaujinta 2021 m. vasario 4 d.
25. Taigi vaiko tėvui grįžus iš Lietuvos, pagal minėtą išimtį, laikantis numatytų sąlygų, nebūtų privaloma saviizoliacija darbo valandomis. Taip pat pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu tėvas su vaiku atvyktų į Lietuvą, jam ir sūnui būtų privaloma saviizoliacija, tačiau pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos viešai skelbiamą informaciją, asmenys, gyvenantys ar dirbantys užsienyje, taip pat asmenys, kuriems būtina išvykti sveikatos priežiūros tikslais, gali išvykti iš Lietuvos nepraėjus izoliavimo laikotarpiui, ne vėliau, kaip per 24 val. iki išvykimo informavus Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Be to, saviizoliacijos laiką galima sutrumpinti ne anksčiau, kaip 7-ą izoliacijos dieną savo lėšomis atlikus koronaviruso (PGR) tyrimą ir gavus neigiamą rezultatą. Taigi net atvykęs į Lietuvą, skolininkas turėtų galimybę arba išvykti atgal į (duomenys neskelbtini), nepasibaigus saviizoliacijos laikotarpiui, arba sutrumpinti saviizoliacijos laikotarpį atlikdamas (PGR) tyrimą.
26. Minėtą informacija skelbiama interneto puslapiuose: (duomenys neskelbtini); https://sam.lrv.lt/lt/news/prevenciniai-veiksmai-del-naujojo-koronaviruso-informacija-nuolat-papildoma/koronavirusas/aktuali-informacija-griztantiems-ir-atvykstantiems-i-lietuva.
27. Dalį minėtos informacijos, kaip nustatyta iš šalių susirašinėjimo, išieškotoja pateikė skolininkui dar mėgindama tartis dėl galimo bendravimo su vaiku laiko. Taigi iš nurodytos informacijos darytina išvada, kad skolininkui nėra pašalinta galimybė vykdyti nustatytą bendravimo tvarką, taigi ir nėra pagrindo laikyti keliavimo apribojimus force majeure aplinkybėmis.
28. Pažymėtina, kad skolininkas neteikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų jo atsiliepime nurodomas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Teismas nesutinka su skolininko nuomone, kad jo veiksmuose nėra sistemingo sutarties pažeidimo. Išieškotoja pateikė į bylą šalių 2021 m. sausio 15-27 d. susirašinėjimą iš kurio matyti, kad skolininkas, išieškotojai prašant susitarti dėl vaiko atvykimo į Lietuvą pavasario atostogų metu, teigia, kad viskas priklausys nuo karantinavimosi situacijos; teigia, kad šiuo metu neplanuoja jokių kelionių. Taigi darytina išvada, kad tėvas ir toliau neketina keisti savo elgesio ir tartis su motina dėl bendravimo tvarkos vykdymo. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad pilnavertiškam vaiko bendravimui su motina nepakanka bendravimo elektroninėmis ryšio priemonėmis, nes vaiko tinkamam vystymuisi ir ryšio su motina stiprinimui reikalingas tiesioginis, betarpiškas tarpusavio bendravimas. Negalima laikyti, kad vaiko betarpiško bendravimo su motina prarastas laikas gali būti kompensuojamas nuotoliniu bendravimu, kaip nurodo skolininkas.
29. Sprendimų vykdymo instrukcijos 47 straipsnyje nurodyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismas neturi pagrindo sutikti su skolininko nuomone, jog antstolė neišsiuntė raginimo įvykdyti teismo sprendimą skolininkui, nes kaip buvo minėta, iš vykdomosios bylos Nr. 0015/20/01251 kopijos nustatyta, kad tiek 2020 m. spalio 23 d. raginimas vykdyti sprendimą, tiek 2020 m. spalio 23 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti buvo išsiųsti skolininkui jo el. paštu ir gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).
30. Taip pat nesutiktina, jog nėra tinkamai detalizuotas prašymas dėl baudos skyrimo, nenurodant baudos dydžio ir laikotarpio už kurį ji turėtų būti skiriama. Pažymėtina, kad šiuo atveju antstolis nurodė konkrečius laikotarpius už kuriuos prašoma paskirti baudą – 2020 m. spalio 2-11 d. bei 2020 m. Kalėdų laikotarpis, kuris pagal bendravimo tvarkos 3.1.2 punktą, nustatomas šalių sutarimu bei nėra apibrėžtas. Be to, CPK 771 straipsnyje nėra nustatyta pareiga antstoliui nurodyti konkrečią skirtinos baudos sumą, nes baudos sumą nustato teismas.
31. Teismas plačiau nepasisako dėl išieškotojos ar skolininko argumentų apie bendravimo tvarkos 3.6 punktą ir bendravimą su vaiku 2020 m. vasaros laikotarpiu, taip pat dėl (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos institucijos galimo tyrimo šalių vaiko atžvilgiu ar galimai pablogėjusio elgesio mokykloje, nes tai nėra šios bylos dalykas (kreipiamasi dėl bendravimo tvarkos 3.1.2 p., 3.1.4 – 3.3 p. nevykdymo).
32. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, šiuo atveju galima konstatuoti, jog skolininkas nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-29134-1094/2019, nustatytos motinos L. M. bendravimo tvarkos su sūnumi K. U. 3.1.2 p., 3.1.4 – 3.3 punktų. Skolininkas šiuo atveju neįrodė, jog tinkamai vykdė bendravimo tvarką ar negalėjo jos įvykdyti dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Todėl šioje byloje yra pagrindas spręsti dėl baudos skolininkui skyrimo (CPK 178 straipsnis, CPK 771 straipsnio 7 dalis).
Dėl skirtinos baudos dydžio
33. CPK 145 straipsnio 9 dalis ir 771 straipsnio 6 dalis numato galimybę skirti baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo atveju bauda skiriama ne dėl delsimo įvykdyti sprendimą, o dėl konkrečių teismo procesinio sprendimo nevykdymo epizodų, todėl nutaria skirti skolininkui vienkartinę baudą (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
34. Spręsdamas dėl baudos dydžio, teismas atsižvelgia į skolininko nurodytas aplinkybes, jog nėra duomenų, kad skolininkas būtų draudęs motinai atvykti į (duomenys neskelbtini) ir atsisakęs kompensuoti išieškotojai atvykimo išlaidas. Teismas neturi duomenų, kad tėvas siekia visiškai apriboti vaiko bendravimą su motina, nes byloje nustatyta, kad vaikas bendravo su motina betarpiškai vasaros atostogų metu ar kitu laiku nuotolinio ryšio priemonėmis. Teismas atsižvelgia į tai, kad kreipiamasi į teismą dėl baudos skolininkui skyrimo pirmą kartą, nėra tikslo skirti itin didelės baudos skolininkui, nes baudos skyrimo tikslai (skatinti skolininką įvykdyti sprendimą ir kt.) šiuo atveju gali būti įgyvendinami ir skiriant mažesnio dydžio, nei nustatyta CPK 771 straipsnio 6 dalyje, baudą. Todėl teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes ir remdamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, skiria skolininkui 200 Eur dydžio vienkartinę baudą išieškotojos L. M. naudai (CPK 18 straipsnis, 593 straipsnis, 771 straipsnio 1, 6 dalys).
35. Teismas netenkina išieškotojos prašymo apibrėžti tolesnes bendravimo tvarkos nevykdymo pasekmes skolininkui, nustatant minimalią 100 Eur baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną, nes tokios galimybės nenumato CPK 771 straipsnis. Tačiau teismas skolininkui išaiškina, kad jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų nevykdo privalomo teismo sprendimo, teismas skolininkui gali vėl pritaikyti priemones, numatytas CPK 771 straipsnio 6 dalyje.
36. Teismas išaiškina suinteresuotiems asmenims, kad bet kuris iš tėvų, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių negalima vykdyti teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydami pakeisti teismo sprendimą, vadovaujantis CK 3.53 straipsnio 3 dalimi. Tokį prašymą (ieškinį) gali pareikšti tiek abu tėvai kartu, tiek vienas iš tėvų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
37. Skolininkas atsiliepimu prašė iš antstolės V. Meškauskienės priteisti A. U. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi šiuo atveju antstolės prašymas tenkintas, skolininko bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291, 292 straipsniais,
nutaria:
Prašymą tenkinti.
Skirti A. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur vienkartinę baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-29134-1094/2019 nustatytos motinos L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarkos su sūnumi K. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) nevykdymą, išieškotojos L. M. naudai.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.