Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nubaustojo A. J. atstovo K. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarimo, kuriuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriaus 2016 m. gegužės 10 d. nutarimas, kuriuo A. J. (A. J.) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos 188⁶ straipsnio 1 dalį 506 Eur dydžio bauda, paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriaus 2016 m. gegužės 10 d. nutarimu A. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, įmonės registracijos adresas – (duomenys neskelbtini), laikotarpiu 2015-12-15 00.00 val. – 2016-04-21 15.25 val., pažeidė valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo nustatytą tvarką, t. y., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)” vadovu, atsakingu už teisingą socialinio draudimo įmokų mokėjimą nustatyta tvarka, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus, VSDFV Klaipėdos skyriui iki 2016-01-15 nesumokėjo už 2015 m. gruodžio mėnesį priskaičiuotų 234,36 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, iki 2016-02-15 nesumokėjo už 2016 m. sausio mėnesį priskaičiuotų 252,87 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, iki 2016-03-15 nesumokėjo už 2016 m. vasario mėnesį priskaičiuotų 248,87 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, iki 2016-04-15 nesumokėjo už 2016 m. kovo mėnesį priskaičiuotų 273,86 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2016-04-21 duomenimis, UAB ,, (duomenys neskelbtini)” skola Fondo biudžetui sudaro 2938,07 Eur, iš jų 2878,59 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 59,48 Eur delspinigių.

Nubaustasis A. J. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriaus 2016 m. gegužės 10 d. nutarimą apskundė apylinkės teismui.

Nubaustojo A. J. atstovas K. V. teigia, kad skundžiamą nutarimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyrius priėmė formaliais pagrindais, nesiaiškindamas reikšmingų aplinkybių, kad įvykdytas administracinio teisės pažeidimas nebuvo tyčinis, o sąlygotas situacijos, kai įmonės vadovas negalėjo laiku sumokėti priskaičiuotų mokesčių VSDFV dėl vykusių teisminių ginčų, kurių metu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo sutrikdyta įmonės ūkinė finansinė veikla. Bylos medžiaga patvirtina, kad 6 mėnesių laikotarpiu, už kurį buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdė ir pajamų neturėjo dėl vykstančio teisminio ginčo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas, turėdamas pareigą nustatyti reikšmingas teisingam bylos išsprendimui aplinkybes, to nepadarė. Dėl neatskleistų reikšmingų aplinkybių, kurios sąlygojo administracinio teisės pažeidimo įvykį, nepriklausomai nuo pareiškėjo valios, buvo priimtas skundžiamas sprendimas. Teismo išvados, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėjo įtakos privalomiesiems mokėjimams, kadangi buvo leista atlikti mokėjimus, neatitinka buvusios realios situacijos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykusio teisminio ginčo su UAB „(duomenys neskelbtini) “ metu negalėjo vykdyti tiesioginės savo veiklos (alaus gamybos) dėl to, kad ginčas vyko dėl pagamintos produkcijos, kuri buvo privalomai saugoma teisminio ginčo metu. Pagamintos produkcijos nebuvo galima realizuoti dėl jos specifikos, o naujos nebuvo galima pagaminti dėl technologinio proceso, nes buvo užimtos visos talpos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ santaupų neturėjo, o pajamų negalėjo gauti dėl nurodytų aplinkybių, todėl negalėjo sumokėti privalomųjų įmokų. Šios reikšmingos aplinkybės sąlygojo administracinio teisės pažeidimo padarymą, tačiau teismas dėl to nepasisakė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinis teisės pažeidimas yra priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Apeliaciniu skundu neginčijamas faktas, kad, būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini) ” vadovu, atsakingu už teisingą socialinio draudimo įmokų mokėjimą nustatyta tvarka, nubaustasis A. J. nesumokėjo VSDFV Klaipėdos skyriui VSD įmokų, tačiau teigiama, kad įmokos buvo nesumokėtos, nes vyko teisminiai ginčai su UAB „(duomenys neskelbtini) “ dėl pagamintos produkcijos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo vykdyti veiklos ir neturėjo pajamų, taip pat ir santaupų. Nagrinėjant bylą, į šias aplinkybes atsižvelgta nebuvo.

Šiuo atveju apygardos teismas pažymi, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė ir teisingai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, juos nuosekliai aptarė skundžiamoje nutartyje, todėl apygardos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo motyvais, jų iš naujo nekartoja.

Apygardos teismas neturi visiškai jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog A. J. administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje, padarė įtakotas ne nuo jo priklausančių aplinkybių, t. y. dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo sumokėti VSD įmokų, nes įmonė negalėjo vykdyti veiklos ir neturėjo pajamų, taip pat ir santaupų, kadangi vyko teisminiai ginčai. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad A. J., kaip įmonės vadovas, kuris vadovauja įmonei ne vienerius metus, turintis patirties, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, galėjo kreiptis į VSDFV su prašymu atidėti įmokų mokėjimą, tačiau to nepadarė, t. y. nesikreipė į VSDFV su prašymu atidėti įmokų mokėjimą, objektyvių priežasčių dėl nesumokėtų įmokų nenurodė, o paaiškinimus institucijai pradėjo teikti jau po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo. Apylinkės teismas nubaustojo A. J. versiją, kad jis nežinojo apie įmokų atidėjimą, pagrįstai vertino kritiškai bei pagrįstai akcentavo, kad nesant byloje objektyvių duomenų, jog 2015-12-15 – 2016-04-21 laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo sustabdyta ar kitų duomenų apie veiklos ir darbo santykių nutraukimą, A. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, turėjo pareigą mokėti visus privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą, tarp jų ir VSD įmokas.

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriaus 2016 m. gegužės 10 d. nutarimu A. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalį pagrįstai ir teisėtai.

Skirdamas nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyrius atsižvelgė į nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles (ATPK 30 straipsnis), į A. J. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl apygardos teismas konstatuoja, kad administracinė nuobauda A. J. individualizuota tinkamai, paskirta nepažeidžiant ATPK 30 ir 30² straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir ja bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai. Apeliaciniame skunde jokių naujų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas svarstyti galimybę sumažinti paskirtos nuobaudos – baudos dydį, nenurodyta, todėl mažinti paskirtos nuobaudos – baudos dydį nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą, A. J. (A. J.) atstovo K. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.