- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-18
- Bylos Nr.
- AN2-67-993/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00140-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Pažeidėjas
- S. V.
- Advokatai
- Arturas Zablackas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto S. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2025 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria S. V. atstovo advokato padėjėjo Arturo Zablacko apeliacinis skundas netenkintas, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Institucija) 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Institucijos 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) S. V. pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta nuobauda – 900 Eur dydžio bauda ir dvi administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 22 mėnesių terminui bei turto konfiskavimas, konfiskuojant R. K. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) S. V. nubaustas už tai, kad jis 2025 m. rugpjūčio 18 d. 10 val. 10 min. (duomenys neskelbtini) pakartotinai vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.
2. Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi S. V. atstovo advokato padėjėjo Arturo Zablacko skundas netenkintas ir Institucijos 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas konstatavo, kad S. V. kaltė padarius administracinį nusižengimą yra visiškai įrodyta.
Šalies argumentai
3. S. V., nesutikdamas su Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi, pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo panaikinti šią nutartį ir Institucijos 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarimą ir bylą nutraukti nenustačius administracinio nusižengimo sudėties. Savo skundą grindžia šiais argumentais:
3.1. Administracinė atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį siejama ne su prielaida apie galimą transporto priemonės valdymą, bet su konkretaus, faktiško vairavimo nustatymu, kuris privalo būti patvirtintas pakankamais, tarpusavyje suderintais ir be pagrįstų abejonių kaltę patvirtinančiais duomenimis. Tai reiškia, kad teismas, privalo nustatyti ne abstraktų ryšį su transporto priemone, o realų jos valdymą judėjimo metu. Byloje tokio fakto nustatyti nebuvo įmanoma, nes bylos duomenys neleidžia identifikuoti S. V. kaip vairuotojo transporto priemonės judėjimo momentu. Nei vienas byloje esantis vaizdo įrašas neužfiksuoja nei paties vairavimo, nei transporto priemonės judėjimo, nei jo buvimo prie vairo nusižengimo padarymo metu. Taip pat nėra jokių techninių, objektyvių ar kitokių duomenų, kurie leistų individualizuoti vairuotoją aktualiu, t. y. tariamo nusižengimo momentu (nepertraukiamos vaizdo fiksacijos, liudytojų parodymų ar kitų identifikavimo priemonių). Esant tokiai įrodymų apimčiai teismas konstatuodamas vairavimo faktą peržengė leistinas įrodymų vertinimo ribas, nes išvada buvo padaryta ne įrodymų pagrindu, bet rekonstruojant įvykio eigą loginėmis prielaidomis. Toks metodas nėra pakankamas, nes jis faktiškai leidžia užpildyti įrodymų spragas spėjimais (manymais), o ne konstatuoti nustatytas faktines aplinkybes. Todėl objektyvioji administracinio nusižengimo pusė, t. y., kad jis aktualiu momentu vairavo transporto priemonę nebuvo nustatyta, o pats vairavimo faktas neįrodytas.
3.2. Kaltinimas grindžiamas policijos pareigūnų M. K. ir A. P. tarnybiniais pranešimais, kuriuose pateikiama įvykio rekonstrukcija, pagal kurią iš vairuotojo vietos išlipęs asmuo (jis) vėliau susikeitė vietomis su keleive. Tačiau vaizdo medžiaga to nepatvirtina, nėra užfiksuotas jo išlipimas iš vairuotojo vietos, persėdimas ar kiti veiksmai, kurie leistų patvirtinti pareigūnų aprašytą situaciją. Tai suponuoja įrodymų nesuderinamumą tarp subjektyvių pareigūnų teiginių ir objektyvios techninės fiksacijos. Teismas negali suteikti pirmenybės tarnybiniams pranešimams vien dėl jų oficialaus pobūdžio, neįvertinęs, kad vaizdo registratoriaus duomenys savo prigimtimi yra nešališkas įrodymas, kuris nėra paremtas žmogaus pojūčiais ar subjektyviu suvokimu.
3.3. Institucijai tenka pareiga ne tik surinkti duomenis, bet ir užtikrinti, kad teismui būtų pateikti objektyviausi ir informatyviausi įrodymai, leidžiantys visapusiškai patikrinti inkriminuojamo pažeidimo faktines aplinkybes. Nustatyta, kad policijos pareigūnų kūno kameros kritiniu momentu neveikė, o teismui buvo pateikti tik atskirų vaizdo fragmentų įrašai, neleidžiantys įvertinti visos įvykio eigos nuoseklumo. Tokia įrodymų pateikimo forma apribojo galimybę patikrinti, ar vaizdo medžiaga atspindi visą situaciją, ar tik tam tikrus jos epizodus, ir ar taip jų nėra aplinkybių, galinčių paneigti institucijos pateikiamą įvykio versiją. Gynyba neturėjo galimybės susipažinti su pilnu įvykio kontekstu, patikrinti vaizdo medžiagos tęstinumo bei įvertinti, ar pateikti fragmentai nėra selektyvūs. Gynybos teisė buvo realizuota tik formaliai, nebuvo suteikta reali galimybė ginčyti kaltinimą remiantis visais duomenimis. Institucija nepateikė pilnų galimų įrodymų, nors būtent jie galėjo nešališkai patvirtinti arba paneigti jam inkriminuojamus veiksmus. Toks įrodymų trūkumas negali būti vertinamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nenaudai, nes jis lemia situaciją, kai įrodinėjimo pareiga lieka neįvykdyta, o visos dėl to kylančios abejonės privalo būti aiškinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai. Todėl susiklosčiusi įrodymų pateikimo situacija sudaro savarankišką pagrindą konstatuoti, kad buvo pažeista teisė į veiksmingą gynybą, o tai tiesiogiai veikia ir nutarties teisėtumą bei pagrįstumą.
3.4. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole apsiribota abstrakčia formuluote, kad jis „pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės“, tačiau neatskleista, kokiais konkrečiais faktais ir įrodymais ši išvada grindžiama. Protokole nenurodyta, kokie duomenys leidžia identifikuoti jį kaip vairuotoją, kokiomis aplinkybėmis buvo konstatuotas pats vairavimo faktas ir kokiais įrodymais institucija remiasi dalydama tokio pobūdžio išvadą. Toks kaltinimo formulavimas ne konkretus faktinis kaltinimas, o apibendrinta teisinė išvada, kuri neleidžia patikrinti jos pagrįstumo ir tinkamai jai prieštarauti. Esant tokiai situacijai, teisė į gynybą tampa ribota, nes gynyba priversta spėlioti, kuriuos konkrečius veiksmus ar duomenis institucija laiko pažeidimo pagrindu. Protokolo trūkumai negali būti laikomi vien formalios reikšmės pažeidimais, kai jie tiesiogiai susiję su kaltinimo turiniu ir jo apimtimi. Protokolo neapibrėžtumas kelia abejonių dėl viso administracinio proceso teisėtumo, nes kaltinimas suformuluotas taip, kad neatitinka aiškumo ir konkretumo reikalavimų. Protokolas surašytas su esminiais trūkumais, kurie negali būti ištaisyti vėlesnėse proceso stadijose ir sudaro savarankišką pagrindą abejoti taikytos administracinės atsakomybės teisėtumu.
Atsiliepimas
4. Institucija pateikė atsiliepimą į S. V. apeliacinį skundą, kuriame prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad turimų įrodymų visumoje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. V. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, visi skunde išdėstyti motyvai ir argumentai buvo objektyviai įvertinti nagrinėjant skundą Alytaus apylinkės teisme ir teismas priėmė pagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
S. V. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.
6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. V. nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį. Apeliaciniame skunde nesutinkant su atliktų įrodymų vertinimu teigiama, kad byloje neįrodyta, jog jis vairavo automobilį (objektyvioji nusižengimo pusė), nepateikti objektyvūs įrodymai (pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašai). Taip pat teigiama, kad administracinio nusižengimo protokolo trūkumai pažeidė jo teisę į veiksmingą gynybą.
7. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys administracinių nusižengimų/teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21/2012, 2AT-2/2013, 2AT-9/2014). Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1/2014). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-18-648/2017).
8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. V., nesutikdamas su jo patraukimu atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, nurodo, kad nėra jokių objektyvių ar kitokių duomenų, įrodančių, kad jis vairavo transporto priemonę, nei vienas vaizdo įrašas neužfiksavo jo vairavimo (buvimo prie vairo) fakto. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl S. V. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, t. y., kad jis pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti.
9. Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl S. V. ginčijamo fakto vairavus automobilį įrodytumo ir pagrįstumo bylos medžiaga. Nesutikti su apylinkės teismo argumentais ir tenkinti apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Apylinkės teismas byloje surinktus ir teismo posėdžio metu patikrintus įrodymus vertino tinkamai, pagrįstai rėmėsi liudytojų pareigūnų M. K. ir A. P. parodymais, jų tarnybiniais pranešimais ir vaizdo medžiaga. Šie įrodymai, juos jungiant į visumą, neabejotinai patvirtina, kad apeliantas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, tai yra vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti.
10. Ginčijant įrodymų vertinimą apeliaciniame skunde akcentuojama, kad policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių, kad iš vairuotojo vietos išlipęs S. V. susikeitė vietomis su keleive, vaizdo medžiaga nepatvirtina, o esant tokiam įrodymų nesuderinamumui negalima teikti pirmenybės tarnybiniams pranešimams. Apygardos teismas, įvertinęs bylos duomenis, tame tarpe ir vaizdinę medžiagą, konstatuoja, kad šios aplinkybės įrodytos ne tik pareigūnų tarnybiniais pranešimais, bet ir jų liudijimais bei vaizdo įrašuose užfiksuota medžiaga. Pareigūnai M. K. ir A. P. tarnybiniuose pranešimuose ginčijamas nusižengimo aplinkybes nurodė analogiškai. Jie abu nurodė, jog patruliavo, kai pastebėjo nuo (duomenys neskelbtini) pusės į (duomenys neskelbtini) įvažiuojantį automobilį, kurio vairuotojas staigiai sustojo kelkraštyje, iš priekinės keleivio pusės išlipo moteris, kuri apėjo aplink automobilį per galinę dalį ir priėjo prie vairuotojo durelių, o iš vairuotojo vietos išlipo stambaus sudėjimo vyras. Jiems privažiavus prie automobilio prie vairo sėdėjo moteris, o keleivio vietoje – S. V. Papildomai M. K. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad tarp tarnybinio automobilio ir (duomenys neskelbtini) buvo apie 170 m atstumas, matomumas buvo geras, puikiai matėsi kur yra mergina, o kur jaunuolis.
11. Šias aplinkybes pareigūnai patvirtino ir duodami parodymus teismo posėdžio metu, jie nurodė, kad matė kaip vyras, sėdėjęs vairuotojo pusėje, susikeitė su mergina, sėdėjusia keleivio pusėje. Šiuos parodymus neabejotinai patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas. Vaizdo įrašas, kuriame filmuojama iš automobilio, nagrinėjamu atveju yra pagrindinis įrodymų šaltinis, patvirtinantis pareigūnų nurodytas aplinkybes tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek ir liudijant teisme. Iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kaip atvažiuojantis automobilis, iš karto kai jam tapo matomas policijos tarnybinis automobilis sustoja dešiniame kelkraštyje, įjungia avarines šviesas, iš keleivio pusės išlipa asmuo, apsirengęs juodai ir apeina automobilį, prieidamas prie vairuotojo pusės. Vertinant vėlesnius pareigūnų vaizdo įrašus matyti, kad juodai apsirengusi buvo moteris, ji yra smulkesnio sudėjimo, tuo tarpu S. V. yra apsirengęs pilkais marškinėliais, todėl pagal drabužius ir sudėjimą neabejotina, kad automobiliui sustojus iš keleivio pusės išlipo būtent ji, o automobilį vairavo S. V. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir policijos pareigūnai, kurie betarpiškai stebėjo kelkraštyje sustojusį automobilį, matomumas buvo geras, juos skyrė apie 170 metrų atstumas. Pažymėtina, kad netikėti policijos pareigūnų parodymais ir jais nesivadovauti nėra jokio pagrindo, kadangi jokių objektyvių duomenų apie šių liudytojų asmeninį suinteresuotumą, siekį pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui jį apkalbant, nurodant tikrovės neatitinkančias aplinkybes, byloje nėra. Nei vienas iš pareigūnų iki komentuojamo įvykio S. V. nepažinojo, jokių asmeninių nesutarimų su juo neturėjo, todėl pagrindo melagingai apkalbėti apeliantą neturėjo. Be to, jų parodymai sutapo tarpusavyje, buvo nuoseklūs, detalūs ir logiški, todėl abejonių jų patikimumu ir objektyvumu teismui nekyla. Dar kartą pažymima, kad vaizdo įraše yra užfiksuota, jog sustojus automobiliui, kaip nustatyta (pagal sudėjimą ir drabužius) moteris išlipa iš keleivio pusės ir pereina prie vairuotojo pusės, o pareigūnams priartėjus prie šio automobilio, keleivio pusėje jau sėdėjo S. V. Todėl vien tik tai, jog vaizdo kameromis nebuvo neužfiksuota S. V. vairavimo fakto ir apsikeitimo (jo perėjimo į keleivio vietą) savaime nepaneigia pačių pareigūnų galimybės pamatyti šį momentą, apie kurį, šiuo atveju, jie nurodė tarnybiniuose pranešimuose ir davė nuoseklius parodymus, kurie jokiais kitais objektyviais duomenimis nėra paneigti. Apibendrinant konstatuojama, kad nėra pagrindo sutikti su skundo argumentu, jog policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodoma informacija neatitinka vaizdo medžiagoje užfiksuotų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas remdamasis policijos pareigūnų parodymais, jų tarnybiniais pranešimais ir vaizdo medžiaga įrodymų vertinimo klaidų nepadarė. Aptartų duomenų visumoje daroma išvada, kad S. V. padarė jam inkriminuotą nusižengimą.
12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad buvo pažeista teisė į veiksmingą gynybą, nes Institucija nepateikė pilnų galimų įrodymų (pateikti tik atskiri vaizdo fragmentų įrašai, o pareigūnų kūno kameros kritiniu momentu neveikė), kurie galėjo patvirtinti ar paneigti apeliantui inkriminuojamus veiksmus. Apygardos teismas nesutinka, kad įrodymai pateikti selektyviai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad papildomi įrašai dėl policijos vidaus duomenų saugojimo tvarkos negali būti pateikti. Apygardos teismas pažymi, kad nėra jokių duomenų, kad nepateikti objektyviausi ir informatyviausi įrodymai, kad pateikti vaizdo įrašai yra nepilni, ar yra dar kokie nors kiti vaizdo įrašai (kaip nurodo skunde policijos pareigūnų kūno kamerų), tačiau jie sąmoningai nėra pateikiami teismui. Tai yra deklaratyvūs teiginiai. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, apelianto teisė į veiksmingą gynybą nebuvo pažeista, jam buvo sudaryta galimybė susipažinti su visais duomenimis (įrodymais), kurie yra administracinio nusižengimo byloje, kurių pagrindu priimtas procesinis sprendimas.
13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas su trūkumais, tai yra abstrakčiai nurodoma, kad apeliantas pakartotinai vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės, tačiau neatskleista kokiais konkrečiais faktais ir įrodymais ši išvada grindžiama. Gynyba priversta spėlioti kokius konkrečius veiksmus Institucija laiko pažeidimo pagrindu.
14. ANK 609 straipsnio 1 dalis nustato, jog administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, E. pristatymo dėžutės adresas, elektroninio pašto adresas ar telefono numeris, darbo vieta ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta (gali būti nurodomos tik vietos koordinatės), laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; <...> administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; <...> bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. <...>. Apygardos teismas įvertinęs byloje esantį administracinio nusižengimo protokolą ir aptartą teisinį reguliavimą, kuriame išvardinta, kas turi būti nurodoma administracinio nusižengimo protokole, pažymi, kad S. V. surašytas administracinio nusižengimo protokolas atitinka teisės aktų reikalavimus ir apelianto teisės į gynybą nepažeidžia. Protokole nurodomi visi jame turintys būti duomenys, tame tarpe ir aiški pažeidimo esmė, tai yra kokius konkrečius veiksmus padarė S. V. už kuriuos yra traukiamas atsakomybėn. Taip pat nurodyti ir teisės aktų pažeidimai, pagal kuriuos jis traukiamas atsakomybėn. Jokių protokolo trūkumų nenustatyta. Tuo tarpu įrodymų, kuriais grindžiamas nusižengimas, priešingai nei protokole pasigenda skundo autorius, reikalavimo nurodyti protokole nėra. Pažymima, jog Institucija įrodymus, kuriais grindžiamas nusižengimo padarymas teisingai ir pagrįstai nurodė bei vertino administracinio nusižengimo nutarime.
15. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. V. atstovo skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) bei gynybos argumentus ir priėmė teisėtą teisingą procesinį sprendimą. Skundžiama nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, laikytina teisėta ir pagrįsta, panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį ir Institucijos 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarimą ir bylą nutraukti S. V. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gruodžio 10 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.