Kauno apygardos teismo nutartis

2014-05-08 · Civilinė byla Nr. 2A-1008-259/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-08
Bylos Nr.
2A-1008-259/2014
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-00617-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
G. K.
Civilinė byla Nr. 2A-1008-259/2014Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00617-2013-3
Procesinio dokumento kategorija:42.2.; 44.5.2; 121.14.; 121.21(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algimanto Kukalio, Arūno Rudzinsko ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. K. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono teismo 2014 m. sausio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16-831/2014 pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovams antstoliui A. M., „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje dėl žalos atlyginimo bei kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė G. K. ieškiniu (1 t. b. 5–7) prašė priteisti iš antstolio A. M. 260 Lt turtinės žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovo padarytos 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinį grindė tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog ieškovei pagal vykdomąją bylą nr. 0315/09/00982 buvo vykdomas skolos išieškojimas iš L. B.. 2009 m. balandžio mėnesį G. K. perdavė antstoliui A. M. vykdyti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009-04-29 išduotą vykdomąjį raštą Nr. L2-941-831/2009 dėl 50495 Lt išieškojimo iš L. B.. 2009 m. gegužės 5 d. antstolis A. M., sudarydamas turto aprašą, neterminuotai areštavo L. B. priklausantį turtą. Buvo areštuotas 14 arų žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), trys sąskaitos banke, 1/3 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), 2 ūkiniai pastatai, viralinė. Ieškovė mano, kad antstolis nesilaikydamas CPK imperatyviai nustatytos išieškojimo iš fizinio asmens turto eilės, visų pirma nukreipė išieškojimą į L. B. priklausantį nekilnojamą turtą, t. y. žemės sklypą. Ieškovė ne kartą kreipėsi į antstolį prašydama nukreipti išieškojimą į skolininkei priklausančias pinigines lėšas, jos turimą kilnojamą turtą, nes taip būtų daug greičiau galėjusi atgauti jai priklausančias pinigines lėšas. Tačiau antstolis prašymų nepaisė ir 2009-10-21 patvarkymu paskelbė, jog 2009-12-01 bus skelbiamos skolininkei priklausančio žemės sklypo pirmosios varžytinės. Taigi tokiais savo veiksmais antstolis skolos išieškojimą nukreipė tik į L. B. priklausantį žemės sklypą. Savo skunduose dėl antstolio A. M. veiksmų ne kartą nurodė, kad nustatyta varžytinėse žemės sklypo kaina neatitinka tikrosios rinkos vertės ir yra žymiai per didelė, kuri buvo parduota be turto vertinimo akto. Tuo tarpu kai buvo parduodama G. K., nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, jie buvo parduoti mažesne nei rinkos kaina. Be to, išieškojimas turėjo būti nukreiptas ir į kitą skolininkės turtą, nes bendra skola viršijo 50000 Lt, todėl iš karto buvo akivaizdu, kad realizavus skolininkei priklausantį turtą, visa skola nebus padengta. Tokie antstolio veiksmai G. K. buvo labai svarbūs, nes ji pati turėjo skolinių įsipareigojimų kreditoriams ir buvo suinteresuota kuo greičiau atgauti priklausančias pinigines lėšas, kad iš jų galėtų padengti asmeninius skolinius įsipareigojimus E. K.. Antstoliui užvilkinus išieškojimo veiksmus, pirma buvo paskelbtas ir varžytinėse parduotas mano turtas - žemė, o ne L. B.. Dėl tokių antstolio veiksmų ieškovė patyrė turtinę žalą, nes dėl to, kad nebuvo išieškota jai priklausanti skola, negalėjo įvykdyti skolinio įsipareigojimo E. K., todėl iš varžytinių buvo parduoti jai nuosavybės teise priklausę 4 žemės sklypai, kurių bendras plotas sudaro 10 ha. Susumavus visus patirtus nuostolius už negautą tų metų derlių, iš viso ieškovė patyrė neteisėtais antstolio veiksmais 18060 Lt turtinę žalą. Be to, dėl tokių antstolio veiksmų, smarkiai suprastėjo ieškovės sveikatos būklė dėl patirto streso bei nuolatinės įtampos.

Atsiliepimas

Atsakovai „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje ir antstolis A. M. su ieškiniu nesutiko. Tretieji asmenys UAB „Pagalbos vaistinė“, VŠĮ Kauno Dainavos poliklinika su ieškiniais nesutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 14 d. sprendimu (t. 1, b. l. 149–155) ieškovės G. K. ieškinį atmetė.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl ieškovės patirtos žalos, atsiradusios dėl antstolio neteisėtų veiksmų ir vykdomosios bylos vilkinimo, t. y. dėl antstolio atsakomybės, nustatė, jog antstolio atlikti vykdymo veiksmai visiškai atitinka įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus ir CPK 634. 662 ir 664 straipsniu reikalavimų jis nepažeidė. Antstolis vykdė išieškojimą iš skolininko areštuoto turto ir įstatymo nustatyta tvarka organizavo žemės sklypų varžytines, tuo tarpu ieškovė jokių įvykusių varžytinių pažeidimų nenurodo ir jų neginčija. Ieškovė sumaišė į vieną vietą savo ir L. B. žemės sklypų varžytines, kurias vykdė antstolis A. M. ir šios varžytinės nėra susijusios su ieškovės skola E. K.. Antstolis, pardavinėdamas per varžytines ieškovės areštuotus žemės sklypus, jokių pažeidimų nepadarė. Ginčo dėl parduodamo nekilnojamo turto rinkos vertės nekilo, todėl antstoliui skirti ekspertizę nebuvo jokio teisinio pagrindo, o ieškovė ieškinyje nurodydama, kad jai priklausanti žemė parduota žemesne nei rinkos kaina nepateikia jokių įrodymų.

Teismas iš šių nustatytų aplinkybių vertino, jog iš ieškovės pateiktos medžiagos nesimato, kad parduodamose iš varžytinių ieškovės žemės sklypuose būtų buvęs kviečių ir miežių derlius, o nusišienauti pievas ieškovei niekas netrukdė. Todėl ieškovės reikalavimas atlyginti patirtus nuostolius (žalą), yra nepagrįstas ir neįrodytas. Ieškovė siekdama antstolio civilinės atsakomybės privalo įrodyti antstolio neteisėtus veiksmus. Antstolio civilinė atsakomybė gali būti deliktinė, kuomet jis pažeidžia teisės aktus, atlieka neteisėtus veiksmus ir dėl to atsiranda žala. Taigi, visais atvejais, norint antstolį patraukti civilinėn atsakomybėn būtina įrodyti jo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį bei kaltę, kaip pagrindinę civilinės atsakomybės sąlygą (LR CK 6.245-6.248 str.). Ieškovė teismui tokių įrodymų nepateikė.

Ieškovei, dėl antstolio veiksmų pagal vykdomąją bylą Nr. 0135/09/00982, kurioje antstolis vykdo 50 495 litų skolos išieškojimą iš L. B. ieškovės naudai, žala šiuo metu negali būti konstatuojama, nes išieškojimas pagal minėtą vykdomąją bylą dar nebaigtas, o pagal CPK 632 str. 1 d. vykdomoji byla yra baigta, kai yra visiškai įvykdytas vykdomasis dokumentas. Šiuo metu tokio potvarkio antstolis minėtoje vykdomojoje byloje nėra priėmęs.

Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas nustatė, kad tarp ieškovės nurodytų atsakovo veiksmų ir žalos nėra priežastinio ryšio papildomai dar atsirasti ir neturtinei žalai, o ieškovės pridėti išrašai iš ligos istorijos neturi jokio sąsajumo su šia byla. Ieškovė neįrodė žalos dydžio, nenurodė jokių antstolio neteisėtų veiksmų ir nepateikė jokių įrodymų dėl antstolio atliktų vykdymo veiksmų neteisėtumo, taip pat neįrodė ir priežastinio ryšio tarp antstolio veiksmų bei ieškinyje įvardintų nuostolių (žalos). Todėl teismas sprendė, kad ir atsakovui draudikui „BTA Insurance Company“ SE filialui Lietuvoje neatsiranda prievolė atlyginti ieškovės prašomą žalą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė G. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą (t. 2, b. l. 1–3).

Apeliantė skunde nurodo, jog pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą visiškai neatsižvelgė į ieškinyje nurodytus faktus ir motyvus.

Apeliantė teigia, kad vykdydamas išieškojimą iš L. B. G. K. naudai, antstolis nieko nedarė, nepardavė L. B. priklausančio turto, nepadarė turto įvertinimo, nenukreipė išieškojimo į L. B. priklausantį pastatą, šis pastatas nėra parduotas, nors pagal išieškojimą antstolis tai turėjo padaryti ir būtų užtekę lėšų atsiskaityti su G. K. kreditore E. K.. Antstolis pirmiausia pardavė ieškovei priklausančius žemės sklypus, nepadaręs jų vertinimo, už ženkliai mažesnę negu šiandien yra rinkos kaina. Tokiu būdu antstolis A. M. padaręs ieškovei turtinę žalą.

Apeliantė mano, kad yra akivaizdus pasityčiojimas iš jos antstolio paaiškinimas, jog „ parduodant iš varžytinių G. K. priklausantį turtą, ieškovei nebuvo padaryta jokia turtinė ar moralinė žala, kadangi skolininkė G. K. puikiai žinojo apie įkeitimą, apie prievolę sumokėti skolą, turėjo laiko iki varžytinių įvykdyti reikalavimą, tačiau į tai nekreipė dėmesio ir geranoriškai nevykdė prievolės“. G. K. mano, kad, jeigu antstolis A. M. būtų dirbęs atsakingai ir sąžiningai šiai dienai būtų atiduota skola kreditorei E. K., o ji nebūtų praradusi žemės sklypų.

Apeliantė pažymėjo, kad šioje byloje ji kaip fizinis asmuo, pensininkė, yra silpnoji pusė, antstolis, vykdydamas savo pareigas, privalo ne formaliai atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, bet ir veikti taip, kad asmenų teisėtų interesų apsauga būtų užtikrinta realiai, o tam reikia imtis ne tik paprasčiausių priemonių, bet ir visų galimų priemonių, kurios yra antstoliams prieinamos. V. K. įsitikinimu antstolis A. M. nedėjo pastangų, kad būtų išieškota jai priklausanti skola ir vadovaujantis LR CK 6.246 str., jo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, kuri yra privaloma kiekvienam antstoliui. Taip pat paminėjo, kad antstolio atsakomybė be kaltės negalima, tačiau antstoliui keliami aukštesnio atsargumo, atidumo, rūpestingumo profesinėje veikloje reikalavimai, todėl civilinė atsakomybė jų atžvilgiu taikytina, nustačius mažiausią neatidumą ir neatsargumą.

Apeliantė pažymi, kad juridinę reikšme turi antstolio faktinio elgesio ir tam tikro reikalaujamo elgesio standarto santykis, t. y. ar antstolis buvo pakankamai atidus, rūpestingas ir atsargus (bonus pater familias) konkrečioje situacijoje. V. K. įsitikinimu antstolis šią savo pareigą pažeidė. Kadangi antstolis. A. M. buvo apsidraudęs civilinę atsakomybę draudimo kompanijoje, manau, kad teismas pagrįstai pripažino bendraatsakovu draudimo kompaniją „BTA Insurance Company“, todėl teismui pripažinus, kad antstolis padarė žala kaltais veiksmais ar nerūpestingais veiksmais, teismas turėtų priteisti žalos atlyginimą solidariai.

Apeliantė yra įsitikinusi, kad turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nes dėl antstolio padarytos žalos, ji patyrė dvasinių išgyvenimų, pažeminimų, pašlijo sveikata, o teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje (t. 2, b. l. 13–18) prašo apeliacinį skundą atmesti. Jame nurodoma, kad pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad taikant antstoliui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus, padarytą žalą priežastinį neteisėtų tarp veiksmų ir žalos ryšį, taip pat kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pirma, ieškovė turėjo įrodyti antstolio priešingo teisei arba pareigai elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimo buvimą; Antra, priežastinį ryšį tarp antstolio veiksmų ir nuostolių (žalos); Trečia, būtina nustatyti antstolio kaltę (tyčinius veiksmus ar neatsargumą); Ketvirta, tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala (nuostoliai) turi būti įrodomi dokumentais, remiantis faktiniais duomenimis. Tik įrodžius visų suminėtų faktų egzistavimą įmanomas žalos ir nuostolių išieškojimas iš kalto asmens (skolininko). Pirmos instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, teisingai nustatė kad antstolio atlikti vykdymo veiksmai visiškai atitinka įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus ir CPK 634, 662 ir 664 straipsnių reikalavimų jis nepažeidė. Antstolis, realizuodamas turtą varžytynėse, veikia ex officio.

Atsakovas mano, kad ieškovė sumaišė į vieną vietą savo ir L. B. žemės sklypų varžytines, kurias vykdė antstolis A. M. ir šios varžytinės nėra susijusios su ieškovės skola E. K.. Įvertinus visą teisme surinktą informaciją, akivaizdu, kad antstolis areštavo L. B. sąskaitas, esančias bankuose atliko jos turto vertinimą, pagrįstai organizavo šio turto varžytines ir visas jai priklausęs turtas iki šiol neparduotas ne nuo antstolio priklausančios valios. Vykdomoji byla sustabdyta, nes L. B. mirė, o jos turtas ko kas nepaveldėtas. Todėl apeliantės atstovo tvirtinimai, kad antstolis vykdydamas išieškojimą iš L. B. G. K. naudai, nieko nepadarė, neatliko turto įvertinimo, yra akivaizdžiai nepagristi. Šioje byloje ieškovė jokių įvykusių varžytinių pažeidimų nenurodė ir jų neginčija. Be to, iš ieškovės pateiktos medžiagos nesimato, kad parduodamose iš varžytinių ieškovės žemės sklypuose būtų buvęs kviečių ir miežių derlius, o nusišienauti pievas ieškovei niekas netrukdė. Todėl ieškovės reikalavimas atlyginti patirtus nuostolius (žalą), yra nepagrįstas ir neįrodytas.

„BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje nuomone, antstolio atlikti vykdymo veiksmai visiškai atitiko įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus, kad ieškovė pirmos instancijos teisme neįrodė visų atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo būtinųjų sąlygų. Byloje, nėra priežastinio ryšio tarp antstolės veiksmų ir, neva, ieškovui atsiradusios žalos. Apeliantė neįrodė ir pačio žalos fakto.

Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsakovas nurodė, kad nei CK, nei Antstolių įstatyme nėra numatytas atvejis, kad dėl savo neteisėtų veiksmų vykdymo procese antstolis privalo atlyginti dar ir neturtinę žalą. Akivaizdu, jog tarp ieškovo nurodytų atsakovo veiksmų ir žalos nebuvo ir negalėjo būti priežastinio ryšio papildomai dar atsirasti ir neturtinei žalai ir ieškovė dėl to nepateikė jokių įrodymų , tik nurodė, kad "patyrė dvasinių išgyvenimų, pažeminimų/ pašlijo sveikata", bet kuo kaip tai pasireiškė nenurodė.

Vertindamas draudiko atsakomybę „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje pažymi, kad antstolio civilinė atsakomybė atsiranda iš delikto, o draudiko prievolė atlyginti antstolio neteisėtais veiksmais padarytą žalą trečiajam asmeniui, kyla iš antstolio ir draudiko sudarytos Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties. Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomasis draudimas suprantamas kaip viena iš žalos kompensavimo būdų, kurio pagrindinė funkcija - žalos (nuostolių) atlyginimas nukentėjusiam asmeniui dėl antstolio ar jo padėjėjo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Nors draudiko su antstoliu atsakomybė yra solidari, tačiau pagal Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, patvirtintas LR Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr.957 (Žin. 2004 m., Nr. 128- 4605). Draudiko atsakomybė yra ribota. Draudikui atsiranda prievolė atlyginti žalą (nuostolius) tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka konstatuojamas draudžiamasis įvykis, t. y. atsiradusi antstolio civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis. Kaip taisyklė, neatlyginamos turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias priteisia teismai arba patyrė antstolis, ginčydamas teismų sprendimus. Šios išlaidos neturi draudiminės apsaugos pagal minėtą privalomąjį antstolių profesinės civilinės atsakomybės draudimą.

Draudikas pažymi, kad pagal draudimo laikotarpiu galiojančias Antstolių įstatymą ir Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles „Dėl Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo", žalą, padarytą atliekant antstolio funkcijas, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, kai žala atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu 1 metai nuo draudimo sutarties pabaigos, t. y. nepasibaigus senaties terminui ir konstatavus draudžiamąjį įvykį. Šiuo atveju įvykis atsitiko 2009 metais kai vyko ginčo turto varžytinės, tačiau iki šiol jokia pretenzija draudikui nebuvo pareikšta, todėl poliso galiojimo laikas baigėsi 2010 metu gruodžio 31 diena ir dėl šios priežasties draudikui atsakomybė nebeatsiranda.

„BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje atkreipia dėmesį, kad sprendžiant draudiko atsakomybės klausimą, pirmiausia turi būti konstatuojamos visos reikalingos sąlygos, kurioms esant galima antstolio civilinė atsakomybė. Šios sąlygos reikšmingos ne tik antstolio atsakomybei, bet ir kitam atsakovui - draudikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M., bylos Nr. 3K-3-409/2008). LR draudimo įstatymo 82 str.3 d. (senesnė iki įvykio redakcija) įtvirtinta imperatyvi nuostata, draudžianti draudikui mokėti draudimo išmoką nesant draudžiamojo įvykio. Jo samprata apibrėžta Taisyklių III skyriuje. Pagal Antstolių įstatymą ir Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles žalą, padarytą atliekant antstolio funkcijas, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, tačiau draudiko atsakomybės ribos, kaip minėjome anksčiau, gali ir nesutapti su antstolio atsakomybės ribomis. Be to, įvykus galimai draudžiamajam įvykiui, apdraustasis turi imperatyvių pareigų draudikui ir jų nevykdymas gali sukelti tam tikras pasekmes, kaip pavyzdžiui nesavalaikis pranešimas ar nepranešimas apie galimai draudžiamąjį įvykį (Taisyklių 27, 32 punktai), kuriuos šiuo atveju antstolis akivaizdžiai pažeidė, o ieškovė nepasinaudojo savo teise pareikšti pretenziją draudikui. Vien draudimo sutarties sudarymo faktas nesiejamas su aukščiau nurodyta draudiko pareiga. Tokį draudimo sutartį reglamentuojančias teisės normas bei draudžiamojo įvykio aiškinimą suformavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, t. y. „Prievolė mokėti draudimo išmoką atsiranda esant draudiminiam įvykiui. Draudiminis įvykis yra aplinkybė, atitinkanti konkrečią sutarties sąlygą“ (LAT 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-98/2008).

Draudikas nurodo, kad pagal draudimo taisyklių 10.1. punktą neturtinė žala yra nedraudžiamasis įvykis.

„BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje nuomone, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta esant pagrindų antstolės civilinei atsakomybei atsirasti, draudikui pagal Taisykles nekyla prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pagal antstolio profesinės civilinės atsakomybės sutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiami teisės normų, reglamentuojančių antstolio civilinę atsakomybę, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, įrodymų tyrimą ir vertinimą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime nustatė visas svarbias bylos aplinkybes, jas teisingai įvertino, tinkamai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigų paskirstymo, įrodymų vertinimo principus ir pagrindus (LR CPK 177 str., 178 str., 185 str.), taip pat materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės teisinės atsakomybės pagrindus ir sąlygas (LR CK 6.246 str.-6.249 str.), neturtinės žalos atlyginimo prielaidas (LR CK 6.250 str.), dėl ko buvo teisingai išspręstas šalių ginčas byloje, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas aplinkybes byloje. Dėl šių aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovės apeliacinis skundas atmestinas (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl antstolio civilinės atsakomybės sąlygų

Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Aiškindamas ir taikydamas nurodytą teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ginčo (dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo) sprendimui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę. Taikant deliktinę atsakomybę asmens teisės apginamos, atlyginant nuostolius. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas. Be to, dėl antstolio civilinės atsakomybės kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės turi būti taikomos bendrosios CK šeštosios knygos XXII skyriaus nuostatos kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais turi būti įvertinta tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2011). Todėl tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus ir taikyti antstoliui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė antstolio civilinę atsakomybę įrodinėjo antstolio A. M. netinkamais veiksmais vykdomojoje byloje Nr. 0315/09/00982, kurioje buvo vykdomas skolos išieškojimas iš L. B. ieškovės naudai ir antstolio A. M. netinkamais veiksmais vykdomojoje byloje Nr. 0135/08/01686, vykdant išieškojimą iš ieškovės turto. Nustatyta, jog vykdomoji byla Nr. 0315/09/00982, kurioje buvo vykdomas skolos išieškojimas iš L. B. ieškovės naudai yra sustabdyta, kol paaiškės L. B. teisių perėmėjai, o vykdomojoje byloje Nr. 0135/08/01686 keturi žemės sklypai, priklausę ieškovei yra parduoti iš varžytynių 2009 12 01.

Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo apeliacine tvarka apylinkės teismo sprendimo išvadomis, jog ieškovė neįrodė antstolio veiksmų neteisėtumo minėtose vykdomosiose bylose ir to fakto, jog dėl antstolio netinkamų veiksmų ieškovė patyrė konkrečią turtinę žalą. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas sprendime teisingai konstatavo, jog antstolis, pardavinėdamas varžytinėse ieškovės areštuotus žemės sklypus, jokių pažeidimų nepadarė. Ginčo dėl parduodamo nekilnojamo turto rinkos vertės nekilo, todėl antstoliui skirti ekspertizę nebuvo jokio teisinio pagrindo, o ieškovė ieškinyje nurodydama, kad jai priklausanti žemė parduota žemesne nei rinkos kaina, nepateikia tai pagrįsti jokių įrodymų. Teisėjų kolegija, atmesdama ieškovės apeliacinį skundą, atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog ieškovė įstatymų nustatyta tvarka net neskundė jos turto pardavimo varžytinėse aktų. Taip pat atmestini kaip neteisingi apeliacinio skundo motyvai, jog ieškovei buvo padaryta žala ir atliekant antstoliui veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0315/09/00982. Šiems teiginiams pagrįsti konkrečių faktinių aplinkybių ieškovė nepateikė, tuo labiau, kad vykdomoji byla Nr. 0315/09/00982 yra nebaigta, sustabdyta.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Neturtinės žalos samprata pateikta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Pagal ją neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Tačiau neturtinė žala atlyginama ne visais atvejais - ji atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, taip pat jei ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo (CK 6.250 str. 2 d.). Taigi, jei nustatomi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyti galimi žalos atlyginimo atvejai, neturtinės žalos faktas preziumuojamas, o asmuo tokiu atveju turi pagrįsti reikalaujamos piniginės kompensacijos dydį.

Apeliantė teigia, kad dėl antstolio neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurios dydis 10 000 litų, ši žala padaryta nusikalstamais antstolio veiksmais. Teisėjų kolegija byloje nerado jokių įrodymų, kad antstolis M. būtų padaręs nuskalstamą veiką ir kad ieškovei būtų padaryta neturtinė žala. Apeliantės byloje pateikti medicininių dokumentų išrašai ir kopijos (1 t. b.l. 59-70) liudija apie lėtinius chroninius G. K. negalavimus, kurie negalėjo atsirasti dėl vykdomosiose bylose antstolio atliktų būtinų vykdymo veiksmų.

Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 178 str., 326 str., 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Arūnas RudzinskasAlgimantas KukalisArvydas Žibas