- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-02
- Bylos Nr.
- e2S-406-252/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00152-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- D. P., S. V.
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.1.18.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. V. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. kovo 19 d. nutarties, kuria J. V. ieškinys atsakovams D. P. ir S. V. paliktas nenagrinėtu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. V. pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. P. ir S. V. 564 Eur skolą, 417,366 Eur delspinigių, 2,70 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismas 2019-03-17 nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Teismas pasisakė, kad ieškovo 2018-06-07 su atsakovais sudaryta sutartis, iš kurios jis kildina savo reikalavimą yra galiojanti, jos įvykdymo terminas nėra pasibaigęs, todėl ieškovas turi pateikti įrodymus, kurie patvirtintų, kad sutartis yra nutraukta. Taip pat vertino, kad ieškovo nurodomos netesybos, atsižvelgiant į atsakovų įsipareigojimus, paskaičiuotos netinkamai bei ieškovas nepagrindė reikalavimo dėl 5 procentų dydžio metų palūkanų už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, priteisimo.
4. J. V. pirmosios instancijos teismui pateikė dokumentą įvardytą „Dėl ieškinio trūkumų pašalinimas“.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2019-03-19 nutartimi paliko J. V. ieškinį atsakovams D. P. ir S. V. nenagrinėtu.
6. Teismas konstatavo, kad naujai pateiktame rašte, užvadintame „Dėl ieškinio trūkumų šalinimo“ atkartojamas pirmiau pateikto ieškinio turinys, kuriame papildomai nurodyta, kad ieškovas turi teisinį pagrindą paskolos sutartį nutraukti, tačiau tokį teiginį patvirtinantys įrodymai nepateikti, t.y. 2019-03-07 nutartyje nurodyti trūkumai nepašalinti.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. J. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019-03-19 nutartį.
8. Nurodo, kad ieškinį reiškia pasinaudodamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.874 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu. Ieškinys atsakovams pareikštas nuo pirmos skolos negrąžinimo dienos. Todėl neaišku, kodėl apylinkės teismas neatsižvelgė į paskolos gavėjų sutarties pažeidimo pasekmes, bet nurodė jam pašalinti trūkumus, t.y. pateikti įrodymus apie nutrauktą paskolos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnis nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. CK 6.874 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą su priklausančiomis mokėti palūkanomis.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškinio priėmimo stadijoje spręsti, kad ieškovas turi pateikti įrodymus, jog sutartis, kuria grindžiamas ieškinio reikalavimas yra nutraukta. Nors iš J. V. ieškinio turinio ir prie jo pridėtos sutarties matyti, kad sutarties įvykdymo terminas baigiasi 2020-06-07, tačiau apeliantas nurodo, kad paskolos sutartį pasirašę D. P. ir S. V. buvo įsipareigoję paskolintą sumą grąžinti dalimis, bet jos nevykdo taip, kaip yra įsipareigoję sutartyje. Pažymi, kad nustatytais terminais ir sumomis savo skolinių įsipareigojimų D. P. ir S. V. pagal paskolos sutartį nedengia.
13. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą ir ieškinio reikalavimus, teismo vertinimas, kad tik ieškovui pateikus įrodymus apie sutarties nutraukimą būtų pagrindas priimti jo ieškinį yra nepagrįstas.
14. Taip pat pažymėtina, kad nei įstatymas, nei teismų praktika neriboja teisės reikalauti procesinių palūkanų priteisimo tam tikrais teisiniais santykiais, bet numato, jog procesinių palūkanų galima reikalauti visais atvejais, kai nevykdoma piniginė prievolė, t. y. nesumokama teismo sprendimu priteista pinigų suma (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje reikalavimas priteisti 5 procentų metines palūkanas, yra kildinamas iš 2018-06-07 paskolos sutarties, o pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, CK 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Taigi, šiuo atveju ieškovas tokį reikalavimą turi teisę reikšti ir teismas jį turi vertinti kartu su kitais ieškinio reikalavimais.
15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t.y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis). Šioje proceso stadijoje materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių, susijusių su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, teismas analizuoti neturi, nes tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šią aplinkybę savo nutartyse ne kartą yra akcentavęs kasacinis teismas (LAT 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Taigi, tik ištyręs ir įvertinęs pateiktus įrodymus bylos nagrinėjimo iš esmės metu, teismas gali nuspręsti dėl materialaus pobūdžio reikalavimo pagrįstumo.
16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas J. V. ieškinį nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, neteisingai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą ir ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias procesines teisės normas. Todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. kovo 19 d. nutartį ir ieškovo J. V. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.