Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, iki nuosprendžio priėmimo laikomas suimtas Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime, iki suėmimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), darbo biržoje neregistruotas, nurodo iki suėmimo nespėjęs susitvarkyti invalidumo, baustas administracine tvarka, teistas:

1. 1999 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 16 straipsnį, 147 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. 2000 m. gruodžio 6 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme. 2001 m. kovo 1 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: pripažintas kaltu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams su 1/4 turto konfiskavimu;

3. 2005 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

5. 2008 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

6. 2009 m. liepos 16 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

7. 2011 m. lapkričio 3 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

8. 2011 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams. 2012 m. kovo 20 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi subendrintos 2011 m. lapkričio 3 d. ir 2011 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir nustatyta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 7 mėnesiams.

9. 2018 m. kovo 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskiriant laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, lankymusi gydymosi įstaigose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. 2018 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, ją atliekant areštinėje. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. rugsėjo 17 d. 15.30 val. iki 2017 m. rugsėjo 19 d. 14.13 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. G. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui ar artimam giminaičiui, t. y. 2018 m. birželio 22 d. apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,67 promilės), bute, esančiame (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto su savo motina D. G. metu, sėdėdamas šalia esančiame fotelyje, dviem rankomis pagriebė spausdamas šiai už rankų riešų ir vieną kartą ranka sudavė šiai į veido sritį, dėl ko nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

Motyvuojamoji dalis

Analizuodamas būtinuosius BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius teismas pažymi, jog norint veiką kvalifikuoti pagal šį straipsnį yra būtina nustatyti specifinį kaltinamojo ir nukentėjusiojo statusą, t. y. šie asmenys turi būti artimi giminaičiai arba šeimos nariai. Pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Byloje vienareikšmiškai pripažįstama, kad kaltinamasis yra nukentėjusiosios sūnus, jie iki įvykio gyveno kartu tame pačiame bute, taigi nukentėjusioji yra kaltinamojo artima giminaitė ir jo šeimos narė.

Kaltinamasis nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu nepripažino savo kaltės, teigdamas, kad abiem su mama esant išgėrusiems įvyko konfliktas dėl namuose esančios draugės rankinės. Keldama rankinę mama užkliuvo, pargriuvo, paskui atsikėlė, atsisėdo ant fotelio ir sudavė kaltinamajam per petį lazdele. Kaltinamasis paėmė jai už rankos bei pasakė „mama, apsiramink“. Nuo paėmimo galėjo atsirasti mėlynės, nes jos tokia oda. Kaltinamasis teigė nesmurtaujantis prieš motiną. Tačiau tokią kaltinamojo pateiktą versiją paneigia kiti byloje esantys duomenys.

Prima, G. G. kaltę patvirtina nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Pažymėtina, kad šiuos parodymus ji davė būdama pasirašytinai informuota apie BPK 82 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisę neduoti parodymų ar neatsakyti į kai kuriuos klausimus, susijusius su įtariamuoju, kuris yra jos šeimos narys ar artimas giminaitis (b. l. 10). Savo parodymuose nukentėjusioji teigė, kad „2018 m. birželio 22 d. apie 19.00 val. buvo kambaryje, tarp jos ir sūnaus kilo žodinis konfliktas dėl to, kad sūnus į namus atsivedė savo sugėrovus. Jai sėdint fotelyje, šalia jos sėdėjęs neblaivus jos sūnus pagriebė konflikto metu jai už dviejų rankų riešų stipriai spausdamas bei jai nespėjus sureaguoti, sūnus vieną kartą ranka trenkė jai į veido sritį. Po smūgio jai pradėjo kraujuoti lūpa. Ji išėjo pas kaimynę, gyvenančią pirmame aukšte, o pareigūnai sulaikė jos sūnų.“ (b. l. 12). Nors nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu pasinaudojo BPK 82 straipsnio 2 dalyje jai suteikta teise ir atsisakė duoti parodymus, tačiau teismas pažymi, kad tai niekaip nepaneigia jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinio.

Antra, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole grafoje „Kitos aplinkybės“ be kita ko pažymėta, kad nukentėjusioji sunerimusi (b. l. 13). Jos balse girdimas nerimas ir susijaudinimas akivaizdžiai matyti byloje esančiame vaizdo įraše. Atkreiptinas dėmesys, jog šiame įraše taip pat matyti, kad nukentėjusioji policijos pareigūnus pasitinka būdama basa daugiabučio namo bendrojo naudojimo laiptinėje, prašo policijos pareigūnų pasiimti kaltinamąjį, laukdama policijos pareigūnų buvo jį užrakinusi bute (b. l. 34). Taigi, šie nukentėjusiosios veiksmai rodo, kad ji buvo streso būsenoje.

Bylos medžiagoje yra aiškiai užfiksuoti ant nukentėjusiosios kūno esantys sužalojimai. Tiek tarnybiniame pranešime (b. l. 4-5), tiek nuotraukose (b. l. 14-17), tiek vaizdo įraše su apžiūros protokolu (b. l. 33-36) akivaizdžiai matyti ant nukentėjusiosios abiejų rankų ir viršutinės lūpos esantys sužalojimai. Svarbu tai, jog kaltinamojo pateikta įvykių versija nesuteikia jokio loginio pagrindimo paaiškinant, kaip ant nukentėjusiosios lūpos atsirado sumušimas. Akivaizdu, jog vien tik suklupimo ar griuvimo nepakanka atsirasti būtent tokiam sužalojimui, koks atsispindi bylos duomenyse. Taigi, kaltinamojo pateikta įvykių versija yra nepagrįsta. Byloje nenustatyta kitų asmenų, kurie būtų galėję vartoti smurtą prieš nukentėjusiąją. Liudytojo M. Reis parodymai patvirtina, jog jis gyvai matė ant D. G. smurto žymes iškart po aptariamo įvykio, nors ir nematė, kaip tos žymės atsirado, be to jis patvirtino, kad nukentėjusioji buvo adekvati. Nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo M. Reis parodymai ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu atitinka byloje kitus objektyvius duomenis (BPC pagalbos įrašo duomenis; fotonuotraukas) ir visi šie duomenys jungiasi į nuoseklią, chronologišką bei logišką įrodymų grandinę, kuri yra pakankama daryti išvadą, kad būtent dėl kaltinamojo panaudoto smurto, taip kaip nurodė nukentėjusioji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, ant nukentėjusios abiejų rankų ir lūpų atsirado sužalojimai, kuriuos patirdama nukentėjusioji jautė fizinį skausmą. Teismo vertinimu, kaltinamojo gynybinė versija, prieštarauja surinktiems įrodymams, todėl yra laikytina neobjektyvia ir atmestina. Aptartas kaltinamojo elgesys pats savaime rodo, kad jis suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė jų padarinius – kad jis nukentėjusiajai smūgiu ranka ir suspausdamas rankomis nukentėjusiosios rankų riešus sukels fizinį skausmą, suvokė pasekmes sveikatai ir norėjo taip elgtis, t. y. toks elgesys rodo buvus kaltinamojo tiesioginę tyčią.

Nors baudžiamojoje byloje nėra specialistų išvadų, tiesiogiai patvirtinančių, kad nukentėjusioji buvo sumušta, tačiau įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes teismo prerogatyva spręsti, ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Šiuo atveju teismas sprendžia, jog pakanka įrodymų (nuotraukų, nukentėjusiosios, liudytojo M.Reis parodymų), kad nukentėjusioji buvo sumušta.

Nepagrįsta yra ir šioje byloje iškelta versija dėl būtinosios ginties ir būtinojo reikalingumo egzistavimo. Pažymėtina, kad neskaitant paties kaltinamojo parodymų, byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie nukentėjusiosios kaltinamajam keltą pavojų ar jo atžvilgiu atliktus pavojingus veiksmus. Be to, nukentėjusioji yra garbaus amžiaus, sunkiai vaikšto, todėl versija, kad ji pavojingai kėsinosi į kaltinamojo sveikatą, nuo ko buvo būtina gintis, taip pakankamai stipriai sužalojat jai lūpą ir riešus, yra atmestina kaip nelogiška bei nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais.

Teismas konstatuoja, jog aukščiau aptartų duomenų visuma nulemia vienareikšmišką išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl bausmės skyrimo

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skirdamas bausmę teismas privalo įvertinti BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Padaryta nusikalstama veika priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis šį nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo asmenybę apibūdina tai, kad jis nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 84-85), teisme nurodė nespėjęs susitvarkyti invalidumo, administracine tvarka baustas (b. l. 86-87; Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys), dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesigydė (b. l. 101-103). Dėl ankstesnių teistumų teismas pažymi, kad kaltinamasis yra teistas daug sykių, be to, 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžiu jau yra pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už smurtą prieš savo motiną (b. l. 88-99). 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės kaltinamasis piktybiškai nevykdė, todėl ji buvo pakeista į arešto bausmę (b. l. 138-139). Pažymėtina, jog nauja nusikalstama veika įvykdyta esant neišnykusiam teistumui (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto „a“ papunktis), todėl kaltinamasis pripažįstamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus (nustatytas 1,67 promilių girtumas; b. l. 78) ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

BK 41 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas pažymi, jog atsižvelgus į bylos aplinkybes tik laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkis, gali padėti įgyvendinti aukščiau išvardintus bausmės tikslus.

Naujas nusikaltimas padarytas neatlikus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtos ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pakeistos bausmės, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu prie šiuo nuosprendžiu skiriamos laisvės atėmimo bausmės pridedama dalis pagal 2018 m. kovo 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį paskirtos ir neatliktos arešto bausmės, kuri yra keičiama į laisvės atėmimo bausmę, kai viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės atlikimo vieta nustatomi pataisos namai.

Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitomas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartį laikiname sulaikyme nuo 2017 m. rugsėjo 17 d. 15.30 val. iki 2017 m. rugsėjo 19 d. 14.13 val. išbūtas laikas bei paskirtos ir faktiškai atliktos arešto bausmės laikas (jei toks buvo) bei šioje byloje laikiname sulaikyme nuo 2018 m. birželio 22 d. 20.35 val. (b. l. 41) ir suėmime nuo 2018 m. birželio 24 d. (b. l. 58-63, 70-72, 144-146) iki 2018-09-21 (nuosprendžio paskelbimo) išbūtas laikas, kai viena laikino sulaikymo ar suėmimo diena prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.

Proceso išlaidų byloje nėra, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

CD diskas su D. G. skambučių į BPC garso įrašais, nuotraukomis prie vaizdo įrašo apžiūros protokolo, iškvietimo į įvykį vaizdo įrašu (prisegtas prie viršelio) paliekamas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Kardomoji priemonė – suėmimas paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, tačiau ne ilgiau nei bus įvykdyta paskirta bausmė (t.y. kardomoji priemonė suėmimas neturi viršyti paskirtos galutinės bausmės trukmės – 6 mėnesių laisvės atėmimo, į kurį turi būti įskaitytas ir laikiname sulaikyme, suėmime išbūtą laikas – tuo atveju, jei nuosprendis įsiteisėtų praėjus paskirtos bausmės terminui).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsnio 3 ir 4 dalimis,

nusprendžia:

pripažinti G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam 5 (penkerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu prie šiuo nuosprendžiu skiriamos laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį pagal 2018 m. kovo 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį paskirtos ir neatliktos arešto bausmės, kuri yra keičiama į laisvės atėmimo bausmę, kai viena arešto para prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai ir skirti galutinę subendrintą 6 (šešerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartį laikiname sulaikyme nuo 2017 m. rugsėjo 17 d. 15.30 val. iki 2017 m. rugsėjo 19 d. 14.13 val. išbūtą laiką bei paskirtos ir faktiškai atliktos arešto bausmės laiką (jei toks buvo), taip pat šioje byloje laikiname sulaikyme nuo 2018 m. birželio 22 d. 20.35 val. ir suėmime nuo 2018 m. birželio 24 d. iki 2018-09-21 (nuosprendžio paskelbimo) išbūtą laiką, kai viena laikino sulaikymo ar suėmimo diena prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo (2018-09-21).

Bausmės atlikimo vieta nustatyti pataisos namus.

CD diską su D. G. skambučių į BPC garso įrašais, nuotraukomis prie vaizdo įrašo apžiūros protokolo, iškvietimo į įvykį vaizdo įrašu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, bet ne ilgiau nei bus įvykdyta paskirta bausmė.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.