Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga, kurioje

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2008 m. lapkričio 24 d. Molėtų r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 4 dalį, tačiau BK 93 straipsnio pagrindu, kaip nepilnametis asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant, paskyrus auklėjamojo poveikio priemones (BK 82 straipsnis);

2) 2009 m. kovo 4 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu šešiems mėnesiams;

3) 2009 m. kovo 12 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 312 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, 2009 m. balandžio 22 d. Ukmergės r. apylinkės teismo nutartimi paskirtos laisvės apribojimo bausmės pagal 2009 m. kovo 4 d. ir 2009 m. kovo 12 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžius subendrintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 347 straipsnio pagrindu ir galutinė bausmė nustatyta – vieneri metai laisvės apribojimo, paskyrus auklėjamojo poveikio priemones (BK 82 straipsnis);

7) 2014 m. gegužės 7 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 m. 9 mėn. laisvės apribojimu, BK 64¹ straipsnio pagrindu bausmė sumažinta 1/3 dalimi, BK 64 straipsnio 3 dalimi bausmė subendrinta su 2013 m. lapkričio 6 d. Ukmergės r. apylinkės teismo neatlikta bausme – 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo;

8) 2014 m. liepos 22 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 189 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) įpareigojant nuo 22.00 val., vakaro, iki 06.00 val., ryto, imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su darbu, persikvalifikavimu pagal darbo biržos siuntimą ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; b) įpareigojant užsiregistruoti darbo biržoje ir tęsti registraciją darbo biržoje, o darbo susiradimo atveju, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos ir c) privalomai kaltinamajam uždraudžiant be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą. BK 64¹ straipsnio pagrindu paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažinta 1/3 dalimi. BK 63 straipsnio 4, 9 dalių pagrindu, bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie 2014 m. gegužės 7 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir galutine bausme paskiriant vienerius metus ir dešimt mėnesių laisvės apribojimo, bausmės atlikimo metu kaltinamajam R. L. paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: a) įpareigojant nuo 22.00 val., vakaro, iki 06.00 val., ryto, imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su darbu, persikvalifikavimu pagal darbo biržos siuntimą ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; b) įpareigojant užsiregistruoti darbo biržoje ir tęsti registraciją darbo biržoje, o darbo susiradimo atveju, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos ir c) privalomai kaltinamajam uždraudžiant be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą. BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu kaltinamajam R. L. paskiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą. Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuojant nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Į atliktą bausmę įskaitant R. L. iš dalies atliktą bausmę pagal 2014 m. gegužės 7 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, turintis išnykusį teistumą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. L. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:

jis, 2018 m. spalio 27 d., apie 20 val. 00 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,96 promilių neblaivumas), tyčia dešine ranka suėmė savo motinai J. L. už drabužių ties apykakle nugaros srityje ir ją pastūmė, po ko J. L. nugriuvus ant grindų ir apsibrozdinus veido sritį, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė J. L. į kairį skruostą, tokiais savo neteisėtais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai J. L. nubrozdinimus nosies, skruosto, viršutinės lūpos srityje ir aplink akis, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. L. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji J. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji gyvena jai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena jos sugyventinis G. B., sūnus R. L., kitame namo gale gyvena kitas jos sūnus M. L. su drauge. 2018 m. spalio 27 d. ji, G. B., R. L. ir R. L. bendradarbis vartojo alkoholį. Maždaug 20 val. 00 min., namuose, kambaryje R. L. sėdėjo ant sofos ir valgė. Ant kitos sofos sėdėjo R. L. bendradarbis, o G. B. tuo metu namuose nebuvo. R. L. pradėjo snausti su lėkšte rankose. Ji priėjo prie R. L. ir norėjo iš apačios paimti iš jo lėkštę, kad jis, užmigęs su ja rankose, jos nesudaužytų. R. L. tą lėkštę sviedė pro ją ir ta lėkštė sudužo ant grindų prie pečiaus. J. L. tyčia R. L. užgauti nenorėjo. J. L. nesupranta, kaip jis ją užsigavo. Atsimena, kad lėkštė nugriuvo ant grindų. Taip pat ji prisimena, kad sūnus savo dešine ranka suėmė jai už drabužių nugaros srityje ties apykakle ir ją stūmė. Ji nukrito ant grindų, apsibrozdino veidą. J. L. atsimena, kad R. L. dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jai į kairį skruostą. Daugiau nei rankomis, nei kojomis jis jai nesudavė. J. L. atsimena, kad jis pakartotinai dešine ranka suėmė jai už drabužių nugaros srityje ir stūmė ją į kitą kambarį. Ji nukrito ant lovos. Tada sūnus uždarė kambario duris. Kadangi sūnus pasakė: „jeigu išeisi, užmušiu“, ji iš to kambario išlipo per langą (b. l. 19-20, 23-24).

Liudytojas A. Š., apklaustas ikiteisminio parodė, kad jis savaitgaliais atvažiuoja pas savo įbrolį R. L.. Jie kartu dirba miške. 2018 m. spalio 27 d. jie išgėrinėjo. Jis per visą dieną išgėrė gal kokius penkis stikliukus degtinės. Vakare jau nebegėrė. Vakare, tikslaus laiko jis nežino, bet tai galėjo būti apie 20 val. 00 min. – 21 val. 00 min. R. L. sėdėdamas ant lovos valgė. Į kambarį įėjo J. L. ir trenkė per lėkštę, iš kurios valgė R. L.. R. L. tą lėkštę laikė rankoje. Kai J. L. sudavė per lėkštę, ta lėkštė trenkėsi R. L. į smakrą ir jį prakirto. Tuomet R. L. supyko ir atsistojęs kumščiais pradėjo mušti savo mamą J. L.. Kiek tiksliai smūgių R. L. sudavė į J. L. galvą, jis nežino (b. l. 43-44).

Iš tarnybinio pranešimo nustatyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, gavus informaciją, jog 2018 m. spalio 27 d., apie 20 val. 00 min., R. L. sumušė savo motiną J. L., kuriai VšĮ Ukmergės ligoninės priėmimo skyriuje diagnozuoti veido daugybiniai sumušimai, nosies nubrozdinimai (b. l. 3-4).

Iš alkoholio kiekio matuoklio rodmenų kvito nustatyta, kad 2018 m. spalio 27 d., 20 val. 30 min., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0435“ R. L. nustatytas 1,96 promilės neblaivumas (b. l. 37).

Iš alkoholio kiekio matuoklio rodmenų kvito nustatyta, kad 2018 m. spalio 27 d., 20 val. 36 min., alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0435“ J. L. nustatytas 2,22 promilės neblaivumas (b. l. 38).

Iš kitų objektų apžiūros protokolų nustatyta, kad, susipažinęs su J. L. medicininės apžiūros dokumentu, specialistas R. L. nurodė, jog J. L. padaryti nubrozdinimai nosies, skruosto, viršutinės lūpos srityje ir aplink akis, paveikus kietais bukais daiktais galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Susipažinęs su R. L. medicininės apžiūros dokumentu, specialistas R. L. nurodė, kad R. L. padarytas 7 mm ilgio paviršinis odos sužalojimas be aktyvaus kraujavimo požymių (tikėtina – paviršinis nubrozdinimas (specialisto pastaba) smakre, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 47, 56).

BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis R. L. 2018 m. spalio 27 d., apie 20 val. 00 min., mušdamas nežymiai sužalojo savo motiną J. L. ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. L. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi – viešaisiais darbais ir jų trukme (b. l. 141, 143).

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Svarstant kaltinamojo R. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau teistas, turi išnykusį teistumą (b. l. 60-92). Baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 93-98). R. L. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui. Kaltinamasis yra dirbantis (b. l. 94). Įvertinus aptartas aplinkybes, R. L. yra skirtina sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 46 straipsnis).

Kaltinamasis R. L. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, pagal kurį viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena prilyginama šešioms viešųjų darbų valandoms, todėl į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas R. L. suėmimo laikas nuo 2018 m. spalio 27 d., 20 val. 30 min., iki 2018 m. spalio 29 d., 13 val. 41 min., tai yra dvi dienos (b. l. 108-109).

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis BK 67, 72² straipsniais gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Atsižvelgiant į kaltinamojo R. L. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip prieš savo šeimos narį smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

2018 m. spalio 29 d. R. L. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – baigtina taikyti pradėjus bausmės vykdymą (b. l. 136-138).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendė:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, R. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių pagrindu į bausmės atlikimo laiką įskaityti R. L. suėmimo laiką nuo 2018 m. spalio 27 d., 20 val. 30 min., iki 2018 m. spalio 29 d., 13 val. 41 min., tai yra dvi dienas.

Paskirti R. L. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 8 (aštuonis) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą (BK 72² straipsnis).

R. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.