Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-10-23 · Civilinė byla Nr. e2-9554-965/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-10-23
Bylos Nr.
e2-9554-965/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-06094-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Tamošaitienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Litorina“
Advokatai
Drąsutis Narmontas
Kategorijos
  • 2.5.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-9554-965/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06094-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.3.6.; 2.5.1.6.1.; 2.5.6.2.; 3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 23 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė,sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, Danguolei Gedvilaitei,

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Euronika“ atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litorina“ atstovui vadovui Arūnui Gečui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Euronika“, atstovaujamos bankroto administratoriaus J. V., ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Litorina“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieškovės 2017 m. birželio 19 d. sudarytą sandorį – skolos sumažinimą atsakovei 178,80 Eur suma. Taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės ieškovei 178,80 Eur, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė UAB „Litorina“ kreipėsi į Šilutės rajono apylinės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, 2017 m. gegužės 31 d. jai buvo išduotas teismo įsakymas ginčo sumai. Ieškovė teismo įsakymu priteistą sumą atsakovei sumokėjo 2017-06-19, nors jau negalėjo įvykdyti įsipareigojimų savo kreditoriams, jau tuo metu turėjo aukštesnės eilės kreditorių nei atsakovė, tačiau jiems įsipareigojimų įvykdyti negalėjo, todėl pažeidė kreditorių reikalavimo tenkinimo eilę. 2017 m. rugsėjo 25 d. ieškovei iškelta bankroto byla, nes ieškovė jau nuo 2017 m. vasario mėn. buvo nemoki.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota civilinėje byloje Nr. 3K3-175-403/2018. Nurodė, kad ieškovė negalėjo vykdyti reikalavimų pagal teismo įsakymą, nes tuo metu buvo nepatenkinti aukštesnės eilės kreditorių reikalavimai, be to, atsakovė taip pat buvo nesąžininga, nes turėjo galimybę sužinoti apie ieškovės finansinius sunkumus.

Atsiliepimas

Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdyje nurodė, kad su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo kreipėsi dar iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo, ieškovė geranoriškai priteistą sumą įvykdė. Atsakovė šiuo pagrindu jokių sandorių su ieškove nesudarė ir tikrai nežinojo apie jos patiriamus finansinius sunkumus. Šalių nesiejo ilgalaikiai sutartiniai santykiai, ieškovė tiesiog neatsiskaitė už įsigytas prekes. Prašo ieškinį atmesti, nes atsakovė buvo sąžininga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2017 m. birželio 19 d. ieškovė atsakovei pervedė 178,80 Eur sumą, įvykdydama Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-05-31 teismo įsakymą. 2017 m. rugsėjo 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-669-613/2018); 2018 m. sausio 2 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai bendrai 413374,65 Eur sumai. Ieškinys pareikštas actio Pauliana instituto bei CK 6.930¹ straipsnio pažeidimo pagrindais.

Dėl actio Pauliana

Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į ieškovę pagal 2017-05-31 Šilutės rajono apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą.

Iš esmės ginčas kilęs dėl kitų actio Pauliana sąlygų egzistavimo: kreditoriaus teisių (ne)pažeidimo, dėl privalėjimo atlikti mokėjimą, šalių (ne)sąžiningumo.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo kasacinio teismo praktikoje, be kita ko, yra nurodyta, kad bankroto administratorius, įrodinėdamas kreditoriaus teisių pažeidimo sąlygos buvimą, privalo pateikti duomenis apie bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų atsiradimo momentą. Actio Pauliana taikyti būtina įrodyti, kad nors vienas iš bankroto byloje patvirtintų kreditorių turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ginčijamų sandorių sudarymo metu. Jeigu bankroto byloje patvirtinti kreditoriai savo reikalavimus įgijo vėliau, nei buvo sudaryti ginčijami sandoriai, tai nesant vienos iš būtinųjų sąlygų actio Pauliana negalės būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2014). Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog 2017 m. birželio 19 d., ieškovei atliekant ginčijamą mokėjimą, kitų jos kreditorių reikalavimai atsirado anksčiau – VSDFV Klaipėdos skyriui nuo 2017-01-16, VMI nuo 2017-02-28, įmonėms darbuotojams net nuo 2016 m. Šių kreditorių reikalavimai, atlikus mokėjimą atsakovei ir iki iškeliant bankroto bylą, nebuvo patenkinti. Taigi ieškovės 2017-06-19 atliktas mokėjimas atsakovei, kuriuo sumažinta įmonės turto masė, o lėšos galėjo būti panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais, kuriems prievolės turėjo būti įvykdytos anksčiau, pažeidė kitų kreditorių teises.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa bylos šalims privalomas (įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią) (CPK 279 straipsnio 4 dalis). CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas iš bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Šiame straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tačiau tai nereiškia, kad jie gali būti vykdomi pažeidžiant teisės normas ar kitų asmenų teises. Kadangi ginčijamas mokėjimas atliktas 2017 m. birželio 19 d., o bankroto byla ieškovei iškelta 2017 m. rugsėjo 25 d., konstatuojant jos nemokumą, remiantis net 2016 m. balanso duomenimis, todėl ieškovė negalėjo nežinoti, jog negali ir negalės visiškai atsiskaityti su kitais, turinčiais pirmesnius ir net tokio paties pobūdžio reikalavimus, kreditoriais, o tai reiškia, kad jų reikalavimai bus tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka. Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad ieškovė neprivalėjo 2017 m. birželio 19 d. atlikti mokėjimo, visiškai atsiskaitydama su atsakove. Atlikdama tokį mokėjimą, ieškovė pažeidė kitų kreditorių teises.

Ieškovės atstovo teigimu, atsakovė, priimdama iš ieškovės skolos apmokėjimą, buvo nesąžininga, nes jau kreipdamasi į teismą su pareiškimu turėjo žinoti apie ieškovės sunkią finansinę padėtį. Nagrinėjamu atveju atsakovės nesąžiningumas nepreziumuojamas, nes nepatenka į CK 6.67 straipsnyje nurodytą sąrašą, todėl atsakovės nesąžiningumą turi įrodyti ieškovė. Ieškovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėje byloje 3K-3-175-403/2018. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtoje Aukščiausiojo Teismo nutartyje faktinės aplinkybės dėl šalių sąžiningumo skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių, todėl teismas šiais išaiškinimais nesiremia. Minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rėmėsi faktu, jog abi šalys bendradarbiavo statybų versle, todėl sprendė, kad atsakovė žinojo apie ieškovės finansinius sunkumus ir konstatavo jos nesąžiningumą. Nagrinėjamos bylos atveju nėra pateikta duomenų, kad šalis siejo ilgalaikiai sutartiniai santykiai. Atsakovės teigimu, ieškovei buvo išrašyta sąskaita už įsigytas prekes ir ieškovė jos neapmokėjo. Suma nėra didelė. Iš Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, matyti, kad ieškovė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2016 metus Juridinių asmenų registrui neteikė, todėl atsakovė, net ir norėdama, neturėjo galimybių išsiaiškinti ieškovės finansinės padėties. Be kita ko, įstatymas nenumato pareigos prieš kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo, pirmiausia, surinkti duomenis apie skolininko mokumą ir galimybes sumokėti skolą. Priešingu atveju, tai tik apsunkintų normalią verslo praktiką. Be to, asmens teisė kreiptis teisminės gynybos taip pat negali būti vertinama, kaip piktnaudžiavimas, ir neparodo asmens nesąžiningumo, nes kreipdamasis į teismą kreditorius nežino, o ir neprivalo žinoti, dėl kokių priežasčių skolininkas nevykdo skolinių įsipareigojimų, kurios gali būti nesusijusios su skolininko nemokumu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčijamas yra vienašalis sandoris – ieškovės atliktas mokėjimas atsakovei pagal teismo įsakymą. Nepateikta jokių duomenų, kokie atsakovės neteisėti veiksmai galėjo sąlygoti atliktą pavedimą. Taigi nagrinėjamu atveju nėra pateikta jokių duomenų dėl atsakovės nesąžiningumo ir žinojimo apie ieškovės nemokumą faktą patvirtinančių duomenų. Dėl visų aukščiau teismo išsakytų argumentų, neįrodžius vienos iš actio Pauliana taikymo sąlygų, t. y. atsakovės nesąžiningumo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.

Dėl sandorio negaliojimo CK 1.80 straipsnio pagrindu

Ieškovės atstovas nurodė, kad teismo įsakymu priteistą sumą ieškovė atsakovei sumokėjo 2017-06-19, nors jau tada negalėjo įvykdyti įsipareigojimų savo kitiems kreditoriams, jau tuo metu turėjo aukštesnės eilės kreditorių nei atsakovė, tačiau jiems įsipareigojimų įvykdyti negalėjo, todėl pažeidė kreditorių reikalavimo tenkinimo eilę, numatytą CK 6.930¹ straipsnyje.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra imperatyvi, nes CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įsakmiai nurodoma, kokia eilės tvarka asmuo turi atlikti atsiskaitymus reikalavimus jam pareiškusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017).

CK 6.930¹ straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas (fizinis ar juridinis asmuo), kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šioje normoje nurodyta eile. Pirmąja eile skolininkas privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo; antrąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile – pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile – pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis). Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (CK6.930¹ straipsnio 2 dalis).

CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio ir jų paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje. Šios normos tikslas yra užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau – viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus. Taigi konstatavus, kad skolininkas, atsiskaitydamas su konkrečiu kreditoriumi, pažeidė atsiskaitymo eilę ir (ar) tvarką, laikoma, jog su kreditoriumi atsiskaityta neteisėtai ir šis privalo grąžinti skolininkui viską, ką nepagrįstai gavo, kad skolininkas turėtų galimybę atsiskaityti su kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad tam, jog atliktas mokėjimas būtų pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekiniu pagal aptartą normą, turi būti nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje nurodytų sąlygų visuma. Pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sąlygai, atliko mokėjimą pažeisdamas CK6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą ir atitinkamai negaliojančiu CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017, 21–24 punktai).

Iš 2017-09-25 Klaipėdos apygardos teismo nutartyje, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, matyti, jog teismo konstatuota, kad remiantis UAB „Euronika“ pateikto 2016-12-31 balanso duomenimis, bendrovės turtas sudarė 204621,00 Eur (ilgalaikis turtas sudarė 3993,00 Eur, trumpalaikis turtas sudarė 198973,00 Eur, iš jų atsargos 40014,00 Eur, per vienerius metus gautinos sumos 147072,00 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai 11887,00 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 141875,00 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 141224,00 Eur). Nuo 2017-03-17 per Piniginių lėšų apribojimo sistemą pateikti Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas nėra įvykdyti.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2017-11-08 rašto matyti, kad ieškovės įsiskolinimas socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius už 2017 m. vasario – rugpjūčio mėn. sudaro 19374,64 Eur. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017-03-20 nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką matyti, kad mokesčių administratorius nurodė nurašyti 1258,32 Eur ieškovės mokestinę nepriemoką, o ši nepriemoką susidarė už laikotarpį nuo 2017-02-01 – 2017-02-28.

Ieškovės BUAB „Euronika“ buvusių darbuotojų reikalavimai susidarė dar nuo 2016-05-30 (darbuotojas D. V.), 2016-11-28 (darbuotojas V. L.), 2016-12-23 (darbuotojas R. N.), 2017-01-03 (darbuotojai T. P., N. J., A. G., D. K.), 2017-01-06 (darbuotoja D. R.), 2017-01-15 (darbuotojas D. N.), 2017-01-27 (darbuotojai N. K., R. L.), 2017-01-30 (darbuotojas A. R.), 2017-02-03 (darbuotojas Ž. J.), 2017-02-21 (darbuotojas L. M.), 2017-03-06 (darbuotojas K. S.), 2017-03-13 (darbuotojas R. Ž.), 2017-03-15 (darbuotojai R. B., M. K., V. K., V. S.). Visi nurodyti ieškovės kreditorių reikalavimai susidarė dar iki 2017-06-19 atlikto mokėjimo atsakovei ir jie nebuvo patenkinti iki bankroto bylos UAB „Euronika“ iškėlimo. 2018-01-02 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi šių kreditorių reikalavimai patvirtinti bankroto byloje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė atsiskaitymo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti.

Be to, bylos medžiaga nustatyta, kad egzistavo pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, palyginti su atsakove, kuriai atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, jog antstolės Brigitos Tamkevičienės žinioje buvo vykdomosios bylos, kuriose buvo vykdomas išieškojimas ieškovės darbuotojams A. G., D. K., D. N., N. J., T. P. pagal Darbo ginčų komisijos sprendimus (vykdomųjų dokumentų išdavimo data 2017-02-13). 2017-03-20 Valstybinė mokesčių inspekcija nurodymo pagrindu nurodė nurašyti 1258,32 Eur ieškovės mokestinę nepriemoką. Remiantis išdėstytais argumentai, ieškovei nuturint galimybės atsiskaityti su visais savo kreditoriais, turėjo būti laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto eiliškumo ir, pirmiausia, turėjo būti atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo sutarčių; vėliau – pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą. Tik visiškai atsiskaičius su šiais pirmesnės eilės kreditoriais, ieškovė galėjo atsiskaityti su atsakove, kurios reikalavimas būtų tenkinamas ketvirtąja eile, įstatymo nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog ieškovė, atsiskaitydama su atsakove, pažeidė imperatyviųjų normų, reglamentuojančių skolininko atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą ir tvarką, reikalavimus. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė 2017 m. birželio 19 d., kai vykdė atsiskaitymą su atsakove, eiliškumo tvarka turėjo kreditorių, su kuriais turėjo atsiskaityti anksčiau negu su atsakove, ir tuo metu neturėjo finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais. Ieškovės atliktas 2017 m. birželio 19 d. atsiskaitymas su atsakove pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu (CK 6.930¹ straipsnis, 1.80 straipsnio 1 dalis), taikytina restitucija – iš atsakovės priteistina 178,80 Eur neteisėtai jai išmokėta suma bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 str. 1 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė BUAB „Euronika“ patyrė 302,50 Eur išlaidų už advokato pagalbą, rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme. Ieškinį patenkinus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršijančios rekomenduotinų dydžių, priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį, iš atsakovės valstybei priteistina 15 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268-270 straipsniais,

teismas nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2017 m. birželio 19 d. ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Euronika“ atliktą atsiskaitymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Litorina“, kuriuo ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Euronika“ skolos grąžinimui pervedė 178,80 Eur atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Litorina“.

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Euronika“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litorina“ 178,80 Eur ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 178,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo (2018 m. liepos 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litorina“ 15 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Erika Tamošaitienė