Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui O. K. (O. K.) dėl uzufrukto nustatymo, tretieji asmenys byloje antstolis A. N., antstolis D. T., antstolis V. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, K. K., D. K., išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti A. K. ir jos nepilnametei dukrai V. K. uzufrukto teisę į nepilnametės dukters tėvui O. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), iki nepilnametės dukters V. K. pilnametystės, t. y. iki 2031 m. spalio 16 d.; priteisti ieškovės A. K. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. birželio 4 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje su atsakovu sudarė santuoką. 2013 m. spalio 16 d. šalims gimė dukra V. K.. Kaip teigia ieškovė nesusiklosčius šeiminiam gyvenimui ieškovės ir atsakovo santuoka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-38042-1019/2017 buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtos sutarties 2 punkte nurodyta, kad dukters V. K. gyvenamoji vieta nustatoma su motina A. K.. Sutartyje taip pat nurodyta, jog ieškovė gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovei ir jos nepilnametei dukrai nebuvo suteikta teisė į gyvenamąją patalpą. Ieškovė pažymėjo, jog sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo išspręstas uzufrukto nustatymo klausimas, t. y. ieškovei ir jos nepilnametei dukrai nebuvo numatyta teisė naudotis gyvenamąja patalpa. Ieškinyje nurodyta, kad ginčo butas yra vienintelis ieškovės A. K. ir jos nepilnametės dukters V. K. gyvenamasis būstas, kito gyvenamojo būsto ieškovė neturi. Ieškovė akcentavo, kad jos ir atsakovo nepilnametės dukters gyvenamoji vieta deklaruota ginčo bute, nepilnametė yra mažametė, t. y. 4 metų amžiaus. Ieškovė pabrėžė, jog atsakovas O. K. visiškai nemoka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu priteisto išlaikymo, piktnaudžiauja alkoholiu ir turi kitų sveikatos problemų.Atsakovas O. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo visiškai sutiko su ieškinio reikalavimais ir prašė teismo juos tenkinti. Atsakovas nurodė, kad pripažįsta savo pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą V. K. iki jos pilnametystės. Atsakovo teigimu, jis negauna jokių pajamų, neturi kito turto, išskyrus ½ dalį buto, esančio Vilniuje, Keramikų g. 24-3, dėl ko sutinka, jog ieškovė kartu su nepilnamete V. K. gyventų atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute uzufrukto teise iki V. K. pilnametystės.Trečiasis asmuo D. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo visiškai sutiko su ieškinio reikalavimais ir prašė teismo juos tenkinti. D. K. nurodė, kad yra nepilnametės Viktorijos močiutė, kuri rūpinasi ir prižiūri nepilnametę. D. K. teigimu, ieškovė ir jos nepilnametė dukra kitos gyvenamosios vietos neturi, o ½ dalyje buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyvena visą laiką nuo nepilnametės gimimo.Trečiasis asmuo K. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutiko su ieškinio reikalavimais ir prašė teismo atmesti ieškovės A. K. ieškinį kaip nepagristą, priteisti trečiojo asmens K. K. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime trečiasis asmuo nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu nutraukė K. K. ir O. K. santuoką dėl O. K. kaltės. Trečiasis asmuo K. K. ir atsakovas O. K. turi du nepilnamečius vaikus: E. K., gim. 2005 m. spalio 2 d., ir E. K., gim. 2009 m. gruodžio 23 d. K. K. pažymėjo, kad teismas nutraukdamas jos ir atsakovo santuoką, nepilnamečių vaikų išlaikymui priteisė po 400 Lt (115,85 Eur) bei priteista išlaikymo įsiskolinimas. Atsiliepime akcentuojama, kad atsakovas nėra sumokėjęs priteisto išlaikymo įsiskolinimo, taip pat nurodyta, kad niekuomet neteikė ir šiuo metu neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams. K. K. nurodė, kad antstolis A. N. vykdo išieškojimą iš atsakovo O. K. nepilnamečių vaikų E. K. ir E. K. naudai. K. K. teigimu, antstolis negali vykdyti išieškojimo periodinėmis išmokomis, kaip numatyta teismo sprendime, nes atsakovas niekur nedirba, neturi jokių pajamų. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso tik ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). K. K. pažymėjo, kad kreipėsi į antstolį su prašymu realizuoti minėtą atsakovui priklausantį turtą. Trečiojo asmens teigimu, teismui tenkinus ieškovės reikalavimą, tai faktinė galimybė išieškoti iš atsakovo trečiajam asmeniui susidariusį įsiskolinimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikimo būtų ypatingai apsunkinta ir realiai sunkiai įgyvendinama.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje, kurioje nurodyta, jog skyriaus Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio inspektorė lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Institucija nurodė, kad mergaitė naudojasi kambariu kartu su mama, turi savo lovelę, jai reikalingų daiktų. Skyrius pažymėjo, kad butas tvarkingas, švarus, namuose sudarytos sąlygos nepilnametės ugdymuisi ir poilsiui. Išvadą teikianti institucija nurodė, kad neprieštarauja ieškinio reikalavimui dėl uzufrukto nustatymo iki V. K. pilnametystės.Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis yra areštuota antstolio V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0240/11/06345 dėl 579,24 Eur išieškojimo išieškotojo VMI prie FM naudai. Pagal Antstolių informacinės sistemos duomenis O. K. įsiskolinimas valstybės ir savivaldybės biudžetams ir pinigų fondams yra 579,24 Eur. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pažymėjo, kad neginčija A. K. ieškinio ir prašė sprendimą šioje civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 13 d. sprendimu ieškovės A. K. ieškinį tenkino. Nustatė A. K. ir jos dukrai V. K. uzufruktą į O. K. nuosavybės teise valdomą ½ dalį buto, (duomenys neskelbtini), nustatant A. K. ir V. K. teisę naudotis minėta buto dalimi iki V. K. pilnametystės.Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įprastinė vaiko gyvenamoji vieta. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrįstų duomenų, jog nepilnametei V. K. nebus sudarytos saugios sąlygos gyventi bute (duomenys neskelbtini). Ieškovės ir nepilnametės dukters gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini).Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant bylą iš esmės nebuvo paneigti ieškovės argumentai, kad šis ginčo butas yra vienintelis jos ir šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta, nebuvo pateikti įrodymai, jog ieškovė nurodė melagingus duomenis ir piktybiškai, nepagrįstai siekia nustatyti uzufruktą į atsakovui nuosavybės teise priklausančią buto dalį.Sprendime nurodyta, kad visi nepilnamečiai vaikai yra lygiateisiai ir teismas negali suteikti prioriteto nė vienam vaikui. Tačiau nagrinėjamoje byloje susidarė tokia situacija, kuomet ieškovė kreipėsi į teismą siekdama išsaugoti vaikui gyvenamąją vietą, dėl to, jog tai yra vienintelė jos ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kurios netekus, jie liktų ne tik be vaikui teikiamo iš tėvo išlaikymo, bet ir be gyvenamojo būsto. Atsižvelgęs į teisingumo, protingumo ir kitus civiliniame procese vyraujančius principus, teismas padarė išvadą, kad uzufrukto nustatymas nagrinėjamu atveju būtų objektyvus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo K. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, jog teismas nepagrįstai apgynė tik vieno nepilnamečio vaiko teises į būstą, ieškovei piktnaudžiaujant savo teise į uzufruktą. Teismas suabsoliutino vieno vaiko teisę į būstą prieš kitus vaikus. Teismas nustatydamas uzufruktą apribojo apeliantės kaip kreditorės teises ir neanalizavo, ar vaiko teisės į būstą gali būti apgintos kitu būdu ir ar uzufrukto nustatytas atitinka proporcingumo principą. Teismas nevertino, ar ieškovė neturi galimybės gyventi kitame būste, t.y. jį išsinuomoti, gyventi pas savo tėvus. Nurodo, jog teismas netinkamai vertino jos turtinę padėtį ir nustatė, jog jos turtinė padėtis geresnė nei ieškovės. Tokiu būdu teismas pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas. Apeliantė nurodo, jog atsakovo įsiskolinimas jos nepilnamečiams vaikams sudaro 22 006,35 Eur ir savo pareigos atsakovas nevykdo nuo 2012 metų, todėl teismas sudaro sąlygas atsakovui ir toliau nevykdyti savo prievolių. Ieškovė atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti. Nurodo, jog būtent vaiko tėvai, o ne tretieji asmenys (kaip nurodoma apeliaciniame skunde), turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nenustačius uzufrukto ieškovė ir jos mažametė dukra netektų vienintelio gyvenamojo būsto. Taigi, įstatymai ir teisminė praktika patvirtina tiek ieškovės, tiek ir jos nepilnametės dukros teisę į uzufrukto nustatymą. Kadangi ginčo buto dalies savininkas yra vaiko tėvas (atsakovas), nepilnamečio vaiko ir su juo gyvenančios motinos teises į būstą gali būti ginamos nustatant uzufruktą. Priešingu atveju (t. y. nenustačius uzufrukto teisės į atsakovui priklausančią ½ dalį buto, iš kurio vykdomas išieškojimas atsakovo kreditoriams), mažametis atsakovo vaikas ir vaiko mama netektų vienintelio gyvenamojo būsto. Apeliantė turi nuolatinę gyvenamąją vietą sau ir nepilnamečiams vaikams. Apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal masinį vertinimą (vertinimas atliktas 2012-11-19), yra 39 968 Eur. Apeliantės buto (duomenys neskelbtini), įgijimo pagrindas nurodomas 2012-11-22 pirkimo-pardavimo sutartis (ne paveldėjimo ar dovanojimo sandoris). Visa tai patvirtina, kad apeliantė ir jos nepilnamečiai vaikai turi gyvenamąją vietą, priešingai nei ieškovė ir jos dukra. Apeliantė ilgą laiką neatliko jokių išieškojimo iš atsakovo ½ buto dalies veiksmų tokiu būdu nereikalaujant priteisto išlaikymo iš atsakovo. Nurodo, jog uzufrukto nustatymas nepaneigia apeliantės teisės į išlaikymo įsiskolinimą. Toks ribojimas yra terminuotas ir laikinas, todėl nepažeidžia apeliantės teisių ir interesų. Be to, uzufrukto nustatymas užtikrintų ½ buto dalies išsaugojimą išlaikant turto vertę iki ieškovės dukros pilnametystės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).Nagrinėjamu atveju byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai teismas teikė prioritetą nepilnamečio vaiko teisei į būstą, prieš nepilnamečių vaikų teisę gauti išlaikymą. Ieškovė A. K. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti jai ir jos nepilnametei dukrai V. K. uzufrukto teisę į nepilnametės dukros tėvui O. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), iki dukros V. K. pilnametystės. Apeliantė nesutiko su tokiu reikalavimu, nes antstoliui A. N. vykdyti yra pateiktas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. N2-15579-872/2011 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko O. K. išieškotojo K. K. naudai. Įsiskolinimas 2018 m. vasario 20 d. sudaro 22 006,35 Eur (e. bylos priedas, b. l. 55).Apeliantė ginčija teismo sprendimą nurodydama, jog teismas nevertino ir neanalizavo, ar uzufrukto nustatytas yra proporcinga priemonė ir ieškovė kitais būdais negali užtikrinti vaiko teisės į būstą. Kolegija su šiais argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas sprendime analizavo tiek ieškovės, tiek apeliantės turtinę padėtį ir teisingai konstatavo, jog ieškovės turtinė padėtis nesudaro jai galimybės kitu būdu nei uzufrukto nustatymas užtikrinti vaiko teisę į būstą. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog dėl šių aplinkybių nebuvo pasisakyta. Nagrinėjamu atveju svarbu konstatuoti, jog byloje nustatyta, jog ieškovė neturi gyvenamo būsto, todėl nenustačius uzufrukto nepilnametis vaikas netektų teisės į gyvenamą būstą, o ieškovės turtinė padėtis nesudaro galimybių būstą nuomotis. Tuo tarpu apeliantė turi gyvenamą būstą nuosavybės teise. Be to, svarbi aplinkybė yra tai, jog apeliantės nepilnamečių vaikų teisė į išlaikymą, kurio neteikia atsakovas, iš dalies yra patenkinta, nes vaikams E. K. ir E. K. Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimais dėl išmokos iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimu nustatyta nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki vaikų pilnametystės ir mokama kas mėnesį po 195 litų (tai sudaro 56 Eur) dydžio išmoka kiekvienam vaikui. Tokiu būdu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamu atveju gynė būtent nepilnamečio vaiko teisę į būstą, nes ieškovė kreipėsi į teismą siekdama išsaugoti vaikui gyvenamąją vietą, dėl to, jog tai yra vienintelė jos ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kurios netekus, jie liktų ne tik be vaikui teikiamo iš tėvo išlaikymo, bet ir be gyvenamojo būsto. Kolegija nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir nurodė, jog toks ieškovės ir jos nepilnamečio vaiko interesų gynimas nėra neproporcingas ir pažeidžiantis apeliantės kaip kreditorės teises. Apeliantės argumentai, jog ieškovė gali gyventi pas savo tėvus, nagrinėjamu atveju atmestini kaip nepagrįsti, nes pagrįstai teismo nebuvo vertinti kaip teisiškai reikšmingas argumentas. Vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Siekiant užtikrinti Vaiko teisių apsaugos įstatyme įtvirtintą vaiko teisę į būstą, CK nustatytas nepilnamečio vaiko teisės naudotis vieno iš tėvų gyvenamąja patalpa, kai vaiko tėvai nutraukia santuoką, išlikimas nustatant uzufruktą į tokią gyvenamąją patalpą (CK 3.71 straipsnis). Todėl tėvų pareiga prieš vaiką užtikrinti jam tinkamas gyvenimo sąlygas negali būti perkeliama tretiesiems asmenims. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialiosios teisės normas, proceso teisės normų nepažeidė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliantės apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms ir nenustačius jokių absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atmesti trečiojo asmens K. K. apeliacinį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.