Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Fausta Vitkienė, sekretoriaujant Agnei Daugirdienei, dalyvaujant ieškovei K. K., atsakovui O. K., vertėjai Vandai Žitkauskaitei, viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui O. K. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, institucija, teikianti byloje išvadą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti skyriaus atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama be atstovo dalyvavimo (247 str. 3 d). Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje su ieškinio reikalavimais nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, o iš atsakovo priteisti išlaikymą vaikams kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš rašytinių įrodymų, esančių byloje, nustatyta, kad šalys santuoką sudarė 2001 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 2144 (b. l. 9), 2005 m. spalio 2 d. gimė dukra E. K. (b. l. 11), 2009 m. gruodžio 23 d. sūnus E. K. (b.l. 10). Šalys, būdamos santuokoje, dalintino nekilnojamojo turto neįgijo (b.l. 12-16), atsakovui priklausanti ½ dalis buto, esančio Keramikų g. 24-3, Vilniuje, yra jo asmeninė nuosavybė (b.l. 14). Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso kilnojamasis turtas – keleiviniai automobiliai, VAZ 2101, v/n CVJ757 ir AUDI A6, v/n (duomenys neskelbtini) (b.l. 17, 18), bei įrengta prekyvietė, esanti Kalvarijų turgavietėje (b.l. 22-24).

Nutraukiant santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės, šiuo atveju ieškovė, pareiškusi ieškinį, turi įrodyti dėl santuokos iširimo atsakovo kaltę, kuri turi pasireikšti sutuoktinių pareigų pažeidimu iš esmės. Sutuoktinių pareigas numato CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniai. Sutuoktiniai turi būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai, rūpintis vaikais ir visa šeima. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje, toks kaip, visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialinių šeimos poreikių tenkinimo ir kita. Sutuoktinio kaltės nebūtų, jeigu šios pareigos būtų pažeistos ne iš esmės. Ieškovė nurodė, kad atsakovas girtauja, materialiai neišlaiko šeimos. Aplinkybes, kad atsakovas nedirba, girtauja, patvirtina pažyma iš Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos (b. l. 39), 2011-08-17 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nutarimas apie atsakovo administracinį baustumą (b.l. 55-56). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas nesirūpina sutuoktine ir nepilnamečiais vaikais, nevykdo kitų sutuoktinio pareigų.

Pažymėtina, kad atsakovas nepasinaudojo jam suteikta įstatymo teise teikti atsikirtimus, įrodymus (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės prašymas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nutraukus santuoką, šalims paliktinos santuokoje turėtos pavardės – K, K (CK 3.69 str.).

Byloje nustatyta, kad šalys dalintino nekilnojamojo turto neturi. Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso kilnojamasis turtas – keleiviniai automobiliai, VAZ 2101, v/n CVJ757, vertė 50 Lt, ir AUDI A6, v/n (duomenys neskelbtini), vertė 7 000 Lt (b.l. 17, 18) bei įrengta prekyvietė, esanti Kalvarijų turgavietėje, vertė 7 000 Lt (b.l. 22-24). Taigi, viso kilnojamojo turto vertė – 14 050 Lt. Ieškovė ieškiniu prašo AUDI A6, v/n (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe po santuokos nutraukimo priteisti jai, likusį turtą – atsakovui. Preziumuojama, kad santuokoje įgyto turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 d.). Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 straipsnio 1 d.). Nustatyta, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, tai yra, nustatyti nelygias šalių dalis į bendrą turtą. CK 3.127 str. 3 d. numato, kad turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, dalijamo kilnojamojo turto vertę, į tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu savo pozicijos dėl turto padalinimo būdo neišreiškė, dalintino turto verčių nenurodė, jokių įrodymų apie ieškovei paliktą pinigų sumą ir auksinius papuošalus nepateikė, tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl kilnojamojo turto padalinimo, automobilis AUDI A6, v/n (duomenys neskelbtini), 7 000 Lt vertės, po santuokos nutraukimo priteistinas ieškovei, automobilis VAZ 2101, v/n CVJ757, vertė 50 Lt bei įrengta prekyvietė, esanti Kalvarijų turgavietėje, vertė 7 000 Lt, priteistina atsakovui.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas prisideda prie vaikų išlaikymo.

CK 3.156 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų valdžios lygybės principą. Abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų turtinei padėčiai ir užtikrinti buitines vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1-2 d.).

Byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, nėra nedarbingas ar turi sveikatos problemų dėl kurių jam būtų ribota galimybė prisidėti prie vaikų išlaikymo, todėl būdamas darbingas ir sveikas, privalo vykdyti savo pareigą išlaikyti vaikus. Teismas mano, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

LR CK 3.192 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti išlaikymo dydį, įtvirtina proporcingumo principą. Tai reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, todėl teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai leidžia jo tėvų turtinė padėtis.

Byloje yra duomenys, kad atsakovas asmenine nuosavybės teise valdo ½ dalį buto, esančio Keramikų g. 24-3, Vilniuje (b. l. 14), turi kilnojamojo turto (b.l. 17), nedirba (b.l. 39), Teismas, įvertinęs ištirtas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovas būdamas sveikas, darbingo amžiaus, privalo dirbti ir teikti vaikams išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, priteistina iš atsakovo jo nepilnamečių vaikų, E. ir E., išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2011-08-04 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Ieškovės prašymas priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2010-04-06 iki ieškinio padavimo teismui dienos, skaičiuojant po 400 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui, kas sudaro 12 000 Lt, tenkintinas (LR CK 3.200 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šiuo metu nedirba, 12 000 Lt išlaikymo įsiskolinimo suma išmokėtina per dvejus metus nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat nustatytina, kad ieškovė vaikams priteistą išlaikymo sumą valdo uzufrukto teise (3.190 str.).

Šalims išaiškintina, kad pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.210 str.).

Abiejų tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios (CK 3.156 str.) Pagrindinis kriterijus vaiko gyvenamajai vietai nustatyti yra vaiko interesai: vaiko teisė gyventi ir augti, jo teisė į gyvenimo sąlygas, į būstą, socialinės teisės. Teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą, turi įvertinti šeimos aplinkos sąlygas.

Išanalizavus byloje surinktus įrodymus, išklausius šalių paaiškinimus, darytina išvada, kad su ieškove vaikams gyventi tinkamiau, ji gali garantuoti geresnę vaikų priežiūrą bei auklėjimą, geriau užtikrinti psichologinius ir dvasinius, materialinius-buitinius vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės prašymas – nepilnamečių, E. K. ir E. K., gyvenamąją vietą nustatyti su motina, K. K. (CK 3.169 str.).

Išaiškintina šalims, kad teisiniai santykiai dėl vaikų auklėjimo yra tęstinio pobūdžio. Pasikeitus aplinkybėms, kita šalis - vaiko tėvas gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 str. 3 d.).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ieškovui, kurio naudai priimtas sprendimas, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo, nors jis ir būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Ieškovė kreipdamasi į teismą už reikalavimą nutraukti santuoką ir padalinti turtą sumokėjo 349 Lt žyminio mokesčio (b.l. 8), ši suma priteistina iš atsakovo ieškovės naudai. Ieškovė CPK 83 straipsnio 2 d. 1 p. pagrindu nuo žyminio mokesčio atleista. Pagal CPK 96 straipsnį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo O. K. priteistina valstybės naudai 288 Lt (400 x 12 mėn./100 x 3% x 2 = 288 Lt) žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą, 10 Lt teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.). Reikalavimas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą, nutraukiant santuoką, yra išvestinis, todėl papildomai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Nutraukti santuoką, įregistruotą 2001 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 2144, tarp ieškovės K. K. (iki santuokos – I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo kaltės. Palikti šalims santuokoje turėtas pavardes – K., K.

Padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą natūra.

Priteisti ieškovei K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) keleivinį automobilį AUDI A6, v/n (duomenys neskelbtini), 7 000 Lt vertės.

Priteisti atsakovui O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) keleivinį automobilį VAZ 2101, v/n CVJ757, 50 Lt vertės bei įrengtą prekyvietę, esančią Kalvarijų turgavietėje, 7 000 Lt vertės.

Nustatyti nepilnamečių vaikų, E. K., gim. 2005-10-02, asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. K., gim. 2009-12-23, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų, E. K., gim. 2005-10-02, asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. K., gim. 2009-12-23, asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2011-08-04 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė vaikų priteistą išlaikymo sumą valdo uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą, 12 000 Lt (dvylika tūkstančių Lt), išmokant šią sumą per dvejus metus nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovo O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 288 Lt žyminio mokesčio ir 10 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą (sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos).

Priteisti iš atsakovo O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 349 Lt žyminio mokesčio ieškovės K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto pirmąjį apylinkės teismą.