Kauno apygardos teismo nutartis

2014-12-10 · Byla Nr. ATP-1258-478/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-10
Bylos Nr.
ATP-1258-478/2014
Teisminio proceso Nr.
4-40-3-00522-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimų byla Nr. ATP-1258-478/2014
Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00522-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.5; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutarimo E. J. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. 2014 m. rugsėjo 27 d. apie 20.20 val. Šakių r. sav., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) g., ties namu Nr. 76, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas transporto priemonę ir važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, ir atsitrenkė į kitą transporto priemonę, taip apgadindamas kitam asmeniui priklausantį turtą. Iš eismo įvykio vietos, su kuria yra susijęs, policijai nepranešęs, pasišalino. Vairavo būdamas neblaivus (2,82 promilės) ir neturėdamas teisės vairuoti. Asmeniui 2011-03-31 buvo paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir nėra pasibaigęs nuobaudos įvykdymo terminas, tai yra, nėra sumokėjęs paskirtos baudos. Tokiais savo veiksmais E. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 106, 119 punktus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 130² straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutarimu už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 130² straipsnyje numatytų pažeidimų padarymą, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė nuobauda 25 (dvidešimt penkios) paros arešto be transporto priemonės konfiskavimo. Transporto priemonė – R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu registruotas automobilis Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šiam nutarimui įsiteisėjus, gražintinas automobilio savininkei ar kitam teisėtam jo valdytojui.

Apeliaciniu skundu Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutarimą pakeisti ir priimti naują nutarimą – skirti ATPK 130² straipsnyje numatytą transporto priemonės konfiskavimą.

Šalies argumentai

Skunde Institucija nurodo, kad teismas, nagrinėdamas šią bylą, netinkamai taikė ATPK normas ir tai turėjo įtakos neteisėto nutarimo priėmimui. Teismas nepakankamai teisingai įvertino teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį visuomenei ir aplinkybes, kuriomis šis teisės pažeidimas buvo padarytas.

Teismas, priimdamas nutarimą, atsižvelgė į visas aplinkybes, kurias būtina įvertinti skiriant pažeidėjui nuobaudą, tačiau neatsižvelgė, kad ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžiant daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo padarymo metu. Kelių eismo taisyklių 32 punkte yra įtvirtinta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę ir ja rūpinasi. Automobilio savininkė R. T. privalėjo užtikrinti, kad kitas asmuo nepasinaudotų transporto priemone darant teisės pažeidimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-3881/2011, Nr. N261-4604/2011). Tačiau, kaip paaiškino pati R. T., ji savo mašiną laikė pas seserį kaime, automobilio rakteliai ir jo dokumentai buvo mašinoje, ji automobiliu nesinaudojo ir nesidomėjo, ar jis ten yra. Iš ko darytina išvada, kad R. T. tinkamai nepasirūpino, kad jai priklausančiu automobiliu nepasinaudotų kiti asmenys.

Teismas, taikydamas ATPK 30¹ straipsnį, neįvertino, kad du iš padarytų pažeidimų ypač šiurkštūs, sukeliantys pavojų ne tik transporto saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei, vienas jų padarytas pakartotinai, E. J. linkęs daryti pažeidimus, per vienerius metus nusižengia trečią kartą, visi daromi pažeidimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, ne kartą yra baustas už tai, jog vairavo neblaivus.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, nubaudus asmenį pagal ATPK 130² straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybe jis yra (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2012).

Skunde nurodoma, kad teisės pažeidėjas, neblaivus vairuodamas transporto priemonę, priklausančią kitam asmeniui, sąmoningai pažeidė ATPK normas ir tai darė tyčiniais veiksmais, suprato, kad tuo pažeidžia įstatymus. O darydamas šį pažeidimą kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu daiktu (automobiliu), sudarė tokią situaciją, kad jo laikinai valdomas ar naudojamas kito asmens turtas gali būti prarastas. Administracinė nuobauda, įgyvendinant ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus, siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumu, susijusių su pažeidimu.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių policijos komisariato skundas tenkinamas.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, 130² straipsnyje. Apeliaciniame skunde Institucija nesutinka su ATPK 30¹ straipsnio taikymu E. J. atžvilgiu ir prašo už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą skirti šio straipsnio sankcijoje numatytą transporto priemonės konfiskavimą.

ATPK 130² straipsnio sankcijoje transporto priemonės konfiskavimas yra ne alternatyvi nuobauda, kurios teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, gali neskirti, o privaloma, skiriama kartu su administracine nuobauda – bauda arba areštu.

Tačiau ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje taip pat numatyta, kad asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, paskyrus administracinį areštą privalu skirti ir transporto priemonės konfiskavimą.

Daiktų, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiai arba tiesioginiai objektai, konfiskavimo tvarką reglamentuoja ATPK 26 straipsnis. Bendra šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, tačiau įstatymų leidėjas yra numatęs išimtį iš šios bendros taisyklės ir nurodęs, kokius pažeidimus padarius, gali būti konfiskuojamas ir daiktas ar pajamos, nesantys pažeidėjo nuosavybe. Prie tokių išimčių priskiriamas ir administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 130² straipsnyje ir 127 straipsnio 3 dalyje padarymas. Įstatymas leidžia konfiskuoti daiktą, kuris buvo administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 130² straipsnio, 127 straipsnio 3 dalyje padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir tuo atveju, kai jis priklauso kitam asmeniui.

E. J. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, nubaustas 25 parų areštu be transporto priemonės konfiskavimo, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, nubaustas 15 parų areštu taip pat be transporto priemonės konfiskavimo. Abiem atvejais pirmosios instancijos teismas neskyrė transporto priemonės – R. T. vardu registruoto automobilio Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padarytas administracinės teisės pažeidimas, konfiskavimo. Nors nutarimo aprašomojoje dalyje motyvuota, kad paskiriant tokią papildomą nuobaudą iš esmės būtų baudžiama ir R. T., nors ji nėra nei pati padariusi teisės pažeidimo, nei sudariusi sąlygų kitiems asmenims elgtis neteisėtai, todėl šias aplinkybes teismas pripažino išskirtinėmis ir nurodė, kad vadovaujasi ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, tačiau nutarimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kuo vadovaujantis teismas neskyrė privalomos skirti nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo.

Institucija apeliaciniame skunde ginčija tik nuobaudos individualizavimą už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, prašydama ją sugriežtinti, tačiau neginčija nuobaudos, paskirtos pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, nors pirmosios instancijos teismas abiem atvejais neskyrė privalomo transporto priemonės konfiskavimo.

ATPK 302¹¹ straipsnio 2 dalis neleidžia pabloginti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėties daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, todėl apygardos teismas, būdamas apribotas apeliacinio skundo reikalavimų ir negalėdamas peržengti šio skundo ribų, skundžiamą nutarimą patikrina tiek, kiek to prašoma Institucijos skunde.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje buvo susidariusi išskirtinė situacija, dėl ko buvo galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą neskirti privalomo transporto priemonės konfiskavimo.

Pagal teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3213/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2012, 2AT-30/2013). Tam yra būtina išsiaiškinti, ar šis daiktas (automobilis) buvo valdomas teisėtai, nepažeidžiant paties savininko teisių, t. y. ar su savininko žinia ir sutikimu. Tik tokiu atveju, kai pats savininkas savanoriškai yra perdavęs savo daiktą valdyti kitam asmeniui ar neužtikrino savo turto apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo, ir dėl to šis daiktas panaudojamas pažeidimui padaryti, savininkui pačiam kyla su to daikto praradimu susijusios pasekmės.

Nagrinėjamu atveju negalima sutikti su apylinkės teismu, kad automobilio savininkė buvo pakankamai atidi ir rūpestinga savo turto saugotoja.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. T. automobilis Fiat Ducato buvo paliktas jos sesers B. P. sklype, kuriame buvo vykdomos statybos. Automobilyje buvo palikti ir jo dokumentai bei rakteliai, iš to spręstina, kad automobilis buvo nerakintas. Liudytoja B. P. nurodė, kad sklypas buvo aptvertas, todėl jie manė, kad to pakanka saugumui užtikrinti. Sprendžiant iš liudytojos parodymų, sklype niekas negyveno, tačiau ten esančiame mobiliame namelyje buvo leista pernakvoti R. J.. Liudytoja nurodė, jog statybos sklype buvo baigtos, viskas paruošta žiemai, užsandarinta, įjungta signalizacija, todėl ten jau ilgą laiką niekas nevažiavo ir automobilio niekas nepasigedo apie tris savaites nuo jo dingimo, tai yra, nuo to laiko, kai jis buvo sulaikytas policijos po pažeidimo padarymo. Automobilio savininkė R. T. taip pat patvirtino, kad automobilį laikės sesers sklype, palikusi jame raktelius. Ji automobiliu mažai naudojosi, praktiškai juo nesidomėjo, tačiau neigė, kad juo leido naudotis E. J.. Kadangi jai policija nepranešė apie automobilio sulaikymą, todėl ji ilgą laiką apie automobilį apskritai nieko nežinojo.

E. J. patvirtino, kad automobilį pasiėmė pats, be leidimo, iš B. P. sklypo, nes automobilio rakteliai buvo padėti automobilyje.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Šiuo atveju iš byloje nustatytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad R. T. su jai priklausančiu daiktu elgėsi taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams. Palikdama automobilio raktelius pačiame automobilyje, negyvenamame ir ilgą laiką neprižiūrimame sklype, visiškai automobiliu nesidomėdama ir juo nesirūpindama, be abejonės sudarė galimybę juo naudotis ne tik E. J., bet ir bet kuriam kitam atsitiktiniam asmeniui, ir tokiu būdu ji elgėsi itin rizikingai ir neatsakingai. Nors tiek pažeidėjas, tiek automobilio savininkė, tiek ir liudytoja B. P. teigia, kad pažeidėjas automobilį pasiėmė be savininkės žinios, tačiau pastaroji nesudarė jokių kliūčių, kad bet kuris kitas asmuo be didelių pastangų galėtų paimti automobilio raktelius ir pasinaudoti automobiliu. Neatsakingumas ir lengvabūdiškas pasitikėjimas tikimybe, kad atrakinto automobilio, su jame paliktais rakteliais bei dokumentais, niekas nepaims, nes jis stovi aptvertame, bet ilgą laiką niekieno neprižiūrimame, privačiame sklype nereiškia, kad savininkės pastangos buvo pakankamos siekiant apsaugoti savo turtą, kad jis nebūtų panaudotas neteisėtiems tikslams, tuo labiau žinant, kad šiame sklype turėjo galimybę lankytis ir kiti asmenys, ne tik savininkas, tai įrodo R. J. atvejis. Apskritai savininkė ilgą laiką net nesidomėjo, ar jos automobilis tebėra pastatymo vietoje, o sužinojusi iš policijos pareigūnų, kad automobilis buvo paimtas kito asmens, pareiškimo dėl jai priklausančios transporto priemonės vagystės nerašė. Apygardos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju iš nustatytų bylos duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad automobilis buvo paimtas prieš savininkės valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai, todėl ši situacija negali būti vertinama kaip išskirtinė, sudaranti pagrindą, skiriant administracinę nuobaudą, svarstyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimumą.

Pagal formuojamą teismų praktiką, už daikto panaudojimą visuomet atsako jo savininkas, todėl perduodamas savo turtą valdyti ir naudoti kitiems asmenims, savininkas prisiima ir su tuo susijusią riziką, todėl turi imtis priemonių apsaugoti savo turtą nuo praradimo, sugadinimo ar neteisėto jo panaudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-30-2013). R. T. neužtikrino savo turto tinkamo eksploatavimo, kadangi sudarė sąlygas E. J. be jokių kliūčių paimti automobilio raktelius ir važiuoti automobiliu, todėl, kaip automobilio savininkė, privalėjo įvertinti ir galimas padaryto pažeidimo pasekmes, tame tarpe – ir galimą jo konfiskavimą.

Kaip pažymėta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime, nors nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtą kitiems asmenims, visuomet tam tikru mastu rizikuoja, nes jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika, kadangi savininkas turtą perdavė kitam asmeniui, o šis, darydamas administracinį teisės pažeidimą, jį prarado. Savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama, jis praranda galimybę susigrąžinti jį natūra.

Kitaip savininko teisės yra ginamos, kai teisės pažeidėjas pažeidimui daryti panaudoja automobilį, kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas, tačiau tokios išvados, priešingai nei konstatuota skundžiamame nutarime, šioje byloje negalima daryti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nustatytos aplinkybės neįtikina, kad E. J. automobilį paėmė prieš savininkės R. T. valią, kadangi ji nerealizavo savo, kaip savininkės teisių ir pareigų visa apimtimi, elgėsi ypač neapdairiai, neatsakingai ir lengvabūdiškai, nesiimdama priemonių tinkamai apsaugoti savo nuosavybę, todėl turi patirti ir neigiamus tokio neatsakingo savo elgesio padarinius – nuosavybės praradimą. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo nekonfiskuoti automobilio, motyvuojant tuo, kad E. J. juo naudojosi neteisėtai. Pažymėtina, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-1742/2008). Konstitucinio teismo doktrinoje pažymėta, kad toks teisinių santykių sureguliavimas ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatomis yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Tačiau savininkui išlieka galimybė reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą, taigi, R. T. turi teisę išsireikalauti iš E. J. atlyginti dėl jo teisę pažeidusių veiksmų konfiskuojamo automobilio vertę civilinio proceso tvarka.

Įvertinęs surinktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad R. T. nesiėmė reikiamų priemonių, jog jai priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui daryti, dėl ko, skiriant nuobaudą, svarstyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimumą nėra objektyvaus pagrindo.

Byloje pirmosios instancijos teismas, be jau aptartų, nenustatė kitokių aplinkybių, kurios leistų taikyti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje. Skundžiamame nutarime tinkamai išanalizuotos visos nuobaudos individualizavimui būtinos aplinkybės, teisingai įvertinta E. J. asmenybė, jo padarytų pažeidimų pobūdis ir pavojingumas, polinkis daryti teisės pažeidimus ir kitos aplinkybės. Kaip pažymėjo apylinkės teismas, E. J. padarė tris administracinius teisės pažeidimus, kurių du ypač šiurkštūs, vienas jų padarytas pakartotinai, du – sukeliantys pavojų ne tik transporto saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei, pažeidėjo asmenybę – linkęs daryti pažeidimus: per vienerius metus nusižengia trečią kartą, visi daromi pažeidimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ne kartą yra baustas už tai, jog vairavo neblaivus. Visa tai rodo, kad E. J. jokios atsakomybės nejaučia, žinodamas, kad automobilis jam nepriklauso, svetimą nuosavybę naudojo itin šiurkštiems visuomenės saugumui didelį pavojų keliantiems administracinės teisės pažeidimams daryti. O kadangi nepateisinamas ir automobilio savininkės R. T. elgesys, nes ji sudarė sąlygas E. J. pasinaudoti jos nuosavybe šiems administracinės teisės pažeidimams daryti, apeliacinės instancijos teismas privalo administracinės teisės pažeidimų darymo priemonę konfiskuoti.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios bylos teisinę ir faktinę situaciją, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų E. J. atžvilgiu ir už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą neskirti transporto priemonės – automobilio Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio R. T., konfiskavimo. Bylos aplinkybės nepatvirtino, kad E. J. automobiliu Fiat Ducato pasinaudojo ne prieš automobilio savininkės R. T. valią, todėl pastaroji taip pat turi prisiimti atsakomybę dėl kilusių negatyvių padarinių, atsirasiančių dėl transporto priemonės konfiskavimo. Apeliacinės instancijos teismas šią skundžiamo nutarimo dalį pakeičia – greta E. J. už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą paskirtos nuobaudos – 25 parų arešto, paskiriant ir automobilio Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio R. T., konfiskavimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėja

nutarė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. nutarimą pakeisti: E. J. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, paskirti 25 (dvidešimt penkių) parų areštą su transporto priemonės – automobilio Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruoto R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, konfiskavimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą E. J. paskirti 25 (dvidešimt penkių) parų areštą su transporto priemonės Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotos R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, konfiskavimu.

Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Jūratė Jakubonienė