Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui R. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui P. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas P. R. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Į teismo posėdį neatvyko, nuotoliniu būdu nedalyvavo, neatvykimo priežastys nežinomos, laikytinos nesvarbiomis, byla nagrinėtina nedalyvaujant atsakovui. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka, laikant, kad procesiniai dokumentai įteikti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (b. l. 61, 67–68).

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas palaikė teismui pateiktą rašytinę išvadą (b. l. 39–41).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. R. ir atsakovas P. R. yra nepilnamečio vaiko A. R., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai (b. l. 7). Šalys savo vardu registruotų transporto priemonių neturi (b. l. 17, 64, 69). Atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b. l. 66). Atsakovei dalinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio įsigijimui AB „Swedbank“ yra suteikęs 42400 Eur kreditą ieškovei ir trečiajam asmeniui (civ. bylos Nr. eS2-28369-1144/2021 duomenys). Atsakovas nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 13 d. dirbo (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2021 m. vasario 26 d. (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. sausio 27 d. atsakovas verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą, duomenų apie pajamas bylos nagrinėjimo metu nėra (b. l. 70-77). Ieškovė nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 9 d. buvo vaiko priežiūros atostogose, nuo 2020 m. sausio 27 d. iki 2020 m. gegužės 15 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. rugpjūčio 22 d. iki 2020 m. spalio 15 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2021 m. vasario 4 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. vasario 10 d. iki 2021 m. birželio 16 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. birželio 28 d. iki 2022 m. sausio 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini) (b. l. 78–101). Ieškovės pateiktais duomenimis (duomenys neskelbtini) už 2021 m. birželio mėn. išmokėjo ieškovei 110,05 Eur darbo užmokestį, už liepos mėn. 720,25 Eur (b. l. 13–14). Nepilnamečiui vaikui mokama 70 Eur dydžio išmoka per mėnesį (b. l. 15).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė prašo nepilnametės dukros A. R. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, kadangi dukra nuo pat gimimo gyvena su ieškove. Atsakovas tokio reikalavimo neginčijo. Atsižvelgus į tai, kad nepilnametis vaikas faktiškai gyvena su ieškove jos gyvenamojoje vietoje, aplinkybių ir įrodymų, jog ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nėra, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkinamas ir šalių nepilnametės dukros A. R. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina – ieškove (CK 3.174 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nuo 2022 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta MMA (minimali mėnesinė alga) buvo 730 Eur, nuo 2021 m. sausio 1 d. buvo – 642 Eur.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra tiksliai apskaičiavusi sumos, kas mėnesį reikalingos, vaiko poreikiams patenkinti. Apytiksliai tai galėtų būti 400-450 Eur mėnesiui. Įvertinus tai, kad šalių nepilnametė dukra be būtinųjų poreikių (maistui, drabužiams, avalynei, higienos priemonėms, lavinimui) turi ir specialiųjų poreikių dėl odos dermatito, spręstina, kad vieno mėnesio išlaikymo lėšų suma yra didesnė nei ieškovės nurodyta, tačiau net nesiekia pirmiau aptarto orientacinio vieno mėnesio išlaikymo dydžio (730 Eur), todėl teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra būtinas ir atitinka nepilnamečio vaiko poreikius šiuo metu. Išvadą teikianti institucija taip pat neprieštaravo tokiam išlaikymo dydžiui. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių atsakovas dirbo ne vienoje bendrovėje, šiuo metu verčiasi individualia veikla, todėl neabejotinai gauna pajamas už šią veiklą ir privalo vykdyti įstatyme numatytą pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui tenkintinas ir iš atsakovo priteisiamas išlaikymas po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 185, 197 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų skirtų nepilnamečiams vaikams tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Tam, jog nebūtų pažeisti vaikų interesai, išlaikymas turi būti teikiamas reguliariai, nes tik tokiu būdu įmanoma užtikrinti visapusiškas ir saugias sąlygas vaikams sveikai vystytis. Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi, šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą 7200 Eur už 36 mėn. arba 3 metus, skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį. Ieškovės paaiškinimais atsakovas išlaikymo nepilnametei dukrai nemokėjo. Atsakovas priešingų aplinkybių nenurodė, tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nepateikė. Ieškovė išlaikymo įsiskolinimo sumą po 200 Eur kas mėnesį, skaičiavo atsižvelgusi į anksčiau buvusius mažesnius vaiko poreikius. Kadangi atsakovas reguliariai kas mėnesį išlaikymo vaikui nemokėjo, spręstina, kad ieškovės reikalavimas dėl 7200 Eur išlaikymo įsiskolinimo už 3 metus iki ieškinio padavimo teismui dienos yra pagrįstas ir tenkinamas, priteisiant iš atsakovo šį išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašymą nustatyti atsakovo bendravimo nepilnamete dukra tvarką grindė, tuo, kad nori atkurti dukros ryšį su tėvu.

Pažymėtina, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

Atsakovas nei dėl bendravimo tvarkos, nei dėl kitų ieškinio reikalavimų savo nuomonės neišreiškė. Nors ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka yra minimali, tačiau tokia tvarka atsakovo interesų nepažeis, kadangi abu vaiko tėvai gali susitarti ir dėl platesnės bendravimo tvarkos, juolab, kad pati ieškovė nedraudžia, o siekia, kad atsakovas bendrautų su dukra, būtų atkurtas vaiko ir tėvo ryšys. Tuo atveju, jeigu tarp šalių kiltų naujas ginčas dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos, jis turi teisę kreiptis į teismą dėl tokios tvarkos pakeitimo. Taip pat šalys gali sudaryti tarpusavio rašytinį susitarimą ir kreiptis į teismą dėl jo patvirtinimo pakeisdami nustatytą bendravimo tvarką. Esant šioms aplinkybėms nustatytina ieškovės prašoma atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka (CK 3.175 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal byloje esančius duomenis, ieškovei buvo suteikta valstybinės garantuojama teisinė pagalba, todėl kreipiantis į teismą ji buvo visiškai atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei už pareikštą ieškinį (b. l. 7). Žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turi būti apskaičiuojamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 85 straipsnio 1 dalies 1 punkto taisykles, o už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo – pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 85 straipsnio 1 dalies 3 punkto taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 90 Eur žyminis mokestis (250 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo mokėtinas 216 Eur žyminis mokestis (7200 Eur), iš viso 306 Eur žyminis mokestis. Už reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo mokėtinas 118 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinį tenkinus, iš atsakovo priteisiama 424 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 96 straipsnis).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybės naudai priteisiamos 378,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (b. l. 33–35) (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas už procesinių dokumentų siuntimą byloje patyrė 18,81 Eur išlaidų, kurios ieškinį tenkinus priteisiamos iš atsakovo valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį patenkinus, 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina ieškove A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. rugpjūčio 27 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7200 Eur (septynis tūkstančius du šimtus eurų) už 3 metus iki ieškinio padavimo teismui dienos.

Nustatyti atsakovo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra A. R. tvarką: atsakovas bendrauja su dukra kiekvieno mėnesio 1 ir 3 šeštadienį ir sekmadienį nuo 10 val. iki 18 val. vaiko gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 378,00 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, 424,00 Eur (keturių šimtų dvidešimt keturių eurų 00 ct) žyminį mokestį, 18,81 Eur (aštuoniolikos eurų 81 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (antrinės teisinės pagalbos išlaidų įmokos kodas – 5630, žyminio mokesčio įmokos kodas – 5660, procesinių dokumentų siuntimo išlaidų įmokos kodas – 5662).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.