Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Anatolij Januševskij

gynėjams advokatams Vladimirui Buslovičiui, Inai Anisinai, Rimutei Giruckienei

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. S.

N. R. ( a.k. (duomenys neskelbtini) ) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas vidurinis, išsiskyręs, nedirbantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d.

A. D. ( a.k. (duomenys neskelbtini) ) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas vidurinis, nevedęs, dirbantis UAB „Garsų pasaulis“, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d.

Ž. P. ( a.k. (duomenys neskelbtini) ) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas vidurinis, nevedęs, dirbantis R. S. ūkyje, teistas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010-07-08 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 291 str. 1 d. bauda 4 MGL ( 520 Lt ) dydžio, teistas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010-10-04 nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 1 d. bauda 12 MGL ( 1560 Lt ) dydžio, teistas Vilniaus apygardos teismo 2012-03-16 nuosprendžiu pagal LR BK 286 str. laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. bausmė subendrinta su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010-10-04 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir 12 MGL dydžio bauda ( nuosprendis baudos paskyrimo dalyje įvykdytas ), pritaikius LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojant nuteistąjį 3 mėnesius dirbti 60 valandų nemokamų darbų ( 20 val. kiekvieną mėnesį ) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose ir 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 mėnesius, bei įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpyje be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, teistumas neišnykęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 138 str. 1 d., 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji N. R., A. D. ir Ž. P. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2010-08-13, apie 01 val. 50 min., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio Švenčionių rajono savivaldybės tarybai, verandoje, veikdami bendrai, N. R. tyčia sudavė J. S. vieną smūgį

kumščiu į dešiniąją galvos pusę, nuo kurio J. S. nugriuvo, bei kartu su Ž. P. ir A. D. nugriuvusiam J. S. bendrai kojomis ir kumščiais sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių į dešinį šoną ir ne mažiau kaip penkis smūgius kojomis į galvos sritį, tuo J. S. padarydami krūtinės ląstos dešinės pusės VIII šonkaulio lūžį, dėl ko nesunkiai sutrikdė J. S. sveikatą. Tokiais savo veiksmais N. R., A. D. ir Ž. P. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d.

Kaltinamasis Ž. P. kaltės padarius jam inkriminuojamą veiką nepripažino ir paaiškino, kad 2010-08-13 apie 12 val. nakties prie Vidžių gatvėje esančios parduotuvės „Ištisą parą“ jis susitiko su A. D. ir N. R.. Tuo metu jam paskambino T. B. ir pasakė, kad stadione tarp jo su J. S. ir SE. kilo konfliktas, kurio metu S. trenkė T. B. ir atėmė iš pastarojo alų. T. B. paprašė nueiti pas J. S. ir išsiaiškinti, nes jis yra pažįstamas su J. S.. Jis kartu su A. D. ir N. R. nuėjo pas J. S. į namus, pakeliui jie susitiko su T. B., kuris buvo kartu R. V. ir G. S.. Prie J. S. namų ėjo jis kartu su N. R. ir A. D., o kiti liko stovėti prie tvoros. Kas paskambino į namo duris jis neprisimena. Namo duris atidarė S., kuris rankose laikė peilius, tarp durų stovėjo jo žmona SE.. S. su SE. išėjo iš namo į lauką ant laiptų, S, pamatęs jį, pasisveikino su juo, išmetė peilius. Tuo metu tarp N. R. ir J. S. kilo kažkoks tai konfliktas ar susistumdymas, J. S. N. R., ar N. R. J. S. pastūmė. Susistumdymas vyko laukė. Į namo vidų jis užėjęs nebuvo, taip pat jis nematė, kad ir kiti būtų užėję į namą. Nenorėdamas veltis į konfliktą jis išėjo namo, o N. R. ir A. D. liko. Jis J. S. nemušė, taip pat nematė, kad kiti būtų mušę.

Kaltinamasis N. R. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino iš dalies ir paaiškino, kad tą dieną jis su Ž. P. ir A. D. susitiko Švenčionių m. prie baro „Ledakalnis“. Tuo metu Ž. paskambino T. B. ir pasakė, kad iš jo atėmė alų, kad gavo smūgį ir paprašė jų išsiaiškinti. Jie trise nuėjo į Z.Žemaičio gimnazijos stadioną, kur buvo T. su draugais. T. paaiškino, kad jis sėdėjo su draugais prie staliuko, ant staliuko stovėjo užsuktas alus, matė eina grupelė žmonių, atpažino S. su SE.. Jie priėjo prie T. ir SE. pradėjo ant jų šaukti visokiais keiksmažodžiais, o J. S. pasiėmė alų ir trenkė T. į veidą. T. prašė paimti iš J. S. alų ir išsiaiškinti dėl ko jam J. S. trenkė. Kadangi jis ir Ž. P. pažįsta J. S., jie visi nuėjo prie J. S. namų išsiaiškinti. Jis kartu su Ž. P. ir A. D. nuėjo prie namų, o kiti liko stovėti prie tvoros. Kas paskambino į namo duris jis neatsimena. Duris atidarė J. S., o šalia stovėjo SE.. S. stovėjo tarpdurį, jie ant laiptų nebuvo išėję. Jis su Ž. pradėjo sakyti, kad J. S. atiduotų alų, pradėjo aiškintis dėl muštynių. Tada SE. pradėjo rėkauti, jį įstūmė į namo vidų, apkabino jį iš nugaros, o tuo metu J. S. vieną kartą sudavė jam į veidą. Jis išsilaisvino ir vieną kartą trenkė J. S.. Nuo smūgio J. S. nugriuvo. Kai J. S. trenkė jam, į namo vidų užėjo Ž. P. su A. D. matyt tam, kad jį apginti. Ką verandoje darė Ž. P. su A. D. jis nematė, nes sudavęs J. S. vieną smūgį, jis išėjo. Labai greitai iš namo išėjo Ž. P. su A. D.. Jie nuėjo prie tvoros, kur stovėjo T. B. ir pastarajam pasakė, kad alų iš J. S. nepaėmė, nes susimušė. Po to visi išsiskirstė.

Kaltinamasis A. D. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino ir paaiškino, kad apie 1 val. nakties jis susitiko prie baro „Ledakalnis“ su N. R. ir Ž. P.. Tada Ž. paskambino T. B. ir paprašė padėti, sakė, kad jį sumušė ir atėmė alų. Jie trise nuėjo į stadioną, kur susitiko su T. B. ir pastarasis paaiškino, kad jam būnant stadione prie jo priėjo J. S. su žmona ir pradėjo rėkti, J. S. sudavė T. B. ir atėmė iš jo alų. T. paprašė išsiaiškėti su J. S. ir paimti alų. Jis J. S. nepažinojo, bet pastarąjį gerai pažinojo Ž., kuris ir vedė visus prie J. S. namų. Jis kartu su Ž. P. ir N. R. nuėjo prie J. S. namų verandos, o kiti liko stovėti lauke prie tvoros. Būdami prie verandos ant laiptų pirmas ėjo N., jis ėjo per vidurį, o paskutinis – Ž.. Kas skambino į duris jis neatsimena, tikriausiai – N., nes jis ėjo pirmas. Namo duris atidarė J. S., kuris rankose laikė peilius. J. S. išėjo iš namo ir ėjo laiptais link jų. Jis išsigando, kad J. S. gali

juos pulti, todėl per N. R. atstūmė J. S.. Po to peiliai kažkuriai dingo. Iš namo išėjusi J. S. žmona pradėjo rėkti necenzūriniais žodžiais, apkabino N. ir įstūmė į verandą.

J. S. sudavė N. vieną kartą į veidą, po ko N. sudavė į veidą J. S.. Jis į verandą užėjęs nebuvo ir nieko nemušė. Vėliau jie išsiskirstė.

Nukentėjusysis J. S. paaiškino, kad tikslios datos jis neprisimena, 2010 m. vasarą, apie 2 val. nakties į gyvenamojo namo, kur jis gyvena, duris kažkas paskambino. Jo žmona nuėjo pažiūrėti ir grįžusi pasakė, kad atėjo Ž. ir prašo, kad jis ateitų. Jis apsirengė ir kartu su žmona nuėjo prie durų. Koridoriuje jis uždegė šviesą, o verandoje šviesos nebuvo. Jis atidarė duris ir iš karto prie durų stovėjęs N. jam sudavė į veidą. Jis matė, kad šalia N. stovėjo Ž. ir dar vienas asmuo, kuriuo jis nepažinojo. Po smūgio jis nugriuvo, bandė atsikelti ir gintis, bet į koridorių įsibrovė N., Ž. ir dar vienas asmuo pradėjo jį spardyti vartodami necenzūrinius žodžius. Jis nematė, kas jį spardė, bet buvo daug smūgių į įvairias kūno vietas ir mušė ne vienas žmogus. Žmona bandė atitraukti nuo jo jį mušusius vaikinus, atbėgo vaikai, kurie pradėjo rėkti. Žmona pasakė vaikams skambinti į policiją ir po to visi išsilakstė. Jis pažįsta iš jį mušusių asmenų tik N. R. ir Ž. P., o vaikai pasakė, kad trečias buvo A. D., kurį jie pažįsta. Atvažiavus policijos pareigūnams jis su jais bandė ieškoti jį užpuolusių asmenų, bet nerado. Jie buvo nuvažiavę į policijos komisariatą, kur parašė pareiškimą. Po to jis su žmona buvo nuėję pas P. norėdami pakalbėti su Ž. motina, bet jos nerado. Ž. prašė nerašyti pareiškimo, nes jis ir taip jau baustas. Tik jiems atėjus namo, atėjo Ž. su motinos draugu ir pradėjo grasinti, todėl dar kartą buvo iškviesta policija. Jam buvo sužalotas šonkaulis, ausys ir galva. Jam skaudėjo šonas, todėl kitą dieną po įvykio jis kreipėsi pas medikus. Traumatologo O. B. jis buvo apžiūrėtas ir paleistas namo. Jis dirbo pas ūkininką Stankūną, vaikščiojo į darbą, bet jam labai skaudėjo šonas, todėl po kurio laiko jis vėl kreipėsi į medikus ir buvo nustatyta, kad jam yra lūžęs šonkaulis. Iš kaltų asmenų jis prašo priteisti 12000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja J. S. paaiškino, kad 2010-08-13 apie 2 val. nakties pasigirdo skambutis į duris. Ji nuėjo prie durų ir per langą pamatė Ž., kuris paprašė pakviesti vyrą. Ji pakvietė vyrą J. S. ir kartu nuėjo prie durų. Vyras atidarė duris, prie durų stovėjęs N. R. pastūmė ją į šoną, o vyrui iš karto sudavė smūgį į veidą. Nuo smūgio vyras nugriuvo ant lovos. Tada į koridorių užėjo Ž. ir A. D. ir visi trise mušė vyrą. Kas ir kiek sudavė smūgių ji negali pasakyti, bet vyras buvo mušamas ir kumščiais ir kojomis, mušė visi trise. Ji bandė atitraukti vaikinus nuo vyro, bet jai nepavyko. Nuo triukšmo atsikėlė vaikai, kurie prašė nemušti tėvelio. Vaikai jai atnešė telefoną ir buvo iškviesta policija. Po to vaikinai pabėgo. Vyrui buvo smegenų sutrenkimas, sulaužytas šonkaulis, visa dešinė pusė mėlyna buvo. Kitą dieną ji kartu su vyru kreipėsi pas medikus, kur buvo užfiksuoti sužalojimai.

Liudytojas T. B. paaiškino, kad tikslios datos jis neprisimena, jis su draugais S. Š., T. Š. ir J. K. sėdėjo Z.Žemaičio gimnazijos stadione ant suoliuko. Pro stadioną ėjo nukentėjusysis su žmona ir dar viena moteris, kurie buvo girti. Pirma prie jo prisikabino nukentėjusiojo žmona, kuri trenkė jam, po to jam sudavė ir nukentėjusysis. Kai J. S. su žmona išėjo jis paskambino Ž. P. ir pasakė, kad prie jo prisikabino S. ir paprašė ateiti pakalbėti. Ž. P. su N. R. ir A. D. atėjo į stadioną kur jis paprašė Ž. P. pakalbėti su S. ir išsiaiškinti priežastys dėl kurių jie prie jo lindo. Ž. žinojo kur gyvena S., todėl jie keturiese nuėjo prie S. namų. Jis liko stovėti prie tvoros, o Ž. P., N. R. ir A. D. nuėjo į kiemą. N. R. vienas nuėjo prie durų ir paskambino į duris, o Ž. P. ir A. D. liko stovėti laiptų apačioje. Duris atidarė nukentėjusysis, kuris buvo su peiliais, jis stovėjo tarp durų. Pradžioje nukentėjusysis buvo vienas. J. S. pamatė Ž. P. ir padėjo peilius. Tuo metu tarp durų pasirodė moteris, kuri pradėjo rėkauti ir kabinėtis prie N. R. ir pastarąjį už drabužių įtempė į namo vidų. Viduje jie susistumdė, bet kas vyko toliau jis nematė. Ž. P. ir A. D. stovėjo apačioje prie laiptų ir prie durų nuėję nebuvo. N. R. iš namų išėjo po 1-2 minučių ir jie išsiskirstė.

Liudytojas G. G. paaiškino, kad tikslios datos jis neprisimena, tuo metu jis dirbo policijoje, vidurnaktį buvo iškvietimas. Jis su kolega nuvažiavo prie S. namų. Juos pasitiko S. ir paaiškino, kad į duris beldėsi jam pažįstami asmenys, o kai atidarė duris, tai jie jį sumušė. Ar S. aiškino, kur jis buvo sumuštas, neprisimena. Atvažiavus prie S. namų kaltinamųjų ten jau nebuvo.

Liudytojas G. S. paaiškino, kad tikslios datos jis neprisimena, naktį jis buvo bare „Ledakalnis“. Prie baro jis bendravo su kaltinamaisiais, bet ar jie buvo blaivus jis nežino. Iš baro jis ėjo į namus pro S. namus, bet jokių žmonių nematė, jokio konflikto nematė. Tik vėliau jis sužinojo, kad tą naktį J. S. buvo sumuštas.

Liudytojas I. K. paaiškino, kad tikslios datos jis neprisimena, buvo gautas pranešimas, kad S. sumušė jam pažįstami asmenys. Jis su kolega atvyko prie S. namų, kur juos pasitiko S. su žmona. Kaltinamųjų asmenų prie namų jau nebuvo. Jie kartu apvažiavo miestą, bet S. sumušusių asmenų nerado. S. pageidavo rašyti pareiškimą, todėl jie nuvažiavo į policijos komisariatą, kur pastarasis parašė pareiškimą.

Liudytojas S. Š. paaiškino, kad tikslios datos jis neprisimena, vasaros metu, jau buvo tamsu, jis su T. Š., J. K. ir T. B. buvo stadione. Į stadioną atėjo S., jo žmona ir dar viena moteris ir prisikabino prie T. B.. S. su žmona buvo išgėrę. SE. susiginčijo su T. B., jie susistumdė, o S. trenkė T. B.. Po to ši kompanija išėjo. T. B. prie jo niekam neskambino. Kas vyko toliau jis nežino.

Iš esmės analogiškai paaiškino liudytojai T. Š. ir J. K..

Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas nepilnametis liudytojas L. B. ( t. 1 b.l. 68-70 ) paaiškino, kad 2010 m. rugpjūčio mėn., tikslios datos jis neprisimena, jis miegojo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kai apie 2 val. nakties pabudo nuo mamos šauksmo, kuri prašė atnešti telefoną. Jis nuėjo prie mamos ir pamatė, kad tėtis J. S. guli ant sofos, o jį mušą Ž., kurio pravardė „Bulba“, „Ridiska“ ir „Detlas“. Jie visi tėtį mušė daugiausiai į dešinį šoną, galvą. Mušė rankomis ir kojomis. Tėtis gulėjo rankomis užsidengęs galvą. Mama užpuolikams sakė, kad liautųsi mušę tėtį. Kai mama paskambino į policiją visi pabėgo.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas nepilnametis liudytojas M. B. ( t. 1 b.l. 71-73 ) paaiškino, kad 2010 m. rugpjūčio mėn., tikslios datos jis neprisimena, jis miegojo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Apie 2 val. nakties jis pabudo nuo mamos šauksmo, kuri prašė atnešti jai telefoną. Jis paėmė telefoną ir nunešė jį mamai. Koridoriuje degė šviesa. Jis pamatė, kad verandoje ant sofos guli jo patėvis J. S., kuri muša 3 vyrai, t.y. „Ridiska“, „Detlas“ ir Ž., kurio pravardė „Bulba“. Patėvis gulėjo ant sofos galvą užsidengęs rankomis, o 3 vyrai rankomis ir kojomis mušė patėvį į įvairias kūno vietas. Buvo suduota daug smūgių. Mama prašė nemušti J. S., bandė jį ginti. Vyrai išsilakstė tik po to, kai mama paskambino į policiją.

Liudytojas E. B. paaiškino, kad jis dirba Švenčionių rajono ligoninėje gydytoju radiologu. Jis nukentėjusiajam atlikus rentgenogramą buvo nustatęs aštunto šonkaulio lūžimą be komplikacijų. Kaulų gijimas susideda iš trijų etapų. Kai lūžta kaulai, pažeidžiami aplinkiniai minkštieji audiniai, išsilieja kraujas. Laike kokių 10-14 dienų formuojasi jungiamasis audinys, dar per dvi savaites formuojasi ostifikacija. Šitos dvi stadijos rentgenologiškai nenustatomos. Rentgenologiniai pakitimai kai jau susidaro kauliniai židiniai pakankamai rengenologiškai matomi ir tuo metu galima nustatyti, tai trečia stadija, o po dviejų savaičių nuo lūžio negalima nustatyti kokio senumo lūžimas. Vienaip kaulai yra kai fiksuojami jie gipsu arba operuojant plokštelės uždedamos ir kitaip kai šonkauliai, gipso negalima uždėti, kvėpuojant, judant, miegant kaulai juda. Todėl net iki 2 mėnesių šonkaulių lūžimas atrodo kaip šviežias lūžimas. Kaulų gijimo požymiai atsiranda vidutiniškai po 3-4 savaičių, bet tai labai individualiai, priklauso nuo žmogaus amžiaus, nuo lyties, nuo gyvenimo būdo, yra nemažai priežasčių. Jei kaulas lūžo rugpjūčio 13 d., o pacientas kreipėsi po dviejų savaičių, nustatyti kada lūžis buvo negalima. Trečioje stadijoje, kai atsiranda rentgenologiniai pakitimai, tada galima pasakyti kada buvo trauma. Gijimas prasideda trečioje stadijoje, maždaug po mėnesio nuo lūžimo.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ( t. 1 b.l. 8-11 ) matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini).

Iš nukentėjusiojo J. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ( t. 1 b.l. 18-22 ) matyti, kad J. S. vietoje paaiškino ir parodė kaip N. R. jam sudavė į galvą bei parodė vietą, kur jis gulėjo kai tuo metu jį mušė jaunuoliai.

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ( t. 1 b.l. 23-24 ) matyti, kad J. S. pateikė išrašą iš medicininių dokumentų, iš kurio matyti, kad 2010-08-13 J. S. buvo nustatytas krūtinės

ląstoje dešinėje pusėje 2 x 7 cm sumušimo žymės, už dešinės ausies ir kairėje plaštakoje sumušimai, patinimas.

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ( t. 1 b.l. 27-28 ) matyti, kad J. S. pateikė siuntimą tirti, iš kurio matyti, kad 2010-08-31 J. S. buvo nustatytas VIII šonkaulio lūžimas iš dešinės.

Iš specialisto išvados Nr. G 3332/10(01) ( t. 1 b.l. 31-32 ) matyti, kad J. S. nustatytas krūtinės ląstos dešinės pusės VIII šonkaulio lūžis. VšĮ Švenčionių rajono poliklinikoje nustatyti sumušimai už dešinės ausies ir kairėje plaštakoje sužalojimais nevertinami, nes diagnozė necharakterizuoja sužalojimų pobūdį. Dešinės pusės VIII šonkaulio lūžis padarytas nuo trauminio poveikio kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, tiek suduodant smūgį ( pvz. kumščiu, alkūne, koja ir pan. ), tiek ir griūnant bei minėta kūno sritimi atsitrenkiant į kietą buką atsikišusį paviršių. Atsakyti konkrečiai kuo buvo padarytas sužalojimas nėra galimybės, nes individualių žalojančio daikto požymių neliko. Sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ( 2010-08-13 ). Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl šonkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Lūžus šonkauliui skausmas juntamas. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu.

Iš liudytojos J. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ( t. 1 b.l. 36-45 ) matyti, kad liudytoja vietoje paaiškino ir parodė kur ir kaip buvo mušamas J. S..

Iš liudytojo M. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ( t. 1 b.l. 48-53 ) matyti, kad liudytojas vietoje paaiškino ir parodė kur ir kaip buvo mušamas J. S..

Iš liudytojo L. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ( t. 1 b.l. 56-62 ) matyti, kad liudytojas vietoje paaiškino ir parodė kur ir kaip buvo mušamas J. S..

Iš liudytojo T. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ( t. 1 b.l. 75-77 ) matyti, kad liudytojas vietoje paaiškino ir parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), kur jis su N. R., Ž. P., A. D. ir R. V. buvo atėję, parodė vietą, kur jis su R. V. stovėjo prie tvoros, taip nurodė vietą, kurioje prie namo buvo N. R., Ž. P. ir A. D. bei J. S. su J. S..

Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo ( t. 1 b.l. 97-101 ) matyti, kad N. R. vietoje paaiškino ir parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį 2010-08-13 naktį jis su draugaus buvo atėję, kaip J. S. jį laikė, o J. S. jam sudavė į veidą, parodė kaip jis sudavė J. S. bei nurodė vietą, kur J. S. po jo smūgio nugriuvo.

Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo ( t. 1 b.l. 141-144 ) matyti, kad Ž. P. vietoje paaiškino ir parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį jis su draugaus buvo atėję, nurodė vietą prie namo, kur jis stovėjo, taip pat paaiškino ir parodė kur ant laiptų stovėjo N. R. bei kur ant laiptų nugriuvo J. S..

Iš įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo ( t. 1 b.l. 178-181 ) matyti, kad A. D. vietoje paaiškino ir parodė namą, esantį (duomenys neskelbtini), į kurį jis su draugaus buvo atėję, nurodė vietą prie namo, kur jis stovėjo bei pastūmė J. S., taip pat paaiškino ir parodė kaip J. S. suėmė N. R. iš už nugaros ir pastūmė į namų vidų.

Nors kaltinamieji Ž. P. ir A. D. kaltės padarius jiems inkriminuojamas veikas nepripažino, o kaltinamasis N. R. kaltę pripažino iš dalies, teismas mano, kad jų kaltė yra visiškai įrodyta nuosekliais nukentėjusiojo ir liudytojos J. S. parodymais, duotais kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir juos apklausiant teismo posėdyje. Šių asmenų parodymus patvirtino nepilnamečių liudytojų L. B. ir M. B. paaiškinimai, juos apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjo. Savo parodymus ir nukentėjusysis ir liudytojai J. S., M. B. bei L. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Iš esmės jų parodymai nesiskiria. Visi jie nurodė, kad gulintį J. S. namo verandoje mušė visi kaltinamieji, buvo suduota daug smūgių į įvairias kūno vietas. Kaltinamųjų parodymai yra prieštaringi, todėl vertinami kritiškai, kaip bandimus išvengti atsakomybės. Kaltinamasis N. R. būdamas apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ( t. 1 b.l. 84 ) nurodė, kad jis su Ž. P. ir A. D. atėję prie J. S. namo pasikalbėti su J. S., paskambino į duris, kurias atidarė J. S. žmona, o šalia stovėjo J. S.. Jie prašė J. S. išeiti, bet jis neišėjo, todėl jie trise įėjo į namo verandą, kur jam J. S. sudavė į veidą, po ko jis sudavė J. S. ir nuo smūgio J. S.

nugriuvo ant verandoje stovinčios sofos. Daigiau jis J. S. nemušė, taip pat nematė, kad jį muštų kiti su jo atėję draugai. Kad J. S. iš namų nebuvo išėjęs, o į namo vidų buvo užėję visi kaltinamieji N. R. patvirtino ir teismo posėdyje. Bet nurodė, kad iš pradžių jis vienas įėjo į namus, o po to, kai J. S. jam sudavė, į namus užėjo Ž. P. ir A. D. matyt tam, kad jį apginti. Kaltinamasis Ž. P. būdamas apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ( t. 1 b.l. 133 ) nurodė, kad jis su draugais atėjo prie J. S. namo durų, pro duris išėjo J. S., kuris laikė peilius, pamatęs jį, peilius numetė. J. S. su juo pasisveikino, paspaudė ranką. Tada netikėtai prie jo pripuolė N. R., stumtelėjo J. S., po ko J. S. nugriuvo laukė. Tai pamatęs jis išėjo, o kiti liko. Jis į namą užėjęs nebuvo ir nematė, kad kiti būtų užėję į namą. Kaltinamasis A. D. būdamas apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ( t. 1 b.l. 170 ) nurodė, kad N. buvo nuėjus prie J. S. durų ir paskambino į duris. Pro duris išėjo J. S., kuris rankoje laikė peilį. Jis su Ž. P. stovėjo laiptų apačioje. J. S. nulipo laiptais žemyn, taip pat ir N. nulipo laiptais žemyn. Jie visi stovėjo laiptų apačioje, jam pasirodė, kad J. S. yra agresyvus, todėl jis dešine ranka pastūmė J. S. į krūtinės sritį. J. S. pamatė Ž., apsiramino ir pasikėlė laiptais, nuėjo į verandą. N. taip pat pakilo laiptais, tada J. S. žmona netikėtai apkabino N. rankomis iš už nugaros ir nustūmė į verandą. Kas vyko verandoje jis nematė, taip pat nematė, kad kas būtų trenkęs J. S. ar N. R.. Teismo posėdyje A. D. nurodė, kad būdami prie verandos ant laiptų pirmas ėjo N., jis ėjo per vidurį, o paskutinis – Ž.. Kas skambino į duris jis neatsimena, tikriausiai – N., nes jis ėjo pirmas. Namo duris atidarė J. S., kuris rankose laikė peilius. J. S. išėjo iš namo ir ėjo laiptais link jų. Jis išsigando, kad J. S. gali juos pulti, todėl per N. R. atstūmė J. S.. Po to peiliai kažkuriai dingo. Iš namo išėjusi J. S. žmona pradėjo rėkti necenzūriniais žodžiais, apkabino N. ir įstūmė į verandą. J. S. sudavė N. vieną kartą į veidą, po ko N. sudavė į veidą J. S.. Jis į verandą užėjęs nebuvo ir nieko nemušė. Bet visi kaltinamieji vienodai nurodo, kad nakties metu ėjo pas J. S. išsiaiškinti, kodėl pastarasis sudavė T. B.. Tikėtina, kad nakties metu einant išsiaiškinti dėl draugo sumušimo, t.y. iš esmės – atkeršyti, kaltinamieji buvo agresyviai nusiteikė, ką patvirtino nukentėjusysis bei liudytojai J. S., L. B. ir L. B., ir savo ketinimus įvykdė. J. S. 2010-08-13 kreipėsi į medikus ir jam buvo nustatytas krūtinės ląstoje dešinėje pusėje 2 x 7 cm sumušimo žymės, už dešinės ausies ir kairėje plaštakoje sumušimai, patinimas. J. S. dešiniame šone skausmas nepraėjo, todėl 2010-08-31 jis kreipėsi į medikus ir jam buvo nustatytas VIII šonkaulio lūžimas iš dešinės. Iš specialisto išvados matyti, kad šonkaulio lūžis galėjo būti padarytas 2010-08-13. Iš pasakyto darytina išvada, kad kaltinamųjų kaltė padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d. yra visiškai įrodyta.

Kaltinamųjų nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 1 d., nes jie tyčia nesunkiai sutrikdė J. S. sveikatą.

Pareikštame kaltinime buvo nurodyta, kad kaltinamieji J. S. padarė krūtinės ląstos dešinės pusės VII šonkaulio lūžį, dėl ko nesunkiai sutrikdė J. S. sveikatą. Iš bylos medžiagos neginčijamai nustatyta, kad J. S. nustatytas krūtinės ląstos dešinės pusės VIII šonkaulio lūžis. Teismas mano, kad kaltinime neteisingai nurodyto šonkaulio lūžis vertinamas kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir valstybės kaltintojo neatidumas, bet, kadangi tai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, teismas patikslina kaltinimą nurodant, kad kaltinamieji J. S. padarė krūtinės ląstos dešinės pusės VIII šonkaulio lūžį, dėl ko nesunkiai sutrikdė J. S. sveikatą.

Kaltinamiesiems N. R., Ž. P. ir A. D. buvo pareikštas įtarimas dar ir dėl to, kad jie pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2010-08-13, apie 01 val. 50 min., viešoje vietoje, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), verandoje, nuosavybės teise priklausančiame Švenčionių rajono savivaldybės tarybai, neturėdami jokių apibrėžtų tikslų ir motyvų, veikdami bendrai, mažamečių vaikų M. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. B., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, įžūliais veiksmais: vartojant necenzūrinius žodžius ir tyčiojantis, nakties metu, pažadindami namo šeimininkus ir jų mažamečius vaikus, N. R. tyčia sudavė J. S. vieną smūgį kumščiu į dešiniąją galvos pusę, nuo kurio J. S. nugriuvo, bei kartu su Ž. P. ir A. D. nugriuvusiam J. S. bendrai kojomis ir kumščiais sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių į dešinį šoną ir ne mažiau kaip penkis smūgius kojomis į

galvos sritį, tuo J. S. sukeldami fizinį skausmą ir padarydami krūtinės ląstos dešinės pusės VII šonkaulio lūžį, bei A. D., išpilant alų iš skardinės nukentėjusiajam ant galvos – įžūliu elgesiu ir patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimti ir tvarką, t.y. kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. Pagal LR BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Laikoma, kad veika padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Įžūlus elgesys - tai agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Viešosios tvarkos sutrikdymas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suprasti, kad įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, taip pat numatyti, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir šių padarinių norėti. Byloje nustatyta, kad J. S. buvo sumuštas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) verandoje. Kaltinamieji taip pat kaltinami būtent tuo, kad gyvenamojo namo verandoje sudavė smūgius J. S.. Veranda – yra pastato dalis, todėl be savininkų leidimo bet kokiu metu kitų, pašalinių asmenų, verandoje atsiradimas yra negalimas. Iš to darytina išvada, kad nusikaltimas buvo padarytas ne viešoje vietoje. Be to, į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), verandą, kaltinamieji atvyko turėdami konkretų, apibrėžtą tikslą - išaiškinti konflikto su T. B. priežastis. Duomenų, kad kaltinamieji siekė viešoje vietoje sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, nėra. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad kaltinamųjų veikose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 284 str. 1 d., požymių. Todėl kaltinamieji pagal LR BK 284 str. 1 d. išteisintini ( LR BPK 303 str. 5 d. 1 p. ).

Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo J. S. civilinis ieškinys, kuriuo jis prašo priteisti iš kaltinamųjų 12000 Lt neturinei žalai atlyginti. LR CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais ( LR CK 6.250 str. 1 d. ). Nukentėjusysis kaltinamųjų buvo sumuštas, jam buvo suduota nemažai smūgių į įvairias kūno vietas, sulaužytas šonkaulis, dėl ko jis neabejotinai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus. Todėl iš kaltinamųjų priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus ( LR CK 6.250 str. 2 d. ). Kaltinamieji grupėje asmenų padarė tyčinį nusikaltimą, A. D. ir Ž. P. dirba, taip pat atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pasekmes, teismas priteisia iš kaltinamųjų solidariai nukentėjusiajam 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nagrinėjant bylą teismas turėjo 77,25 Lt išlaidų, kurios priteistinos iš kaltinamųjų lygiomis dalimis po 25,75 Lt valstybės naudai ( LR BPK 105 str. ).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant kaltinamajam N. R. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę. N. R. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino iš dalies, jis padarė 1 nesunkų nusikaltimą, jis anksčiau teistas nebuvo, iki nusikalstamos veikos padarymo buvo baustas administracine tvarka, šiuo metu nedirba, charakterizuojamas patenkinamai, nusikalstama veika padaryta grupėje asmenų, todėl teismas skiria kaltinamajam bausmę sankcijos ribose.

Skiriant kaltinamajam A. D. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę. A. D. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino, jis padarė 1 nesunkų nusikaltimą, jis anksčiau teistas nebuvo, iki nusikalstamos veikos padarymo buvo baustas administracine tvarka, dirba, charakterizuojamas patenkinamai, nusikalstama veika padaryta grupėje asmenų, todėl teismas skiria kaltinamajam bausmę sankcijos ribose.

Skiriant kaltinamajam Ž. P. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Ž. P. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino, jis padarė 1 nesunkų nusikaltimą, jis anksčiau iki šio nusikalstamo padarymo vieną kartą buvo teistas, taip pat šios nusikalstamos veikos padarymo dar du kartus buvo teistas, šiuo metu teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje kaltinimai pareikšti Ž. P., jis iki šio nusikaltimo padarymo galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, šiuo metu dirba, nusikalstama veika padaryta grupėje asmenų, todėl teismas skiria kaltinamajam bausmę, susijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu. Remiantis LR BK 63 str. 9 d. paskirtą bausmę teismas subendrina su Vilniaus apygardos teismo 2012-03-16 nuosprendžiu paskirta bausme ir į bausmės laiką įskaito bausmę atliktą pagal Vilniaus apygardos teismo 2012-03-16 nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 303 str. 2 d., 303 str. 5 d. 1 p., 304, 305, 307-308 str., teismas

nusprendė:

N. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 metams įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

N. R. pagal LR BK 284 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti N. R. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 metams įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

A. D. pagal LR BK 284 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti A. D. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Ž. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d. ir nuteisti jį areštu 50 parų trukmės.

Ž. P. pagal LR BK 284 str. 1 d. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Remiantis LR BK 63 str. 9 d. paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2012-03-16 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę Ž. P. paskirti laisvės atėmimą 9 mėnesiams bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus apygardos teismo 2012-03-16 nuosprendį atliktą bausmę. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo Ž. P. sulaikymo vykdant šiuo nusprendžiu paskirtą bausmę dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti Ž. P. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

J. S. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš N. R., A. D. ir Ž. P. solidariai J. S. 3000 ( tris tūkstančius ) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš N. R., A. D. ir Ž. P. po 25,75 Lt ( dvidešimt penkis Lt 75 ct ) teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.