Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. pareiškimą dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje pateiktas suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu sutinka. Pažymi, kad iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo šeimos santykius Lietuvoje reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK), kurio 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (3.87 straipsnis, 3.88 straipsnis). Tačiau tiek SŠK, tiek CK nustato atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Nors reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi šioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimą, turi būti vadovaujamasi CK atitinkamomis nuostatomis. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka asmeniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas). Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Pareiškėja D. K. į teismo posėdį neatvyko, ją atstovauja advokatas Gvidas Byčius.

Byla išnagrinėta pareiškėjai ir suinteresuotam asmeniu nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Gvidas Byčius paaiškino, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) susituokė su V.-A. K., o (duomenys neskelbtini) santuoką nutraukė, tačiau ištuoką įregistravo tik (duomenys neskelbtini). Jiems kartu negyvenant pareiškėjai buvo suteikta teisė įsigyti žemės sklypą, kurį dabar nori parduoti. Ji kreipėsi į notarinę kontorą, paaiškėjo, kad turtas laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir reikia tvarkyti paveldėjimo dokumentus arba kreiptis į teismą dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Prašo nustatyti, kad 0,0615 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė pareiškėjos D. K. nuosavybė.

Liudytoja B. O. V. teismo posėdžio metu parodė, kad su pareiškėja gyveno viename name, augino panašaus amžiaus vaikus, kartu leisdavo laiką. Jai buvo žinoma, kad pareiškėjos vyras išgerdavo, jie išsiskyrė ir kartu negyveno, tai buvo apie (duomenys neskelbtini) pareiškėja tada džiaugėsi, kad vyras išsikėlė ir ji gali ramiai gyventi. Buvo darbovietės kvartalas ir darbuotojai galėjo pirkti sodus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad D. K. ir V.-A. K. susituokė (duomenys neskelbtini), 1978 m. rugpjūčio 2 d. Jurbarko rajono liaudies teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) santuoka nutraukta; įrašas apie tai ištuokos metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); išrašas iš Lietuvos Respublikos Jurbarko rajono valdytojo potvarkio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. K. pirko 0,0615 ha sodo valdą, esančią (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 30, sumokėjo 473 investicinius čekius; iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad 0,0615 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas D. K. nuosavybės teise, (duomenys neskelbtini) valdybos potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87 straipsnis, 3.101 straipsnis). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2010 m. vasario 1 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3-K-3-24/2010; kt.).

Šioje byloje turtas, kurį prašoma pripažinti asmenine nuosavybe, buvo įgytas galiojant SŠK. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.

CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjos atstovo, liudytojos parodymai patvirtina, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pareiškėjai priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš pareiškėjos nepriteistinos, kadangi bylinėjimosi išlaidų valstybei dalis yra mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti 0,0615 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) asmenine D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.