- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-16
- Bylos Nr.
- TS-72-1033/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. 59-169, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. S. Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 3 d. nuosprendžiu) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
M. S. Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 233 straipsnio 3 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 3 d. nuosprendžiu) ir 2020 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartimi ir M. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 11 mėnesių laisvės atėmimas. Į bausmės laiką įskaitytas atliktas bausmės laikas pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nuosprendį (pakeistą Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 3 d. nuosprendžiu) ir Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nuosprendį bei minėtais nuosprendžiais įskaityti laikotarpiai.
Bausmės pradžia – 2019 m. rugpjūčio 5 d., bausmės pabaiga – 2021 m. liepos 5 d., 1/3 bausmės dalį atliko – 2020 m. kovo 25 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. rugsėjo 17 d. – 9 mėnesiai 18 dienų.
Šalies argumentai
M. S. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimą Nr. 59-169 (toliau – Nutarimas) ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad lygtinis paleidimas yra viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui, skatinanti reintegraciją, suteikiant kaliniui planuotą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, privaloma konstatuoti egzistuojant tiek formalųjį kriterijų, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tiek ir materialųjį kriterijų, t. y. nustatyti, kad asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Pagal šį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals (Kauno apygardos nutartis Nr. 1S-845-593/2018). Iš Nutarimo matyti, kad grįsdama sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo, Komisija rėmėsi tuo, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama, taip pat būdingas nepakankamas savo veiksmų, pasekmių įvertinimas. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra vidutinė – 57 balai, šiuo metu yra atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl atitinka formalųjį kriterijų. Įstatymas nenumato aiškių reikalavimų, susijusių su atliktu bausmės laiku ir tai, kad jis yra atlikęs įstatymo numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, savaime sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisijos išvadoje aprašyti tik neigiami jo asmenybės bruožai ir ši išvada yra nemotyvuota, neobjektyvi ir lakoniška. Pabrėžia, kad laisvės atėmimo bausmės metu elgėsi pavyzdingai, nėra nė karto baustas, yra pasiryžęs taip pat elgtis ir laisvėje. Aktyviai dalyvauja lokalinio sektoriaus veikloje. Turi tvirtus santykius su šeima, yra palaikomas. Pakeitus bausmės atlikimo režimą neturės sunkumų dėl gyvenamosios vietos – tėvai priima gyventi, probacijos tarnyba turės visas galimybes jį tinkamai prižiūrėti. Laisvėje bus įdarbintas, dirbdamas galės lengviau vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Sutinka su intensyvia priežiūra ir įsipareigoja vykdyti visus jam skirtus įpareigojimus. Jį apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus apie ankstesnę kriminalinę praeitį ir Komisijos nemotyvuotus argumentus bei leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės. Atkreipia dėmesį, jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, jam taikomi suvaržymai, o pažeidus nustatytas sąlygas gali būti grąžintas į pataisos įstaigą. Tuo tarpu Komisijos priimtame Nutarime netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos iš esmės nenurodytos jokios aplinkybės, dėl kurių jo asmenybė yra pavojinga visuomenei. Nurodyti Nutarimo motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti jo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, esant visoms aplinkybėms, neabejotinai sudarančioms ne tik formalųjį, bet ir materialųjį paleidimo taikymo pagrindą. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas apskritai praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti. Jis yra pasiryžęs ateityje nenusikalsti ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais, visuomenei priimtinais būdais ir priemonėmis.
Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, nutarė netaikyti nuteistajam M. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Nutarime nurodė, kad jis Lietuvoje teistas 4 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka 4 kartą. Nusikalstamoms veikoms būdinga panaši motyvacija ir smurtinio elgesio modelis. Atsakomybę už savo poelgius linkęs perkelti išoriniams veiksniams. Bausmę atlieka parastosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo metu neskatintas ir nebaustas, vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prevencines ir intervencines priemones, įgijo vidurinį išsilavinimą. Iki bausmės atlikimo turėjo darbo patirties užsienyje, taip pat vykdė individualią veiklą. Bausmės atlikimo metu nedirba, lygtinio paleidimo atveju ir esant galimybei būtų įdarbintas (duomenys neskelbtini). Vykdomųjų dokumentų pataisos įstaigoje negauta. Oficialių duomenų apie narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio ar jo surogatų vartojimo atvejus nefiksuota. Nuostata į priežiūrą ir apribojimus neigiama. Bausmės vykdymo atidėjimo metu vykdė naujus nusikaltimus. Jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, kuris praėjus kiek daugiau nei pusmečiui, buvo panaikintas ir M. S. grąžintas į pataisos įstaigą atlikti likusią bausmės dalį. Komisijai yra pristatomas antrą kartą, sutinka su intensyvia priežiūra, gyvenamojoje vietoje yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Atsižvelgiant į tai, kad M. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra vidutinė – 57 taškai (statiniai – 20, dinaminiai – 37), pirmojo vertinimo metu (2020-05-05) buvo tokia pati, nuteistasis nepadarė pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuostatos į priežiūrą neigiamos, pataisos įstaigoje nedirba, būdingos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, pradėtas ikiteisminis tyrimas nuteistojo atžvilgiu. Komisija priėmė vieningą išvadą – netaikyti M. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pateikiant rekomendacijas (dalyvauti socialinės reabilitacijos (elgesio korekcijos) programose, atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje), nustatant pakartotinio svarstymo datą – 2021 m. kovo mėnesį.
Prokuroras atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžia pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 4 dalis numato, jog nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas tik pasitikėjimo vertiems ir jį pateisinantiems asmenims.
Išanalizavus pateiktą medžiagą nustatyta, kad M. S. anksčiau teistas Lietuvoje 3 kartus, 2 kartus Suomijoje, šiuo metu ketvirtą kartą atlieką terminuotą laisvės atėmimo bausmę, amžius pirmojo teistumo metu 18 metų, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. M. S. buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis pažeidinėjo sąlygas ir darė naujas nusikalstamas veikas, todėl buvo panaikinti ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės. Šiuo atveju pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos M. S. buvo taikytas su intensyvia priežiūra, o pasibaigus intensyvios priežiūros laikotarpiui jis nesugebėjo laikytis nustatytų įpareigojimų. Nusikaltimams būdinga panaši motyvacija (finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais) ir pasikartojantis smurtinio elgesio modelis. Nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas svarstomas antrą kartą. Komisija vieningai balsavo prieš jo lygtinį paleidimą. M. S. atsakomybę už savo poelgius linkęs perkelti išoriniams veiksniams (aplinkybėms), linkęs savo kaltę minimalizuoti. Nuteistasis nesieja savo elgesio su turimų problemų atsiradimu. Jis turi aiškiai neigiamas nuostatas į bausmę, jos paskirtį, taip pat neigiamą nusistatymą dėl būtinojo poveikio jo paties elgesio korekcijai teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu jis neskatintas ir nebaustas. Nuteitasis iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – nuo 2020-03-06 iki 2020-04-06 dalyvavo adaptacijos programoje; 2020-07-09 dalyvavo bėgimo varžybose; 2020 m. birželio mėnesį kreipėsi į psichologą, tačiau išskirtinai dėl siekio anksčiau išeiti į laisvę, kadangi anksčiau būdavo paleidžiamas, todėl mano, kad taip turi būti ir dabar (pokalbio metu sau nepalankias situacija pristato kaip itin ribotas pasirinkime, be kitos galimos išeities. Nukreiptas į smurtinio elgesio analizę, sutiko dalyvauti priemonėje išskirtinai dėl išorinės motyvacijos); 2020 m. rugpjūčio mėnesį pradėjo dalyvauti „Bendravimo įgūdžių formavimo ir lavinimo“ programoje, kurią rekomenduojama tęsti. Bausmės atlikimo metu 2020 metais įgijo vidurinį išsilavinimą. Laisvėje turėjo nedidelę darbo patirtį, susijusią su automobilių remontu, 2013 metais vykdė individualią veiklą pagal patentą (medienos ruoša ir gamyba), apie 3 metus dirbo turizmo vadybininku. Bausmės atlikimo metu nedirbo, į įstaigos administraciją dėl įsidarbinimo galimybės nesikreipė, kas rodo jo žemą motyvaciją darbui, darbo įgūdžių praktiniam formavimui ir ugdymui. Lygtinio paleidimo atveju gauta darbdavio (duomenys neskelbtini) rekomendacija, kad M. S. kandidatūra yra tinkama užimti įmonės konsultanto pareigas ir, esant galimybei, M. S. būtų priimtas į darbą. Atsižvelgiant į tai, kad ši rekomendacija buvo gauta 2020 m. kovo 31 d. (esant prasidėjusiam karantinui), o šiuo metu įmonės situacija ir galimybė įdarbinti M. S. nėra aiški, todėl nėra patikima informacija apie M. S. turimą darbo vietą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Nors įstaigoje nuteistojo atžvilgiu nėra gauta vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimų, tačiau matyti, kad M. S. ne kartą teistas už nusikaltimus, siekiant finansinės naudos sau neteisėtais būdais, kas rodo, jog gaunamas atlygis už darbą nebuvo pakankamas finansiniam stabilumui užtikrinti, o M. S. materialinė padėtis nebuvo stabili ir sietina su nusikalstamo elgesio pasireiškimu. Siekiant mažinti nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę gaunamų pajamų srityje, kaip apsauginis veiksnys būtų profesinės kvalifikacijos įgijimas, stabilus darbas, pakankami materialiniai ištekliai bei lėšų paskirstymo įgūdžių tobulinimas.
Analizuojant M. S. gyvenimo būdo ypatumus, matyti, kad laisvės atėmimo vietoje nuteistasis sugeba laikytis jam keliamų reikalavimų, kaip pats teigia, vengia asmenų, darančių neigiamą įtaką ir stengiasi keisti gyvenimo būdą, tačiau nuteistojo gyvenimo būdo neigiami aspektai siejasi su jo neadekvačia socialine adaptacija, sunkumais prisitaikant prie socialinės aplinkos, įsisąmoninant jai būdingų taisyklių normas. Interviu metu neįvardina savo neigiamų asmens savybių, trukdančių sėkmingai adaptuotis visuomenėje ir laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, kas rodo, kad save vertina kaip teigiamą asmenį. Jam būdinga pernelyg aukšta savivertė, savo galimybių pervertinimas, nevaldomas elgesys ir įsitraukimas į rizikingas veiklas, negeba įvertinti objektyviai savo veiksmų, koncentruojasi išimtinai į teigiamas pasekmes. Bausmės atlikimo metu nėra fiksuota narkotinių, psichotropinių medžiagų ar alkoholio vartojimo faktų, nuteistasis neigia alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo problemas, nors iš Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. nuosprendžio matyti, kad yra duomenų apie lankymąsi pas gydytoją psichiatrą dėl narkotinių medžiagų vartojimo, tačiau analizuojant surinktą medžiagą, šiuo metu nėra stebima nuteistojo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemos. Iš Kauno miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties matyti, kad šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, kuriame M. S. pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų (tame tarpe ir sunkaus nusikaltimo), numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 302 straipsnio 1 dalyje, 213 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje (nusikalstamos veikos padarytos iki bausmės atlikimo). Nuteistasis palaiko artimus santykius su šeimos nariais (mama, seserimi, sugyventine). Lygtinio paleidimo atveju turėtų pastovią gyvenamąją vietą, kurioje galima intensyvi priežiūra. Šiuo metu nuteistasis neidentifikuoja savo probleminių sričių, optimistiškai vertina savo ateities perspektyvas, yra pozityviai nusiteikęs savęs ir savo elgesio atžvilgiu, sau nekritiškas. Jo paviršutiniškas požiūris į savo teisės pažeidimų istoriją, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos suponuoja išvadas apie išliekančias tam tikras kriminalinį elgesį toleruojančias nuostatas. Apibendrinant galima teigti, jog šiuo metu nuteistojo emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, reikalauja tikslingų intervencinių priemonių taikymo, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei siekiant sėkmingos resocializacijos.
Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra vidutinė – 57 balai, iš kurių statiniai veiksniai, kurių sumažinti negalima, sudaro – 20 balų, o dinaminiai veiksniai, kuriuos yra galimybė sumažinti, sudaro – 37 balus. Lyginant su ankstesniu vertinimu (2020 m. gegužės 5 d.) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nesumažėjo ir išliko tokia pati vidutinė – 57 balai, o šios rizikos didžiąją dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali keisti ir sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką iki žemos (0-40 balų). Pažymėtina, kad nuteistojo įgytas išsilavinimas, noras dirbti laisvėje, tvirti ryšiai su šeima ir pastovi gyvenamoji vieta, elgesio pokyčiai įkalinimo įstaigoje rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį jo elgesiui, tačiau, atsižvelgiant į visų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikšmingų aplinkybių kontekstą, nėra lemiantys sprendimą taikyti jam lygtinį paleidimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į nepakitusią pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri išliko vidutinė, kas rodo, jog nuteistasis nepadarė jokios akivaizdžios pažangos mažindamas šią riziką, tik iš dalies vykdomas programas, paviršutinišką požiūrį į savo teisės pažeidimų istoriją, nuteistojo emocinę gerovę (teigiamą savęs vertinimą bei pasitikėjimą savimi, nereiškiamą motyvaciją savo asmeninio elgesio ir asmenybės bruožų trūkumų analizei, sunkumus save vertinant objektyviai), mąstymo ir elgesio problemas (negebėjimą analizuoti savo nusikalstamą elgesį, įgūdžių stoką identifikuojant savo problemines sritis, nepakankamą savo veiksmų pasekmių įvertinimą, realių gyvenimo tikslų ir veiksmų plano neturėjimą), žemą motyvaciją darbui, vieningą Komisijos narių nuomonę, kitas nurodytas reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, nuteistojo pavojingumas visuomenei nėra išnykęs, todėl netikslinga jam taikyti lygtinį paleidimą. Komisijos Nutarimas, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra pagrindo, todėl M. S. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BVK 157 straipsniu, BPK 360 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti nuteistojo M. S. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. 59-169 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra panaikinimo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.