Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjui A. N. , atsakovo Prienų rajono savivaldybės administracijos atstovei V. D. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovui Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas patikslintu skundu kreipėsi į teismą ir prašo: panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 18 d. įsakymą Nr. (8.4 TPS)-A2-78 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš pareigų“ bei pakeisti Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. (8.4 TPS)-A2-78 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš pareigų“ A. N. , Prienų rajono savivaldybės administracijos Pakuonio seniūnijos seniūnui, paskirtą tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš karjeros valstybės tarnautojo, Prienų rajono savivaldybės administracijos Pakuonio seniūnijos seniūno pareigų švelnesne nuobauda; grąžinti pareiškėją į Prienų rajono savivaldybės - administracijos karjeros valstybės tarnautojo - Pakuonio seniūnijos seniūno pareigas; priteisti iš Prienų rajono savivaldybės administracijos pareiškėjo naudai jo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; įskaityti pareiškėjui priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos į pareiškėjo valstybės tarnybos stažą (b.l. 2-14, t. 3).

Pareiškėjas teismo posėdžio metu visiškai palaikė skundą ir paaiškino, jog Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. (8.4 TPS)-A2-78 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš pareigų“ 1 punktu nustatė, „kad A. N. , Prienų rajono savivaldybės administracijos Pakuonio seniūnijos seniūnas, savo aplaidžiais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą - 2015 m. gegužės 20 d., būdamas darbo vietoje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Pakuonio seniūnijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), savo darbo kabinete, tarnybos (darbo) metu, 16.08 val., neblaivus ir taip diskredituodamas Prienų rajono savivaldybės administracijos ir visos Savivaldybės autoritetą, formuodamas negatyvų visuomenės požiūrį dėl šių viešojo administravimo institucijų veiklos, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 7 punktą, kuriame nurodyta, kad buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jei valstybės tarnautojo elgesys diskredituoja savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą laikomas šiurkščiu pažeidimu“ ir skyrė „už nurodytą tarnybinį nusižengimą tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš karjeros valstybės tarnautojo, Prienų rajono savivaldybės administracijos Pakuonio seniūnijos seniūno pareigų“.

To paties įsakymo 2 punktu Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius nurodė, kad „atleidžiu A. N. , Prienų rajono savivaldybės administracijos Pakuonio seniūnijos seniūną, iš karjeros valstybės tarnautojo, Prienų rajono savivaldybės administracijos Pakuonio seniūnijos seniūno (lygis A, kategorija 11), pareigų 2015 m. birželio 18 d. už šio įsakymo 1 punkte paskirtą nuobaudą ir nurodau išmokėti piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas“.

Pareiškėjo nuomone, atleidimas iš karjeros valstybės tarnautojo, Prienų rajono savivaldybės administracijos Pakuonio seniūnijos seniūno (lygis A, kategorija 11), pareigų yra nepagrįstas ir neteisingas, kadangi Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius, atleisdamas pareiškėją iš valstybės tarnybos, šališkai ir neobjektyviai rėmėsi Komisijos, sudarytos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau - ir Komisija), 2015 m. birželio 15 d. išvada „Dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos Pakuonio seniūnijos seniūno A. N. tarnybinio nusižengimo“ (toliau - ir Komisijos išvada), nes minėta išvada priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1029 redakcija) patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau - ir Taisyklės) reikalavimus, kadangi Komisija tyrimo iš esmės nevykdė, atsakovas taip pat netinkamai taikė materialiosios teisės normas, pranešimuose apie tarnybinį nusižengimą nurodė, kad pareiškėjas pažeidė negaliojančias Prienų rajono savivaldybės administracijos vidaus tvarkos taisykles, dėl ko vėliau Komisijos 2015-06-15 išvadoje nurodė, kad „tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl alkoholinių gėrimų laikymo darbo vietoje atliekamas atskirai nuo šio tyrimo“, o dar vėliau - 2015 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. (8.4 TPS)-A2-93 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ pripažino, kad A. N. , Pakuonio seniūnijos seniūnas, dėl šių pareikštų kaltinimų nepadarė tarnybinio nusižengimo, tyrimo metu ne kartą pažeidė nustatytas pagrindines procedūras bei taisykles, todėl Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 18 d. įsakymas Nr. (8.4 TPS)-A2-78 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš pareigų“ turi būti panaikintas, o paskirta tarnybinė nuobauda pakeista švelnesne.

Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi byloje Nr. 11-681-950/2015 pareiškėjui už Lietuvos Respublikos ATPK 41 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo (Neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo buvimas darbo vietose, įmonių, įstaigų, organizacijų patalpose ar teritorijoje darbo metu ar darbui pasibaigus, taip pat darbuotojo vengimas pasitikrinti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą) įvykdymą paskyrė administracinę nuobaudą - 30,00 EUR baudą. Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 14 d. išnagrinėjo pareiškėjo A. N. apeliacinį skundą dėl Prienų apylinkės teismo 2015-11-09 nutarties byloje Nr. 11-681-950/2015 ir priėmė sprendimą (nutartį) apeliacinio skundo netenkinti bei palikti Prienų rajono apylinkės teismo 2015-11-09 nutartį nepakeistą. Įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui, tai reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą ar iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ir teisinius santykius

Tokiu būdu, nagrinėjamoje byloje nebeliko ginčo dėl to, ar pareiškėjas nurodytu laiku darbo metu darbo vietoje buvo blaivus (neblaivus), tačiau ginčas kyla ar paskirta jam tarnybinė nuobauda yra adekvati ir proporcinga padarytam tarnybiniam nusižengimui (ne per griežta).

Pareiškėjas pažymėjo, jog atsakovas neįvertino tos aplinkybės, kad 2015 m. gegužės 20 d. pareiškėjo būseną komplikavo tai, kad jis jau antrą dieną iš eilės jautė kvėpavimo takų negalavimus, todėl naudojo vaistus, skirtus būklei palengvinti, t.y. tabletes Ambrolan ir skystąjį čiobrelių ekstraktą kurio sudėtyje yra tam tikras kiekis etilo alkoholio. Be to, atsakovas nekreipė dėmesio ir į tai, kad gegužės 20 d. iš ryto seniūnijos pastate esančiame pašto skyriuje vyko patalpų dažymo darbai, dėl ko koridoriuose, tualeto patalpose, tarnybiniame kabinete, susidarė dažų, tirpiklių, skiediklių garų koncentracija, kas, be abejo, galėjo atitinkamai paveikti ir paveikė pareiškėjo būseną, t.y., sukelti galvos svaigimą, galėjo pablogėti koordinacija, sulėtėti reakcija ir kt., kas tuo pačiu galėjo vizualiai sukelti tam tikrus įtarimus dėl pareiškėjo sutrikusios koordinacijos ir pan. Atsakovui šių paminėtų aplinkybių įrodymas turėjo būti tai, kad kitą dieną, t.y. gegužės 21d., esant aukštai temperatūrai bei kitiems organizmo sutrikimams, pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų priėmimo skyrių, kur jam buvo padaryti tyrimai, diagnozuotas ūmus bronchitas, išrašytas laikino nedarbingumo pažymėjimas, pareiškėjo gydymas ir laikinas nedarbingumas truko iki 2015 m. birželio 2 d. įskaitytinai. Apie tai, kad įvairūs tirpikliai gali stipriai paveikti dirbančiųjų sveikatą bei sukelti nurodytus sveikatos sutrikimus, atsakovui buvo pateikta medikų specialistų išvada, esanti šioje byloje pridėtoje pažymoje.

Pareiškėjo nuomone, atliekant tarnybinį tyrimą buvo šiurkščiai pažeistos Taisyklių 9 punkte numatytos jo teisės, kadangi jis nebuvo informuotas apie Komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymą, neturėjo galimybės pareikšti nušalinimą komisijai ar jos nariui (-iams), įstatymų nustatyta tvarka apskųsti komisijos ar jos nario (-ių) veiksmus ar neveikimą, baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga, tai neužtikrino pareiškėjo subjektinių teisių į pažeistų teisių gynybą.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovas neįrodė, jog pareiškėjas savo veiksmais akivaizdžiai diskreditavo valstybės tarnybą, visuomenės požiūriu neigiamai paveikė pasitikėjimą savivaldybe ar ją sukompromitavo. Byloje nesurinkta objektyvių duomenų ir dėl pareiškėjo veiksmų, žeminančių žmogaus orumą, ar kitų jo veiksmų, kuriais tiesiogiai pažeistos žmonių konstitucinės teisės. Valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis yra pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o konkrečios valstybės tarnautojų pareigos nustatomos pareigybės aprašyme, darbo tvarkos taisyklėse ir kt. teisės aktuose. Prieš atleidžiant valstybės tarnautoją iš pareigų, paprastai tarnybinio patikrinimo išvadoje arba įsakyme dėl tarnybos santykių nutraukimo, turi būti pasisakoma, kodėl atleidžiamam valstybės tarnautojui skiriama tarnybinė nuobauda ir kodėl skiriama pati griežčiausia tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų.

Pareiškėjas nurodo, jog atsakovas netinkamai įvertino jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nurodant, jog nusižengimą padarė būdamas neblaivus, kadangi tai yra jo padaryto nusižengimo esmė, todėl negali būti ir jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nurodytas faktas, jog jam atimta teisė vairuoti transporto priemones ir jis apie tai nepranešė vadovui, t.y., nuslėpė šį faktą, taip pat negali būti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi šis faktas nėra susijęs su tiriamu nusižengimu. Taip pat pareiškėjo nuomone, atliekant tarnybinį tyrimą nebuvo įvertinta jo veikla iki padaryto nusižengimo, nebuvo atsižvelgta, jog jis buvo skatintas, jam buvo įteikti padėkos raštai, nebuvo tinkamai ištirta jį charakterizuojanti medžiaga ir išvadoje tinkamai įvertinti jo nuopelnai iki nusižengimo.

Pareiškėjas mano, jog atsakovas netinkamai vertino visas aplinkybes, todėl nepagrįstai taikė jo atžvilgiu pačią griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš užimamų pareigų. Skunde vadovavosi susiformavusia teismų praktika ir ją nurodo.

Atsakovas Prienų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Prienų rajono savivaldybės administracijoje 2015 m. gegužės 20 d. buvo gautas pranešimas telefonu, kad Prienų rajono savivaldybes administracijos Pakuonio seniūnijos seniūnas A. N. darbo vietoje, Pakuonio seniūnijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tarnybos (darbo) metu yra galimai neblaivus. 2015 m. gegužės 20 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos ir Prienų rajono savivaldybės atstovams - Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotojui A. M. , administracijos direktoriui E. V. , Teisės ir personalo skyriaus vyriausiajai specialistei A. K. bei Alytaus apskrities VPK Prienų r. policijos komisariato pareigūnui K. L. nuvykus į Prienų rajono savivaldybės administracijos Pakuonio seniūniją, (taip pat dalyvavo ten dirbanti Pakuonio seniūnijos specialistė M. M. ), A. N. darbo vietoje, darbo metu buvo rastas galimai neblaivus: jo kalba buvo nerišli, nestabili laikysena, judesiai nekoordinuoti, nuo jo ir kabinete sklido alkoholio kvapas. Jo darbo kabinete buvo rasti pilni, nupilti ir tušti alkoholio buteliai ir kavos puodeliai su alkoholio likučiais. Atsižvelgiant į tai, 2015 m. gegužės 20 d., 16.08 val., A. N. , remiantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2008 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. V-132 „Dėl nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintomis Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodinėmis rekomendacijomis (toliau tekste - Rekomendacijos), buvo surašytas Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktas Nr. 1 bei Siuntimas į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-05-20 įsakymu Nr. (8.4TPS)-A2-67 „Dėl paaiškinimo pateikimo“ pareikalauta raštu pateikti paaiškinimą dėl jam pateiktų įtarimų, kad jis darbo vietoje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Pakuonio seniūnijos patalpose, tarnybos (darbo) metu buvo galimai neblaivus

Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. (7.7)-A3-201,5/318 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“ buvo sudaryta komisija galimam Pakuonio seniūnijos seniūno A. N. tarnybiniam nusižengimui, buvimui tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, 2015 m. gegužės 20 d. tirti (toliau - Komisija). Paneigtinas pareiškėjo argumentas, kad Komisija vėliau 2015-06-15 išvadoje nurodė, kad „Tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl alkoholinių gėrimų laikymo darbo vietoje atliekamas atskirai nuo šio tyrimo“. Iš bylos dokumentų akivaizdu, kad buvo atliekami du atskiri tyrimai, jiems buvo sudarytos atskiros komisijos, surašytos atskiros tyrimų išvados bei priimti atskiri administracijos direktoriaus įsakymai (1 - dėl buvimo darbo metu neblaiviam: Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr, (7.7)-A3-2015/318 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“, Prienų rajono savivaldybės administracijos 2015-05-21 raštas Nr. (7.33)-R3-2015/615 „Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą“, administracijos direktoriaus 2015-06-18 įsakymas Nr. (8,4 TPS)-A2-78 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš pareigų; 2 - dėl alkoholinių gėrimų laikymo darbo vietoje: Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. (7.7)-A3-2015/319 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“, 2015 m. birželio 3 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos 2015-06-03 raštas Nr. (7.33)-R3-2015/685 „Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą“, administracijos direktoriaus 2015-07-13 įsakymas Nr. (8.4 TPS)-A2-93 „Dėl tarnybinio nusižengimo“).

Prienų rajono apylinkės teismo įsiteisėjusia 2015-11-09 nutartimi (Kauno apygardos teismo 2016-01-14 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-28-785/2016) administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-681-950/2015 paliktas galioti Valstybinės darbo inspekcijos 2015-07-10 nutarimas dalyje dėl pareiškėjo A. N. LR ATPK 41¹² str., 1 d. straipsnyje nurodyto pažeidimo padarymo, t. y., dėl neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo buvimas darbo vietose, įmonių, įstaigų, organizacijų patalpose ar teritorijoje darbo metu arba darbui pasibaigus, taip pat darbuotojo vengimas pasitikrinti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą. Pareiškėjui paskirta nuobauda nėra per griežta, o tai patvirtina ne tik šioje administracinėje byloje, bet ir prie jos prijungtoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytos aplinkybės.

Pažymėjo, kad pareiškėjas vadovaujasi teismų praktika, kuri nėra suformuota analogiškose situacijose, be to, jis nurodo tik išskirtinai teorinę teismų praktikos pusę, kuri yra visiems žinoma, bendrą ir visiškai nesusijusią su jo situacija. Pareiškėjo teiginiai, kad Komisijos išvada nevisiškai atitinka teisinį tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros reglamentavimą yra nepagrįsti.

Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 7 punkto „buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą“ pažeidimą. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 7 punkte nustatytas šiurkštus tarnybinis nusižengimas, t. y. buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą yra priskiriamas prie šiurkščių tarnybinių nusižengimų. Taigi, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas aiškiai ir nedviprasmiškai išskiria konkretų pažeidimą, už kurį gali būti skiriama tarnybinė nuobauda ir nereikia jokių papildomų teisės aktų ar pareigybių aprašymų punktų, kuriuose pareiškėjo nuomone turėtų būti numatytas jo padarytas pažeidimas.

Pareiškėjas turėjo informaciją apie tarnybinio nusižengimo tyrimo eigą, kadangi 2015 m. birželio 3 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos 2015-05-21 raštu Nr. (7.33)-R3-2015/615 „Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą“ jis buvo informuotas apie galimą jo tarnybinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 7 punkte, (buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą), atsižvelgiant į Pranešime nurodytus faktus ir aplinkybes, paprašyta pateikti paaiškinimą dėl nurodyto galimo tarnybinio nusižengimo. Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą gavimo faktą 2015-06-03 pareiškėjas patvirtino savo parašu.

Pareiškėjo nurodomi argumentai dėl Savivaldybės administracijos direktoriaus E. V. , direktoriaus pavaduotojos R. Z. ir mero pavaduotojo neobjektyvumo ir šališkumo apskritai nesuvokiami ir visiškai, nesusiję su nagrinėjama medžiaga. Pažymėtina, kad visi Prienų rajono savivaldybėje dirbantys asmenys tarpusavyje yra susiję tarnybiniais ryšiais, ir tai nesuponuoja išvados juos pripažinti šališkais tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūrose, nes to nenumato Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių nuostatos.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A63-990/2008 konstatavo, kad administracinė atsakomybė ir tarnybinė atsakomybė nėra tapačios. Administracinė atsakomybė taikoma už viešosios teisės normomis reglamentuojamus valstybinio valdymo srities pažeidimus, už kuriuos atsakomybėn traukia valdžios institucijos ( pareigūnai), kuriems traukiamas asmuo nėra pavaldus. Tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojas traukiamas įstaigos vadovo už pažeidimus, nustatytus vidaus tvarkos aktais (pareigybių aprašymais) nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Pareiškėjo patraukimas administracinėn atsakomybėn už įstatymo pažeidimą valstybės išorinio valdymo srityje, nepaneigia tarnybinio nusižengimo padarymo fakto ir tarnybinės nuobaudos paskyrimas nelaikytinas nubaudimu už tą patį nusižengimą du kartus.

Atsižvelgiant į tyrimo metu surinktą medžiagą, Komisija darė išvadą, kad A. N. veiksmuose yra visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: pažeidimo padarymo faktas ir jį padaręs valstybės tarnautojas – A. N. , Pakuonio seniūnijos seniūno, neblaivumo faktas nustatytas teismų nutartimis. Prienų rajono savivaldybės administracijos Pakuonio seniūnijos seniūno A. N. kaltė - padarytas šiurkštus tarnybinis nusižengimas, kuris laikytinas padarytu dėl aplaidumo, kai valstybės tarnautojas suvokė savo neteisėtos veikos pobūdį, numatė galimus žalingus šios veikos padarinius, kuriuos pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines bei profesines savybes ir užimamas pareigas galėjo ir turėjo tai numatyti, tačiau aplaidžiai siekė jų išvengti; taipogi nustatytos žemiau išdėstytos neigiamos pasekmės ir aiškus priežastinis ryšys tarp A. N. veiksmų ir pasekmių. Šis įvykis buvo aprašytas rajoninėje spaudoje, 2015 m. gegužės 23 d. Prienų rajono ir Birštono krašto laikraštyje „Naujasis Gėlupis“, Nr. 42, 3 psl., straipsnyje „Pakuonio seniūnas suklupo“. Informacija į spaudą pateko ne administracijos iniciatyva. Šių aplinkybių A. N. neginčija.

Prienų rajono savivaldybės administracija yra viešojo administravimo institucija. A. N. , Prienų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, yra viešojo administravimo subjektas. Valstybės tarnautojo neblaivumas jo tarnybos metu diskreditavo Prienų rajono savivaldybės administracijos ir visos savivaldybės autoritetą, akivaizdu, tokie veiksmai formuoja negatyvų visuomenės požiūrį dėl šios institucijos veiklos, įrodo savivaldybės institucijos autoriteto diskreditavimo faktą. Be to, atkreiptinas dėmesys į A. N. užimamas pareigas, tuo aspektu, kad jis dirba seniūnijos seniūnu, t. y., Prienų rajono savivaldybės administracijos struktūrinio teritorinio padalinio vadovu, pas jį nuolat lankosi interesantai, taip pat kreipiasi įvairių institucijų atstovai. Jo užimamos pareigos ir atliekamų funkcijų pobūdis yra viešas, susijęs su klientų aptarnavimu ir atsakomybe už tam tikros teritorijos, t. y., Pakuonio seniūnijos gyventojų interesus.

Visa tai, kas išdėstyta, atitinka Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 7 punkto nuostatą dėl šiurkštaus pažeidimo pobūdžio.

Akivaizdu, kad pareiškėjas darbo metu būdamas neblaivus, prisidėjo prie negatyvaus visuomenės požiūrio į Prienų rajono savivaldybę ir jos administraciją, jos veiklos formavimosi, kenkė jos reputacijai, autoritetui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutinkamai su Išvadoje nurodytų ir byloje esančių duomenų visuma įrodyti pareiškėjo veiksmai patenka į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 7 punkte numatytą šiurkštaus tarnybinio nusižengimo apibrėžtį, už kurį skundžiamu Įsakymu Pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų.

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas: panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 18 d. įsakymą Nr. (8.4 TPS)-A2-78 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš pareigų“ (b.l.24-25, t.1) bei pakeisti Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. (8.4 TPS)-A2-78 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš pareigų“ A. N. , Prienų rajono savivaldybės administracijos Pakuonio seniūnijos seniūnui, paskirtą tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš karjeros valstybės tarnautojo, Prienų rajono savivaldybės administracijos Pakuonio seniūnijos seniūno pareigų švelnesne nuobauda; grąžinti pareiškėją į Prienų rajono savivaldybės - administracijos karjeros valstybės tarnautojo - Pakuonio seniūnijos seniūno pareigas; priteisti iš Prienų rajono savivaldybės administracijos pareiškėjo naudai jo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; įskaityti pareiškėjui priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015 m. birželio 19 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos į pareiškėjo valstybės tarnybos stažą (b.l. 2-14, t. 3).

Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų, pareiškėjui paskirta už tai, kad jis 2015 m. gegužės 20 d., būdamas darbo vietoje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Pakuonio seniūnijos patalpose, esančiose Sodų g. 33, Prienų r. sav., savo darbo kabinete, tarnybos (darbo) metu, 16.08 val., buvo neblaivus ir taip diskreditavo Prienų rajono savivaldybės administracijos ir visos Savivaldybės autoritetą, formuodamas negatyvų visuomenės požiūrį dėl šių viešojo administravimo institucijų veiklos, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 7 punktą, kuriame nurodyta, kad buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jei valstybės tarnautojo elgesys diskredituoja savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą laikomas šiurkščiu pažeidimu“.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Prienų rajono savivaldybės administracijoje 2015 m. gegužės 20 d. buvo gautas pranešimas telefonu, kad Prienų rajono savivaldybes administracijos Pakuonio seniūnijos seniūnas A. N. darbo vietoje, tarnybos (darbo) metu yra galimai neblaivus (b.l. 61, t.1). 2015 m. gegužės 20 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos ir Prienų rajono savivaldybės atstovams - Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotojui A. M. , administracijos direktoriui E. V. , Teisės ir personalo skyriaus vyriausiajai specialistei A. K. bei Alytaus apskrities VPK Prienų r. policijos komisariato pareigūnui K. L. nuvykus į Prienų rajono savivaldybės administracijos Pakuonio seniūniją, esančią adresu (duomenys neskelbtini), (taip pat dalyvavo ten dirbanti Pakuonio seniūnijos specialistė M. M. ), A. N. darbo vietoje, darbo metu buvo rastas galimai neblaivus: jo kalba buvo nerišli, nestabili laikysena, judesiai nekoordinuoti, nuo jo ir kabinete sklido alkoholio kvapas. Jo darbo kabinete buvo rasti pilni, nupilti ir tušti alkoholio buteliai ir kavos puodeliai su alkoholio likučiais. Iš Tarnybinio pranešimo matyti, kad pareiškėjas į alkoholio matuoklį pūtė netaisyklingai, o po to atsisakė pūsti, todėl jam buvo išduotas siuntimas į med. įstaigą pasitikrinti dėl galimo neblaivumo (b.l. 60, t.1)

2015 m. gegužės 20 d., 16.08 val., A. N. buvo surašytas Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktas Nr. 1 (b.l. 2-3, t.2) bei Siuntimas į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti (b.l. 4, t.2). Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-05-20 įsakymu Nr. (8.4TPS)-A2-67 „Dėl paaiškinimo pateikimo“ pareikalauta raštu pateikti paaiškinimą dėl susidariusios situacijos (b.l. 5, t. 2).

Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. (7.7)-A3-2015/318 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“ buvo sudaryta komisija galimam Pakuonio seniūnijos seniūno A. N. tarnybiniam nusižengimui tirti (b.l. 7, t.2). Buvo atliekami du atskiri tyrimai, jiems buvo sudarytos atskiros komisijos, surašytos atskiros tyrimų išvados bei priimti atskiri administracijos direktoriaus įsakymai (1 - dėl buvimo darbo metu neblaiviam; Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr, (7.7)-A3-2015/318 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“, Prienų rajono savivaldybės administracijos 2015-05-21 raštas Nr, (7.33)-R3-2015/615 „Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą“, administracijos direktoriaus 2015-06-18 įsakymas Nr. (8,4 TPS)-A2-78 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš pareigų“; 2 - dėl alkoholinių gėrimų laikymo darbo vietoje: Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. (7.7)-A3-2015/319 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo“, 2015 m. birželio 3 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos 2015-06-03 raštas Nr. (7.33)-R3-2015/685 „Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą“, administracijos direktoriaus 2015-07-13 įsakymas Nr. (8.4 TPS)-A2-93 „Dėl tarnybinio nusižengimo“).

Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi administracinio skundo byloje Nr. 11-681-950/2015 pareiškėjui A. N. už Lietuvos Respublikos ATPK 41¹² str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo (Neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo buvimas darbo vietose, įmonių, įstaigų, organizacijų patalpose ar teritorijoje darbo metu ar darbui pasibaigus, taip pat darbuotojo vengimas pasitikrinti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą) įvykdymą, paskyrė administracinę nuobaudą - 30,00 EUR baudą (b.l.19-22, t.3).

Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 14 d. išnagrinėjo pareiškėjo A. N. apeliacinį skundą dėl Prienų apylinkės teismo 2015-11-09 nutarties ir priėmė sprendimą (nutartį) apeliacinio skundo netenkinti bei palikti Prienų rajono apylinkės teismo 2015-11-09 nutartį nepakeistą.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Akcentuotina, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1435/2013, 2011 m. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008.). Vertinant, ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012, 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.). Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų įstatyme, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose valst. tarnybos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012). Ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada.

Tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Taigi, tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas. Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t.y. individualaus teisės akto, dalimi. Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Todėl, spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjui, teismas turi analizuoti, ar Išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis vertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Sutinkamai su VTĮ 29 str. 3 d. už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; atleidimas iš pareigų. Šio straipsnio 4 d. numatyta, jog tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).

Teismas, išnagrinėjęs bylą padarė išvadą, jog Komisija tinkamai ištyrė tarnybinį nusižengimą ir Išvadoje visiškai tiksliai nurodytos visos reikšmingos aplinkybės ir tinkamai jos pagrįstos.

Nagrinėjamoje byloje nebeliko ginčo dėl to, ar pareiškėjas nurodytu laiku darbo metu darbo vietoje buvo neblaivus (nors teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, jog tokia jo būsena galėjo būti nuo jo vartojamų vaistų ir patalpose atliekamo remonto medžiagų kvapo), kadangi kaip jau minėta aukščiau, Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 11-681-950/2015 pareiškėjui už Lietuvos Respublikos ATPK 41¹² str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo (neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų darbuotojo buvimas darbo vietose, įmonių, įstaigų, organizacijų patalpose ar teritorijoje darbo metu ar darbui pasibaigus, taip pat darbuotojo vengimas pasitikrinti neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą) įvykdymą paskyrė administracinę nuobaudą - 30,00 EUR baudą. Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 14 d. pareiškėjo skundo netenkino, paliko Prienų rajono apylinkės teismo 2015-11-09 nutartį nepakeistą. Nutartis įsiteisėjusi ir nagrinėjamoje byloje turi prejudicinė ir res judicata galią, tai reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą ar iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ir teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2014). Be to, pažymėtina, jog pareiškėjas atsisakė pasitikrinti neblaivumą alkoholio matuoklio pagalba (b.l. 60, t.1), iš med. įstaigos pažymos nepateikė, t.y. vengė pasitikrinti neblaivumą.

Tačiau ginčas kyla dėl to, ar paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati ir proporcinga padarytam tarnybiniam nusižengimui (ne per griežta), ar yra tenkinamos įsakymuose ir (ar) kituose norminiuose aktuose nustatytos konkrečios tarnybinės nuobaudos rūšies skyrimo privalomosios sąlygos. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog „nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams bei teisingumo ir protingumo kriterijams. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).“

Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalis numato, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Šiurkštus tarnybinis nusižengimas – tai nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo veiklos etikos principams (5 d.). To paties straipsnio 6 dalies 7 punkte buvo numatyta, kad šiurkščiu pažeidimu laikoma buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą.

Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams reglamentuoja Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės, kurių nuostatų turi būti laikomasi atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, surašant tyrimo išvadą ir kitose su tuo susijusiose situacijose.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba. Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojai traukiami tarnybinėn atsakomybėn.

Pažymėtina, jog atsakomybė už buvimą neblaivaus tarnyboje gali būti taikoma tada, kai nustatoma papildoma aplinkybė, jog valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą.

Pareiškėjas tarnyboje, savo darbo vietoje buvo neblaivus, vadinasi, padarė tarnybinį nusižengimą, kadangi valstybės tarnautojams ir darbuotojams draudžiama darbo metu būti neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių ar toksinių medžiagų.

Tam, kad neblaivaus valstybės tarnautojo buvimas tarnyboje būtų laikomas šiurkščiu pažeidimu ir už jį būtų galima taikyti Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nurodytą tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, turi būti įrodyta, jog valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą. Teismas daro išvada, jog nagrinėjamu atveju įstaigos autoriteto diskreditavimas yra akivaizdus, nes pareiškėjo darbas susijęs su klientų aptarnavimu, pas seniūną lankosi žmonės įvairiais klausimais, taip pat jis duoda nurodymus ir sprendžia įvairius klausimus su seniūnijos darbuotojais. Tokių pareigų vykdymas esant pastebimai neblaivaus gali įžeisti paslaugų besikreipiančio asmens, ar kito valstybės tarnautojo (atliekančio kitokias pareigas) orumą ir diskredituoti įstaigą.

Pareiškėjas suvokė, jog jis tarnyboje neblaivus, t. y. šių pasekmių norėjo arba sąmoningai leido joms kilti. Prienų rajono savivaldybės administracijos Pakuonio seniūnijos seniūnas, pažeidė pavyzdingumo bei padorumo principus. Darbo metu būdamas neblaivus prisidėjo prie negatyvaus visuomenės požiūrio į Prienų rajono savivaldybės administracijos Pakuonio seniūnijos veiklą, kenkė jos reputacijai, autoritetui (esant seniūnui, kuris turi būti pavyzdžiu kitiems asmenims, darbe neblaiviam, ką tuomet galima manyti apie kitus seniūnijos darbuotojus). Kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, darbo metu buvimas neblaivaus savaime laikytinas žala įstaigos reputacijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-06-18 nutartis administracinėje byloje A822-573/2009). Be to, toks valstybės tarnautojo elgesys pats savaime žemina ne tik įstaigos, kurioje jis dirba, bet ir savivaldybės sistemos autoritetą, todėl pareiškėjo elgesys pagrįstai buvo įvertintas kaip šiurkštus pažeidimas. Taigi atsakovas, nustatęs Valstybės tarnybos 29 straipsnio 6 dalies 7 punkte nustatytą atleidimo pagrindą, pagrįstai paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad tokia nuobauda būtų aiškiai neteisinga, neprotinga ar neadekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui.

Pareiškėjas nurodo, jog atsakovas Išvadoje (b.l. 114-130, t.2) neįvertino eilės aplinkybių, bei atliekant tyrimą buvo padaryti procedūriniai pažeidimai.

Pažymėtina, jog pareiškėjas nurodo, kad pažeidimo padarymo dieną jo sveikatos būklė buvo negera, jis blogai jautėsi dėl to vartojo vaistus, apsvaigimo būsena galėjo atsirasti nuo skiediklių bei dažų kvapo, kadangi seniūnijos patalpos buvo remontuojamos. Teismo nuomone, šie pareiškėjo argumentai vertintini, kaip mėginimas išvengti atsakomybės. Kadangi pareiškėjui buvo išrašytas siuntimas pasitikrinti medicininėje įstaigoje dėl alkoholio vartojimo nustatymo. Siekiant išsklaidyti abejones ir paneigti atsakovo argumentus pareiškėjas turėjo visas galimybes tai padaryti, t.y. pasitikrinti jam pateiktu alkoholio matuokliu arba nedelsiant, valandos bėgyje kreiptis į medicininę įstaigą, tačiau to nepadarė. Seniūnijoje dirba daugiau darbuotojų, tačiau dėl seniūnijoje atliekamų remonto darbų dėl kitų darbuotojų neblaivumo niekas nesiskundė ir tokių faktų byloje nenustatyta. Be to, kaip jau pažymėta, girtumo faktas išanalizuotas pažeidimo byloje, kurioje procesinis sprendimas jau įsiteisėjęs. Todėl pareiškėjo argumentai, jog jo būsena buvo negera, jis sirgo, vartojo vaistus ir dėl to galėjo atrodyti, jog jis neblaivus, bei dėl statybinių medžiagų skleidžiamo kvapo taip galėjo atrodyti, vertintini kaip mėginimas išvengti atsakomybės.

Pareiškėjo teiginiai, kad jis negalėjo pasinaudoti Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių nustatytomis teisėmis yra nepagrįsti ir atmestini.

Pareiškėjas turėjo informaciją apie tarnybinio nusižengimo tyrimo eigą, kadangi 2015 m. birželio 3 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos 2015-05-21 raštu Nr. (7.33)-R3-2015/615 „Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą“ (b.l. 8, t.2) jis buvo informuotas apie galimą jo tarnybinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 7 punkte. Atsižvelgiant į Pranešime nurodytus faktus ir aplinkybes, paprašyta pateikti paaiškinimą dėl nurodyto galimo tarnybinio nusižengimo. Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą gavimo faktą 2015-06-03 A. N. patvirtino savo parašu.

Dėl pareiškėjo bei jo atstovo teisės dalyvauti ir būti išklausytiems Komisijos posėdyje Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad teisės (bendrąja prasme), kurias turi valstybės tarnautojas, yra nustatytos Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnyje, tačiau jame valstybės tarnautojo teisė būtinais atvejais turėti atstovą nenumatyta. Teismas rėmėsi Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 9 ir 10 punktais bei konstatavo, kad toks reglamentavimas reiškia, jog valstybės tarnautojo tarnybinę atsakomybę reguliuojančiais teisės aktais nenumatyta nei atsakomybėn traukiamo asmens, nei jo atstovo imperatyvi teisė dalyvauti valstybės tarnautojo nusižengimo tyrimo komisijos posėdyje. Pareiškėjas iki pat Išvados surašymo turėjo galimybę teikti paaiškinimus dėl pareikštų įtarimų ir įrodymus, kurie, jo manymu, turėjo įrodyti jo nekaltumą.

Pareiškėjas pateikė paaiškinimą (b.l. 142—144, t.2) dėl padaryto nusižengimo, atsiradus jo manymu kitoms aplinkybėms, jis turėjo visas galimybes pats pateikti papildomus paaiškinimus, tačiau to tyrimo metu nepadarė.

Pareiškėjo nurodomi argumentai dėl Savivaldybės administracijos direktoriaus E. V. , direktoriaus pavaduotojos R. Z. ir mero pavaduotojo neobjektyvumo ir šališkumo atmestini. Pažymėtina, kad visi Prienų rajono savivaldybėje dirbantys asmenys tarpusavyje yra susiję tarnybiniais ryšiais, ir tai nesuponuoja išvados juos pripažinti šališkais tarnybinių nusižengimų tyrimo procedūrose, nes to nenumato Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių nuostatos. Be to, pažymėtina, kad ir bet kurioje įstaigoje atliekant tarnybinį tyrimą, asmenys yra susiję tarnybiniais santykiais, yra pažįstami, nes tai tarnybos vidinis tyrimas, ir atliekamas tos tarnybos darbuotojų. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 ra, birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ patvirtintomis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 3 punktu, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens (...) iniciatyva arba jiems gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą“. Nagrinėjamu atveju, tai buvo pagrindas patikrinti darbuotoją - pareiškėją, ir vėliau pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Analogiška situacija, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas, gavus telefoninį pranešimą buvo išnagrinėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-2228/2011.

Atliekant tyrimą buvo atsižvelgtą ir į pareiškėjo tarnybą iki nusižengimo. Prienų rajono savivaldybėje 2013-02-25 buvo gautas pareiškėjo A. K. kreipimasis į Prienų rajono savivaldybės merą V. B. , laikraščio „Kauno diena“ redaktorių, laikraščio „Naujasis Gėlupis“ redaktorių, kuriame rašo apie Pakuonio seniūną A. N. , kad pokalbiuose su gyventojais jis ne kartą girdėjo apie A. N. pomėgį „pasilinksminti“, taip pat ir darbo metu, taip pat ir sėdant už vairo. Be to, prie pil. A. K, pareiškimo buvo pridėta interneto svetainės nuoroda į www.anyksciai.lt puslapį, kuriame buvo paviešinta minėta informacija apie A. N. taikytą sankciją dėl vairavimo neblaiviam. Gautas patvirtina tai, kad A. N. vairavimas transporto priemonę neblaiviam faktas buvo žinomas eiliniams piliečiams, todėl toks seniūno elgesys menkina Savivaldybės įvaizdį visuomenėje, mažina žmonių pasitikėjimą vietos savivalda. Paviešinta informacija atkreipė visuomenės dėmesį, sumenkino Savivaldybės reputaciją, patvirtino faktą, kad A. N. buvo neblaivus ir dar už vairo.

Pareiškėjo asmens byloje nebuvo duomenų apie jam skirtas padėkas bei nuopelnus, pats pareiškėjas tokių duomenų nepateikė, todėl tyrimo metu nebuvo vertinti. Teismui tokie duomenys pateikti, tačiau šie duomenys neįtakoja padaryto nusižengimo ir nusižengimu padarytos žalos ir vertintini tik kaip pareiškėją charakterizuojanti medžiaga.

Nusižengimo metu nustatytas girtumo faktas, negali nagrinėjamoje byloje būti laikomas pareiškėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi šis faktas yra nusižengimą kvalifikuojanti aplinkybė, todėl ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė šalintina. Tačiau sunkinanti aplinkybė, jog padarytu nusižengimu pažeistas viešasis interesas yra numatyta LR Valstybės tarnybos įstatymo 30¹ str. 2 d. 4 p., ir tyrimo metu nustatyta tinkamai atsižvelgiant į nusižengimo padarymo aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Visus likusius proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr.P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas laikantis Taisyklių reikalavimų ir terminų. Pareiškėjo padaryto nusižengimo tyrimas buvo atliktas išsamiai, esminių Taisyklių pažeidimų, kurie būtų pagrindas panaikinti skundžiamą įsakymą, nenustatyta. Prašomas panaikinti įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti bei grąžinti pareiškėją į eitas pareigas. Pareiškėjo skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo A. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.