- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-05
- Bylos Nr.
- e2A-762-618/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07155-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Pareiškėjas
- L. K.
- Suinteresuotas asmuo
- M. K., I. K., V. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, suinteresuoti asmenys M. K., I. K., V. K., išvadą byloje teikianti institucija viešoji įstaiga ,,Klaipėdos psichikos sveikatos centras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė pripažinti motiną M. K. neveiksnia šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais, srityje; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, srityje; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; paveldėjimo teisinių santykių srityje; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje srityje; bankinių sąskaitų valdymo, bankinių operacijų atlikimo srityje; ir pripažinti neveiksnia šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje; sveikatos priežiūros srityje; šeimos santykių srityje; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje; darbo teisinių santykių srityje; socialinių paslaugų srityje; nustatyti globą tose srityse, kuriose M. K. pripažinta neveiksnia, ir jos globėja šiose srityse bei turto administratore paskirti pareiškėją L. K.. Nurodė, kad motina M. K. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
2. Suinteresuoto asmens M. K. atstovas advokatas R. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog byloje esantys duomenys sudaro pagrindą prašyti M. K. pripažinti neveiksnia.
3. Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti, pripažinti motiną M. K. neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Taip pat nurodė, kad sutinka būti paskirta motinos globėja ir turto administratore. Paaiškino, kad po pareiškimo pateikimo teismui motinos sveikatos būklė pablogėjo, ji visiškai negali pasirūpinti savimi, jos buitiniai, higieniniai įgūdžiai sunykę, ji yra visiškai priklausoma nuo ją prižiūrinčio asmens. Pareiškėja gyvena kartu su motina, rūpinasi jos gyvenimo sąlygomis, medicinine priežiūra, tvarko reikalus.
4. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens M. K. atstovas su pareiškimu sutiko. Paaiškino, kad pagal byloje esančius duomenis M. K. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl yra pagrindas ją pripažinti neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, taip apsaugant jos teises ir teisėtus interesus.
5. Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė nurodė, kad M. K. (duomenys neskelbtini), todėl yra pagrindas ją pripažinti neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Globėja siūlo skirti dukterį L. K., kuri pareiškė norą eiti šias pareigas, rūpinasi motina, užtikrina geras gyvenimo sąlygas, medicininę priežiūrą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gegužės 19 d. sprendimu pareiškimą tenkino. Pripažino M. K., neveiksnia šiose srityse:
- turtinių santykių srityse:
1. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);
2. asmeninių pajamų, išlaidų, esančių banko įstaigose, valdymo, naudojimo ir disponavimo sritis (asmeninių sąskaitų banko įstaigose tvarkymas, jų atidarymas, uždarymas, sąskaitos perkėlimas iš vieno banko į kitą, ir pan., veiksmai, susiję su jose esančių lėšų naudojimu bei disponavimu);
3. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;
4. kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);
5. nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);
6. paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);
7. dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);
- asmeninių neturtinių santykių srityse:
1. savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);
2. sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);
3. socialinių paslaugų teikimo sritis (kreipimasis dėl socialinių paslaugų, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas ir pasirinkimas ir pan.);
4. šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);
5. asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;
6. darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);
7. pilietinių teisių sritis (balsavimas rinkimuose ir pan.);
8. gebėjimo kreiptis į teismą ir teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais sritis (kreipimasis su skundais, pareiškimais, prašymais į viešojo administravimo subjektus, pvz., policiją, prokuratūrą, savivaldybės bei valstybės institucijas, gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).
Nustatė M. K. nuolatinę globą šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Paskyrė M. K. globėja ir turto administratore L. K.. Skyrė paprastąjį turto administravimą. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai:
6.1. Teismas konstatavo, kad pagal byloje surinktus duomenis M. K. dėl (duomenys neskelbtini).
6.2. Nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad M. K. sveikatos būklė ateityje galėtų pagerėti, todėl nepripažinti jos neveiksnia ekspertizės akte nustatytose turtinėse ir asmeninėse neturtinėse gyvenimo srityse nėra pagrindo, nes tai neatitiktų jos interesų.
6.3. Pažymėjo, kad aplinkybių, dėl kurių L. K. negalėtų būti paskirta savo motinos M. K. globėja ir turto administratore, byloje nenustatyta. Kiti M. K. vaikai I. K. ir V. K. sutinka, kad jų sesuo L. K. būtų paskirta jų motinos M. K. globėja.
6.4. Atsižvelgiant į tai, kad M. K. mokamos išmokos, M. K. priklausančiam turtui nustatė paprastąjį turto administravimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
7. Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimo dalį, kuria teismas paskyrė pareiškėją turto administratore, skiriant paprastąjį turto administravimą, pakeisti ir paskirti pareiškėją turto administratore skiriant visiško administravimo rūšį. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
7.1. Pažymėjo, kad M. K. ne tik yra mokamos išmokos, bet ir nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Planuojama vykdyti gyvenamojo namo, kuriame yra M. K. nuosavybės teise priklausantis butas, renovacijos darbus. Taigi reikalinga atstovauti M. K. sprendžiant namo renovacijos ir kitus buto remonto darbų klausimus.
7.2. Nurodė, kad M. K. šiuo metu gyvena apeliantei priklausančiame bute. M. K. nekilnojamajai turtui reikalinga nuolatinė priežiūra. Nustačius paprastąjį turto administravimą negalima juo disponuoti. M. K., atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, jai nuosavybės teise priklausančiu turtu negalės pasirūpinti. Kyla problemų gauti papildomų lėšų M. K. interesams patenkinti. Pažymi, kad siekia ne tik išsaugoti M. K. turtą, bet ir jį tvarkyti taip, kad jis nebūtų sunaikintas.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo I. K. prašo apeliacinį skundą tenkinti.
9. Atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo V. K. prašo apeliacinį skundą tenkinti.
10. Atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą suinteresuotas asmens M. K. atstovas prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, kad visiškas turto administravimas yra platesnio turinio ir sudaro sąlygas ne tik išlaikyti administruojamą turtą esamos būklės arba naudoti pagal tikslinę paskirtį, tačiau ir turtą gausinti, gauti pajamas iš jo. Būtinas visiškas turto administravimas, kadangi vykdomas M. K. priklausančio turto modernizavimo procesas, reikalinga spręsti buto remonto darbų klausimus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
12. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos sprendimo dalies, kuria buvo sprendžiamas klausimas dėl neveiksniu pripažinto asmens turto administratoriaus paskyrimo, nustatant paprastąjį turto administravimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
14. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
15. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu į bylą pateikė: i) butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenio (priimant sprendimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo), patikslinto investicijų plano tvirtinimo ir banko pasirinkimo) kopiją; ii) valstybės įmonės Registrų centro 2023 m. gegužės 30 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (buto, esančio (duomenys neskelbtini)) kopiją; iii) pažymą apie M. K. sveikatos būklę. Teikdama naujus įrodymus pažymi, kad jie susiję su nagrinėjama byla, apeliantė teisinio išsilavinimo neturi, pirmosios instancijos teisme bylą vedė pati, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po teismo sprendimo priėmimo.
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos specifiką, siekdamas išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir dispozityvumo, rungtyniškumo principų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priima ir prideda prie bylos naujai pateiktus įrodymus. Mano, kad jų priėmimas būtinas siekiant nustatyti visas reikšmingas bylai aplinkybes sprendžiant tokį socialiai jautrų klausimą, siekiant maksimalios neveiksniu pripažinto asmens teisių apsaugos ir tinkamo atstovavimo.
Dėl teismo sprendimo teisėtumo
17. Pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamas dėl dalies, kuria išspręstas turto administratoriaus paskyrimas, nustatant paprastą turto administravimo rūšį. Apeliantė nesutinka su šia skundžiamo sprendimo dalimi ir nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas apeliantę turto administratore, turėjo nustatyti visišką turto administravimo rūšį.
18. CK 3.245 straipsnio 1 dalis nustato, jog tais atvejais, kai neveiksnus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių; turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas (rūpintojas) arba kitas asmuo; turto administratoriui yra taikomi šio kodekso normų nustatyti globėjo ir rūpintojo veiksmų apribojimai.
19. CK 3.244 straipsnis nustato neveiksnaus tam tikroje srityje ir ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turto ir pajamų naudojimą. Neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas ar rūpintojas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais (CK 3.244 straipsnio 1 dalis), o sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas (CK 3.244 straipsnio 2 dalis).
20. Remiantis CK 4.239 straipsnio 1 dalimi, skiriamas turto paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, ir turto visiškas administravimas, kai administratorius ne tik turi išsaugoti turtą, bet taip pat privalo jį gausinti, tvarkyti taip, kad jis duotų pajamų, ir naudoti tokiam tikslui, kuris yra palankiausias naudos gavėjui. Pagal to paties straipsnio 2 dalį administravimo rūšis nustatoma administravimą nustatančiame akte. Jeigu administravimą nustatančiame akte administravimo rūšis nenustatyta, laikoma, kad tai paprastasis administravimas.
21. Administratoriaus pareigos priklauso nuo administravimo rūšies (paprastasis ar visiškas), jos apibrėžtos CK 4.240 straipsnio 1 dalyje ir CK 4.241 straipsnyje. CK 4.240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Iš administruojamo turto gaunamas lėšas administratorius turi teisę saugiai investuoti pagal šio skyriaus normas. CK 4.241 straipsnyje nustatyta, kad turto visiško administravimo atveju administratorius, be šio kodekso 4.240 straipsnyje nustatytų teisių, taip pat gali perleisti turtą, jį investuoti, įkeisti ar kitaip suvaržyti teisę į jį ar keisti jo tikslinę paskirtį.
22. Administratorius asmeniškai atsakingas tretiesiems asmenims, jeigu jis viršijo savo įgaliojimus, išskyrus atvejus, kai naudos gavėjas sandorį vėliau patvirtino ar trečiasis asmuo žinojo, kad administratorius veikdamas viršijo savo įgaliojimus (CK 4.244 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto administratoriaus įgaliojimų ribas, be kita ko, apibrėžia būtinumo kriterijus, pagal kurį administratorius veikia tiek ir tokia apimtimi, kiek yra būtina tinkamai vykdant jo, kaip turto administratoriaus, pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-916/2017, 40 punktas). Tai reiškia, kad turto administratoriaus įgaliojimų ribas nulemia, be kita ko, atitinkamai turto administravimo rūšiai keliami tikslai, įtvirtinti CK 4.239 straipsnio 1 dalyje.
23. Minėta, kad, remiantis CK 4.239 straipsnio 1 dalimi, turto paprastojo administravimo tikslas – turto išsaugojimas arba jo naudojimo pagal tikslinę paskirtį užtikrinimas, tuo tarpu turto visiško administravimo tikslas – ne tik turto išsaugojimas, bet taip pat turto gausinimas, tvarkymas taip, kad jis duotų pajamų, ir naudojimas tokiam tikslui, kuris yra palankiausias naudos gavėjui. Sistemiškai aiškinant aptariamą teisės normą darytina išvada, kad paprastajam administravimui nekeliamas tikslas, taigi, ir į administratoriaus įgaliojimus neįeina turto gausinimas, tvarkymas taip, kad jis duotų pajamų, ir naudojimas tokiam tikslui, kuris yra palankiausias naudos gavėjui. Todėl paprastojo turto administravimo atveju administratoriaus veiksmai, susiję su pirmiau nurodytais tikslais, laikytini veikimu viršijant administratoriaus įgaliojimų ribas.
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas apeliantę paskyrė neveiksniu pripažinto asmens turto administratore, skyrė paprastą turto administravimo rūšį. Apeliantė nesutikdama su šia skundžiamo sprendimo dalimi nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju skiriant apeliantę neveiksniu pripažinto asmens turto administratore nustatytina visiška turto administravimo rūšis.
25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliantė apeliaciniame skunde nurodo naujas aplinkybes, susijusias su neveiksnaus asmens interesais ir jo teisių apsauga, kurios nebuvo nagrinėtos ir vertintos pirmosios instancijos teisme, tačiau kurios yra reikšmingos nusprendžiant dėl neveiksnaus asmens turto administratoriaus paskyrimo, o konkrečiai, nustatant turto administravimo rūšį, tai patvirtina apeliacinės instancijos teismo įsitikinimą, kad, skirdamas turto administravimo rūšį, teismas neatskleidė bylos esmės.
26. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantės pirmosios instancijos teisme teisininkas neatstovavo. Kartu su pareiškimu dėl asmens pripažinimo neveiksniu, globos ir turto administratoriaus skyrimo ir pačiame pareiškime nebuvo nurodytos aplinkybės ar pateikti įrodymai apie asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus tokio pobūdžio bylose, duomenų apie asmeniui, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą taip pat nepareikalavo.
27. Nagrinėjamu atveju skiriant turto administravimo rūšį nebuvo įvertintos ir apeliantės teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nurodytas aplinkybes, kad generalinio įgaliojimo pagrindu apeliantė iki kreipimosi į teismą dienos dešimt metų veikė atstovaudama neveiksniu pripažintam asmeniui; nebuvo vertinta ir byloje esanti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. spalio 28 d. pažyma, kuri patvirtina, kad neveiksniu pripažintas asmuo gyvenamąją vietą nuo 2001 m. rugpjūčio 31 d. deklaravo (duomenys neskelbtini); apeliantės nurodytas aplinkybes apie tai, kad neveiksniu pripažintas asmuo gyvena su apeliante. Taigi nebuvo vertinta dėl neveiksniu pripažinto asmens nekilnojamojo turto naudojimo tikslu gauti pajamų ar kt., ką apima visiška turto administravimo rūšis. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė skirdamas paprastą turto administravimą.
28. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantę turto administratore, nustatant paprastą turto administravimo rūšį, neatskleidė bylos esmės, nes: neišsiaiškino aplinkybių apie neveiksniu prašomo pripažinti asmens asmenine nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; apie tai, ar ir kaip iki suinteresuoto asmens pripažinimo neveiksnia apeliantė rūpinosi neveiksnia pripažintos nekilnojamuoju turtu ir nuo kada; atsižvelgiant į tai, kad neveiksniu pripažintas asmuo gyvena su apeliante, neišaiškintos aplinkybės, kaip buvo tvarkomi klausimai, susiję su neveiksniu pripažinto asmens kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, ir kitos turinčios reikšmės aplinkybės.
29. Minėta, kad teismo vaidmuo tokio pobūdžio bylose yra aktyvus, todėl privalu įvertinti turimo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, įvertinti apeliantės sugebėjimą pasirūpinti ne tik globojamu asmeniu, tai pirmosios instancijos teismas ir padarė, bet ir jo turtu, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą. Tik ištyrus ir įvertinus visus surinktus įrodymus, teismas gali nuspręsti dėl neveiksnaus asmens interesus labiausiai atitinkančios turto administravimo rūšies.
30. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad šis trūkumas negali būti ištaisytas apeliacinėje instancijoje. Pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos galėtų būti pašalintos tik pakartotinai iš esmės atlikus byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, įrodymų tyrimą ir vertinimą. Tai negali būti atlikta apeliacine tvarka, nes lemtų proceso dalyvių teisės prašyti aukštesnės instancijos teismo peržiūrėti skundžiamo sprendimo teisėtumą ir (ar) pagrįstumą apribojimą.
31. Taigi apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad priimant skundžiamą teismo sprendimo dalį nebuvo atskleista bylos esmė, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl turto administratoriaus paskyrimo, skiriant paprastą turto administravimo rūšį, naikintina ir byla dėl šios sprendimo dalies grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
32. Kadangi byla perduodama nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliantės skundžiamos sprendimo dalies argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimo dalį dėl turto administratoriaus paskyrimo, skiriant paprastą turto administravimo rūšį, panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.