- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-09-12
- Bylos Nr.
- II-23-424/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00619-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Kategorijos
- 3.26pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos atstovui Edmundui Sakalauskui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. K. skundą dėl LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-05-05 nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2016-05-05 nutarimu K. K. nubaudė pagal ATPK 51³ str. 14 d. 505 Eur administracine bauda už tai, kad jo iniciatyva 2016-03-07 į (duomenys neskelbtini), Lentvario sen.,Trakų raj.,esantį sklypą buvo atvežta apie 30 kub.m. žemės grunto sumaišyto su statybinėmis atliekomis – betono nuolaužomis, plytomis, kitomis griovimo darbų atliekomis - ir išlygintas sklype. Tuo buvo pažeisti Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 1 d. reikalavimai; LR aplinkos apsaugos ministro 1999-07-14 įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 6,7 ir 8 punktų reikalavimai bei LR aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-637 patvirtintų Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkto reikalavimai.
Šalies argumentai
K. K. su nutarimu nesutiko, prašė bylą nutraukti, o tuo atveju, jei jo kaltė būtų pripažinta, jo veiksmai turi būti kvalifikuoti ne pagal ATPK 51³ str. 14 d., o pagal ATPK 51³ str. 1 d., nes statybinės atliekos, kurias jis surinko svėrė tik 120 kg. ir nesudarė vieno kubinio metro. Nurodė, kad jis, norėdamas suformuoti įvažiavimą į jo žmonos motinai Birutei Žukauskienei priklausantį namų valdos žemės sklypą, 2016 m. vasario mėnesio pabaigoje padavė skelbimą, kad priima gruntą. Pagal skelbimą paskambinęs asmuo pasiūlė gruntą, bet, kad žemės sumaišytos su statybinėmis atliekomis neinformavo. 2016-06-07 iš ryto jis susitiko su pardavėju ir parodė kur reikia pilti atvežtą gruntą. Proceso ji nekontroliavo dėl užimtumo darbe. Po kelių dienų atvykęs į sklypą pamatė, kad atvežtas gruntas išlygintas, paviršiuje mėtėsi kelios pusplytės. Vėliau jam paskambino Trakų rajono gamtos apsaugos inspektorius ir, iškvietęs į agentūrą, surašė administracinio teisė pažeidimo protokolą bei privalomą nurodymą surinkti atliekas ir jas priduoti atliekų tvarkytojui. Šį privalomą nurodymą 2016-04-06 jis įvykdė. Vėliau skundžiamu nutarimu buvo nubaustas 505 Eur bauda. Nurodė, kad jis nėra kaltas dėl statybinių atliekų išpylimo, nes jis nežinojo, kad atvežtas žemės gruntas bus sumaišytas su statybinėmis atliekomis. Juolab, kad atliekas atvežę asmenys buvo nustatyti ir nubausti.
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašė skundą atmesti, nes gruntas į žemės sklypą buvo atvežtas K. K. iniciatyva. Nurodė, kad statybines atliekas savo reikmėms gali panaudoti tik pats statytojas, o ne kiti asmenys. Kadangi K. K. į sklypą atvežė kitų atliekų turėtojų atliekas, jis privalėjo jas priduoti atliekų tvarkytojams, tačiau to nepadarė. Pateikė Aukščiausiojo teismo 2015-12-18 nutartyje Nr.3K-3-675-219/2015 išdėstytus motyvus dėl atliekų turėtojo pareigų laikytis teisės aktuose nurodytų reikalavimų nepriklausomai nuo to kaip šios atliekos susidarė, kas jų savininkas ir kam priklausančioje valdoje vykdoma veikla.
Teismas, nagrinėdamas bylą pagal skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).
ATPK 51³ str. 14 d., numato atsakomybę už atliekų surinkimą, vežimą ir (ar) apdorojimą, neturint teisės užsiimti tokia veikla. Taigi, šis įstatymas numato atsakomybę ne už vienkartinį veiksmą, bet už veiklą, t.y. nuolatinio pobūdžio veiksmus.
K. K. skelbimas internete „Priimu bet kokį gruntą sklypo pakėlimui“ nėra kvietimas vežti statybines atliekas, o nurodytas grunto priėmimo tikslas - sklypo pakėlimas – paneigia skelbimą padavusio asmens ketinimus rinkti atliekas, jas kaupti ar apdoroti. Kad atvežtas žemės gruntas, šiuo atveju su statybinėmis atliekomis, buvo panaudotas skelbime nurodytam tikslui pripažįsta ir skundžiamą nutarimą priėmusi institucija. Taigi teigti, kad K. K. vykdė atliekų surinkimo ir apdorojimo veiklą, nėra pagrindo. Todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, nesant K. K. veiksmuose jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Vertinant skundžiamą nutarimą dėl K. K. inkriminuotų teisės aktų, reglamentuojančių atliekų tvarkymą, pažeidimų, pažymėtina, kad Atliekų tvarkymo taisyklių 6 punktas nustato, kad atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai. Nutarime nurodyta, kad K. K. pažeidė šį taisyklių punktą, tačiau kurie K. K. veiksmai ir kaip pažeidė šio punkto nuostatas, nenurodyta. Plytos, betono nuolaužos yra nepavojingos statybinės atliekos, todėl tam, kad galima būtų konstatuoti šio punkto nuostatų pažeidimą turi būti įrodytas atliekų neigiamas poveikis visuomenės sveikatai ar aplinkai. Apie tai nei nutarime, nei bylos medžiagoje duomenų nėra.
Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 1 d. nustato, kad atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkte, kuris nustato, jog atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei pagal sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (arba) šalinimo arba tvarkyti pats, išskyrus atvejus, kai nepavojingosios atliekos, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu. K. K., organizavęs žemės grunto atvežimą į sklypą ir priėmęs jį su visomis jame esančiomis nepavojingomis statybinėmis atliekomis, tapo jų turėtoju ir prisiėmė nepavojingų atliekų turėtojo teises ir pareigas. Šias atliekas jis panaudojo įvažiavimo į sklypą įrengimui. Taigi, šias atliekas panaudojo pats savo reikmėms. Toks atliekų panaudojimas nėra neteisėtas. Atliekų tvarkymo įstatymo 2¹ skirsnio 3² str. nustato, kad tam tikros atliekos tampa nebe atliekomis jas panaudojus. Todėl teigti, kad K. K., pamatęs atvežtame grunte plytas, turėjo jas išrinkti ir perduoti atliekų tvarkytojams, o to nepadaręs pažeidė nurodytus teisės aktus, nėra pagrindo.
Atliekų tvarkymo taisyklių 8 punktas nustato, jog atliekų turėtojas, pats arba per vežėją perdavęs atliekas apdorojančiai įmonei, privalo turėti atliekų pardavimą patvirtinantį dokumentą. K. K., įvykdęs privalomą nurodymą ir surinktas statybines atliekas pristatęs į didelių gabaritų aikštelę, pateikė 2016-04-06 atliekų deklaraciją Nr. 117, todėl nutarimo nuoroda į šios teisės normos pažeidimą yra nepagrįsta.
Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 7 punktas, kurio pažeidimu kaltinamas K. K., nustato, kaip turi būti išrūšiuotos statybvietėje susidarančios atliekos. K. K. nėra statybos dalyvis, todėl teigti, kad jis pažeidė šią teisės normą nėra pagrindo.
Sprendžiant dėl skundžiamo nutarimo pagrįstumo taip pat pažymėtina, kad jame nurodyti teisės aktai, kuriuos neva pažeidė K. K., iš viso nesietini su jam inkriminuotu ATPK 51³ str. 14 d., numatančiu atsakomybę už neteisėtą atliekų surinkimo, vežimo ir apdorojimo veiklą, o ne už aplinkos teršimą, atliekų rūšiavimo ar atliekų perdavimo atliekų tvarkytojams tvarkos pažeidimus.
Atsiliepimas
Nutarimą priėmusios institucijos atsiliepime į K. K. skundą nurodyta Aukščiausiojo teismo nutartis nėra formuojanti teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose, nes net Aukščiausiojo teismo pateikti įstatymų išaiškinimai negali būti taikomi teismų praktikoje atsietai nuo konkrečios bylos aplinkybių. LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento nurodyta Aukščiausiojo teismo nutartis buvo priimta civilinėje byloje dėl žalos, padarytos gamtai atlyginimo, ir nurodytas išaiškinimas buvo pateiktas vertinat atsakovo teiginius apie kai, kad užterštas žemės sklypas priklauso kitiems asmenims.
Todėl skundžiamas nutarimas naikinamas nesant K. K. veiksmuose ATPK 51³ str. 14 d., numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.),o byla nutraukiama ( ATPK 302 str. 1 d. 2 p.)
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-05-05 nutarimą ir bylą nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.