Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis, 1-212-1095/2019

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-11-06
Bylos Nr.: 1-212-1095/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-19663-2018-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Neringa Girnytė
Kaltinamasis: G. R.
Nukentėjusysis: Ž. K.

Kategorijos

1.2.14.5.1Sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
1.2.20.16.1Aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimas, paslėpimas, sunaikinimas ar sugadinimas (BK 246 str. 1 d.)
2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
2.3.6.4.4.1Išteisinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 3 d. ir kt.)
2.3.6.4.4.2Išteisinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 4 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-212-1095/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19663-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 1.2.20.16.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2;

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 6 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė,

sekretoriaujant Jolantai Žižiūnienei, Jurgitai Rudokienei, Dainorai Sruogienei, Daliai Bardišauskienei, Evelinai Urbonaitei,

dalyvaujant prokurorui Broniui Šiaudiniui,kaltinamajam G. R.,kaltinamojo gynėjams advokatam G. G., R. B.,nukentėjusiajam Ž. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, dirbantis UAB „B“ vadybininku, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, baustas administracine tvarka, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, galutinė subendrinta bausmė – 20 MGL dydžio bauda;

2) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį, skirta bausmė – 8 mėnesių laisvės atėmimas, atidedant bausmės vykdymą;

3) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 28 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 100 MGL dydžio bauda;

4) Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir baudžiamoji byla nutraukta;

5) Tauragės apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams, atidedant jos vykdymą;

6) Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 8 mėnesių laisvės atėmimas, atidedant bausmės vykdymą;

7) Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė –laisvės atėmimas 1 metams, bausmės vykdymą atidedant. Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi G. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. R. kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. vasario 18 d. automobilių pardavimo aikštelėje, esančioje Savitiškio g. 10C, Panevėžyje, veikdamas UAB „K“ vadovo vardu, pardavė automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam Ž. K. už 4200 Eur žinodamas, kad automobiliui antstolio paskirtas areštas, taip apgaule užvaldė nukentėjusiojo turtą – 4200 Eur. Šiais veiksmais G. R. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje.

Prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 256 straipsniu, teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymą pakeisti kaltinimą, nurodant, jog G. R. 2018 m. sausio 23 d., žinodamas, kad UAB „K“ priklausančiam automobiliui VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), antstolės S. V. yra uždėtas areštas, 2018 m. vasario 18 d. automobilių pardavimo aikštelėje, esančioje Savitiškio g. 10C, Panevėžyje, veikdamas UAB „K“ vadovo vardu, tyčia perleido – pardavė – automobilį Ž. K., taip apgaule užvaldydamas nukentėjusiojo turtą 4200 Eur sumai. G. R. padarytoje veikoje yra nusikalstamo, numatyto BK 246 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių (3 t., b. l. 167).

Kaltinamasis G. R. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino, parodė, kad 2017 m. automobilis buvo patekęs į įvykį, kur stipriai nukentėjo. Apie areštus nieko nežinojo ir neįtarė, nes automobilis buvo tvarkomas, niekas neužsiminė, nei draudimas nieko nematė, įmonė turėjo sunkumų, buvo dideli projektai, skolos, šiuo automobiliu ilgai nevažinėjo, nusprendė parduoti ir sumokėti dalį įsiskolinimo. Pastatė automobilį aikštelėje, buvo duotas aikštelės numeris, pats neturėjo, kada užsiimti pardavimu, vienas darbuotojas (I. A.) buvo įpareigotas aprodyti automobilį, jeigu kas atvažiuos. Dėl visko tarėsi įmonės darbuotojas. I. A. kontaktavo su Ž. K., o darbuotojas viską pranešdavo jam, buvo sutarta, kad žmogus atvažiuoja pirkti. Su Ž. K. iki pardavimo nebendravo telefonu, neatsimena, ar jį matė pardavimo dieną, gali būti, kad paliko sutartį darbuotojui, kad jie supildytų iki galo, ir išvažiavo į Rygą, bet tikrai pats pasirašė sutartį. K iš karto padavė pinigus už automobilį, I. A. perdavė juos jam.

Kasos pajamų orderis buvo išrašytas gal po dviejų dienų. Paskambino K ir pasakė, kad gali atvykti į Šiaulius. Į Šiaulius susitikti su K prie VĮ „Regitra“ važiavo turėdamas tikslą įteikti dokumentus K, sąskaita faktūra buvo išrašyta ir kasos pajamų orderis, kad jis sumokėjo pinigus, ir nueiti į VĮ „Regitra“ perregistruoti automobilį. Su juo susitiko prie VĮ „Regitra“ tam, kad automobilis būtų perrašytas, bet jis nenorėjo iš karto registruoti, todėl išvažiavo. Niekas nieko neslėpė. Jeigu būtų nuėję į VĮ „Regitra“, būtų sužinoję, kad automobilis areštuotas. Po kelių savaičių paskambino Ž. K., pranešė apie areštą, prasidėjo grasinimai, skambučiai. Neatsimena, ar ieškojo, koks antstolis areštavo. Iš antstolių kontoros skambino ir pranešė, kad jis areštuotas, tada, kai automobilis buvo parduotas. Po skambučio nuvyko pas antstolę, bet nepasakė, kad automobilį pardavė, galvojo sumokėti pinigus antstoliui, kad K galėtų persirašyti automobilį. Tos nuotraukos, kur siuntė antstolei, buvo daug anksčiau padarytos. Ž. K. negrąžino pinigų, nes bijojo su juo kontaktuoti. Kai prasidėjo grasinimai, kreipėsi į advokatą, bijojo su nukentėjusiuoju susitikti, susirašinėjo su juo, prašė nurodyti sąskaitą, į kurią galėtų gražinti pinigus, su nukentėjusiuoju atsiskaityta buvo iš karto po pirmo posėdžio, dalį pinigų pervedė į sąskaitą ir dalį sumokėjo grynaisiais. Turėjo grąžinti ne 4000 Eur, buvo reikalaujama 12000 Eur, buvo grasinama susidoroti. Dėl antstolių neveiksnumo turi baudžiamą bylą, nes jie nesugebėjo įteikti pažymos dėl automobilio areštavimo, siuntė visai kitu adresu. Islandijos pl. registruota gal 3000 įmonių, jokios veiklos tuo adresu nebuvo, UAB „K“ adresas yra Respublikos g. 60, Panevėžyje, šiuo adresu antstoliai nesiuntė laiškų, o (duomenys neskelbtini) gyveno tėvai.

Nukentėjusysis Ž. K. teismo posėdyje parodė, kad skelbimų portale „Autoplius“ ar „Autogidas“ rado skelbimą, kad parduodamas automobilis VW GOLF, susiskambino ir atvažiavo į Panevėžį pirkti automobilio. Apžiūrėjo automobilį. Tą dieną VĮ „Regitra“ nedirbo, nes buvo sekmadienis. Surašė pirkimo–paradavimo sutartį. Bendravo su liudytoju I. A., jis pardavė automobilį pagal pirkimo–pardavimo sutartį, jam sumokėjo pinigus, jis pasirašė G. R. vardu. I. A. pasakė, kad jeigu negalės mašinos dėl dokumentų priregistruoti, automobilį atvarys atgal. I. A. pasakė, kad jokių problemų. Ir dar I. A. sakė, kad važiuos į servisą, nes buvo neaiškumų dėl gedimų. Grįžęs į Šiaulius susitvarkė tą mašiną. Jie žadėjo per dvi savaites sutvarkyti dokumentus, kad galėtų automobilį priregistruoti. Gal po 4 dienų G. R. atvežė sąskaitą faktūrą, kasos čekį, turėjo tuos dokumentus pasirašyti. Gal po savaitės paskambino, klausė, ar mašina jau išregistruota, sakė, kad dar ne, žadėjo tai padaryti rytoj ar poryt. Praėjus kelioms dienoms jam vėl paskambino, sakė, kad važiuojant prie geležinkelio užsidarė pervaža ir nebenuvyko, nes VĮ „Regitra“ jau užsidarė. Tada pradėjo kilti įtarimų, kad kažkas negerai su dokumentais. Gal dar po savaitės nuvažiavo į VĮ „Regitra“ ir tada sužinojo, kad automobilis neišregistruotas ir nebus išregistruotas, nes jis užstatytas antstoliams. Tada skambino, rašė laiškus, kad pasiimtų mašiną, grąžintų pinigus. Jis prašė atsiųsti sąskaitą, žadėjo pinigus grąžinti. Tačiau pinigų nesulaukė, į laiškus nebeatsakė. Pasakius, kad kreipsis į policiją, į tai atsakė, kad žinos, ką policijai pasakyti. Tuo viskas ir baigėsi. Už automobilį sumokėjo 4200 Eur. Sumokėjo grynais, pasirašė sutartį. Perkant automobilį su G. R. nebendravo. I. A. pasirašinėjo G. R. vardu. Pardavimo dieną G. R. aikštelėje nematė. Jį pamatė, kai dokumentus atvežė po automobilio įsigijimo. Dokumentus pasirašyti atvežė G. R. ir tada jį pamatė. Pardavėjai nesakė, kad automobilis yra areštuotas. Jei būtų žinojęs, kad automobilis yra areštuotas, nebūtų jo pirkęs. Vėliau automobilį išsivežė antstoliai. Automobilio pirkti buvo atvykęs su žmona. Šiuo metu jam yra atlyginta visa padaryta žala, pretenzijų neturi. Žalą atlygino G. R.. Civilinis ieškinys visiškai atlygintas, todėl civilio ieškinio atsisakė.

Liudytojas I. A. teismo posėdyje parodė, kad G. R. pažįsta, kartu dirbo įmonėje UAB „K“. Nuvarė automobilį į aikštelę, įdėjo skelbimą, nurodė savo telefoną. Automobilio savininkas buvo UAB „K“. Galimai tuo metu įmonės vadovas buvo G. R.. Ne jis pats nusprendė parduoti automobilį. Nežinojo, kad automobilis yra areštuotas. Negali pasakyti, kiek žmonių skambino pagal skelbimą. Nukentėjusysis skambino savaitgalį. Nukentėjusysis su žmona buvo atvažiavęs vieną ar du kartus. Jie pavažiavo automobiliu, sakė, kad jiems smirda benzinu. Sakė, kad jei kas su mašina bus netvarkoje, kad grąžintų ją. Žinojo, kad mašina tvarkinga, ji buvo po avarijos suremontuota. Visa tai pirkėjas žinojo. Nukentėjusiajam viskas tiko. Jam pardavė mašiną. Nežino, kas pasirašė sutartį. Tai turėjo padaryti direktorius, pats gali tik pinigus paimti. Nukentėjusysis paskambinęs pasakė, kad atvažiuoja, prašė paruošti pirkimo–pardavimo sutartį. Direktorius G. R. paruošė sutartį. Gali būti, kad sutartį atsivežė jau su direktoriaus parašu. Pats sutarties nepasirašė. Įteikė pirkėjui sutartį. Pinigai, apie 4000 Eur, buvo sumokėti. Su pirkėju buvo susitarta, kad jis susitiks Šiauliuose su direktoriumi ir gaus sąskaitą faktūrą. Nepamena, ar pinigai buvo sumokėti jam pačiam ar direktoriui, ar jam padavė ir jis direktoriui perdavė. G. R. perdavė gautus pinigus. Automobilis nebuvo areštuotas. Nežinojo apie 2018 m. sausio 23 d. išduotą vykdomąjį rašą, kurio pagrindu buvo areštuotas automobilis. Kad automobilis buvo areštuotas, sužinojo tik kai buvo pakviestas į apklausą. Direktorius važiavo į Šiaulius susitikti su nukentėjusiuoju, perduoti sąskaitą. Ir tada nukentėjusysis sakė, kad automobilio registraciją susitvarkys vėliau.

Liudytojas E. P. teismo posėdyje parodė, kad yra UAB „A“ direktorius nuo įmonės įkūrimo. Įmonė deda skelbimus ir taip pardavinėja mašinas. Savininkai automobilių nepardavinėja, yra tik vienas kitas išskirtinis atvejis, kad taip buvo. I. A. paprašė, kad skelbimą dėl automobilio pardavimo įdėtų į internetą. Nufotografavo ir įdėjo į internetą skelbimą. Buvo ir jo asmeninis telefonas skelbime. Dėl automobilio pardavimo žino tiek, kad savaitgalį atvažiavo apžiūrėti automobilį ir tiek. Aplinkybių daugiau nežino. Kai automobilis buvo paliktas aikštelėje, jokių dokumentų neturėjo. Tik telefonas buvo, kai kontaktavo, davė Igorio telefoną ir tuo viskas pasibaigė. Igoris veikė savo, kaip privataus asmens, vardu.

Liudytojas N. L. teismo posėdyje parodė, kad 2018 metų pradžioje dirbo J. Ž. kontoroje padėjėja. Kai taikomas areštas juridinio asmens turtui, vykdomoje byloje užsiklausia VĮ „Regitra“, jeigu turi nuosavybės teisę į automobilį, taiko turto areštą ir surašo turto arešto aktą, ir išsiunčia registruota pašto siunta, tai laikoma pakankamu pranešimu. Jeigu grįžta neįteiktas laiškas, ar siunčia pakartotinai priklauso nuo aplinkybių. Kai surašo turto arešto aktą, surašo jį per ETARĄ, jis automatiškai registruojamas turto arešto registre, išviešinimas laikomas tinkamu pranešimu. VĮ „Regitra“ gali pats asmuo pasitikrinti, iš turto arešto registro pranešimai nesiunčiami, prieš trečiuosius asmenis išviešinama, o asmeniui išsiunčiama registruotu laišku, po 5 dienų laikoma įteiktu. Tinkamas įteikimas yra registruotu laišku. Patvarkymas surašytas remiantis vykdomosios bylos medžiaga. Nagrinėjamo atvejo neatsimena.

Liudytoja N. Ž. teismo posėdyje parodė, kad yra antstolės V. padėjėja. Vykdomojoje byloje su J. V. buvo areštuotas automobilis, prieš tai buvo areštuotas žemės sklypas bet jam buvo taikyta restitucija ir jis buvo grąžintas pardavėjui, tada buvo automobilis areštuotas turto arešto aktu sausio 23 dieną, jis buvo išsiųstas registruotu paštu, korespondencija visada grįždavo neįteikta, bet buvo išviešinta turto arešto registre. Taip pat buvo areštuotos įmonės lėšos, turtinės teisės pas trečiuosius asmenis. Direktorius kreipėsi kovo 23 dieną el. paštu, buvo numatoma skelbti automobilio varžytines, jis atsiuntė automobilio nuotraukas, tai patvirtina, kad jis žinojo, jog automobilis areštuotas, nes be nuotraukų varžytinių skelbti negalima. Sausio 23 d. automobilio areštas išsiųstas registruotu paštu, grįžo neįteiktas. Visi areštai matosi CREDIT INFO sistemoje, visi skolininkai turi galimybę prisijungti ir pasitikrinti, sistema yra vieša. 2018 metais jau buvo galimybė prisijungti. G. R. nebuvo prisijungęs. Kovo 8 dieną G. R. buvo atvykęs į kontorą ir prašė neskelbti varžytinių automobiliui.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad 2018 m. birželio 21 d. su nukentėjusiuoju Ž. K. buvo atliktas asmens parodymo atpažinimas pagal jo nuotrauką, kurio metu Ž. K. atpažino nuotraukoje, pažymėtoje Nr. 2, asmenį pagal veido bruožus, akis, kaip asmenį, kuris prisistatė UAB „K“ direktoriumi G. R., kuris susitikimo metu buvo užsiauginęs barzdą (1 t., b. l. 41–45).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad 2018 m. lapkričio 7 d. su nukentėjusiuoju Ž. K. buvo atliktas asmens parodymo atpažinimas pagal jo nuotrauką, kurio metu Ž. K. atpažino nuotraukoje, pažymėtoje Nr. 1, asmenį pagal veido bruožus, plačią nosį, lūpas, kaip asmenį, su kuriuo 2018 m. vasario 18 d. buvo pasirašyta automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, kuris jam perdavė automobilį, kartu su rakteliais ir dokumentais ir kuriam jis padavė grynus pinigus – 4200 Eur (1 t., b. l. 46–51).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2018 m. balandžio 27 d. nukentėjusysis Ž. K. pateikė dokumentų kopijas: 2018 m. vasario 18 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties kopiją; sąskaitos faktūros KES Nr. 001 kopiją; kvito KES Nr. 1 kopiją (1 t., b. l. 52–57).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis Ž. K. pateikė automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apžiūrėtas ir grąžintas nukentėjusiajam(1 t., b. l. 62–77).

Iš 2018 m. gegužės 16 d. UAB „Diginet LTU“ pateikto rašto matyti, kad skelbimus su numeriu (duomenys neskelbtini) kelia įmonė UAB „A“, kuri turi pasirašiusi partnerystės sutartį su autoplius.lt. UAB „A“, įmonės kodas 148218796, atsiskaitomoji sąskaita LT707181500002467794. Direktorius E. P. (1 t, b. l. 92–95).

Iš VW Golf skelbimo kopijos matyti, kad skelbimą patalpino AUTOMETAS, UAB, tel. Nr. pasiteiravimui (duomenys neskelbtini), el. p. (duomenys neskelbtini), papildoma informacija: prekyba naudotais lengvaisiais automobiliais iš Italijos ir jų dalimis, Savitiškio g. 10C, Panevėžys. Skelbimo patalpinimo data: 2018-02-06 11.38.27; redagavimo data: 2018-02-08 00.10.20; skelbimo galiojimas baigėsi: 2018-02-28; skelbimo talpinimo IP: (duomenys neskelbtini); Volkswagen Golf, 1,2 l., hečbekas; kaina Lietuvoje: 5300 Eur; pagaminimo data: 2011-11; rida: 177000 km; variklis: 1197 cm3, 104 AG (77kW); kuro tipas: benzinas; kėbulo tipas: hečbekas; durų skaičius: 4/5; varantieji ratai: priekiniai; pavarų dėžė: mechaninė; spalva: pilka/sidabrinė; defektai: be defektų; vairo padėtis: kairėje; nuosava masė, kg: 1233; sėdimų vietų skaičius:5; euro standartas: euro 5 ir kita informacija (1 t., b. l. 96–97).

Iš 2018 m. gegužės 23 d. informacijos apie juridinį asmenį išrašo matyti, kad automobilis Volkswagen Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos, priklauso UAB „K“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 105–106).

Iš antstolės S. V. padėjėjos N. Ž. 2018 m. gegužės 2 d. pažymos matyti, kad antstolės S. V. kontoroje areštas UAB „K“ priklausančiam automobiliui VW Golf, valst. nr. (duomenys neskelbtini) uždėtas 2018 m. sausio 23 d., vykdant Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-1093-1065/2017 dėl 1155,30 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo V. J. naudai. Turto arešto aktas UAB „K“ išsiųstas buvo 2018 m. sausio 23 d. Apie taikomą areštą automobiliui VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), direktorius G. R. buvo informuotas telefonu, 2018 m. kovo 8 d. atvykęs į kontorą rašė prašymą skolas mokėti dalimis bei prašė neskelbti varžytinių automobiliui VW Golf, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat UAB „K“ 2018 m. kovo 6 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiųstas patvarkymas dėl areštuoto automobilio pristatymo į kontorą, o 2018 m. kovo 23 d. direktorius elektroniniu paštu atsiuntė automobilio nuotraukas. Pirmas areštas automobiliui VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo uždėtas 2017 m. lapkričio 17 d., viso taikomų areštų yra 10, visi areštai yra išviešinti turto arešto akto registru. UAB „K“ direktorius G. R. be antstolių sutikimo, negalėjo sudaryti pirkimo–pardavimo sutarties (1 t., b. l. 111).

Iš antstolio R. B. padėjėjos V. P. 2018 m. gegužės 21 d. rašto matyti, kad areštas įmonei UAB „K“ priklausančiai transporto priemonei pritaikytas 2017 m. lapkričio 17 d. turto arešto aktu Nr. 2017067101. Informacija apie turto areštą laikoma tinkamai pranešta areštuoto turto savininkui išviešinus tokius duomenis Turto arešto aktų registre. Taip pat įmonei buvo išsiųstas registruotas laiškas adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, su pridėta turto arešto akto kopija. Tam, kad skolininkas galėtų parduoti areštuotą turtą, privalomas raštiškas antstolio leidimas, kitu atveju pardavus areštuotą transporto priemonę, piniginės lėšos gautos už sandorį privalėjo būti pervestos į antstolio depozitinę banko sąskaitą (1 t., b. l. 137).

Iš antstolio V. Z. padėjėjos O. K. 2018 m. gegužės 17 d. rašto matyti, kad 2018 m. kovo 5 d. buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0137/18/00268 pagal 2017 m. gruodžio 20 d. Kauno apylinkės teismo išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-32040-955/2017 dėl 2677,41 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko UAB „K“ išieškotojos J. S. naudai. Vykdant vykdomąjį dokumentą ir nustačius, jog skolininko vardu registruotas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jam 2018 m. balandžio 4 d. uždėtas areštas. Areštuojant minėtą automobilį, VĮ „Regitros“ duomenimis jis jau buvo areštuotas devynis kartus kitų institucijų. Duomenų, jog areštuotam automobiliui būtų sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, VĮ „Regitra“ nebuvo. Turto arešto aktas bei kiti dokumentai siunčiami registruota pašto siunta įmonės registracijos adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau visa korespondencija grįžta neįteikta su pašto žyma, jog adresatas neatsiėmė pašte per nustatytą saugojimo terminą. Todėl darytina išvada, jog UAB „K“ direktorius negalėjo sudaryti 2018 m. vasario 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kadangi automobiliui areštai jau buvo pritaikyti kitų pareigūnų nuo 2017 m. lapkričio 17 d. (1 t., b. l. 139).

Iš antstolės J. Ž. padėjėjos N. L. 2018 m. gegužės 17 d. rašto matyti, kad antstolės kontoroje yra vykdomas Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. išduotas teismo įsakymas Nr. eL2-26649-451/2017 dėl 2051 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „K“ išieškotojai UAB „L“. Skolininkei priklausančiai transporto priemonei VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), areštas buvo pritaikytas 2018 m. sausio 3 d. turto arešto aktu, kuris tą pačią dieną buvo įregistruotas ir tinkamai išviešintas turto arešto aktų registre. Turto arešto aktas kartu su kitais patvarkymais UAB „K“ vadovui G. R. buvo išsiųstas 2018 m. sausio 4 d. registruota pašto siunta jo Juridinių asmenų registre nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, tačiau grįžo neįteiktas su žyma „neatsiėmė pašte“. Šiuo adresu minėtus dokumentus išsiuntus pakartotinai, jie adresatui buvo įteikti 2018 m. vasario 28 d. Transporto priemonei esant areštuotai, jos perleisti kitiems asmenims nebuvo galima, BK 246 straipsnis numato atsakomybę už areštuoto turto perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą (1 t., b. l. 143).

Iš antstolio V. K. padėjėjos A. P. 2018 m. gegužės 16 d. rašto matyti, UAB „K“ priklausančiam automobiliui VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), areštas vykdomojoje byloje Nr. 0072/17/01564 uždėtas 2017 m. lapkričio 30 d. 2018 m. vasario 18 d. areštas UAB „K“ priklausančiam automobiliui VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomojoje byloje Nr. 0072/17/01564 nebuvo panaikintas. 2017 m. lapkričio 30 d. turto arešto aktas, kuriuo areštuotas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš karto buvo išsiųstas registruota pašto siunta, tačiau grįžo neįteiktas. Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. vasario 18 d. UAB „K“ priklausančiam automobiliui VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), areštas nebuvo panaikintas ir galiojo, taip pat į tai, kad minėto automobilio pardavimas nebuvo suderintas su antstoliu V. K., UAB „K“ direktorius G. R. negalėjo 2018 m. vasario 18 d. sudaryti automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties (1 t., b. l. 145).

Iš antstolės R. G. padėjėjos A. K. 2018 m. gegužės 23 d. rašto matyti, kad vykdant vykdomąjį dokumentą 2018 m. kovo 1 d. buvo areštuotas skolininkui priklausantis automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Turto arešto aktas UAB „K“ išsiųstas 2018 m. kovo 1 d. el. paštu (duomenys neskelbtini). Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną 2018 m. vasario 18 d. areštas automobiliui nebuvo taikytas (1 t., b. l. 150).

Iš 2018 m. balandžio 27 d. turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad UAB „K“ priklausančiam turtui, tarp jų ir kelių transporto priemonei – automobiliui VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2017 m. lapkričio 17 d. 10 kartų buvo taikytas turto areštas (1 t., b. l. 120–128).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad išanalizavus mobiliojo ryšio telefonų SIM kortelių abonentinių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei UAB ,,K“ direktoriaus G. R. tel. Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių, išeinančių skambučių, SMS pranešimų išklotines, nustatyta, kad:

su SIM kortelės, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudotoju Ž. K. bendravo: 1. 2018-02-17 10.21 val. abonentas buvo celės Nr. 4288 adresu Margirio g. 3, Panevėžys veikimo zonoje; 2. 2018-02-17 10.26 val. abonentas buvo celės Nr. 4278 adresu Projektuotojų g. 12, Panevėžys veikimo zonoje; 3. 2018-02-17 12.44 val. abonentas buvo celės Nr. 4098 adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys veikimo zonoje; 4. 2018-02-17 12.50 val. abonentas buvo celės adresu Nr. 4098 (duomenys neskelbtini), Panevėžys veikimo zonoje; 5. 2018-02-17 13.59 val. abonentas buvo celės Nr. 4226 adresu Klaipėdos g. 143a, Panevėžys veikimo zonoje; 6. 2018-02-17 14.00 val. abonentas buvo celės Nr. 4226 adresu Klaipėdos g. 143a, Panevėžys veikimo zonoje;

su SIM kortelės, kurios abonentinis Nr. 8 636 21696, naudotoju Ž. K. bendravo: 1. 2018-02-17 14.02 val. abonentas buvo celės Nr. PAN19B adresu Smėlynės g. 200a, Panevėžys veikimo zonoje; 2. 2018-02-17 14.15 val. abonentas buvo celės Nr. PAN19B adresu Šiltnamių g., Dembavos k., Panevėžio rajonas veikimo zonoje; 3. 2018-02-17 15.08 val. abonentas buvo celės Nr. PAN04B adresu Pušaloto g. 191, Panevėžys veikimo zonoje; 4. 2018-02-17 15.11 val. abonentas buvo celės Nr. PAN07C adresu (duomenys neskelbtini) 29, Panevėžys veikimo zonoje; 5. 2018-02-19 10.35 val. abonentas buvo celės Nr. PAN 12A adresu Vilniaus g. 8, Panevėžys veikimo zonoje;

su SIM kortelės, kurios abonentinis Nr. 8 687 99988, naudotoju G. R. Ž. K. bendravo: 1. 2018-02-19 17.57 val. abonentas buvo celės Nr. 4028 adresu Laisvės al. 26, Panevėžys veikimo zonoje; 2. 2018-02-20 16.02 val. abonentas buvo celių Nr. 3488-3117 adresais Sodininkų g., Radviliškis - Pramonės g. 1, Kairiai, Šiaulių r. veikimo zonose; 3. 2018-02-27 08.23 val. abonentas buvo celės Nr. 4476 adresu Juodiškio g. 50, Kėdainiai veikimo zonoje; 4. 2018-02-28 09.58 val. abonentas buvo celės Nr. 44D6 adresu Klaipėdos g. 79C, Panevėžys veikimo zonoje (1 t., b. l. 162–164).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

BK 182 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Taigi, sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyviosios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas dėl objektyviai egzistuojančių arba egzistavusių faktų. Sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad darydamas veiksmą panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją, numato, kad neteisėtai sau ar kitiems asmenims įgis svetimą turtą ir turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori (siekia). Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Jau veikos padarymo metu asmens tyčia turi būti nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar įgyti teisę į jį, padarant turto savininkui turtinę žalą. Todėl ne mažiau svarbu byloje nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir kaltininko sukčiavimo objektyvių požymių suvokimą. Susiformavusią kaltininko tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga. Pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-450-312/2019). Apgaulė reiškiasi asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto pardavėjas nutyli, kad parduodamas turtas yra areštuotas arba priklauso kitiems asmenims) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225-303/2019).

Nagrinėjamoje situacijoje kaltinimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį grindžiamas tuo, kad G. R., kaip UAB „K“ direktorius, 2018 m. vasario 18 d. parduodamas įmonei priklausiusį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam Ž. K. už 4200 Eur, žinojo, kad parduodamas automobilis yra areštuotas antstolių, todėl taip buvo apgaule užvaldyti nukentėjusiojo už automobilį sumokėti pinigai. Byloje esantys objektyvūs įrodymai, įskaitant pirkimo–pardavimo sutartį, liudytojo I. A., kaltinamojo ir nukentėjusiojo Ž. K. parodymai patvirtina, kad nukentėjusiajam 2018 m. vasario 18 d. Panevėžyje buvo parduotas UAB „K“ priklausęs automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai Ž. K., už automobilį sumokėjęs sutartyje nurodytą kainą (4200 Eur), su automobiliu išvyko namo į Šiaulius. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad šio automobilio pardavimo metu jis buvo areštuotas 4 antstolių (R. B. (2017 m. lapkričio 17 d.), V. K. (2017 m. lapkričio 30 d.), J. Ž. (2018 m. sausio 3 d.) ir S. V. (2018 m. sausio 23 d.)), kiti areštai automobiliui pritaikyti jau po jo pardavimo, todėl šioje byloje neaktualūs (1 t., b. l. 120–128). Iš kaltinamojo, liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų matyti, kad Ž. K. 2018 m. vasario 18 d. sumokėjo už perkamą automobilį 4200 Eur I. A., kuris būtent rūpinosi automobilio pardavimu ir kuris šiuos pinigus perdavė G. R.. G. R. tvirtina nusprendęs parduoti automobilį, kad grąžintų dalį įmonės skolų, pasirašęs pirkimo–pardavimo sutartį ir per I. A. iš nukentėjusiojo gavęs pinigus už automobilį. Nukentėjusiojo teigimu, jeigu jis būtų žinojęs, kad automobilis yra areštuotas, nebūtų jo pirkęs, tačiau nei G. R., nei I. A., bendravęs su juo iki automobilio pardavimo, nepranešė jam apie automobiliui taikomus areštus. G. R. ir I. A. teigimu, jie patys apie automobilio areštą nieko nežinojo, šią aplinkybę sužinojo tik po automobilio pardavimo. G. R. teigimu, jis apie parduoto turto areštą sužinojo praėjus kelioms savaitėms po pardavimo iš nukentėjusiojo, o vėliau ir iš antstolių. Vėliau automobilis iš nukentėjusiojo buvo paimtas antstolių ir realizuotas varžytynėse. Byloje yra nukentėjusiojo patvirtinimas, kad G. R. jam atlygino padarytą žalą.

Kadangi, kaip jau minėta, sukčiavimo atveju tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento, G. R. galėtų būti pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį tik tuo atveju, jeigu šioje byloje būtų įrodytas kaltinamojo žinojimas apie parduodamo turto areštą, egzistavęs jau automobilio pardavimo metu, t. y. kai nukentėjusysis perdavė pardavėjui (jo atstovui) pinigus už įsigyjamą automobilį. Tik tokiu atveju būtų galima konstatuoti esant G. R. veiksmuose (neveikime) tiesioginę tyčią panaudojant apgaulę (neatskleidžiant nukentėjusiajam esminio fakto, kad parduodamas automobilis yra areštuotas) ir būtent tokiu būdu užvaldant jo turtą (už perkamą automobilį sumokėtus pinigus).

Teismo iniciatyva buvo išreikalautos 4 antstolių (R. B., V. K., J. Ž. ir S. V.), kurie ginčijamą automobilį areštavo dar iki jo pardavimo, vykdomosios bylos (jų kopijos) (3 t., b. l. 154). Tačiau iš antstolių gautoje medžiagoje nėra jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad G. R. iki 2018 m. vasario 18 d. būtų pranešta apie automobilio areštą, įteikiant turto arešto aktą ar kitokia forma. Priešingai, antstolių pateiktoje medžiagoje yra duomenys ir dalies jų padėjėjų raštuose nurodyta, kad siųsti UAB „K“ adresuoti laiškai, kuriais buvo pranešama apie automobilio areštą, grįždavo neįteikti adresatui. Apie tai, kad nors vienas UAB „K“ adresuotas pranešimas apie automobilio areštą būtų iki 2018 m. vasario 18 d. įteiktas įmonės atstovams, duomenų byloje nėra.

Teismo posėdyje apklaustos liudytojos antstolių padėjėjos N. L. ir N. Ž. iš esmės patvirtino visų antstolių padėjėjų raštuose nurodytą aplinkybę, kad tinkamu pranešimu asmeniui apie turtui taikytą turto areštą laiko tokio arešto išviešinimą Turto arešto aktų registre ir turto arešto akto išsiuntimą registruota pašto siunta (neatsižvelgiant į tai, ar laiškas realiai buvo įteiktas). Toks asmens informavimas, kuris pripažįstamas tinkamu civiline teisine prasme, savaime nelaikytinas asmens veikimu žinant apie turto areštą baudžiamąja teisine prasme, nes gali susidaryti situacija, kai asmeniui laiškas realiai neįteikiamas (nors civiline teisine prasme laikomas įteiktu praėjus kelioms dienoms po jo išsiuntimo), asmuo nesužino apie viešuose registruose išviešintą informaciją, nes asmenų pareiga prieš parduodant automobilį pasitikrinti, ar jam netaikomas areštas, įstatymuose nenustatyta.

Visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltumą padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Nors antstolės S. V. padėjėjos N. Ž. 2018 m. gegužės 2 d. rašte (1 t., b. l. 111) nurodyta, kad apie taikomą areštą automobiliui VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), direktorius G. R. buvo informuotas telefonu, tačiau nenurodyta, kada tai buvo padaryta, t. y. ar prieš jo pardavimą ar jau po to. Tame pačiame rašte nurodyta, kad 2018 m. kovo 6 d. elektroniniu paštu buvo išsiųstas patvarkymas dėl areštuoto automobilio pristatymo į kontorą, kad 2018 m. kovo 8 d. G. R. buvo atvykęs į kontorą, tačiau visa tai vyko jau po automobilio pardavimo. Liudytoja N. Ž. teismo posėdyje negalėjo nurodyti G. R. informavimo telefonu datos (nurodė, kad jos neprisimena). Iš antstolės J. Ž. padėjėjos N. L. 2018 m. gegužės 17 d. rašto matyti, kad transporto priemonei VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), areštas buvo pritaikytas 2018 m. sausio 3 d. turto arešto aktu, kuris tą pačią dieną buvo įregistruotas ir išviešintas Turto arešto aktų registre, be to, turto arešto aktas kartu su kitais patvarkymais UAB „K“ vadovui G. R. buvo išsiųstas 2018 m. sausio 4 d. registruota pašto siunta, tačiau grįžo neįteiktas su žyma „neatsiėmė pašte“, minėtus dokumentus išsiuntus pakartotinai, jis adresatui buvo įteiktas 2018 m. vasario 28 d., t. y. jau po automobilio pardavimo (1 t., b. l. 143).

Aptarti įrodymai atitinka kaltinamojo versiją, kad iš antstolių apie automobilio areštą jis sužinojo jau po jo pardavimo, t. y. kad apie automobilio areštą iki automobilio pardavimo jam nebuvo žinoma. G. R. pripažįsta žinojęs apie įmonės skolas, tačiau tai savaime neprilysta žinojimui, kad konkretus įmonės turtas areštuotas. Tvirtinti priešingai, reikštų teismo nuosprendį grįsti prielaidomis, kurių nepatvirtina jokie byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Pirkėjo nebuvo ieškoma kažkaip neįprastai, apie parduodamą turtą buvo paskelbta viešai (skelbimų tinklalapiuose). Tą pačią automobilio pardavimo dieną į VĮ „Regitra“ perregistruoti automobilio nebuvo vykstama dėl objektyvių priežasčių (VĮ „Regitra“ nedirbo), o ne kaltinamojo iniciatyva. Nukentėjusysis nenurodė, kad jis būtų įkalbinėjamas atvykti pirkti automobilio būtent VĮ „Regitra“ nedarbo laiku. Tai, kaip G. R. elgėsi jau po automobilio pardavimo, sužinojęs apie jam taikomą areštą (slėpė nuo antstolių, kad automobilis parduotas, siuntė jiems anksčiau darytas automobilio nuotraukas, ne iš karto grąžino nukentėjusiajam už automobilį sumokėtus pinigus), taip pat nepatvirtina, kad sukčiavimas buvo įvykdytas, t. y. kad G. R., parduodamas įmonės, kuriai vadovavo, automobilį, turėjo susiformavusią tyčią apgaule užvaldyti nukentėjusiojo pinigus, žinodamas, kad dėl arešto pirkėjas negalės automobilio užsiregistruoti savo vardu.

Tačiau teismas, ištyręs ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių G. R. sukčiavimą. Byloje neįrodyta G. R. tyčia neteisėtai užvaldyti nukentėjusiojo pinigus. Taigi neįrodyta, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Jau minėta, kad teisminio nagrinėjimo metu prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinimą, nurodant, jog G. R. padarytoje veikoje yra nusikalstamo, numatyto BK 246 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, nes jis 2018 m. sausio 23 d., žinodamas, kad UAB „K“ priklausančiam automobiliui VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), antstolės S. V. yra uždėtas areštas, 2018 m. vasario 18 d. automobilių pardavimo aikštelėje, esančioje Savitiškio g. 10C, Panevėžyje, veikdamas UAB „K“ vadovo vardu, tyčia perleido – pardavė – automobilį Ž. K., taip apgaule užvaldydamas nukentėjusiojo turtą 4200 Eur sumai (3 t., b. l. 167). Nors baigiamosiose kalbose prokuroras šio kaltinimo nebepalaikė ir palaikė tik pradinį kaltinimą, suformuluotą kaltinamajame akte, tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad teisme išnagrinėjus bylą veika gali būti kvalifikuojama tiek pagal pradinį kaltinimą, tiek pagal BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka pakeistąjį, pasisako dėl galimybės G. R. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 246 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 246 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė taikoma tam, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui.

BK 246 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu – aprašyto, areštuoto ir kaltininkui patikėto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, paslėpimu, sunaikinimu, sugadinimu ar neteisėtu perleidimu. Šios nusikalstamos veikos dalykas – turtas, kuris aprašytas, areštuotas ir kaltininkui patikėtas arba kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šių veikų subjektas – asmuo, kuriam patikėtas aprašytas, areštuotas turtas arba turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota. Aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, patikėjimas asmeniui yra specialus procesinis veiksmas, kuris įforminamas Baudžiamojo proceso ir (ar) Civilinio proceso kodeksuose nustatyta tvarka ir kurio metu asmuo įgyja specialaus subjekto statusą, t. y. tampa aprašyto, areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugotoju. Nusikaltimo subjektas turi suvokti savo pareigas ir teises dėl jam patikėto turto ir žinoti, kad už šio turto perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 246 straipsnį, nes dėl to yra įspėtas, kitaip tariant, turi būti nustatytas BK 246 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėties subjektyvusis požymis – kaltininko tiesioginė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313-976/2018). Taigi be turto arešto, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 246 straipsnį būtina nustatyti ir tokio areštuoto turto patikėjimo kaltininkui aplinkybę, reikšmingą sprendžiant tiek dėl šiame straipsnyje numatytos veikos subjekto, tiek dėl jos dalyko požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-5-895/2018).

Kaip jau minėta, byloje nėra aplinkybę, kad G. R. iki automobilio pardavimo žinojo apie jam taikomus areštus, neabejotinai patvirtinančių įrodymų. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad kaltinamasis teisės aktuose nustatyta tvarka buvo paskirtas areštuoto turto saugotoju ir buvo įspėtas, jog už šio turto perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 246 straipsnį. Turto arešto aktuose nurodyta, kad turto saugotojas (administratorius) yra UAB „K“, bet tuomečio jos direktoriaus G. R. ar kito įmonės įgalioto asmens parašo turto arešto aktuose nėra (3 t., b. l. 186–187; 4 t., b. l. 40–41). Iš vykdomųjų bylų medžiagos kopijos matyti, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog G. R. iki 2018 m. vasario 18 d. būtų asmeniškai informuotas apie UAB „K“ priklausančiam automobiliui VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), antstolių uždėtą areštą ir jis būtų pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už šio automobilio perleidimą kitam asmeniui. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis G. R. padarė BK 246 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 246 straipsnio 1 dalį išteisintinas vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

Priėmus išteisinamąjį nuosprendį dėl to, kad nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių, nukentėjusiojo Ž. K. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

G. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 246 straipsnio 1 dalį išteisinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

Nukentėjusiojo Ž. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.

Teisėja Neringa Girnytė