- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-01
- Bylos Nr.
- ATP-54-174/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03664-2012-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miliuvienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi P. A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimo, kuriuo P. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 100 Lt bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikant ATPK 30¹ straipsnį, – 500 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos, ir P. A. P. paskirta galutinė nuobauda – 500 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro eismo įvykių tyrimo grupės specialistas Artūras Burba 2012 m. rugsėjo 2 d. P. A. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2012 m. rugsėjo 2 d. 13.40 val. Klaipėdoje, Liepojos pl. 12, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, nesiėmė visų eismo atsargumo priemonių, atsitrenkė į stovintį automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. P. A. P. iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, policijai apie eismo įvykį nepranešė, pats į policiją neatvyko. Eismo įvykio metu apgadintas stovintis automobilis. Šiais savo veiksmais P. A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9 ir 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimu P. A. P. pripažino kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir paskyrė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį 100 Lt baudą, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, taikant LR ATPK 30¹ straipsnį, – 500 Lt baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos, ir P. A. P. paskirta galutinė nuobauda – 500 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu P. A. P. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimą pakeisti – panaikinti nutarimo dalį dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trejiems metamas arba žymiai sumažinti šios teismo paskirtos administracinės nuobaudos trukmės terminą. Nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo šios bylos aplinkybes ir paskyrė jam mažesnę nei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą, tačiau, apelianto nuomone, dėl tokio menkaverčio ir formalaus pažeidimo jis yra nubaustas per griežtai, atimant teisę trejiems metams vairuoti transporto priemones. Apelianto įsitikinimu, tokia griežta nuobauda yra neadekvati jo padarytam pažeidimui, tuo labiau, kad jis tikrai neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, siekiant tokiais veiksmais išvengti padarytos žalos atlyginimo ar atsakomybės už sukeltą eismo įvykį. Apeliantas aiškina, jog jis nei eismo įvykio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neneigė, kad įvykio dieną automobilių stovėjimo aikštelėje, manevruodamas atbuline eiga, netyčia kliudė ten stovėjusį automobilį „Opel Vectra“. Tai įvyko vidurdienį, šviesiu paros metu ir matant pašaliniams asmenims. Apeliantas nurodo, kad jis iš įvykio vietos nuvažiavo maždaug po 20 minučių, nesulaukęs, kol ateis minėto automobilio vairuotojas. Per tą laiką jis apžiūrėjo abu automobilius ir jokių akivaizdžių apgadinimų nepastebėjo, tai konstatavo ir tuo metu netoliese buvę kiti vairuotojai bei patikino, kad jis gali ramiai važiuoti. Apeliantas pažymi, kad jis būtų ir toliau laukęs automobilio „Opel Vectra“ vairuotojo, tačiau kartu su juo važiavusiai žmonai pasidarė bloga (ji buvo neseniai operuota, tai patvirtina byloje pateikta med. pažyma), todėl jis, siekdamas išvengti kokių nors galimų komplikacijų, skubėjo į namus. Be to, apeliantas pažymi, kad jam nebuvo jokio tikslo bėgti iš įvykio vietos, nes jis buvo blaivus, automobilis apdraustas ir techniški tvarkingas, todėl vietoje užpildžius eismo įvykio deklaraciją, ateityje problemų dėl žalos atlyginimo nebūtų kilę. Apeliantas teigia suprantantis, jog pagal KET reikalavimus jis privalėjo iškviesti policijos pareigūnus, kad eismo įvykis būtų užfiksuotas, tačiau susiklosčius anksčiau paminėtoms aplinkybėms, jis pasimetė ir neįvykdė vairuotojui privalomų įstatyme numatytų reikalavimų, dėl to iki šiol nuoširdžiai gailisi. P. A. P. nurodo, kad praėjus keletui dienų po įvykio jis savo iniciatyva susitiko su automobilio „Opel Vectra“ savininke J. Š., norėdamas susitarti dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau ji nepanoro su juo bendrauti, nurodydama, kad jog visus reikalus tvarko per draudimo bendrovę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas Ramūnas Šideikis prašo netenkinti P. A. P. apeliacinio skundo ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Remiantis ATPK 257 straipsniu, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas, kartu ir teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Klaipėdos apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė.
P. A. P. apeliaciniame skunde prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, neskirti vienos iš nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti šios specialiosios teisės atėmimo terminą. Toks apelianto prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų ir teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą nuo trejų iki penkerių metų.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal formuojamą teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtiniams atvejams.
Apygardos teismo vertinimu, P. A. P. už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta nuobauda, be kita ko, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskiriant žymiai mažesnę, nei šio straipsnio sankcijoje numatyta, baudą – 500 Lt, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams, individualizuota tinkamai ir atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei teisingumo ir protingumo kriterijus. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgė į nustatytas pažeidėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis dėl padaryto teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi ir pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 metų amžiaus (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 10 punktas), į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo P. A. P. asmenybę, kad jis yra senyvo amžiaus – (duomenys neskelbtini) metų, pensininkas, gauna nedideles pajamas. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apylinkės teismas padarė išvadą, kad nuobaudos tikslai P. A. P. bus pasiekti pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį ir paskyrus švelnesnę baudą nei numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje – 500 Lt bei atimant teisę vairuoti transporto priemones minimaliam trejų metų terminui. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apygardos teismas konstatuoja, kad P. A. P. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtos administracinės nuobaudos rūšis bei jos dydis atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra.
Kaip minėta, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N5-1647/2006, Nr. N17-103/2007, Nr. N444-685/2009, Nr. N63-681/2010). Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, yra tos nuomonės, kad administracinė nuobauda P. A. P. paskirta nepažeidžiant ATPK 30, 30² straipsnio reikalavimų. Jokių ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti pažeidėjui P. A. P. ATPK30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti jam švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, t. y. neskirti vienos iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirti trumpesnį nei sankcijoje numatytas šios specialiosios teisės atėmimo terminą, šioje byloje nėra. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo paskirtos nuobaudos švelninti taikant išimtines ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Apygardos teismas pažymi, jog administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis), tai skiriant apelianto pageidavimus tenkinančią nuobaudą šiuo atveju nebūtų pasiekta. Tuo labiau, kad pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, pažeidėjui taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė švelnesnę nuobaudą – 500 Lt baudą, kai tuo tarpu minimali bauda už šį pažeidimą yra 3 000 Lt, bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones minimaliam sankcijoje numatytam terminui. P. A. P. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, yra senyvo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), yra tik jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o kitos pažeidėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – pasišalino iš įvykio vietos, nesulaukęs automobilio „Opel Vectra“ savininko, nes skubėjo į namus, kadangi žmonai pasidarė bloga, kad po įvykio susitiko su minėto automobilio savininke, norėdamas susitarti dėl padarytos žalos atlyginimo, bei tai, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo, paskiriant ATPK 130 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytą minimalų teisės vairuoti atėmimo terminą – trejiems metams bei, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, paskiriant žymiai mažesnę nei sankcijoje numatytą baudą. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, apelianto skunde nurodytos aplinkybės nėra išimtinės, sudarančios pagrindą sutrumpinti P. A. P. paskirtos vienos iš nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba iš viso neskirti šios specialiosios teisės atėmimo, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Todėl pažeidėjo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju būtų per švelni, neproporcinga padarytam pažeidimui ir neatitinkanti nuobaudai keliamų tikslų, nuobauda, todėl tenkinti apelianto skundą pagrindo nėra.
Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog P. A. P. paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Kitų priežasčių, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutarimą ir P. A. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.