Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-05-06 · Civilinė byla Nr. e2-12532-541/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-06
Bylos Nr.
e2-12532-541/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07221-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Vėgelienė
Ieškovas
SIA „B2Kapital“
Atsakovas
D. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-12532-541/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07221-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; (S) 2.6.8.10; 2.6.26; 3.1.7.6.; 3.2.3.2.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 6 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, rašytinio proceso tvarka priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SIA „B2Kapital“ ieškinį atsakovui D. Z. dėl skolos ir delspinigių, priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė SIA „B2Kapital“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo D. Z. 208,24 Eur skolos, 18,74 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pirminis kreditorius „Bigbank“ AS su atsakovu 2007 m. lapkričio 29 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas nustatytomis dalimis ir terminais, o pirminis kreditorius – suteikti paskolą. Pirminis kreditorius atsakovui sutartyje nustatyta tvarka paskolą suteikė, o atsakovas pažeidė sutarties sąlygas ir paskolos negrąžino. 2016 m. sausio 22 d. reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu reikalavimo teisė į atsakovą perėjo ieškovei SIA „B2Kapital“. Atsakovas apie reikalavimo teisės perleidimą buvo informuotas 2019 m. sausio 7 d. raštišku pranešimu (e. b. l. 1-2).

Atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo, nepavykus įteikti jų paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresu, buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau - CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant nustatyto turinio pranešimą specialiame www.teismai.lt tinklapyje. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad „Bigbank“ AS 2007 m. lapkričio 29 d. su atsakovu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteikta 579,24 Eur (2 000 Lt) paskola. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo sutarties mokėjimu grafike nurodyta tvarka ir terminais grąžinti visa suteiktą kreditą, sumokėti sutarties sudarymo mokestį bei priskaičiuotas palūkanas (Sutarties 3.1 punktas). Sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais atsakovas įsipareigojo nuo pradelstos mokėti sumos mokėti delspinigius už kiekviena pradelsimo dieną (Sutarties 6.1 punktas). Remiantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi ieškovės prašomi priteisti delspinigiai lygus 0,05% pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir ne daugiau nei už 180 dienų. Atsakovas tinkamai nevykdė savo sutartinių prievolių, todėl atsakovas liko skolingas 208,24 Eur pagal sutartį likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos ir 18,74 Eur pagal sutartį priskaičiuotų delspinigių už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. vasario 12 d.

Tarp pirminio kreditoriaus „Bigbank“ AS ir ieškovės SIA „B2Kapital“ 2016 m. sausio 22 d. buvo sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis, kurios pagrindu ieškovei perėjo reikalavimo teisė į atsakovą dėl nesumokėtos paskolos pagal minėtą paskolos sutartį.

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovas apie reikalavimo perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą buvo informuotas 2019 m. sausio 7 d. raštišku pranešimu (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžina pagal sutartį likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos. Kaip nurodo ieškovė, atsakovo skola yra 208,24 Eur negrąžintos vartojimo kredito sumos. Taip pat, vadovaujantis sutarties nuostatomis, ieškovė apskaičiavo 18,74 Eur delspinigius už pradelstą mokėjimo laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2019 m. vasario 12 d. (pradelstos skolos už 180 dienų), remiantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi ieškovės prašomi priteisti delspinigiai lygus 0,05% pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir ne daugiau nei už 180 dienų.

Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas būtų ginčijęs sudarytą sutartį, reiškęs pretenzijas ieškovei ar kad būtų atsiskaitęs su ieškove nėra (CPK 178 straipsnis). Todėl, manytina, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 208,24 Eur negrąžinto suteikto kredito su palūkanomis pagal paskolos sutartį ir 18,74 Eur delspinigių, paskaičiuotų dėl netinkamo prievolės vykdymo, yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.716 straipsnio 1 dalis, 6.71 straipsnis, 6.72 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (226,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2019 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), bei 50 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), iš viso priteistina 65 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (1,86 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) iš atsakovo valstybės naudai jos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės SIA „B2Kapital“, į. k. 40103645131, naudai 208,24 Eur (du šimtus aštuonis eurus 24 ct) skolos, 18,74 Eur (aštuoniolikos eurų 74 ct) delspinigių, 5 (penkis) procentus dydžio metines palūkanas už priteistą (226,98 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme nuo (2019 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 65 Eur (šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Apie priimtą sprendimą už akių atsakovą papildomai informuoti viešo paskelbimo būdu.

Atsakovas negali šio sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Vėgelienė