- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-05
- Bylos Nr.
- e2-831-464/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- mažosios bendrijos ,,Teisinga atspirtis“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto investicinio fondo ,,Nter Opportunity Fund I“, valdomo uždarosios akcinės bendrovės ,,Nter Asset Management“, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 3 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,Teisinga atspirtis“ ieškinį atsakovui uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtam investiciniam fondui ,,Nter Opportunity Fund I“, valdomam uždarosios akcinės bendrovės ,,Nter Asset Management“, dėl avanso, baudos ir nuostolių atlyginimo bei atsakovo uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto investicinio fondo ,,Nter Opportunity Fund I“, valdomo uždarosios akcinės bendrovės ,,Nter Asset Management“, priešieškinį ieškovei mažajai bendrijai ,,Teisinga atspirtis“ dėl avanso, baudos ir žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) ,,Teisinga atspirtis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirto investicinio fondo ,,Nter Opportunity Fund I“, valdomo uždarosios akcinės bendrovės ,,Nter Asset Management“ (toliau – IF ,,Nter Opportunity Fund I“) 115 142 Eur avansą, 70 833 Eur baudą, 8 612 Eur palūkanas, 232 208 Eur tiesioginių ir 288 270 Eur netiesioginių nuostolių atlyginimą, 12,5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas IF ,,Nter Opportunity Fund I“ pareiškė priešieškinį ir prašė:
2.1. priteisti iš ieškovės MB „Teisinga atspirtis“ 90 000 Eur baudą, 72 461,76 Eur ir 7 980,72 Eur palūkanas, 100 644 Eur tiesioginių ir 108 045,70 Eur netiesioginių nuostolių atlyginimą, 8 905,98 Eur skolą už komunalines paslaugas, 12,5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
2.2. įpareigoti ieškovę atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti, t. y. atlaisvinti ir grąžinti atsakovui negyvenamąsias patalpas – poilsio patalpas, esančias: 1) (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini); 4) (duomenys neskelbtini); 5) (duomenys neskelbtini); 6) (duomenys neskelbtini); 7) (duomenys neskelbtini); 8) (duomenys neskelbtini); 9) (duomenys neskelbtini); 10) (duomenys neskelbtini), nustatyti 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną dėl kiekvienų patalpų;
2.3. priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodė, kad 2023 m. kovo 20 d. su ieškove MB ,,Teisinga atspirtis“ pasirašė dvylika preliminariųjų nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių, pagal kurias atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovė įsigyti dvylika poilsio paskirties patalpų pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Tik dvi preliminariosios sutartys buvo įvykdytos tinkamai, todėl atsakovas likusias sutartis nuo 2023 m. gruodžio 18 d. vienašališkai nutraukė. Ieškovė pagal preliminariąsias sutartis buvo įsipareigojusi ne vėliau kaip iki 2023 m. spalio 5 d. atlikti patalpų apdailos darbus ir leisti jas apžiūrėti atsakovui, pakeisti patalpų duomenis registre, tačiau šių įsipareigojimų per nustatytą terminą neįvykdė. Pagal preliminariųjų sutarčių nuostatas ieškovė įsipareigojo mokėti 50 Eur baudą už kiekvieną pavėluotą dieną atlikti ir užbaigti apdailos darbus, taip pat jai kyla pareiga sumokėti palūkanas. Ieškovei nesumokėjus visos turto kainos, atsakovas patiria tiesioginius nuostolius, susijusius su palūkanų mokėjimu bankams, ir netiesioginius nuostolius, susijusius su negalėjimu realizuoti ieškovės nepagrįstai negrąžinamų patalpų, patiria ginčo patalpų išlaikymo išlaidas.
Atsiliepimas
4. Atsakovo teigimu, pasibaigus preliminariosioms sutartims ir šalims nesudarius pagrindinių sutarčių, ieškovė patalpas, kurios nuosavybės teise priklauso atsakovui, privalėjo grąžinti, tačiau iki šiol naudojasi jai nepriklausančiu turtu. Ieškovei ir toliau tęsiant neteisėtus veiksmus, atsakovas patiria ir ateityje patirs žalą, kadangi negali disponuoti patalpomis, jų parduoti ar nuomoti, negali gauti jokių pajamų už patalpas. Atsakovas net ir hipotetiškai neturi jokios galimybės bandyti realizuoti patalpas, kadangi jos yra užimtos ieškovės. Ieškovė nesudaro jokių galimybių atsakovui jas apžiūrėti, o ieškovės kategoriška ir visiškai neteisėta pozicija įrodo aiškią grėsmę, kad galimiems pirkėjams tokių patalpų įsigijimas gali būti visiškai nepatrauklus.
5. Todėl pareikšto prevencinio ieškinio (priešieškinio) reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojant ieškovę MB „Teisinga atspirtis“ atlaisvinti ir grąžinti negyvenamąsias patalpas – poilsio patalpas, esančias: 1) (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini); 4) (duomenys neskelbtini); 5) (duomenys neskelbtini); 6) (duomenys neskelbtini); 7) (duomenys neskelbtini); 8) (duomenys neskelbtini); 9) (duomenys neskelbtini); 10) (duomenys neskelbtini), taip pat nustatyti 300 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti nutartį dieną dėl kiekvienų negrąžinamų patalpų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 3 d. nutartimi atsakovo IF ,,Nter Opportunity Fund I“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
7. Įvertinęs tai, kad atsakovas priešieškinyje suformulavo reikalavimus, pateikė faktinius bei teisinius argumentus bei jo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, teismas priėjo prie išvados, kad reikalavimas laikytinas preliminariai pagrįstu. Taigi, viena iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygų – ieškinio preliminarus pagrįstumas – yra įrodyta.
8. Teismo vertinimu, antros būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui – atsakovas neįrodė. Teismas pažymėjo, kad laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti prevencinio ieškinio, kuriuo reikalaujama uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių ateityje gali kilti žala, užtikrinimui, siekiant, kad ginčo patalpos būtų atlaisvintos ir grąžintos atsakovui. Tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovės nesąžiningą vengimą vykdyti jai galbūt nepalankų teismo sprendimą. Priešieškinio patenkinimo atveju nėra užkertamas kelias reikalauti iš ieškovės žalos atlyginimo.
9. Teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į šalių civiliniame procese lygiateisiškumą, padaręs išvadą, kad vien priešieškinio pateikimas ir deklaratyvūs teiginiai apie grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimą, nepateikus jokių įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, jog ieškovė vengs vykdyti šį teismo sprendimą ar atlieka arba atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti teismo sprendimo įvykdymo galimybę, nesudaro pagrindo varžyti ieškovės teises taikant laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovas IF ,,Nter Opportunity Fund I“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Ginčo patalpos nuosavybės teise priklauso atsakovui ir ginčo dėl to nėra. Patalpos ieškovei buvo perduotos tik apdailos darbams atlikti, jokių kitų teisių ieškovei nebuvo suteikta. Ieškovė neturi jokios teisės naudotis patalpomis, be to, ir reikalavimo savo ieškinyje, susijusio su nuosavybės teisėmis į patalpas, nėra pareiškusi. Todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei, kuriai nuosavybės teise patalpos nepriklauso, suteikiamas nepagrįstas pranašumas bei nepagrįstai suvaržomos atsakovo teisės.
10.2. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad egzistuoja grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Atsakovas su priešieškiniu pateikė įrodymus, patvirtinančius tiesioginius nuostolius – bankui už kreditą mokamas palūkanas, be to, įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė patalpas yra apgyvendinusi, jų išlaikymo mokesčių nemoka. Tai patvirtina, kad patalpų naudojimas sukelia ir ateityje sukels atsakovui žalą. Atsakovas negali naudotis patalpomis, jų parduoti, nuomoti.
10.3. Ieškovės finansinė padėtis yra sunki, ji neturi jokio nekilnojamojo turto, gaunamų pajamų nepakaks atsakovo reikalavimams patenkinti. Taigi, priešingai nei nustatė teismas, ieškovė neturi net teorinės galimybės atlyginti esamą ir (ar) būsimą žalą.
10.4. Ieškovės nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad ji neatlaisvina ir negrąžina jai nepriklausančių patalpų. Ieškovė patalpų, į kurių nuosavybę nepretenduoja, neatlaisvina vien siekdama daryti spaudimą atsakovui. Iš neteisės teisė nekyla, todėl prašymas turėjo būti patenkintas.
10.5. Grąžinus patalpas savininkui, šalių interesų pusiausvyra nebus pažeista. Ieškovės ieškinio reikalavimų patenkinimui, jei bus priimtas palankus jai sprendimas ir priteisti avansas, bauda bei nuostoliai, patalpų sugrąžinimas atsakovui jokios įtakos neturės. Ir priešingai, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo nuostoliai tik didės.
Atsiliepimas
11. Ieškovė MB ,,Teisinga atspirtis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Atsakovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sutampa su priešieškinio reikalavimu atlaisvinti ir grąžinti patalpas. Taigi, atsakovas prašo patenkinti jo priešieškinio reikalavimą dar net nepradėjus nagrinėti bylos. Dėl ginčo dalyko teismas gali pasisakyti tik iš esmės išnagrinėjęs bylą, o atsakovas jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė. Todėl neegzistuoja ir pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių, kurios sutampa su priešieškinio reikalavimais, taikymui.
11.2. Atsakovo reiškiami reikalavimai iš esmės yra susiję su jam tariamai padarytos žalos atlyginimu, o ne siekiu uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių žala gali kilti ateityje. Todėl prašymu nesiekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, juo siekiama padėti atsakovui išvengti naujo teisminio proceso. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų nesuderinamas su laikinųjų apsaugos priemonių instituto esme ir jų paskirtimi.
11.3. Atsakovas, kaip pardavėjas, yra pažeidęs visas preliminariąsias sutartis, t. y. neatliko sutartyse nurodytų darbų, nepagrįstai atsisakė sudaryti pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis; negrąžino ieškovei jos sumokėtų pagal preliminariąsias sutartis avansų; neatlygino patalpų įrengimo išlaidų; neatlygino ieškovei preliminariosiose sutartyse numatytų minimalių nuostolių; neatlygino nuostolių, kuriuos ieškovė patyrė dėl pardavėjo padarytų sutartinių pažeidimų. Patalpos negali būti perduodamos atsakovui kol nėra išspręstas šalių ginčas, kadangi šių patalpų dalis, atliktų apdailos darbų apimtyje, yra ieškovės nuosavybė ir tai yra šios civilinės bylos ginčo dalykas.
11.4. Įrodymai ir argumentai, kuriais atsakovas grindžia ieškovės nesąžiningumą, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Aplinkybės, susijusios su tiesioginiais nuostoliais, negali būti vertinamos kaip patvirtinančios nesąžiningumą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Ieškovės turtinė padėtis šiuo atveju nėra aktuali, be to, ieškovė su ieškiniu pateikė įrodymus patvirtinančius, kad jos turtinė padėtis yra gera ir kad ji turėjo lėšų pagrindinėms sutartims sudaryti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kaip matyti, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs dvi būtinąsias sąlygas, kurių visuma ir sudaro prielaidas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) turi būti nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
13. Apeliantas IF ,,Nter Opportunity Fund I“ savo atskirąjį skundą grindžia argumentais dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertinos grėsmės sprendimo įvykdymui ir šalių interesų pusiausvyros neužtikrinimo, o klausimas dėl priešieškinio reikalavimo prima facie (preliminaraus) pagrįstumo nekeliamas. Nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei atsikirtimų į skundą argumentai, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas (CPK 320, 338 straipsniai), pirmosios instancijos teismo išvados dėl priešieškinio preliminaraus pagrįstumo teisingumo ir teisėtumo netikrins.
14. Ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą suformuluota pozicija, kad apelianto prašomų taikyti priemonių, visiškai sutampančių su jo priešieškinio reikalavimais, pritaikymas reikštų jo priešieškinio patenkinimą dar net neišnagrinėjus bylos, o tai neatitiktų šio proceso instituto taikymo tikslų, stokoja pagrįstumo.
15. Viena vertus, apelianto prašymas įpareigoti ieškovę atlaisvinti ir grąžinti patalpas apeliantui, kartu nustatant baudą už šio įpareigojimo neįvykdymą, iš tiesų yra identiškas vienam iš apeliantės priešieškinio reikalavimų. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bendrasis tikslas – užtikrinti galutinio teismo sprendimo įvykdymą. Todėl bendruoju atveju laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais, t. y. ieškinio dalyku. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ar įstatymo saugomų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos šalių ginčams sureguliuoti, jų paskirtis yra kita – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tiek, kiek tai yra būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017; 2021 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-872-302/2021).
16. Kita vertus, tam tikrais įstatyme numatytais atvejais, pavyzdžiui, pareiškus prevencinį ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.255 straipsnis), teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais, siekdamas prevencinio tikslo – laikinos pažeidžiamų arba gresiančių, kad bus pažeistos, teisių apsaugos tol, kol nagrinėjama civilinė byla Visgi, kaip yra nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009; 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-115-178/2016; 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-438-912/2023).
17. Vadinasi, su ieškinio ir (ar) priešieškinio dalyku sutampančios laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik itin išskirtiniais ir pavieniais atvejais. Byloje dalyvaujantis asmuo, prašydamas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti, kad yra susiklosčiusios išskirtinės aplinkybės ir nėra galimybės jokiu kitu būdu užtikrinti teismo sprendimo įvykdymo. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo padaryti išvadą, kad apelianto argumentai bei teikiami įrodymai patvirtina tokį situacijos išskirtinumą, dėl kurio objektyviai kyla poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sutampančias su jo pareikšto priešieškinio dalyku.
18. Kitokios išvados nesuponuoja ir atskirojo skundo argumentai, kad būtinybę laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti įrodo apelianto patiriamų nuostolių dėl ieškovės neišsikraustymo ir ginčo patalpų nesugrąžinimo, didėjimas. Faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas priešieškinio reikalavimas, t. y. ieškovės veiksmų (neveikimo) teisėtumo įvertinimas, žalos, jeigu tokiais veiksmais ji buvo padaryta, nustatymas ir pan., sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką. Tik teismui ištyrus ir įvertinus abiejų šalių į bylą pateiktų įrodymų visumą bei išklausius kiekvienos šalies argumentus bus nustatyta, ar priešieškinyje dėstomi argumentai dėl ieškovės atliekamų neteisėtų veiksmų, keliančių apeliantui žalą, pasitvirtino. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovė taip pat turi turtinių pretenzijų apeliantui, tiek savo ieškinyje, tiek ir atsikirtimuose į priešieškinį įrodinėdama, kad ne ji, o apeliantas pažeidė sutartinius įsipareigojimus (neįrengė ir nesuremontavo bendrojo naudojimo patalpų, nesutvarkė gerbūvio, pagrindinės turto pirkimo–pardavimo sutartys nepasirašytos dėl apelianto kaltės). Todėl tokie bylos nagrinėjimą iš esmės sudarantys faktai negali lemti poreikio laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
19. Priešpriešinių šalių pretenzijų buvimas suponuoja apeliacinės instancijos teismo vertinimą, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekiama ne šioje byloje priimto būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o kitų, viešai nedeklaruojamų tikslų (paveikti antrosios šalies elgesį ar šios bylos proceso eigą). Todėl atsižvelgus į laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo tikslą bei jų paskirtį, apelianto atskirojo skundo argumentai, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė ir toliau galės vykdyti neteisėtus veiksmus, o dėl to jo patiriami nuostoliai tik didės, pripažįstami teisiškai nepagrįstais. Apeliantas nėra pateikęs jokių įrodymų ir apie potencialius ginčo patalpų pirkėjus, todėl tokie jo prašymo argumentai, kad jis negali patalpų parduoti ir, atitinkamai, sumažinti savo nuostolių palūkanų forma, taip pat pripažįstami nepagrįstais. Su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikti ir įrodymai, kad ieškovė blogina patalpų būklę. Priešingai, ieškovė byloje įrodinėja, kad ji preliminariųjų sutarčių pagrindu atliko patalpų įrengimo bei remonto darbus, t. y. pagerino jų būklę, prašydama priteisti iš apelianto išlaidų, susijusių su patalpų pagerinimu, atlyginimą.
20. Nepateikti ir jokie įrodymai, kad, ieškovei nepalankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, ji imtųsi veiksmų turimam turtui nuslėpti arba perleisti, siekdama išvengti nuostolių apeliantui atlyginimo. Net ir prasta ieškovės finansinė padėtis pati savaime nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti, nes neišgalėjimas vykdyti teismo sprendimo nereiškia ir nepatvirtina šalies nesąžiningumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016, 2022 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-178-330/2022; 2023 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-526-912/2023).
21. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei netaikymas išbalansuoja šalių interesų pusiausvyrą. CPK 145 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, ar, priešingai, jų netaikydamas, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus, o ekonomiškumo ir kiti bendrieji civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, kuri suprantama kaip nė vienai iš šalių pranašumo nesuteikimas, arba vienos proceso šalies teisių suvaržymas ne daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
22. Atsižvelgiant į tai, kad abi bylos šalys yra pareiškusios priešpriešinius reikalavimus viena kitai, kiekvienai jų įrodinėjant antrosios šalies netinkamą sutartinių įsipareigojimų, numatytų preliminariosiose sutartyse, vykdymą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šioje konkrečioje situacijoje būtent laikinųjų apsaugos priemonių taikymas lemtų pirmiau aptartų principų ir šalių interesų derinimo taisyklės pažeidimą. Ieškovė, kaip minėta, byloje įrodinėja, kad ji yra atlikusi didžiąją dalį patalpų remonto darbų ir dėl to apeliantui tenka pareiga atlyginti šias jos išlaidas. Todėl byloje esant ginčui, be kita ko, ir dėl ieškovės atliktų patalpų pagerinimo darbų, prioritetas negali būti teikiamas tik apelianto interesams, nesant duomenų, kad ieškovė blogintų patalpų būklę.
23. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apelianto procesinį prašymą išsprendė teisingai ir pagrįstai jo netenkino.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.