- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-14
- Bylos Nr.
- 1A-88-468/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12311-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė, Ugnius Trumpulis, Stasys Lemežis
- Nuteistasis
- I. Š.
- Advokatai
- Agata Aganauskienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjos Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teisėjų Stasio Lemežio, Ugniaus Trumpulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-25 nuosprendžio, kuriuo I. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities Vitebsko rajono teismo 2008-10-20 nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-09-08 nutartimi nustatyta bausme, taikant dalinį sudėjimą, prie nauju nuosprendžiu skiriamos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuotas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ Nr. IMEI 1: (duomenys neskelbtini), Nr. IMEI 2: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele Nr. 893700101000167390.
Skundžiamu nuosprendžiu A. L. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, jam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau nuosprendis minėto nuteistojo atžvilgiu neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. I. Š. pripažintas kaltu dėl to, kad jis organizavo narkotinės medžiagos – 0,607 g heroino platinimą, o būtent, atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namuose, adresu Rasų g. 8, Vilniuje, veikdamas kartu su kitais asmenimis, atliekančiais bausmę Vilniaus pataisos namuose, bei laisvėje esančiu A. L. ir kitu asmeniu, koordinuodamas ir vadovaudamas jų veiksmams – neteisėtam disponavimui narkotinėms medžiagoms, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, jis (I. Š.) 2016-03-13 – 2016-03-14 kontaktuodamas mobiliojo ryšio telefonais, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) su A. L. (mobiliojo ryšio telefonų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), duodamas pastarajam nurodymus už atlygį įgyti iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens narkotinę medžiagą - 0,607 g heroino, permesti ją į Vilniaus pataisos namų teritoriją, derino narkotinės priemonės permetimo laiką ir vietą, A. L. kito asmens, pravarde „Malyj“, nurodymu, 2016-03-14, apie 12 val., Vilniuje, prie Katedros aikštės esančiame skvere, paėmęs iš sutartos vietos ir taip įgijęs minėtą narkotinę medžiagą - 0,607 g heroino, supakuotą į keturis plastikinius maišelius (po du į du rutuliukus su svarmenimis), neteisėtai laikė ir gabeno J. L., nieko nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, priklausančiame ir vairuojamame automobilyje „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2016-03-14, 18.55 val., kai ketinant minėtą narkotinę medžiagą platinti, permetant ją turėta laidyne į Vilniaus pataisos namų, esančių Rasų g. 8, Vilniuje, teritoriją per išorinę pataisos namų sieną, kurią turėjo paimti atliekantys laisvės atėmimo bausmę bendrininkai ir perduoti jam (I. Š.), tačiau A. L. narkotinės medžiagos į Vilniaus pataisos namų teritoriją nepermetė, nes buvo sulaikytas Vilniaus pataisos namų kriminalinės žvalgybos pareigūnų, kurie automobilyje „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aptiko A. L. sulaikymo metu išmestą jam priklausančią narkotinę medžiagą – 0,607 g heroino. Tokie I. Š. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistasis I. Š. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-25 nuosprendį pakeisti ir jo veiksmus perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį bei paskirti švelnesnę bausmę.
2.1. Mano, kad jo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas nesant jokių įrodymų, kad jis organizavo narkotinės medžiagos – heroino platinimą. Jis yra narkomanas, todėl narkotinę medžiagą ketino įsigyti savo vartojimui. Teigia, kad tą dieną, kai buvo sulaikytas A. L., jis nebūtų turėjęs galimybės įsigyti narkotinių medžiagų, nes tuo metu apsaugos darbuotojas stebėjo aplinką, todėl jis paskambino A. L. ir pasakė, kad pastarasis sustotų ir nieko nedarytų. I. Š. galvojant, kaip būtų galima pasielgti, privažiavo pareigūnai ir sulaikė A. L. Nuteistojo nuomone, jis jokio nusikaltimo nepadarė, o tik ketino jį padaryti. Nurodo, kad pataisos namuose nėra narkotinių medžiagų, nėra galimybės jų įsigyti, todėl jis ir paprašė A. L. pagalbos – kad jis narkotines medžiagas iššautų į pataisos namų teritoriją. I. Š. teigimu, jis narkotinių medžiagų platinti neketino. Jo manymu, tai patvirtina nedidelis A. L. permesti ketintų narkotinių medžiagų kiekis. Todėl, I. Š. nuomone, jis yra nuteistas neteisingai.
2.2. Teigia, kad jis savo kaltę pripažino visiškai, dėl savo veiksmų labai gailisi. I. Š. turi mažametį sūnų, motina – neįgali, negali vaikščioti. I. Š. motinos nemato jau 6 metus. Tėvams yra reikalinga jo pagalba. Nurodo, jog jis suvokia, kad padarė didžiulę klaidą, žada ateityje daugiau nebenusikalsti.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis I. Š. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras - apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo I. Š. apeliacinis skundas atmetamas.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
4. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo I. Š. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta bei paskyrė jam teisingą bausmę. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išvadomis abejoti neturi pagrindo.
Dėl I. Š. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį
5. I. Š. apeliacinio skundo argumentas, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje sudėties, nepagrįstas.
6. Kaip jau minėta, I. Š. yra nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su kitais asmenimis, atliekančiais bausmę Vilniaus pataisos namuose, bei laisvėje esančiu A. L. ir kitu asmeniu, koordinuodamas ir vadovaudamas jų veiksmams, organizavo narkotinės medžiagos – 0,607 g heroino platinimą, t. y. permetimą į pataisos namus.
7. Vadovaujantis BK 24 straipsnio 4 dalimi, organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Taigi BK numato baigtą alternatyvių veikų sąrašą, iš kurių vieną atlikęs asmuo, laikomas organizatoriumi, tarp jų ir parengiamuosius veiksmus nusikalsti bei vadovavimą nusikalstamai veikai.
8. Nors I. Š. teigia, kad jis tikslo platinti narkotines medžiagas neturėjo, būtų heroiną suvartojęs pats, tačiau, atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog sprendžiant dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, nuteistojo konkretūs ketinimai dėl narkotikų realizavimo nėra svarbūs. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar nuteistasis savo veiksmais organizavo narkotinės medžiagos – heroino platinimą, t. y. permetimą į pataisos namų teritoriją.
9. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, galimos tokios teisinės situacijos, kai kaltininkas, siekdamas įgyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmeniniam vartojimui, panaudoja kitus asmenis (pvz., duoda jiems pinigus, kad šie jam nupirktų narkotinių ar psichotropinių medžiagų; atlieka parengiamuosius veiksmus ir vadovauja tokių medžiagų įgijimui). Sprendžiant, ar tokie kaltininko, panaudojančio kitus asmenis, bei šių asmenų veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip bendrininkavimas neteisėtai disponuojant narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalys), ar ne, atsižvelgtina į tarpusavio susitarimo pobūdį, ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, bendrininkų atliktų veiksmų pobūdį ir pan. Paprastai asmuo, atlikęs parengiamuosius veiksmus ir vadovavęs narkotinių ar psichotropinų medžiagų įgijimui net ir asmeniniam vartojimui, laikytinas neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti organizatoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014-07-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014).
10. Teisiamojo posėdžio metu A. L. patvirtino, kad jis dėl narkotinių medžiagų permetimo bendravo su I. Š., susitarė, kad už tam tikrą atlygį permes narkotines medžiagas į pataisos namus. Kadangi I. Š. bausmę atliko drausmės grupėje, jis dėl narkotinės medžiagos permetimo momento bendravo ir su kitu asmeniu, vadinamu „Malyj“ (t. 3, b. l. 158-159). I. Š. patvirtino, kad A. L. ruošėsi į pataisos namų teritoriją permesti narkotines medžiagas jo prašymu. Iš Vilniaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus 2016-08-22 suvestinės Nr. 2-KŽ-375 (RN) matyti, kad I. Š. su A. L. bei kitais asmenimis, turėjusiais paimti į pataisos namų vidų permestus narkotinių medžiagų rutuliukus, 2016-03-13 – 2016-03-14 intensyviai bendravo telefonu: nurodė narkotikų permetimo laiką, kiekį, aptarė supakavimą, derino permetimo momentą, būdą, permestų narkotikų paėmimą, suderino atlygio dydį A. L. ir vairuotojui bei atsiskaitymo būdą (t. 1, b. l. 79-89). Taigi I. Š. su A. L. ir kitais bausmę atliekančiais asmenimis derino visas su nusikaltimo padarymu susijusias aplinkybes. Tuo tarpu A. L. apie visus savo veiksmus informavo I. Š.. Taigi įvertinus aktyvius apelianto veiksmus, vadovaujant narkotinės medžiagos - heroino permetimui į pataisos namų teritoriją bei veiksmų su A. L. ir permestą narkotinę medžiagą į pataisos namų teritoriją turėjusiais paimti asmenimis suderinamumo lygį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog I. Š. organizavo neteisėtą disponavimą narkotine medžiaga - heroinu, turint tikslą ją platinti. Tam neprieštarauja liudytojo J. D. aiškinimas, kad pareigūnai turėjo kriminalinės žvalgybos duomenų, jog tai I. Š. organizuoja narkotinių medžiagų šaudymą laidyne per pataisos namų sieną (t. 4 , b. l. 4-5).
11. I. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nusikaltimo nepadarė, o tik ketino nusikalsti, nes narkotinė medžiaga į pataisos namų teritoriją nepateko. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog BK 260 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali, o joje nurodytos veikos (gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino) turi alternatyvią savarankiškų veikų teisinę reikšmę, todėl šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas atlieka bet kurią iš minėtų alternatyvių veikų, nepriklausomai nuo padarinių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014-07-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014). Taigi nagrinėjamu atveju I. Š. veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės, ar A. L., vykdydamas apelianto nurodymus, įgytą, laikytą ir gabentą narkotinę medžiagą - heroiną permetė per išorinę pataisos namų sieną ar ne.
12. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai I. Š. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį.
Dėl paskirtos bausmės
13. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam I. Š., atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, įvertino nuteistojo asmenybę, tai, kad nėra apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto, veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas recidyvistu. I. Š., praeityje ne kartą teistas (t. 3, b. l. 77-81), tyčinį sunkų nusikaltimą padarė bausmės, paskirtos už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, atlikimo metu. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai už nusikaltimo padarymą jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą įstatyme numatytam bausmės vidurkiui. Nustatydamas galutinę bausmę pirmosios instancijos teismas bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė: paskirtą bausmę, taikydamas BK 64 straipsnį, subendrino su Baltarusijos Respublikos Vitebsko srities Vitebsko rajono teismo 2008-10-20 nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-09-08 nutartimi nustatyta bausme, nuteistajam palankesniu dalinio bausmių sudėjimo būdu.
14. Apeliaciniame skunde I. Š. akcentuoja norą greičiau išeiti į laisvę, nes turi mažametį sūnų, silpnos sveikatos tėvus. Vis dėlto, svarbu įvertinti tai, kad jis nusikalto laisvės atėmimo bausmės vietoje. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) matyti, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme jo atžvilgiu yra nagrinėjama baudžiamoji byla dėl analogiškų nusikaltimų padarymo. Šios aplinkybės I. Š. teiginius dėl tikslingumo jo atžvilgiu skirti švelnesnę bausmę leidžia vertinti kaip nepagrįstus ir deklaratyvius. Nors I. Š. nurodo, kad jis yra ligonis – kenčia dėl priklausomybės nuo narkotinių medžiagų, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti bent minimalias jo pastangas atsikratyti priklausomybės ir keisti gyvenimo būdą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad I. Š. už padarytą nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė, paskirta nepažeidžiant bausmių skyrimo taisyklių (BK 54 straipsnio 2 dalis), neprieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis) ir nėra aiškiai per griežta, todėl mažinti pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtą bausmę nėra pagrindo.
15. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-25 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį dėl apeliaciniame skunde nurodomų motyvų nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo I. Š. apeliacinį skundą atmesti.