Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono, Raimondo Blauzdžiaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Patikslintame skunde dėl gautų palūkanų apmokestinimo paaiškino, kad VMI, atlikdama patikrinimą, vadovavosi FNTT Telšių apskrities skyriaus atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-07001-08 surinkta medžiaga, kurioje remiamasi skolininkų parodymais. Skolininkų parodymų patikimumą ir pagrįstumą gali patvirtinti tik teismas, nes nurodyti skolininkai yra suinteresuoti asmenys, siekiantys išvengti skolos grąžinimo. Šioje byloje nurodytų liudininkų - skolininkų parodymai nėra teismo patvirtinti įrodymai. VMI atlikdama patikrinimą, turėjo vadovautis tik patikimais rašytiniais įrodymais, o ne prielaidomis bei suinteresuotų asmenų - skolininkų parodymais. Jei skolininkai grąžintų skolas ir mokėtų palūkanas pareiškėjas sumokėtų valstybei 15% nuo gaunamų apmokestinamų pajamų, tačiau skolininkai nemoka palūkanų ir negrąžina skolų.

Pareiškėjas dėl buto pardavimo pajamų patvirtino, kad pinigus už parduotą butą gavo dalimis. 2005-10-14 pagal pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 4000 Lt, o likusius 9000 Lt pirkėja R. Š. įsipareigojo sumokėti iki 2005-11-14, tačiau minėtai datai pirkėja pinigų grąžinti neturėjo, todėl raštu sutarė, kad likusią 9000 Lt skolos dalį grąžins dalimis iki 2008 m. Pinigus R. Š. grąžino greičiau, t. y. laikotarpiu nuo 2005-11-14 iki 2007-02-27 skolą atidavė dalimis. Nurodė, kad paskutinis R. Š. įnašas buvo 2007-02-27, po kurio pas notarą parašė pareiškimą, kad pagal 2005-10-14 pirkimo-pardavimo sutartį nesumokėti pinigai pareiškėjui buvo grąžinti. 2007-02-27 rašytinis susitarimas apie skolos grąžinimą dalimis, po visiško prievolės įvykdymo, buvo atiduotas R. Š..

GPMĮ 17 str. 1 d. 13 p. nustatyta, kad neapmokestinamosios pajamos yra palūkanos, gautos už suteiktas paskolas, jeigu paskolos bus pradėtos grąžinti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo paskolos suteikimo dienos. Kitu atveju palūkanos priskiriamos apmokestinamosioms pajamoms ir remiantis GPMĮ 6 str. 2 d. 1 p. yra apmokestinamos 15 procentų GPM tarifu. Iš pateiktų dokumentų ir liudytojų apklausos protokolų nustatyta, kad pagal paskolų sutartis pareiškėjui fiziniai asmenys grąžino paskolas anksčiau kaip po 366 dienų nuo paskolų suteikimo dienos ir sumokėjo 15904,60 Lt palūkanų, iš jų: 2004 m. – 830 Lt, 2005 m. – 1256 Lt, 2006 m. – 4437,40 Lt, 2007 m. – 6149,20 Lt ir 2008 m. – 3232 Lt.

Atkreipia dėmesį, kad nors pareiškėjas kelia klausimą dėl to, kad VMI rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003-06-03 išplėstinės teisėjų kolegijos priimtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-178-2003 konstatavo, kad įrodinėjimo priemonių leistinumo suvaržymų įstatymai nenustato, todėl atitinkamiems faktams patvirtinti galima remtis ir baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, jeigu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas tokie įrodymai mokesčių administratoriui gali būti teikiami, todėl mano, kad VMI turėjo teisę remtis ikiteisminio tyrimo byloje pateiktais duomenimis. Pareiškėjo mokesčių bazė buvo nustatinėjama pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 str. nuostatomis, t.y., kad mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Vadovaujantis 2004-05-24 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų „Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 4.1 p., įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas; apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatyta tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento), įrašo neteisingus duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir / ar asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruojamas pajamas ir kitais atvejais, numatytais Taisyklių 4.1 – 4.4 p.

Motyvuojamoji dalis

Iš mokestiniam ginčui pateiktos medžiagos matyti, kad nors pareiškėjas skolino fiziniams asmenims pinigines lėšas su palūkanomis ir iš šios veiklos gavo pajamų (tiek apmokestinamųjų, tiek neapmokestinamųjų), tačiau nė vienoje iš VMI pateiktų deklaracijų (kai kuriais laikotarpiais deklaracijos neteiktos) nedeklaravo iš šios veiklos gautų pajamų, todėl VMI pagrįstai pareiškėjo mokesčių bazę nustatė pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, remdamasi iš trečiųjų asmenų gauta informacija.

Pažymėjo, kad pareiškėjui GPM apskaičiuotas už 2007 m., konstatavus, jog pareiškėjas šiuo mokestiniu laikotarpiu faktiškai gavo 6149,20 Lt apmokestinamųjų pajamų (palūkanų) už suteiktas paskolas fiziniams asmenims, kurios buvo pradėtos grąžinti anksčiau kaip po 366 dienų. Mokestinio ginčo byloje yra pateikti fizinių asmenų apklaustų liudytojais apklausos protokolai, kuriuose fiziniai asmenys patvirtino, kad su pareiškėju buvo sudarę paskolos sutartis, kuriose buvo numatytas atitinkamo dydžio palūkanų mokėjimas, fiziniai asmenys taip pat patvirtino ir palūkanų mokėjimo aplinkybes, taip pat nustatyta, kad tam tikrais atvejais buvo sudaryta ir notariškai patvirtinta paskolos sutartis, kurioje numatytas 3 procentų mėnesinių palūkanų mokėjimas, prie sutarties pridėtas paskolos dengimo grafikas (2006-10-31 paskolos sutartis tarp pareiškėjo ir M. M.), paskola buvo pervesta į paskolos gavėjo sąskaitą, paskola buvo grąžinama ir mokamos palūkanos pagal prie sutarties pridėtą grafiką paskolos grąžinimas užtikrintas įkeitimu. Tokiu būdu, aplinkybes, kad pareiškėjui fiziniai asmenys mokėjo palūkanas nuo paskolos pagrindu suteiktų piniginių lėšų patvirtina mokestinio ginčo medžiaga. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas (kaip yra nurodęs skunde atsakovui, panašias aplinkybes dėsto ir skunde teismui) nesutaria su ikiteisminį tyrimą atliekančia pareigūne, neturi įtakos patikrinimo akte nustatytų aplinkybių vertinimui, kurios yra paremtos tiek liudytojų, įspėtų dėl atsakomybės dėl neteisingų parodymų davimo, parodymais, tiek rašytiniais įrodymais: paskolos sutartimis, bankiniais mokėjimo pavedimais ir kt.

Teismo posėdyje pareiškėjas iš esmės palaikė skunde išdėstytas aplinkybes (III tomas, b. l. 165-168).

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pateikė papildomus paaiškinimus (III tomas, b. l. 181-185). Atstovė nurodė, kad patikrinimo metu pagal mokesčių administratoriui pateiktus duomenis buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2004 m. gavo 830 Lt, 2005 m. – 1256 Lt, 2006 m. – 4437,40 Lt, 2007 m. – 6149,20 Lt, 2008 m. – 3232 Lt apmokestinamųjų pajamų – palūkanų, kurių nė vienu mokestiniu laikotarpiu nedeklaravo. Pagal GPMĮ 16 str. 1 d. 5 p., apskaičiuojant fizinio asmens pajamas, iš pajamų šio įstatymo nustatyta tvarka atimamas neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio vieno mėnesio apmokestinamąsias pajamas, arba metinis neapmokestinamasis pajamų dydis ir metinis papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, arba jo dalis (GPMĮ 29 str. nustatytais atvejais) šio įstatymo 20 str. nustatyta tvarka. Pagal GPMĮ 20 str. 2 d. 2 p. pareiškėjui už 2004 – 2006 metų laikotarpį taikytas individualus neapmokestinamasis pajamų dydis II grupės invalidams – 380 Lt per mėnesį, t.y. 4560 Lt ((380 x 12) metinis neapmokestinamasis pajamų dydis, už 2008 m. – 420 Lt per mėnesį, t.y. 5040 Lt (420 x 12) metinis neapmokestinamųjų pajamų dydis (MNPD). Tokiu būdu buvo nustatyta, kad pareiškėjui už 2004, 2005, 2006, 2008 metus faktiškai gautoms apmokestinamosioms pajamoms (palūkanoms) pritaikius MNPD, mokėtino GPM prievolės nėra.

Dėl šių priežasčių papildomai mokėtinas GPM pareiškėjui apskaičiuotas tik 2007 metus, nustačius, kad pareiškėjas šiuo mokestiniu laikotarpiu gavo 6149,20 Lt palūkanų. Atsakovo manymu, tai, kad pareiškėjas gavo šias apmokestinamąsias pajamas patvirtina mokestinio ginčo byloje surinkti įrodymai.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo mokesčių bazė buvo apskaičiuota taikant specialų mokesčių apskaičiavimo metodą, numatytą MAĮ 70 str., t.y. mokesčius apskaičiavo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, remdamasis Taisyklių nuostatomis, kadangi pareiškėjas nei vienu iš mokestinių laikotarpių gautų apmokestinamų pajamų (palūkanų) nedeklaravo. Apskaičiuojant mokesčius šiuo metodu mokesčių administratorius turi teisę remtis ir panaudoti įvairius informacijos šaltinius, nurodytus Taisyklių 29 p. Šiuo atveju Inspekcija rėmėsi iš FNTT gauta informacija, t.y. atliktų ikiteisminio tyrimo metu veiksmų metu išimtais dokumentais, pvz. tarp pareiškėjo ir konkrečių fizinių asmenų sudarytomis paskolų sutartimis, asmenų, kuriems pareiškėjas buvo suteikęs paskolas ir kurie pagal paskolos sutartis pareiškėjui mokėjo palūkanas, liudytojų apklausos protokolais, taip pat duomenimis apie judėjimus pareiškėjo banko sąskaitose.

Pažymėjo, kad mokesčių administratorius pagrįstai rėmėsi tokiu būdu surinkta informacija, nes pareiškėjo mokesčių bazės nebuvo galimybės nustatyti mokesčių įstatymu nustatytu būdu, nes pareiškėjas netinkamai vykdė savo pareigas, susijusias su mokestinių prievolių vykdymu, t.y. nedeklaravo apmokestinamųjų pajamų, nuo jų neskaičiavo ir nemokėjo GPM.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką bei vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (III tomas, b. l. 152).

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Telšių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko pareiškėjo A. Č. GPM apskaičiavimo ir sumokėjimo patikrinimą laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2008-12-31 ir 2009-09-30 surašė patikrinimo aktą Nr. (3.10)-PA-6.3-12 (I tomas, b. l. 48-53). Patikrinimo metu Telšių AVMI, remdamasi GPMĮ 6 str. 2 d. 1 p., 2007 m. gautas 6149 Lt pajamas (palūkanas) už suteiktas paskolas fiziniams asmenims ir 9000 Lt pajamas už parduotą 2005 m. butą, viso 15149 Lt, įvertinusi buto įsigijimo 4569 Lt išlaidas, pritaikiusi 5040 Lt metinį NPD, apmokestino 15 proc. GPM tarifu, ir apskaičiavo nedeklaruoto 831 Lt GPM, o vadovaudamasi GPMĮ 36 str. ir MAĮ 96 str. 1 d. 2 p., apskaičiavo 186 Lt GPM delspinigių (I tomas, b. l. 48-53).

Mokestinis patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo (toliau – ir FNTT) Telšių apskrities skyriaus 2009-02-27 specialisto išvada Nr. 5-9/7 „Dėl A. Č. ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ (toliau – ir specialisto išvada) (I tomas, b. l. 165-172) bei VMI turimais duomenimis.

Iš kratos metu išimtų paskolos sutarčių ir liudytojų apklausos protokolų (I tomas, b. l. 70-72, 73, 74, 75-76, 77, 78, 79, 80, 81, 82-83, 84, 85, 86, 87, 88-89, 90-91, 92, 93-95, 96, 97, 98-100, 101, 102, 103,104; 105-106, 107, 108, 109-110, 111, 112, 113-114, 115, 120-121, 122; 123-124, 125, 126, 127, 131-132, 133-135, 136-137, 138, 140-141, 142, 179, 180, 181, 182, 183, 193, 194, 195, 196, 197, 198, 199; II tomas, b. l. 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21-22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29-31, 32, 33-34, 35, 36-37, 38-41, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52-53, 54, 55-56, 57, 58-59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69-70, 71, 72, 73, 74, 75, 76, 77, 78 79-80, 81, 82, 83, 84, 85-86, 87, 88-89, 90, 91, 92-94, 95, 96, 97, 98, 99, 100, 101, 102, 103, 104, 105, 106, 107, 108, 109, 110, 111, 112-114, 116, 117, 118, 119, 120, 121, 122-123, 124, 125-126, 132, 133, 134, 135-137, 138-139, 140, 141, 142, 143-144, 145, 146-148, 149, 150, 151, 152, 153, 154, 155, 156, 157, 158, 161, 162, 163, 171, 174, 175, 184-185, 186, 188, 189-190, 191-192, 193-194, 195-196, 197-198, 199-200; III tomas, b. l. 1-2, 3-4, 5-6, 7-8, 9-10, 11-12, 13-14, 15-16, 17-18, 19-20, 21-22, 23, 24-25, 26-27, 28-29, 30-31, 32-33, 34-35, 36-37, 38-39, 40-41, 42-43, 44-45, 46-47, 48-49, 50-51, 52-53, 54-55, 56-57, 58-59, 125-126, 127, 128, 129-131, 133, 134, 135, 136, 137-138, 139, 141-142, 143, 144, 145, 147-148, 149, 150) nustatyta, kad A. Č. laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2008-12-31, skolindamas fiziniams asmenims pinigus už palūkanas, gavo 61879,09 Lt pajamų (palūkanų) už suteiktas paskolas (I tomas, b. l. 55).

Teismui taip pat buvo pateikti AB bankas Snoras A. Č. sąskaitų išrašai laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2004-12-31 (I tomas, b. l. 144-147, 148, 149-152), AB bankas Snoras A. Č. sąskaitų išrašai laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2008-05-01 (III tomas, b. l. 61-67, 68). AB bankas Snoras kortele atliktų operacijų sąrašas nuo 2005-01-01 iki 2008-05-01 (III tomas, b. l. 69-124). 2005-05-25 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Enima“ (I tomas, b. l. 155, 156, 157, 158) dėl A. Č. gautų 1500 Lt, pardavus automobilį Audi 90.

Pagal GPMĮ 17 str. 1 d. 19 p. neapmokestinamosios pajamos yra palūkanos, gautos už suteiktas paskolas, jeigu paskolos bus pradėtos grąžinti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo paskolos suteikimo dienos. Priešingu atveju, vadovaujantis GPMĮ 5 str. 1 d., palūkanos, kaip gyventojo pajamos, yra laikomos pajamų mokesčio objektu. Pagal GPMĮ 8 str. 1 d. pajamos yra pripažįstamos jų gavimo momentu ir apmokestinamos 15 procentų tarifu (GPMĮ 6 str. 1 d.). Minėtosios pajamos, remiantis GPMĮ 22 str. 3 d., priskiriamos B klasės pajamoms, kurias deklaruoti ir GPM nuo kurių apskaičiuoti privalo palūkanas gavęs fizinis asmuo GPMĮ 27 str. nustatyta tvarka.

Patikrinimo metu pagal mokesčių administratoriui pateiktus duomenis buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2004 m. gavo 830 Lt, 2005 m. – 1256 Lt, 2006 m. – 4437,40 Lt, 2007 m. – 6149,20 Lt, 2008 m. – 3232 Lt apmokestinamųjų pajamų – palūkanų, kurių nė vienu mokestiniu laikotarpiu nedeklaravo. Pagal GPMĮ 20 str. 2 d. 2 p., pareiškėjui už 2004 – 2006 metų laikotarpį buvo taikytas individualus neapmokestinamasis pajamų dydis II grupės invalidams – 380 Lt per mėnesį, t.y. 4560 Lt (380 x 12) metinis neapmokestinamasis pajamų dydis, už 2008 metus – 420 Lt per mėnesį, t.y. 5040 Lt (420 x 12) metinis neapmokestinamųjų pajamų dydis (MNPD). Tokiu būdu Pareiškėjui už 2004, 2005, 2006, 2008 metus faktiškai gautoms apmokestinamosioms pajamoms (palūkanoms) pritaikius MNPD, mokėtino GPM prievolės nebuvo.

Dėl šių priežasčių papildomai mokėtinas GPM Pareiškėjui apskaičiuotas tik už 2007 metus, nustačius, kad pareiškėjas šiuo mokestiniu laikotarpiu gavo 6149,20 Lt palūkanų.

Nustatyta, kad atsakovas pareiškėjo mokesčių bazę apskaičiavo taikant specialų mokesčių apskaičiavimo metodą, numatytą MAĮ 70 str., t.y. mokesčius apskaičiavo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, remdamasis Taisyklių nuostatomis, kadangi pareiškėjas nei vienu iš mokestinių laikotarpių gautų apmokestinamų pajamų (palūkanų) nedeklaravo (II tomas, b.l.178-182).

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 70 str. 1 d. suteikia mokesčių administratoriui teisę, esant tam tikroms sąlygoms (atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka), priklausančią mokėti mokesčio sumą apskaičiuoti pagal mokesčio administratoriaus įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 70 str. 2 d., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininkas 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtino Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisykles. Taisyklių 4 p. nustatyta, kad įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas. Taisyklių 29 p. nustatyta, kad mokesčių administratoriaus pareigūnas turi teisę naudotis informacija, gauta iš: 1) mokesčių mokėtojo (mokesčio deklaracijų, rašytinių paaiškinimų, kitų šaltinių); 2) kitų mokesčių mokėtojų (mokesčio deklaracijų, rašytinių paaiškinimų, kitų šaltinių); 3) kitų asmenų; 4) Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių mokesčių administratorių, kitų institucijų; 5) registrų (kadastrų); 6) stebėjimo būdu; 7) statistikos leidinių; 8) žinynų, katalogų; 9) spaudos, informacinių biuletenių, kitų visuomenės informavimo priemonių; 10) interneto svetainių; 11) kitų šaltinių, kurių pagrindu galima nustatyti mokesčių mokėtojo atitinkamus veiklos rodiklius, gauti kitą įvertinimui atlikti reikalingą informaciją.

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad pareiškėjui nei vienu iš mokestinių laikotarpių gautų apmokestinamųjų pajamų (palūkanų) nedeklaravus, mokesčių administratorius turėjo teisę remtis ir panaudoti įvairius informacijos šaltinius, nurodytus Taisyklių 29 p.

Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius rėmėsi iš FNTT gauta informacija, t.y. atliktų ikiteisminio tyrimo metu veiksmų metu išimtais dokumentais, pvz. tarp pareiškėjo ir konkrečių fizinių asmenų sudarytomis paskolų sutartimis, asmenų, kuriems pareiškėjas buvo suteikęs paskolas ir kurie pagal paskolos sutartis pareiškėjui mokėjo palūkanas, apklausos protokolais (apklaustų liudytojais), taip duomenimis apie judėjimus pareiškėjo banko sąskaitose.

Telšių AVMI atliekamo patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2007 m. gavo palūkanų:

1) 640 Lt – iš Ž. B.; Paskolos sutartis sudaryta 2006-04-25 (I tomas, b. l. 73). Iš sutarties ir jos kitoje pusėje padarytų įrašų matyti, kad šios sutarties pagrindu pareiškėjas suteikė 1900 Lt paskolą (nors nurodyta suma 4000 Lt, bet kitoje sutarties pusėje fiksuotas 2100 Lt tos pačios dienos grąžinimas) su 8 procentų mėnesinėmis palūkanomis. Iš minėto asmens liudytojo apklausos protokolo (I tomas, b. l. 70-73) matyti, kad 2006 m. liepos mėnesį pareiškėjui buvo grąžinta dar 500 Lt (likutis 1400 Lt), o 2006 m. pasiskolinta dar 1000 Lt (tai liudija ir įrašai kitoje sutarties pusėje). Remiantis liudytojo apklausos protokolu nustatyta, kad minėtas asmuo pareiškėjui palūkanas mokėjo nuo visos sutartyse nurodytos 4000 Lt sumos ir už 2007 m. kovo ir balandžio mėnesius buvo sumokėta po 320 Lt.

2) 200 Lt – iš M. M. ir S. A.; Paskolos sutartis sudaryta 2007-01-16 (I tomas, b. l. 77-78). Šios sutarties pagrindu buvo paskolinta 500 Lt suma su 10 procentų mėnesinėmis palūkanomis. Iš M. M. liudytojo apklausos protokolo (I tomas, b. l. 75-76 psl.) nustatyta, kad paskola buvo grąžinta 2007 m. gegužės mėnesį tuo pačiu sumokant ir 200 Lt palūkanų.

3) 800 Lt – iš R. V.; Paskolos sutartis sudaryta 2007-10-22, paskolinta 5000 Lt su 8 procentais mėnesinių palūkanų (I tomas, b. l.79-80). Pagal minėto asmens liudytojo apklausos protokolo duomenis (I tomas, b. l. 82-83) nustatyta, kad minėta paskola sugrąžinta iki 2007-12-22, skolos grąžinimo dieną buvo sumokėta 400 Lt palūkanų, o 2007 m. lapkričio mėnesį buvo sumokėta dar 400 Lt palūkanų.

4) 700 Lt – iš A. S.; Paskolos sutartis sudaryta 2007-11-22 (I tomas, b. l. 84), sutartyje nurodyta, kad suteikta 5000 Lt paskola su 7 procentais mėnesinių palūkanų. Iš A. S. sutuoktinės D. S. duotų parodymų, apklausiant ją liudytoja (I tomas, b. l. 88-89) nustatyta, kad pagal A. S. ir A. Č. sudarytą paskolos sutartį A. Č. buvo sumokėta apie 700 Lt palūkanų už lapkričio ir gruodžio mėnesius iki 2007-12-19, kai buvo grąžinta visa paskola.

5) 100 Lt – iš L. K.; Paskolos sutartis sudaryta 2007-10-03 (I tomas, b. l. 92). Šios sutarties pagrindu suteikta 2000 Lt paskola su 5 procentų mėnesinėmis palūkanomis. Iš liudytojos L. K. duotų parodymų (I tomas, b. l. 90-91) matyti, kad pagal aukščiau nurodytą paskolos sutartį 2007 m. buvo sumokėta 100 Lt palūkanų.

6) 260 Lt – iš D. G.; Paskolos sutartis sudaryta 2007-09-25 (I tomas, b. l. 108), o jos pagrindu suteikta 4000 Lt paskola su 6,5 procentų mėnesinėmis palūkanomis. Liudytoja apklaustos D. G. parodymais (I tomas, b. l. 106-107) nustatyta, kad paskola grąžinta po mėnesio, sumokant vieno mėnesio dydžio palūkanas, t.y. 260 Lt.

7) 75 Lt – iš A. V.; Paskolos sutartis sudaryta 2007-10-01 (I tomas, b. l. 127), o jos pagrindu buvo pasiskolinta 1500 Lt su 5 procentų mėnesinėmis palūkanomis. Iš A. V. parodymų, duotų apklausiant jį liudytoju (I tomas, b. l. 123-124), nustatyta, kad minėta paskola grąžinta iki 2007-11-10, sumokant ir 75 Lt palūkanų.

8) 3134,20 Lt – iš M. P. – M.; Paskolos sutartis sudaryta 2006-10-31, o jos pagrindu suteikta 20000 Lt paskola su 3 procentais mėnesinių palūkanų (I tomas, b. l. 111). Taip pat pateiktas paskolos grąžinimo grafikas, bei įkeitimo lakštas patvirtinantis prievolės įvykdymo užtikrinimą (I tomas, b. l. 112, 117-119). Į bylą taip pat pateiktas M. P. – M., apklaustos liudytoja, protokolas (I tomas, b. l. 109-110), kurioje ji išsamiai nurodo paskolos sudarymo aplinkybes. Mokėtos palūkanos apskaičiuotos pagal M. P. –M. atliktus mokėjimus į pareiškėjo sąskaitą AB banke „Snoras“: 2007-01-26 sumokėta 480 Lt palūkanų (II tomas, b. l. 95), 2007-02-15 – 499,20 Lt (II tomas, b. l. 96), 2007-03-23 – 465,60 Lt (II tomas, b. l. 98), 2007-04-27 – 432 Lt (II tomas, b. l. 101), 2007-05-25 – 398,40 Lt (II tomas, b. l. 102), 2007-07-09 – 364,80 Lt (II tomas, b. l. 106), 2007-07-30 – 331,20 Lt (II tomas, b. l. 107), 2007-10-05 – 210 Lt (II tomas, b. l. 112).

9) 240 Lt – iš S. Č. (I tomas, b. l. 93-95, 96-97).

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2003 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-07-178-03), įrodinėjimo priemonių leistinumo suvaržymų įstatymai nenustato, todėl paminėtiems faktams patvirtinti galima remtis ir baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, jeigu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis tokie įrodymai mokesčių administratoriui gali būti teikiami.

Pareiškėjo teiginius, kad skolininkų parodymų patikimumą ir pagrįstumą gali patvirtinti tik teismas, nes nurodyti skolininkai yra suinteresuoti asmenys, siekiantys išvengti skolos grąžinimo, todėl VMI, atlikdama patikrinimą, turėjo vadovautis tik patikimais rašytiniais įrodymais, o ne prielaidomis bei suinteresuotų asmenų – skolininkų parodymais, vertina kritiškai.

Pažymėtina, kad mokesčių administratorius, apskaičiuodamas GPM nepriemoką, rėmėsi tik patikimais ir nuosekliais liudytojų parodymais, be to, kai kurie iš nurodytų liudytojų ir neneigia aplinkybių, kad prievolės A. Č. dar nėra įvykdę ir ginčo dėl to nėra. Be to, mokesčių administratorius taip pat rėmėsi atliktais mokėjimo pavedimais, paskolos gražinimo grafiku, įkeitimo lakštu. Duomenų, kad aukščiau nurodyti liudytojai turėtų tikslą apkalbėti pareiškėją taip pat nepateikta, o ir ne visus juos galima būtų laikyti skolininkais, nes prievolės A. Č. įvykdytos, todėl jokie tarpusavio santykiai su A. Č. jų nesieja. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjant mokestinį ginčą teisme pareiškėjas teismui jokių papildomų įrodymų, objektyviai paneigiančių mokesčių administratoriaus išvadas, nepateikė.

Be to, kaip jau buvo minėta, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 70 str. 1 d. suteikia teisę mokesčių administratoriui apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal savo įvertinimą, kai nėra galimybės mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio nustatyta įprastine, tai yra atitinkamuose mokesčių įstatymuose apibrėžta tvarka. Tokia mokesčių administratoriaus teisė bei galimybė ja pasinaudoti įstatyme reglamentuotais atvejais vienareikšmiškai pripažįstama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004-01-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A7-60/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 44 – 55). Todėl darytina išvada, jog mokesčių administratorius surinko pakankamai įrodymų, kad pareiškėjas su įvairiais fiziniais asmenimis sudarytų paskolos sutarčių pagrindu gavo apmokestinamųjų pajamų – palūkanų.

Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, jog mokesčių apskaičiavimas pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą nėra siejamas su Civiliniame kodekse įtvirtintu sandorių negaliojimo taisyklių taikymu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-60/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 44 – 55). Ši nuostata plėtojama ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtuose procesiniuose sprendimuose, pavyzdžiui, 2007 m. kovo 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-301/2007 yra konstatuota, jog nei mokesčių administratorius, nei bylą nagrinėjantys administraciniai teismai nesprendžia dėl sandorių galiojimo ir iš to kylančių civilinių teisinių pasekmių (pvz. sandorių vykdymo), o vertina susiklosčiusius civilinius teisinius santykius mokestiniais teisiniais aspektais. Todėl, nagrinėjamu atveju nustatant pareiškėjui tenkančias mokestines prievoles ir apmokestinamųjų pajamų gavimo faktą, nebuvo pagrindo vertinti su įvairiais fiziniais asmenimis laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2008-12-31 sudarytų paskolų sutarčių galiojimo klausimus pagal privatinės (civilinės) teisės nuostatas. Šiuo atveju mokestine teisine prasme svarbi yra byloje surinktais įrodymais pagrįsta išvada, jog nurodytų paskolų sutarčių pagrindu pareiškėjas gavo pinigines lėšas, kurios yra apmokestinamos GPMĮ nustatyta tvarka, todėl aukščiau nurodytose sutartyse užfiksuoti palūkanų dydžiai bei liudytojų parodymais ir kitais duomenimis konstatuotas konkrečių palūkanų mokėjimas gali būti pripažinti tinkamu pagrindu apskaičiuojant pareiškėjo mokestines prievoles (į biudžetą mokėtinas mokesčių sumas).

Pažymėtina, kad pareiškėjo teiginius, kad pajamos už buto pardavimą buvo gautos dalimis laikotarpiu nuo 2005-11-14 iki 2007-02-27 teismas atmeta kaip nepagrįstus.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2005-10-14 pagal pirkimo – pardavimo sutartį pardavė butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose R. Š. už 13 000 Lt, iš kurių 4000 Lt pareiškėjas gavo sudarant sutartį, o likusius 9000 Lt R. Š. įsipareigojo sumokėti iki 2005-11-14 (I tomas, b. l. 57).

2007-02-27 A. Č. notarų biurui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad R. Š. sumokėjo visus pinigus pagal pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtintą notaro 2005-10-14 Mažeikių rajono pirmajame notarų biure (I tomas, b. l. 69).

2009-09-23 paaiškinime (I tomas, b. l. 65-66) R. Š. nurodė, kad dėl šeimyninių aplinkybių likusią 9000 Lt sumą įstengė sumokėti 2007-02-27. Įregistravo butą pagal pirkimo – pardavimo sutartį Kadastro skyriuje, tik registro pažymoje buvo nurodyta, kad ji yra pilnai neatsiskaičiusi su minėtu pardavėju. Galutinai atsiskaičius, Registrų centras išdavė pažymą, kad nuosavybės teisės visiškai pereina R. Š. Už laiku nesumokėtus pinigus A. Č. palūkanų nemokėjo

2010-03-30 paaiškinime (I tomas, b. l. 42) R. Š. paaiškino, kad 2005 m. spalio 14 d. iš A. Č. įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, už 13 000 Lt. 4000 Lt buvo sumokėta pasirašant pirkimo – pardavimo sutartį. Sutartis buvo įforminta notarine tvarka. Toje sutartyje buvo numatyta, kad likusios 9000 Lt nesumokėtos sumos sumokėjimo terminas 2007 m. vasario mėnuo (datos tiksliai nepamena). Kadangi nebuvo pardavusi savo turimo buto ir neturėjo pinigų, todėl buvo suderinta su A. Č., kad pinigus sumokės vėliau. 2007 m. likusius 9000 Lt sumokėjo grynais A. Č.. 2006 m. A. Č. pinigų nemokėjo. Kadangi dalimis mokėjimų nebuvo, ji jokių dokumentų ir neturi.

A. Č. minėtą dviejų kambarių butą įgijo pagal 2005-04-18 turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. 156-1378 už 6600 Lt (T. I, b. l.58).

Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2007-11-22 pateikė Metinę pajamų mokesčio deklaraciją FR0462 už 2005 m. (II tomas, b. l. 178-182), kurioje deklaravo 4000 Lt pajamų iš buto pardavimo ir 2289,85 Lt šio turto įsigijimo išlaidų bei 545,31 Lt pajamų, kurios apmokestintos 33% tarifu.

Taip pat nustatyta, kad už 2006 m. metinė pajamų deklaracija pareiškėjo nebuvo pateikta ir jokios pajamos nedeklaruotos (I tomas, b. l. 13-15).

Įvertindamas aukščiau išdėstytas nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, kad pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta likusi 9000 Lt nesumokėta suma už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, pareiškėjui buvo sumokėta 2007-02-27 ir ši data laikoma minėtos pinigų sumos gavimo momentu.

Patikrinimo akte apskaičiuota, kad 9000 Lt gautų pajamų tenka 4569 Lt buto įsigijimo išlaidų ir 2007 m. A. Č. gautos 4431 Lt apmokestinamosios pajamos apmokestintos 15 proc. tarifu.

Teismo vertinimu, vadovaujantis GPMĮ 6 str. 2 d. 1 ir 9 p. nuostatomis, A. Č. 2007 m. gautos 6149 Lt palūkanos už suteiktas paskolas fiziniams asmenims, kurie paskolas grąžino anksčiau nei po 366 dienų nuo paskolos suteikimo dienos, ir 4431 Lt apmokestinamųjų pajamų už parduotą butą, atėmus taikytiną 5040 Lt metinį NPD, pagrįstai apmokestinti 15 proc. tarifu ir papildomai apskaičiuota 831 Lt GPM, o pagal GPMĮ 36 str. 2 d. ir MAĮ 96 str. 1 d. 2 p. nuo patikrinimo metu papildomai apskaičiuotos 831 Lt GPM sumos pagrįstai apskaičiuota 186 Lt GPM delspinigių.

Pažymėtina, kad MAĮ 139 str. 1 d. nustatyta, jog mokesčio administratorius nustačius, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio ir dėl to mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip. Skiriamos baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, nuo to ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis.

Įvertinusi visas reikšmingas aplinkybes, Telšių AVMI 2009-12-16 sprendimu Nr. A6-17 patvirtino patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą 831 Lt GPM ir 186 Lt šio mokesčio delspinigių bei paskyrė 30 procentų – 249 Lt GPM baudą (I tomas, b. l. 46-47). Atsakovas 2010-03-31 sprendimu Nr. 68-75 (patikslintu 2010-04-18 sprendimu Nr. 68-88) patvirtino Telšių AVMI sprendimą ir nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą 831 Lt GPM, 186 Lt šio mokesčio delspinigių ir 83 Lt GPM baudą, t.y, sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo paskirtą 30 proc. baudą sumažino iki 10 procentų (I tomas, b. l. 28, 30-32).

Teismo vertinimu, pareiškėjas bylos aplinkybes traktuoja savo naudai ir siekia iškelti tik tuos bylos aspektus, kurie būtų jam naudingi. Teismas mano, kad mokesčių administratorius įvertino visas bylos aplinkybes, išsamiai išanalizavo mokestinio patikrinimo metu surinktus įrodymus, visapusiškai įvertino mokesčių mokėtojo argumentus, todėl iš atlikto išsamaus vertinimo visumos darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti, todėl skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-12-16 sprendimas Nr. A6-17 ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010-03-31 sprendimas Nr. 68-75 (patikslintas 2010-04-18 sprendimas Nr. 68-88 dėl korektūros klaidų ištaisymo) yra teisėti ir pagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo A. Č. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.