Kauno apylinkės teismo nuosprendis

1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.2.14.1.1.; 2.1.10.1; 2.1.16.1.7.; 2.1.16.1.8.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 20 d.

R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, oficialiai nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs – BK 97 str. 4 d.),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto pagrobimu), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gegužės 2 d. apie 14.49 val., R. M., prekybos centro „MAXIMA LT“, esančio J. B. g. 93, Kėdainių m., vyrų tualete, slapta pagrobė svetimą – R. P. priklausantį bendros 2461,00 eurų vertės turtą: 30 eurų vertės vyrišką odinę piniginę, kurioje buvo 2200 eurų, 30 eurų vertės mobilaus ryšio telefono dėklą GALAXY S5 su 200 eurų vertės mobilaus ryšio telefonu SAMSUNG S5 ir 1 euro vertės TELEDEMA Sim kortele.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino visiškai ir patvirtino, kad 2016 m. gegužės 2 d. apie 14.49 val., būdamas prekybos centro „MAXIMA“, esančio J. B. g., Kėdainių m., vyrų tualete, matęs prieš tai iš tualeto išeinantį vyriškį - nukentėjusįjį, tualete ant popieriaus laikiklio pamatęs padėtą piniginę ir dėklą su telefonu, pasisavino piniginę, kurioje galimai buvo 2200 eurų, mobilaus ryšio telefono dėklą galimai pavadinimu GALAXY su mobilaus ryšio telefonu SAMSUNG ir Sim kortele. Pasiėmęs daiktus įsidėjo juos į savo megztinio kišenę ir pasišalino iš parduotuvės. Piniginę ėmė, nes tikėjosi, kad jos viduje ras pinigų, o telefonu naudotis norėjo pats, nes savo telefono neturėjo. Suprato, kad savinasi svetimą turtą. Piniginę su dokumentais išmetė prie garažų Josvainių g. Su sutiktu draugu L. K. nuvyko į Kauną, norėjo apsipirkti, draugui irgi davė pinigų, tačiau pradžioje nesakė, iš kur pinigus gavo. Kaune abu su draugu išleido apie 300 Eur. Vaikštant Laisvės alėjoje prie jų priėjo vyriškis, kurį Kėdainiuose matė išeinant iš tualeto, ir pareikalavo grąžinti pinigus bei telefoną. Tą jis ir padarė. Vyriškiui atidavė likusius neišleistus pinigus. Vyriškiui nurodė kur išmetė piniginę su dokumentais. Kiek žino, vyriškis rado piniginę su dokumentais bei likusiais pinigais. Nukentėjusiojo atsiprašė, žalą atlygino. Kaltinime nurodyto turto kiekio ir vertės neginčija. Gailisi. Užaugo vaiko globos namuose. Prašo arba nutraukti bylą susitaikius su nukentėjusiuoju, arba neskirti jam arešto nuobaudos, nes yra įsiskolinęs už būstą, o sėdėdamas negalės mokėti įsiskolinimo, jam svarbu nors kiek mokėti, nes jį žada iškraustyti iš socialinio būsto.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus nukentėjusiojo R. P. pareiškimą (b. l. 8-9).

Nukentėjęs R. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2016-05-02 buvo parduotuvės „Maxima“, J. B. g. 93, Kėdainių m., tualete, kur paliko piniginę su pinigais, dokumentais, telefoną „Samsung S5“. Piniginė buvo juodos spalvos, odinė – 30 Eur vertės, joje buvo 2200 Eur, telefono vertė - 200 Eur, telefono dėklas - 30 Eur vertės. Telefone buvo 1 Eur vertės Teledema Sim kortelė. Pagrobto turto bendra vertė 2461,00 eurai. Išeidamas iš tualeto matė nepažįstamą jaunuolį, kuris buvo sportiniu bliuzonu. Pasigedęs daiktų grįžo į tualetą, tačiau daiktų neberado, todėl kreipėsi į apsaugos darbuotoją, kuris jam parodė vaizdo medžiagą, kurioje buvo fiksuotas galimai jo daiktus pavogęs jaunuolis. Šio jaunuolio nuotrauką parodė ir savo draugams, kurie pasakė kas yra tas jaunuolis ir kaip jį galima rasti. Susiradęs minėtą jaunuolį jis susigrąžino savo pagrobtus daiktus, jaunuolis jam gražino 1200 Eur, nes 400 Eur jau buvo išleidęs. Pretenzijų neturi, ieškinio nereiškia (b. l. 9, 19).

Liudytojas L. K. parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas. 2016-05-02 apie 15.30 val., sutiko R. M., kuris pasiūlė važiuoti į Kauną. Kaune parduotuvėje M. jam atidavė 400 Eur, kuriuos iš jo buvo pasiskolinęs prieš kelis mėnesius. Matė, kad M. turi daugiau pinigų. Paklaustas nesakė, kad pinigai vogti. Jis parduotuvėje išleido apie 100 Eur. Apie 17.30 val., jiems einant Laisvės al., prie jų priėjo vyras, kuris M. pareikalavo grąžinti piniginę su pinigais ir mobiliojo ryšio telefoną. Matė, kaip M. tam vyrui padavė mobiliojo ryšio telefoną, kuris buvo dėkle, pinigus. Jis pats tam vyrui atidavė likusius 300 Eur. Suprato, kad M. yra padaręs vagystę. Girdėjo, kaip M. vyrui sakė, kad piniginę su dokumentais yra paslėpęs Kėdainiuose, Josvainių g., krūmuose prie garažų (b. l. 61-62).

Nukentėjusysis R. P. pranešė apie įvykį PK, ką patvirtina pranešimo pažyma (b. l. 44).

Įvykio vieta - Kėdainių m., prekybos centro „MAXIMA LT“, J. B. g. 93, vyrų tualetas (b. l. 8-15).

Nukentėjęs pateikė apžiūrai po vagystės susigrąžintus daiktus: odinę piniginę, dokumentus, mobilaus ryšio telefoną „SamsungS5“, odinį telefono dėklą su užrašu „GalaxyS5“, Sim Teledema kortelę, kurie buvo apžiūrėti, nufotografuoti ir grąžinti nukentėjusiajam (b. l. 26-40).

Prekybos centro „MAXIMA LT“, apsaugos darbuotojas pateikė tyrimui CD su vaizdo įrašu (b. l. 47-49), kuris buvo apžiūrėtas ir aprašytas apžiūros protokole, pridedant fotografuotą vaizdą ir aprašant, kad vaizdo įraše matyti, kaip vyras eina link tualetų pusės 14:46:15 val., po to 14:47:02 val. link tualeto eina kitas vyras, kuris 14:50:04 val. išeina iš prekybos centro (b. l. 50-55).

Kaltinamasis parodymų patikrinimo vietoje procesinio veiksmo metu parodė vietą Kėdainių m., Josvainių g., prie garažų kooperatyvo, kur po krūmu paslėpė pagrobtą turtą. Vietą, iš kur pagrobė turtą, atsisakė rodyti (b. 1. 87-90).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo parodymais, ištirtais anksčiau aprašytais nukentėjusiojo, liudytojo parodymais, rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2016 m. gegužės 2 d. apie 14.49 val., R. M., prekybos centro „MAXIMA LT“, esančio J. B. g. 93, Kėdainių m., vyrų tualete, slapta pagrobė svetimą – R. P. priklausantį bendros 2461,00 eurų vertės turtą: 30 eurų vertės vyrišką odinę piniginę, kurioje buvo 2200 eurų, 30 eurų vertės mobilaus ryšio telefono dėklą GALAXY S5 su 200 eurų vertės mobilaus ryšio telefonu SAMSUNG S5 ir 1 euro vertės TELEDEMA Sim kortele.

Teismų praktikoje tais atvejais, kai asmuo užvaldo, pasisavina pamestą (ar be priežiūros paliktą) turtą, užuot atidavęs jį, pvz. - suradimo vietą prižiūrintiems asmenims saugoti, kai nėra objektyvių aplinkybių, trukdančių imtis priemonių, kad rastas daiktas būtų sugrąžintas jo savininkui, tai paprastai vertinama kaip svetimo turto pagrobimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012, 2K-7-119/2013, 2K-291/2014).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinime nurodytas turtas buvo rastas viešojoje vietoje – parduotuvės tualete, kas aiškiai rodo, jog turtas žmogaus buvo pamestas neapdairiai jį paliekant, tai yra turtas nebuvo bešeimininkis ar pamestas ne žmonių lankymosi vietoje, ką kaltinamasis, būdamas suaugęs, turėjo suprasti ir suprato, ką įrodo ir jo parodymų turinys; atsižvelgiant į tai, kad parduotuvės administratoriams kaltinamasis turto neperdavė, nors turėjo visas galimybes tai padaryti, o ir pats neneigė, jog turto grąžinti jis ir neketino, ką įrodo aplinkybės, kad kaltinamasis ėmė leisti pinigus, naudotis telefonu, leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis, akivaizdžiai laikinai be priežiūros paliktą svetimą turtą, nesant objektyvių aplinkybių, trukdančių imtis priemonių, kad rastas turtas būtų sugrąžintas jo savininkui – neteisėtai turtą pasisavino (užvaldė), tai yra svetimą turtą pagrobė.

Pagrobimas - tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausiusiu turtu. Kaltinamojo kaltę patvirtina byloje teismo anksčiau jau aptartos aplinkybės, pagrįstos ištirtais įrodymais: nukentėjusiojo, liudytojo parodymais ir rašytiniais įrodymais. Kaltinime nurodyto turto vertės kaltinamasis neginčijo, be to, nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo pateiktu turto įvertinimu, tai yra, kad pagrobto turto vertė didesnė nei 5 MGL, todėl kaltinamojo veika teisingai įvertinta kaip nusikaltimas. Nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Jis turėjo suvokti ir suvokė, kad veikia prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos padarinius ir jų norėjo. Nusikalstama veika baigta, nes kaltinamasis turėjo realią galimybę naudotis ir disponuoti neteisėtai užvaldytu svetimu turtu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad R. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto pagrobimą).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybė lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl prašymo kaltinamajam taikyti BK 38 str. Kaltinamasis ir nukentėjusysis teismo prašė kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti remiantis BK 38 str. - nukentėjusiajam ir kaltinamajam susitaikius. Prokuroras prašė netaikyti BK 38 str.

Pagal BK 38 str. nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, jeigu yra jame (BK 38 str. 1-4 d.) nurodytos sąlygos, t. y. asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino padarytą žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnyje numatyta tik galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą bylos nutraukimu atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, o tai reiškia, kad, net formaliai ir esant BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali netenkinti prašymo nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad nukentėjusysis atleido, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje numatytos sąlygos, kaip minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso - atleisti kaltinamajam negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai ir turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį, įvertinant veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę, tikimybę pasitaisyti, kt.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei. Praeityje jau buvo vieną kartą teistas už nusikalstamą veiką nuosavybei, kurią padarė būdamas nepilnamečiu. Ir nors teistumas, vadovaujantis BK 97 str. 4 d., laikomas išnykusiu, tačiau (kaip matyti iš LITEKO duomenų) vien 2016 m. už smulkius svetimo turto pagrobimus kaltinamasis baustas 5 kartus (admin. byloje, kurioje nuobauda paskirta 2016-05-19 - sujungtos 7 bylos dėl kaltinamojo padarytų skirtingų vagysčių), net nusikaltimo padarymo dieną – 2016-06-02 Jonavos r. apyl. teismas kaltinamajam paskyrė nuobaudą už vagystę (Kėdainių r. apyl. teisme dar yra dvi administracinės bylos dėl vagysčių, Kauno r. apyl. teisme 2016-06-10 gauta baudžiamoji byla Nr. 1-1483-917/2016, kurioje kaltinamasis kaltinamas pagal BK 178 str. 2 d., kur kaltu prisipažįsta visiškai). Todėl, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, spręsdamas prašymą taikyti BK 38 str. nuostatas ir kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nors kaltinamasis ir neturi teistumo, teismas mano, kad kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys neleidžia daryti išvados, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl nesant visų sąlygų, numatytų BK 38 str. 1 d., kaltinamasis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Bausmės skyrimo nuostatos. Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Praeityje teistas 1 kartą už nusikalstamą veiką nuosavybei, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe ir smulkius svetimo turto pagrobimus, nedirba, neregistruotas darbo biržoje, jauno amžiaus, užaugęs vaikų globos namuose (b. l. 100-148, 167-169).

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes kaltinamajam šį kartą dar skirtina laisvės apribojimo bausmė (BK 48 str.), atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nepriklausomai nuo to, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - paskiriant didesnę bausmę, nei galimos skirti bausmės vidurkis, bausmę 1/3 mažinant, kaltinamajam skiriant įpareigojimus (BK 48 str. 2 d., 54 str. 2 d., 64¹ str.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis šioje byloje sulaikytas nebuvo, jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis PK (b. l. 61-95). Kardomosios priemonės nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Daiktinis įrodymas. vienas kompaktinis diskas, pridėtas prie bylos (I tomas), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje (LR BPK 307 str. 6 d. 2 p.).

Proceso išlaidos. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, neviršijančios nustatytą nepriteistiną minimalią 3,00 Eur sumą, iš kaltinamojo šioje byloje nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto pagrobimas), ir nuteisti 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant R. M.: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; 2) neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti pradedant ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir darbus atlikti ne vėliau kaip per 8 (aštuonis) mėnesius, per mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų;

remiantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę 1/3 sumažinti ir paskirti galutinę bausmę - 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimą, bausmės metu įpareigoti R. M.: 1) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam darbo biržoje; 2) neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dirbti pradedant ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir darbus atlikti ne vėliau kaip per 8 (aštuonis) mėnesius, per mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 10 (dešimt) valandų.

Išaiškinti, kad R. M. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis PK, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinį įrodymą – 1 (vieną) kompaktinį diską, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistojo (-ųjų) nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui Kėdainių rajono apylinkės teismui.