Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. gruodžio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-724-2021 (ROIK: 21150510465).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Tarp Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 2 straipsnyje įtvirtintų sąvokų nėra sąvokos – sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Įstatymo leidėjas vartoja vieną sąvoką – leidimas dirbti, o koks Užimtumo tarnybos priimamas dokumentas – leidimas dirbti ar sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, nustatoma poįstatyminiais teisės aktais. Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-298 patvirtintame „Dokumentų, suteikiančių teisę dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams, išdavimo, pratęsimo ir panaikinimo, prašymų išduoti tokius dokumentus netenkinimo tvarkos apraše“ (toliau – ir Aprašas) įtvirtinti dokumentai suteikiantys teisę dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams, be kita ko, ir sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties. Taigi, poįstatyminis teisės aktas nustato Užimtumo tarnybos priimamų dokumentų, suteikiančių teisę dirbti užsieniečiams įvairovę, kai tuo tarpu pagrindiniai teisės aktai UTPĮ ir Užimtumo įstatymas vartoja vieną, visus šiuos dokumentus apimančią sąvoką – leidimas dirbti. UTPĮ 57 straipsnis nustato atvejus, kuomet užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris pagal šio įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, privalo įsigyti leidimą dirbti; visais šiame straipsnyje išvardintais atvejais Užimtumo tarnyba priims skirtingus sprendimus (vienais atvejais išduos leidimą dirbti, kitais – sprendimą dėl atitikties), bet įstatymo leidėjas vartoja vieną sąvoką – leidimas dirbti. UTPĮ 58 straipsnyje nustatyti atvejai, kada užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Jeigu užsienietis atitinka minėto straipsnio sąlygas, tai jis yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti (kaip šią sąvoką vartoja įstatymų leidėjas). Tais atvejais, kai užsienietis kreipiasi dėl leidimo gyventi kitais nei šiame straipsnyje išvardinti atvejai, jam taip pat Užimtumo tarnyba išduos sprendimą dėl atitikties, o ne leidimą dirbti. UTPĮ 62 straipsnio 1¹ dalis nustato, kad šio įstatymo 11 straipsnio 2-5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio Įstatymo 58 straipsnio 7-13 ar 15 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas. Įstatymo leidėjas, kaip minėta, leidimo dirbti sąvoką vartoja plačiąja prasme, kaip apimančią visų rūšių dokumentus, kurie suteikia užsieniečiui teisę dirbti Lietuvos Respublikoje. Todėl tai, kad Ukrainos piliečiai K. D., S. M., B. O., tuo metu atitinkantys UTPĮ 11 straipsnio 2 dalies sąlygas, buvo įdarbinti UAB „Žemaitijos spauda“ neturėdami leidimų dirbti, o tik sprendimus, kad jų darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, negali būti laikoma UTPĮ 62 straipsnio 1¹ dalies pažeidimu. Minėta teisės aktų analizė suponuoja išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju buvo netinkamai interpretuotos UTPĮ bei Užimtumo įstatymo nuostatos ir tai lėmė nepagrįstą bei neteisingą procesinio sprendimo priėmimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėjamu atveju S. V. nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį 1100 Eur bauda už tai, kad jis būdamas UAB „Žemaitijos spauda“, juridinio asmens kodas 142108236, direktoriumi ir juridinio asmenį atstovaujančiu subjektu, neužtikrino, kad minėtoje įmonėje darbuotojai – Ukrainos piliečiai: S. M., B. O., K. D. kartoninių gaminių gamybos mašinų operatorių pareigose, būdami įdarbinti laikantis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Patikrinimo metu nustatyta, kad: 1) darbuotojas S. M. pradėjo dirbti 2021 m. rugsėjo 21 d., įdarbintas kartoninių gaminių gamybos mašinų operatoriumi, leidimą gyventi turi nuo 2021 m. spalio 25 d., nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki 2021 m. spalio 24 d. darbuotojas dirbo naudodamasis beviziu režimu neturėdamas leidimo dirbti; 2) B. O. pradėjo dirbti 2021 m. rugsėjo 21 d., įdarbinta kartoninių gaminių gamybos mašinų operatore, leidimą gyventi turi nuo 2021 m. spalio 18 d., nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki 2021 m. spalio 17 d. darbuotoja dirbo naudodamasi beviziu režimu neturėdama leidimo dirbti; 3) K. D. pradėjo dirbti 2021 m. rugsėjo 16 d., įdarbintas kartoninių gaminių gamybos mašinų operatoriumi, nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2021 m. spalio 17 d. darbuotojas dirbo naudodamasis beviziu režimu neturėdamas leidimo dirbti. Įdarbindamas ir leisdamas darbuotojams dirbti, kai jie faktiškai neturėjo teisės dirbti, kol nėra gauti leidimai laikinai gyventi arba naudojantis beviziu rėžimu nėra gauti leidimai dirbti, S. V. pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 11 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

S. V., nesutikdamas su jam inkriminuotu nusižengimu ir paskirta bauda, prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties. Nurodo, kad įstatymo leidėjas leidimo dirbti sąvoką vartoja plačiąja prasme, kaip apimančią visų rūšių dokumentus, kurie suteikia užsieniečiui teisę dirbti Lietuvos Respublikoje. Todėl tai, kad Ukrainos piliečiai K. D., S. M., B. O., tuo metu atitinkantys UTPĮ 11 straipsnio 2 dalies sąlygas, buvo įdarbinti UAB „Žemaitijos spauda“ neturėdami leidimų dirbti, o tik sprendimus, kad jų darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, negali būti laikoma UTPĮ 62 straipsnio 1¹ dalies pažeidimu.

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. UĮ 56 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal UTPĮ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje; 2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu.

Kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-2013, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-250-485/2019).

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis, būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai irgi sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (kasacinė nutartis byloje Nr. 2AT-39-648/2016).

Pareiškėjas neginčija, kad įmonėje UAB „Žemaitijos spauda“ Ukrainos piliečiai S. M., B. O. ir K. D. buvo įdarbinti kartoninių gaminių gamybos mašinų operatorių pareigose, tačiau nesutinka, kad juos įdarbinant buvo nesilaikyta norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Taigi esminis klausimas, į kurį reikia atsakyti sprendžiant dėl S. V. atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, yra tas, ar šiuo atveju įdarbinant Ukrainos piliečius buvo nesilaikyta norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1806 (toliau – Reglamentas) 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad II priedo sąraše nurodytų trečiųjų šalių piliečiams netaikomas 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas buvimui, kai jo trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Kadangi Ukraina patenka į Reglamento II priedo sąrašą, Ukrainos piliečiams yra taikomas bevizis režimas ir jie turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos, bet jų buvimas Lietuvos Respublikoje negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kaip tai numatyta UTPĮ (redakcija nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) 11 straipsnio 2 dalyje.

UTPĮ 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nacionalinė viza gali būti išduota užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje. Užsienietis, turintis nacionalinę vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje visą nacionalinės vizos galiojimo laikotarpį, kuris negali viršyti 12 mėnesių.

Nagrinėjamu atveju Ukrainos piliečiai S. M. ir B. O. turėjo nacionalines vizas galiojusias iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. (b. l. 44, 52). Migracijos departamento duomenimis S. M. nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki 2021 m. spalio 24 d. buvo teisėtai Lietuvos Respublikoje, jam galiojo bevizis režimas (b. l. 29). Migracijos departamento duomenimis B. O. nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2021 m. spalio 17 d. buvo teisėtai Lietuvos Respublikoje, jai galiojo bevizis režimas (b. l. 27). Byloje nėra duomenų, kad Ukrainos pilietis K. D. būtų turėjęs nacionalinę vizą, tačiau, Migracijos departamento duomenimis K. D. nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2021 m. spalio 17 d. buvo teisėtai Lietuvos Respublikoje, jam galiojo bevizis režimas (b. l. 27).

UTPĮ 62 straipsnio 1¹ dalyje numatyta, kad šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5 dalyse nurodytas užsienietis teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gali dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jam yra išduotas leidimas dirbti arba jis atitinka šio Įstatymo 58 straipsnio 7–13 ar 15 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas.

Šioje byloje nėra duomenų, kad Ukrainos piliečiai darbo UAB „Žemaitijos spauda“ laikotarpiu (atitinkamai: S. M. nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki 2021 m. spalio 24 d., B. O. nuo 2021 m. rugsėjo 21 d. iki 2021 m. spalio 17 d., K. D. nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. iki 2021 m. spalio 17 d.) atitiko UTPĮ 58 straipsnio 7–13 ar 15 punktuose nustatytas atleidimo nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti sąlygas, todėl nagrinėjamu atveju turi būti nustatyta, ar Ukrainos piliečiams prieš pradedant dirbti buvo išduotas leidimas dirbti. S. V. vertinimu, sprendimai dėl atitikties rinkos poreikiams, kuriuos šiuo atveju turėjo S. M., B. O. ir K. D., yra laikytini leidimais dirbti UTPĮ 62 straipsnio 1¹ dalyje vartojamos sąvokos plačiąja prasme.

UTPĮ 61¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams įvertinusi, ar užsieniečio, kuris ketina kreiptis arba kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktą arba 44¹ straipsnio 3 dalį, darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius.

Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. V3(19.3)-1272 nuspręsta, kad užsienietės B. O. darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, numatomas darbo sutarties laikotarpis nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2023 m. rugsėjo 19 d. (b. l. 48). Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. V3(19.3)-1273 nuspręsta, kad užsieniečio M. S. darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, numatomas darbo sutarties laikotarpis nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2023 m. rugsėjo 19 d. (b. l. 51). Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V3(19.3)-1216 nuspręsta, kad užsieniečio D. K. darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, numatomas darbo sutarties laikotarpis nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. iki 2023 m. rugsėjo 12 d. (b. l. 63).

Taigi sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams yra vienas iš dokumentų reikalingų užsieniečiui siekiant gauti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje ir jo priėmimas per se nesuteikia teisės dirbti Lietuvos Respublikoje, toks sprendimas neprilyginamas leidimui dirbti.

Atsižvelgiant į visa tai darytina išvada, kad S. V. įdarbindamas ir leisdamas dirbti užsieniečiams, kai jie neturėjo teisės dirbti, pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 1¹ dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. S. V. padaryti veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje sudėtį.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. gruodžio 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-724-2021 (ROIK: 21150510465) yra pagrįstas, priimtas teisėtai, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, tačiau paskirta už šį nusižengimą administracinė nuobauda nebuvo tinkamai individualizuota, todėl šiuo aspektu skundžiamas nutarimas pakeistinas, net ir nesant dėl to S. V. prašymo (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Pagal ANK 32 straipsnio 1, 2 dalis, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Nelegalus darbas yra vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymo pažeidimų, tačiau skiriant administracinę nuobaudą, kiekvienas nelegalaus darbo atvejis turi būti vertinamas individualiai. Nors padarytas administracinis nusižengimas paprastai lemia didelę materialinę naudą nusižengimą darančiam asmeniui, pažeidžia legaliai neįdarbinto asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Darbo sutartys tarp UAB UAB „Žemaitijos spauda“ ir S. M., B. O. ir Khotskyi buvo sudarytos, apie jų įdarbinimą buvo pranešta atsakingoms Institucijoms, mokamas darbo užmokestis, mokėti mokesčiai, taigi nagrinėjamo pažeidimo padarymo motyvai nėra savanaudiški ar piktavališki. Be to, kaip jau ir minėta, S. V. nuo pat pradžių teigė, kad buvo įsitikinęs, jog užsienio pilietis įmonėje įdarbintas pagal įstatymuose numatytą užsienio piliečių įdarbinimo tvarką, bevizio režimo pagrindu, taigi asmenų įdarbinimo fakto neneigė, nesutiko tik su jo veiksmų teisiniu vertinimu. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų apie tai, jog S. V. anksčiau būtų padaręs pažeidimų, susijusių su darbo tvarka, nors jo vadovaujamoje įmonėje vienu metu nuolat yra įdarbintų užsienio šalių piliečių. Aptartos aplinkybės S. V. charakterizuoja teigiamai ir leidžia manyti, kad padarytas nusižengimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, nei sąmoningas siekis padaryti žalą valstybei ar iškreipti darbo rinką ir konkurenciją. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus itin sudėtingą užsienio šalių piliečių įdarbinimo teisinį reglamentavimą, tame tarpe ir Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 nuostatas, kurių tinkamas neįvertinimas iš esmės ir lėmė nusižengimo padarymą, vien tik formalus ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos laikymasis prasilenktų su konstitucine teisingumo samprata, t. y. kad skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti – tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį ir padarinius ir S. V. asmenybę, teismas konstatuoja, jog šioje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skiriant S. V. švelnesnę nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimali nuobaudą – 300 Eurų baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. gruodžio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-724-2021 (ROIK: 21150510465), sumažinant juo S. V. paskirtą 1100 Eur baudą iki 300 Eur.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.