Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui K. S., jos atstovei advokatei E. G., institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui R. M., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal skundą padavusio asmens K. S. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą, Kauno apskrities VPK Kauno rajono Policijos komisariatui dėl Kauno apskrities VPK Kauno rajono Policijos komisariato 2015 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 65NT-40285942-15 nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kauno rajono Policijos komisariato 2015 m. spalio 12 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, buvo nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, pripažinus, jog D. V. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str., sudėties.

Teismo posėdžio metu K. S. paaiškino iš esmės analogiškas aplinkybes, kokios buvo išdėstytos jos skunde. K. S. papildomai paaiškino, kad ją D. V. kolioti pradėjo įėjusi į sodo sklypą ir kurį laiką ją koliojo lauke, o po to abi įėjo į namo vidų, kur D. V. nuėmė roletus ir toliau K. S. koliojo. Pamačiusi, kad kambaryje yra šuniuko išmatų, su koja šuniuką paspyrė. Po kurio laiko D. V. išeidama, vardu pašaukė K. S. šuniuką, kuris išbėgo iš paskos jos. Kadangi šuniukas nubėgo kartu su D. V., todėl K. S. ėjo pasiimti savo šuniuko. Prie D. V. valdos įvyko jų konfliktas, kurio metu D. V. koliojo K. S. bei jai pasilenkus paimti šuniuką, su kažkuo, kaip mano K. S., tai galėjo būti roletas, trenkė K. S. į dešinės pusės mentės sritį. Visa tai matė prie gretimo sklypo buvusios dvi moterys.

Liudytoja D. V. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio mėn. tarp jos ir K. S. kilo nesutarimai dėl D. V. namo nuomos, nes K. S. norėjo anksčiau nutraukti nuomos sutartį bei reikalavo grąžinti sumokėtus pinigus. Prieš kurį laiką ji ir K. S. buvo sutariusios, kad D. V. ateis į namą paimti sugadintų roletų. Apie 18.30 val. atėjus į sklypą, pamatė, kad K. S. ardėsi pavėsinę ir apkaltino D. V., kad ji sulaužė K. S. pavėsinę. Po to abi nuėjo į namo vidų, kur D. V. nusikabino roletus bei jos persimetė keliais žodžiais ir D. V. pasakė, kad jei K. S. mokėjimo dieną nesumokės nuompinigių, tai bus išprašyta lauk. D. V. K. S. nekoliojo. Matė, kad K. S. šuniukas lakstė lauke. Pamačiusi kambaryje šuns išmatas, D. V. dėl to papriekaištavo K. S.. Netrukus D. V. išėjo namo, o jai iš paskos pradėjo bėgti K. S. šuniukas. D. V. šuns neėmė, o jis pats parbėgo iki D. V. namų. Iš paskos atėjo ir K. S., kuri pasikvietė šuniuką, o jam pribėgus, abu nuėjo namo. K. S. nekoliojo ir jai nesudavė. Mano, kad policija buvo iškviesta, nes jos sukonfliktavo dėl nuomos sutarties ir K. S. reikalavo jai grąžinti sumokėtus pinigus.

Liudytojas V. J. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio mėn. tikslios dienos, neprisimena, nuvažiavus su dukra į sodą, rado sulaužytą pavėsinę. Netrukus į sklypą atėjo to sklypo savininkė ir dėl namo nuomos pradėjo įvairiais žeminančiais žodžiais kolioti jo dukrą K. S. bei keiktis necenzūriniais žodžiais. Po to jos abi nuėjo į namą. Kadangi namo durys buvo atidarytos, jis gerai girdėjo, kaip namo viduje namo savininkė toliau koliojo dukrą. V. J. gėda sakyti, kokiais žodžiais D. V. keikėsi bei įžeidinėjo dukrą, nes jie buvo labai negražūs. Po kurio laiko savininkė išėjo ir eidama šaukė dukters šuniuką vardu, kuris ir nubėgo jai iš paskos. Tada dukra taip pat išėjo. Supratęs, kad gali kas nors negerai įvykti, jis po kurio laiko sėdo į automobilį ir nuvažiavo link tos vietos, kur nuėjo dukra. Atvažiavęs pamatė apsiverkusią dukrą, kuri pasakė, kad ją sumušė. Kartu su dukra buvo dvi moterys. Vėliau V. J. matė ant dukters nugaros sumušimo žymę. Jie iškvietė policiją.

Liudytojas G. A. parodė, kad 2015 m. vasaros pabaigoje, tikslios datos neprisimena, pas jį į namus buvo atėjusi K. S. bei klausė ar jis girdėjo konfliktą. G. A. nors ir buvo namuose, tačiau jokio konflikto nematė ir negirdėjo. G. A. patvirtino, kad, jo nuomone, D. V. bei K. S. gerai sutarė.

Liudytojas R. Š. parodė, kad įvykio nelabai prisimena. Tik tiek prisimena, kad nuvažiavę į iškvietimo vietą, bendravo su abiem moterim. Prisimena, kad buvo nusiskundimų dėl kažkokios sulaužytos palapinės. Neprisimena ar pareiškėja skundėsi dėl sužalojimų bei ar rodė jai padarytus sužalojimus. Jei įvykio vietoje būtų buvę nustatyti liudytojai, tai jie būtų buvę nurodyti tarnybiniuose pranešimuose.

Analogiškus parodymus davė liudytojas D. S., kuris papildomai parodė, jog buvo gautas nuomininkės pranešimas dėl netinkamo savininkės elgesio, dėl sulaužytos lauko pavėsinės, nuplėštų roletų.

Liudytoja L. M. parodė, kad ji yra D. V. kaimynė. 2015 m. rugpjūčio 18d. ji buvo lauke ir matė kai parėjo D. V., o jai iš paskos parbėgo mažas šuniukas. L. M. tuo metu kalbėjosi su kita kaimyne. Netrukus prie jų priėjo moteris ir paklausė ar jos matė, kai D. V. jai trenkė. Kadangi L. M. to nematė, todėl pasakė, kad nieko nematė. Nuo to momento kai D. V. parėjo iki to laiko, kai prie jų priėjo moteris, L. M. negirdėjo jokių šūkavimų, koliojimosi. Jei kas būtų šūkavę, tai tikrai būtų girdėjusi.

Liudytoja M. K. parodė, kad D. V. yra jos sodo kaimynė, o D. S. ji nepažįsta. 2015 m. rugpjūčio 18d. M. K. buvo atėjusi prie kitos kaimynės tvoros ir jos kalbėjosi. matė kai pro jas praėjo D. V. ir netrukus kita moteris, kuri, rankose laikydama šuniuką, praėjus trumpam laiko tarpui atėjo prie M. K. ir L. M. bei paklausė ar jos matė, kai jai sudavė. M. K. atsakė, kad nieko nematė. Jokio triukšmo ar koliojimosi ji negirdėjo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos bei priimto skundžiamo nutarimo matyti, kad nutarimu buvo nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nesant D. V. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str., sudėties.

Iš medžiagoje, pagal kurią nutraukta (nepradėta) administracinio teisės pažeidimo teisena, esančių duomenų matyti, kad 2015-08-18 19.03 val. Kauno AVPK buvo gautas K. S. pranešimas telefonu apie tai, kad ji konfliktuoja su namo savininke D. V. dėl nuomos ir D. V. sudavė panešėjai į veidą bei viešoje vietoje D. V. iškoliojo K. S. necenzūriniais žodžiais.

Iš medžiagoje esančio tarnybinio pranešimo (b. l. 7) matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 18d. pagal K. S. pranešimą nuvykus į įvykio vietą bei pasikalbėjus su kaimynais D. ir G. A., gyvenančiais (duomenys neskelbtini) jie paaiškino, kad jokio konflikto tą dieną jie nematė ir negirdėjo.

Iš medžiagoje esančio D. V. paaiškinimo (b. l. 8-9) matyti, kad ji paaiškino, jog 2015 m. rugpjūčio 18d. ji K. S. nekoliojo, o K. S. šuniukas pats bėgo paskui namo einančią D. V. ir, išsigandęs kaimynės L. M. šuns lojimo, įbėgo į D. V. kiemą. Viską matė kaimynės L. M. ir M. K..

Iš medžiagoje esančio G. S. paaiškinimo (b. l. 10) matyti, kad jis nežino kas 2015 m. rugpjūčio 18d. vyko jo sugyventinės D. V. nuomojamame name, kurį D. V. yra išnuomavusi K. S.. D. V. sakė, jog ji buvo nuėjusi į namą, kurį nuomoja K. S., paimti sugadintų roletų. D. V. sakė, kad K. S. ją kaltina nebūtais dalykais ir iškvietė policiją.

Iš 2015 m. balandžio 3d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties (b. l. 11) matyti, kad D. V. išnuomavo K. S. žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu, adresu SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini).

Iš medžiagoje esančio tarnybinio pranešimo (b. l. 25) matyti, kad dėl aplinkybių patikslinimo kalbėtasi su G. ir D. A., M. K., L. M., kurie paaiškino, kad jokio konflikto tarp D. V. ir K. S. 2015-08-18 jie nematė, taip pat nematė, kad D. V. būtų žalojusi K. S. ar pagrobus D. V. šunį.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str., neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. lemia šie objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta. Pažeidimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar pažeidimo padarymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumus. Viešoji tvarka yra pažeidžiama, jei veiksmai padaryti privačioje aplinkoje, sudaro nepatogumų, sudirgina, sutrikdo asmenis, esančius kitoje vietoje, arba suardo jų normalią įprastą gyvenseną, taigi pažeidžia jų teisę į normalią ir ramią aplinką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002)

Tiek iš K. S., tiek iš D. V. paaiškinimų matyti, kad tarp jų buvo kilę nesutarimai dėl nuomojamo būsto nuomos sutarties nutraukimo bei užstato grąžinimo. Iš jų paaiškinimų matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 18d. D. V. buvo atėjusi į jai priklausantį sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kurį su jame esančiu namu buvo išnuomavusi K. S., ir tarp D. V. bei K. S. kilo konfliktas dėl nuomos sutarties nutraukimo bei kitų su nuoma susijusių aplinkybių. K. S. teigė, jog tiek būnant lauke sodo sklypo teritorijoje, tiek abiem nuėjus į namo vidų, K. S. necenzūriniais žodžiais buvo iškoliota D. V.. D. V. pripažino, kad jos kalbėjosi tiek lauke, tiek namo viduje, tačiau neigė, kad ji įžeidinėjo K. S. ir koliojosi necenzūriniais žodžiais, tačiau jos parodymus paneigia byloje surinkti įrodymai. K. S. paaiškinimus patvirtino liudytojas V. J., kuris patvirtino, kad jam net nepatogu pakartoti kokiais įžeidžiančiais, negražiais žodžiais D. V. koliojo dukrą bei keikėsi necenzūriniais žodžiais. Vertinant K. S. ir V. J. parodymus, matyti, kad jie atitinka vieni kitiems atskirose detalėse, yra neprieštaringi. Be to iš V. J. parodymų matyti, kad po konflikto D. V. išėjus bei jai iš paskos išėjus jo dukrai K. S., jis nerimaudamas dėl esamos situacijos, netrukus sėdo į automobilį ir nuvažiavo link tos vietos, kur nuėjo abi moterys. Šios aplinkybės patvirtina, kad sodo sklype tarp D. V. ir K. S. kilo konfliktas, kas suneraminto bei sudirgino V. J.. Nors greta esančio sodo sklypo savininkas G. A. patvirtino, kad jis 2015 m. rugpjūčio 18d. buvo sode bei namo viduje, bet jokio konflikto bei keiksmažodžių gretimame sodo sklype negirdėjo, tačiau liudytojas patvirtino, jog tą dieną pas jį buvo atėjusi K. S., kuri klausė ar jis negirdėjo kaip ją sodo sklype koliojo D. V.. Įvertinus surinktus įrodymus, konstatuojama, kad liudytojo V. J. parodymus yra pagrindas pripažinti patikimais įrodymais. Pagal teismų praktiką, tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei. Iš bylos duomenų matyti, kad konfliktas tarp K. S. ir D. V. vyko vasaros metu, po darbo valandų, kada įprastai soduose būna daugiau žmonių, sodų bendrijoje D. V. priklausančiame sodo sklype, todėl tokioje vietoje bet kada galėjo atsirasti kiti asmenys ir girdėti vykstantį konfliktą. Įvertinus visus surinktus įrodymus, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad konfliktas, vykęs tarp K. S. ir D. V. privačioje teritorijoje, turėjo viešąjį pobūdį ir tokiais veiksmais D. V. galimai padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str.

K. S. skundė nurodė, kad D. V. ji 2015 m. rugpjūčio 18d. buvo iškoneveikta necenzūriniais žodžiais ir prie kito D. V. sodo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., kuriame gyvena D. V., bei D. V. ten K. S. sudavė su roletu, taip padarydama sužalojimą.

D. V. nuo tyrimo pradžios kategoriškai neigė prie savo namų koliojusi K. S. bei jai sudavusi. Nors K. S. nurodė, jog jų konfliktą matė dvi kaimynės –L. M. ir M. K., tačiau jas apklausus liudytojomis, jos parodė, kad nors ir matė namo pareinančią D. V. bei netrukus prie L. M. sklypo priėjusią kitą moterį, kuri netrukus atėjo prie L. M. ir L. K. bei jų paklausė ar jos matė, kai D. V. jai sudavė, liudytojos negirdėjo jokio triukšmo, koliojimosi ar necenzūrinių žodžių vartojimo bei nematė, kad D. V. būtų sudavusi moteriai. Kitų liudytojų, kurie būtų girdėję D. V. koliojimąsi ar necenzūrinių žodžių vartojimą, byloje nebuvo nustatyta. K. S. byloje pateikė fotonuotraukas, kuriose jos nugaros dešinėje pusėje matyti paraudimas, tačiau jei ir būtų D. V. jai sudavusi roletu, ko rezultate būtų buvęs padarytas nuotraukoje matomas paraudimas, tai neturėtų reikšmės sprendžiant dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str., nes dėl konflikto metu patirtų galimų sužalojimų K. S. turėjo teisę kreiptis į medicinos ekspertus siekiant nustatyti galimo sveikatos sutrikdymo mastą ir privataus kaltinimo tvarka ginti savo galimai pažeistas teises. Tačiau tai baudžiamosios teisės nagrinėjimo dalykas ir nenagrinėtinas administracinės teisės pažeidimo byloje.

Teisminio proceso metu išanalizuoti ir įvertinti administracinio teisės pažeidimo byloje apklaustų asmenų parodymai ir surinkti įrodymai nepatvirtino, kad D. V. būnant sodo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)., ji atliko tokius veiksmus, kurie būtų galėję pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, todėl šiame epizode nenustatyti administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str., sudėties požymiai.

Lietuvos Respublikos Vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimas pradedamas gavus informacijos apie padarytą administracinį teisės pažeidimą bei surinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas konkrečiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnyje. Konstatavus, kad minėtos sąlygos įvykdytos, surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, išskyrus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso atvejus, kai protokolas nesurašomas. Priešingu atveju, t. y. tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių teisės pažeidimo faktą, arba paaiškėjus, kad nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento, tyrimas negali būti tęsiamas. Nors nagrinėjant bylą, buvo nustatyta, jog D. V. galimai padarė administracinį teisės pažeidimą, tačiau byloje nesant suformuluoto kaltinimo, teismas savo iniciatyva negali asmens patraukti administracinėn atsakomybėn. Teismas, pats inkriminuodamas bei kvalifikuodamas veiką, ir priimdamas nutarimą skirti jam nuobaudą, apribotų jo teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo, pažeistų proceso staigmenų negalimumo principą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N575-3007/2011). Iš to kyla, jog administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama tik to asmens, ir dėl to teisės pažeidimo, kurio atžvilgiu ir dėl kokios priežasties buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Įvertinus išdėstytą, konstatuojama, kad dėl 2015 m. rugpjūčio 18d. sodo sklype, esančio (duomenys neskelbtini). galimo įvykio, Kauno apskrities VPK Kauno rajono Policijos komisariato 2015 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 65NT-40285942-15 nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną D. V. atžvilgiu yra nepagrįstas, todėl naikintinas ir byla toje dalyje grąžintina bylą organui (pareigūnui), įgaliotam ją nagrinėti ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Skundą padavusi K. S. prašė priteisti jos turėtas advokato išlaidas nagrinėjamojoje byloje.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 279 str. numatyta, kad nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams kompensuojamas darbo užmokestis, ne mažesnis už vidutinį, arba apmokama už atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo proporcingai laikui, kurį jie sugaišo dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. Be to šiems asmenims kompensuojamos jų turėtos išlaidos dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso normose nėra numatyta, jog nukentėjusiajam atlyginamos atstovavimo ar kitos dėl bylinėjimosi teisme patirtos išlaidos. Atkreiptinas dėmesys, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisena yra viešosios teisės šaka, kurios reglamentavime vyrauja imperatyvusis reguliavimo metodas, todėl teisiniai ginčai sprendžiami tiksliai laikantis kodekse nustatytų teisės normų reikalavimų. Teisės ir įstatymo analogija, sprendžiant administracinių teisės pažeidimų bylas, gali būti taikoma tik tais atvejais, kai tokią galimybę nustato administracinės teisės pažeidimų kodeksas. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 249 str. 2 d. nustatyta, kad šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Lietuvos Respublikos BPK 104 str. 2 d. numatyta, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra procese pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Taigi baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, nukentėjusiojo prašymą dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis, išsprendžia priimdamas galutinį procesinį sprendimą ir, esant pagrįstam prašymui, jas išieško iš baudžiamojoje byloje kaltu pripažinto asmens. (Vilniaus apygardos teismo 2014-04-29 nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-545-318/2014)

Byloje naikintinas Kauno apskrities VPK Kauno rajono Policijos komisariato 2015 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. 65NT-40285942-15 nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną D. V. atžvilgiu, nes nutarimas buvo priimtas neištyrus visų bylos aplinkybių ir byla tirti gražintina Kauno apskrities VPK Kauno rajono Policijos komisariatui. Kadangi nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo priimtas galutinis sprendimas, t.y. nebuvo pasisakyta dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, todėl K. S. pareikštas prašymas negali būti sprendžiamas, o turi būti paliktas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

K. S. skundą tenkinti.

Kauno apskrities VPK Kauno rajono Policijos komisariato 2015 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. 65NT-40285942-15 nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną D. V. atžvilgiu dalyje dėl 2015 m. rugpjūčio 18d. sodo sklype, esančio (duomenys neskelbtini), galimo įvykio panaikinti ir bylą gražinti organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus - Kauno apskrities VPK Kauno rajono Policijos komisariatui.

K. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.