- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-11
- Bylos Nr.
- 2A-94-881/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01292-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- UAB „Einhell Balticum“
- Atsakovas
- E. B.
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Einhell Balticum“ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-73-424/2013 pagal ieškovo UAB „Einhell Balticum“ ieškinį atsakovams E. B., E. B. IĮ ir I. C. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo bei atsakovų priešieškinį ieškovui dėl įpareigojimo pakeisti įrašą UAB „Einhell Balticum“ akcininkų sąskaitose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Einhell Balticum“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų E. B. ir E. B. IĮ 18 445 Lt skolos, 2 228,77 Lt palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, pripažinti negaliojančia atsakovų E. B. ir I. C. 2012 m. balandžio 25 d. sudarytą 50 vnt. ieškovo akcijų dovanojimo sutartį. Nurodė, kad pagal 2007 m. kovo 19 d. paslaugų sutartį E. B. IĮ įsipareigojo suteikti ieškovui rinkos tyrimo ir viešosios nuomonės apklausos paslaugas. Nors atsakovė 2009 m. vasario – gruodžio mėnesiais jokių paslaugų nesuteikė, ieškovas sumokėjo jai 36 890 Lt. Kadangi paslaugos nebuvo suteiktos, atsakovė 2009 m. gruodžio 31 d. išrašė ieškovui kreditinę sąskaitą 34 590 Lt sumai, tačiau sumokėtos sumos ieškovui negrąžino ir pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį turi sumokėti 6 proc. metines palūkanas už be pagrindo įgytą sumą nuo sužinojimo apie turto įgijimo nepagrįstumą, t. y. nuo kreditinės sąskaitos išrašymo dienos iki ieškinio padavimo, iš viso 4 457,54 Lt. Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu, nutraukiant atsakovės E. B. ir G. B. santuoką, E. B. IĮ buvo priteista E. B., nurodant, kad abu sutuoktiniai yra solidariai atsakingi prieš šios įmonės kreditorius pagal iki santuokos nutraukimo turėtas įmonės prievoles, todėl iš atsakovių E. B. ir E. B. IĮ ieškovui solidariai priteistina pusė skolos. Pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą atsakovei E. B. atiteko 50 vnt. ieškovo akcijų. Šias akcijas ji 2012 m. balandžio 25 d. dovanojimo sutartimi perleido atsakovu I. C., t. y. sudarė sandorį, kurio sudaryti ji neprivalėjo ir kuris atsakovę E. B. padarė nemokią. Todėl šis sandoris turi būti panaikintas, o akcijos grąžintos atsakovei, atstatant jos mokumą, kad ieškovo ieškinyje išdėstyti reikalavimai galėtų būti nukreipti į atsakovės turtą.
Atsakovai pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė įpareigoti ieškovą pakeisti įrašą UAB „Einhell Balticum“ akcininkų registravimo žurnale, vietoj akcininkės E. B. įrašant akcininką I. C., išduoti I. C. išrašą iš akcininkų registravimo žurnalo, pateikti pakeistą UAB „Einhell Balticum“ akcininkų sąrašą juridinių asmenų registro tvarkytojui bei išduoti I. C. akcijų sertifikatą. Nurodė, kad 2012 m. balandžio 25 d. dovanojimo sutartimi I. C. įgijo iš E. B. 50 vnt. UAB „Einhell Balticum“ akcijų, apie tai I. C. informavo ieškovą ir prašė išduoti išrašą iš akcininkų registravimo žurnalo, tačiau šis reikalavimas nebuvo įvykdytas. Atsakovai tvirtino, kad atsakovė E. B. yra moki, o ieškovo teiginiai apie jos nemokumą yra prasimanyti. Pažymėjo, kad skola ieškovui sumokėta.
Ieškovas su priešieškiniu nesutiko ir nurodė, kad I. C. nebuvo įrašytas į akcininkų sąrašą, nes akcijų perleidimo sutartis yra ginčijama šiuo ieškiniu, todėl, kol nėra teismo sprendimo, ieškovas neturi pagrindo keisti akcininkų sąrašo. Be to, nors atsakovai patenkino dalį reikalavimų, dar neatlygino bylinėjimosi išlaidų ir nesumokėjo procesinių palūkanų, todėl išlieka pagrindas ginčyti dovanojimo sutartį.
Teismo posėdyje ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimų dėl 18 445 Lt skolos ir 2 228,77 Lt palūkanų priteisimo, nes atsakovė E. B. šiuos reikalavimus patenkino.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 18 445 Lt skolos ir 2 228,77 Lt palūkanų priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukė, priteisė ieškovui iš atsakovės E. B. IĮ 71,02 Lt procesinių palūkanų, kitoje dalyje ieškinį atmetė; priešieškinį patenkino – įpareigojo ieškovą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti įrašą ieškovo akcininkų sąskaitose ir operacijų akcijomis registravimo žurnale, vietoj akcininkės E. B. įrašant akcininką I. C., išduoti I. C. išrašą iš akcininkų sąskaitos, pateikti pakeistą ieškovo akcininkų sąrašą juridinių asmenų registro tvarkytojui; priteisė ieškovui iš atsakovės E. B. IĮ 155 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš ieškovo 142 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui I. C. ir 30,96 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas sprendė, kad už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki skolos sumokėjimo, t. y. nuo 2012 m. birželio 29 d. iki 2012 m. liepos 20 d., atsakovė E. B. IĮ privalo sumokėti ieškovui 6 proc. metines procesines palūkanas, iš viso – 71,02 Lt. Teismas pažymėjo, kad atsakovės E. B. civilinė atsakomybė už savo įmonės prievoles yra subsidiari (CK 6.245 str. 5 d.), todėl priteisti procesines palūkanas solidariai iš atsakovės E. B. ir jos individualios įmonės nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, jog tam, kad kreditorius galėtų nuginčyti skolininko sudarytą sandorį, jis turi įrodyti bent vieną iš CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų. Tačiau ieškinyje ieškovas tiesiogiai nurodo, kad atsakovės E. B. turtinė padėtis jam nėra žinoma, o penkiuose ieškinio puslapiuose išdėstyti teoriniai samprotavimai apie actio Pauliana institutą niekaip nepagrįsti faktinėmis, su šia byla sietinomis aplinkybėmis. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad ginčijamas sandoris pažeidė ieškovo teises. Be to atsakovė, gavusi ieškinį, tą patį mėnesį sumokėjo savo įmonės skolą ieškovui, kas rodo, kad ginčijamas sandoris nepadarė jos nemokia. Atsakovei sumokėjus skolą ieškovui, išnyko ir actio Pauliana ieškinio pagrindas. Ieškovo teiginys, kad procesinių palūkanų nesumokėjimas ir jo patirtų bylinėjimosi išlaidų šioje byloje neatlyginimas yra pakankamas pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu, atmetamas ne tik dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, bet ir todėl, kad teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (kaip ir į procesines palūkanas) ginčo šalis įgyja teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas ginčas, pagrindu, o acto Pauliana nėra teismo sprendimo vykdymo užtikrinimo priemonė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad Akcinių bendrovių įstatymas ir LR Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1041 patvirtintos Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklės numato akcijų apskaitos tvarkytojui (šiuo atveju – ieškovui) pareigą, o ne teisę reaguoti į pateiktus duomenis apie akcijų apskaitos dokumentų duomenų pasikeitimus. Todėl ieškovas, matydamas, kad akcijas įgijęs asmuo pateikė netikslius ar nepilnus duomenis, ar pateikė juos nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų, privalėjo apie tai informuoti I. C. ir pareikalauti pateikti reikalingus duomenis arba motyvuotai atsisakyti tenkinti jo prašymą. Ta aplinkybė, kad ieškovas nesutiko su akcijų perleidimo sutartimi ir ją ginčijo, nėra reikšminga sprendžiant dėl ieškovo pareigos padaryti atitinkamus įrašus akcijų apskaitos dokumentuose. Šie įrašai neužkerta kelio ginčyti akcijų perleidimo sutartį, juo labiau, kad sutartis buvo ginčijama pagrindais, nesietinais su Akcinių bendrovių įstatymo ar ieškovo įstatų vykdymu. Teismas taip pat nurodė, kad atmetus ieškovo reikalavimą pripažinti akcijų perleidimo sutartį negaliojančia, ir išnykus formaliam pagrindui nekeisti įrašus akcijų apskaitos dokumentuose, ieškovas turėtų atsakovo I. C. prašymą spręsti ir be atskiro teismo įpareigojimo. Tačiau, kaip matyti iš šalių pateiktų įrodymų visumos, ieškovo, kaip akcijų apskaitos tvarkytojo, neveikimas iš esmės yra sąlygotas ne įmonės teisių gynimu, bet E. B. ir ieškovo vadovo G. B., kaip buvusių sutuoktinių, asmeninių santykių. Todėl siekiant, kad ateityje būtų išvengta naujų ginčų dėl akcijų apskaitos, priešieškinis tenkinamas.
Šalies argumentai
Ieškovo prašymo priteisti iš atsakovų kelionės į teismo posėdžius išlaidas teismas netenkino. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė degalų įsigijimo kvitus 46,2 Lt sumai, tačiau duomenų apie automobilį ir jam reikalingas degalų sąnaudas nepateikė, dėl ko negalima spręsti apie kelionei į teismą patirtų išlaidų sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Einhell Balticum“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, visą jų naštą perkeliant atsakovams, priteisti iš atsakovų žyminį mokestį už apeliacinį skundą, priimti naują įrodymą (automobilio, kuriuo vyko į teismo posėdžius, techninio paso kopiją). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškinio pateikimo dieną ieškovui nebuvo žinoma atsakovės E. B. turtinė padėtis, ieškinio reikalavimas buvo didelis, todėl nebuvo aišku, ar bus įvykdytas teismo sprendimas. Ginčijama sutartis, kurios atsakovė neprivalėjo sudaryti, aiškiai padarė ją nemokią. Sutartimi perleistos akcijos yra likvidus turtas, į kurį ieškovas galės nukreipti ieškinio reikalavimus, todėl sutartis turėjo būti pripažinta negaliojančia visa apimtimi ir taikoma restitucija. Atsakovai iki šiol neatlygino ieškovui bylinėjimosi išlaidų ir procesinių palūkanų, todėl vis dar išlieka pagrindas ginčyti atsakovų sudarytą sutartį ir nekeisti ieškovo akcininkų sąrašo.
2. Priešieškinį ieškovui pateikė trys atsakovai, tačiau atsakovė E. B. IĮ neturėjo jokio teisinio suinteresuotumo ir pagrindo teikti priešieškinį; tarp priešieškinio ir ieškinio nėra jokio tarpusavio ryšio, todėl teismas, vadovaudamasis CPK 143 straipsnio 4 dalimi, turėjo priešieškinį atmesti. Nesulaukęs teismo sprendimo dėl ginčijamos akcijų dovanojimo sutarties, ieškovas neturėjo pagrindo pakeisti akcininkų sąrašo. Apie tai atsakovas I. C. buvo informuotas raštu 2012 m. gegužės 16 d., todėl priešieškinis buvo teikiamas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Skundžiamame sprendime nėra nurodyta, kokiais įrodymais vadovaudamasis teismas padarė išvadą, kad ieškovo, kaip akcijų apskaitos tvarkytojo, neveikimas yra sąlygotas ieškovo vadovo ir atsakovės E. B. asmeninių santykių.
3. Teismas nemotyvavo savo sprendimo priteisti iš ieškovo 30,96 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimų tik dėl to, kad atsakovė E. B. po ieškinio pateikimo juos patenkino, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei turėjo būti priteistos iš atsakovų.
4. Ieškovas pateikė teismui kuro įsigijimo kvitus 46,20 Lt sumai, todėl šios kelionių į teismo posėdžius išlaidos turėjo būti priteistos ieškovui. Ieškovas teikia apeliacinės instancijos teismui naują įrodymą – automobilio, kuriuo vyko į teismo posėdžius, techninio paso kopiją.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai E. B. IĮ, E. B. ir I. C. ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, paskirti ieškovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kurios 50 proc. skirti lygiomis dalimis atsakovams E. B. ir I. C., priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas negali remtis actio Pauliana institutu, nes neegzistuoja nei vienas iš šio instituto taikymo pagrindų. Ieškovo argumentai dėl atsakovo I. C. neįtraukimo į ieškovo akcininkų sąrašą yra nepagrįsti, todėl ieškovas turi būti įpareigotas įtraukti atsakovą į įmonės akcininkų sąrašą. CPK 96 straipsnio 5 dalis suteikia teismui teisę nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių. Ieškovas pirmosios instancijos teismui nepateikė pakankamai įrodymų dėl kelionės išlaidų, o CPK 314 straipsnis riboja naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teismui. Kita vertus, net priėmus ieškovo pateiktus naujus įrodymus, jų nepakanka, kad būtų priteistos kelionės išlaidos, nes nėra duomenų apie automobilio kuro sąnaudas. Paduodamas apeliacinį skundą ieškovas sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, nes ieškovo apeliacinio skundo argumentai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Ieškovo vadovas siekia pakenkti buvusiai sutuoktinei bei jos finansinei padėčiai, o neįtraukdamas atsakovo I. C. į įmonės akcininkų sąrašą, ieškovas trukdo šiam atsakovui įgyvendinti savo teises įmonės veikloje ir valdyme, todėl ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirtina 20 000 Lt bauda.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį tenkino (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Pirmuoju apeliacinio skundo argumentu (argumentų grupe) ieškovas ginčija tą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jo reikalavimas CK 6.66 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančia atsakovų sudarytą akcijų dovanojimo sutartį.
CK 6.66 straipsnio 1 dalis suteikia kreditoriui teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, kad šis actio Pauliana institutas skirtas kreditoriaus teisėms apginti nuo tokio nesąžiningo skolininko, kuris, perleidęs savo turtą trečiajam asmeniui, tampa nemokus, todėl negali vykdyti savo prievolės kreditoriui ir taip pažeidžia kreditoriaus teises. Kreditorius, reikšdamas Pauliano ieškinį, pirmiausia siekia atkurti pažeistą skolininko mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai ir be pagrindo perleido kitiems asmenims. Atkūrus pažeistą skolininko mokumą, padidėja kreditoriaus šansai, kad skolininkas visiškai arba bent iš dalies įvykdys savo prievolę. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Kasacinis teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
Taigi, tam, kad būtų galima taikyti actio Pauliana institutą, pirmiausia reikia nustatyti, kad kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2004; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.) arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai). Skolininkui prievolę įvykdžius arba prievolei pasibaigus kitais įstatyme nustatytais pagrindais, kreditorius netenka teisės naudoti actio Pauliana ieškinį.
Nagrinėjamu atveju apeliantas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių E. B. ir E. B. IĮ 18 445 Lt skolos ir 2 228,77 Lt palūkanų. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė E. B. šiuos apelianto reikalavimus patenkino, o apeliantas šioje dalyje ieškinio atsisakė. Taigi, atsakovei įvykdžius prievolę ir apelianto reikalavimo teisei pasibaigus, apeliantas neteko teisės reikalauti pripažinti atsakovų sudarytą akcijų dovanojimo sutartį negaliojančia (CK 6.66 str. 1 d.). Apelianto argumentas, kad tokią teisę jis vis dar turi, nes atsakovai jam nesumokėjo priteistų bylinėjimosi išlaidų ir procesinių palūkanų, yra aiškiai nepagrįstas ir paremtas klaidingu actio Pauliana instituto aiškinimu. Pastarasis (actio Pauliana) yra reiškiamas siekiant užtikrinti konkrečių, jau egzistuojančių materialiųjų teisinių reikalavimų įvykdymą, o ne būsimų, teismo sprendimu išsprendžiamų išvestinių procesinių reikalavimų patenkinimą.
Antruoju apeliacinio skundo argumentu (argumentų grupe) apeliantas ginčija tą teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovų priešieškinis. Kaip pagrindinį atsisakymo pakeisti įmonės akcininkų sąrašą (t. y. patenkinti priešieškinio reikalavimus) motyvą apeliantas nurodo akcijų dovanojimo sutarties ginčijimo faktą. Apelianto nuomone, kol nėra išspręstas sutarties galiojimo klausimas, jis neturi pagrindo pakeisti akcininkų sąrašo. Šį apelianto argumentą išsamiai įvertino pirmosios instancijos teismas, su kurio išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo procesiniu sprendimu paliekamas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo apelianto reikalavimas pripažinti akcijų dovanojimo sutartį negaliojančia buvo atmestas, taigi vienintelio apelianto argumento, kuriuo jis pateisino atsisakymą keisti akcininkų sąrašą, neliko. Pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą priešieškinį tenkinti, ir apeliantui nepateikus jokių svarbių nesutikimo su šiuo sprendimu motyvų, teisiškai nereikšmingi tampa apelianto argumentai, kuriais jis ginčija priešieškinio priėmimą – CPK 328 straipsnis draudžia naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą vien formaliais pagrindais.
Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimu priteisti iš jo valstybės naudai išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Pareikštame ieškinyje apeliantas buvo išdėstęs du materialiuosius teisinius reikalavimus: priteisti iš atsakovų skolą ir materialiąsias palūkanas bei pripažinti negaliojančia akcijų dovanojimo sutartį. Pirmąjį ieškinio reikalavimą atsakovai (-ė) patenkino bylos nagrinėjimo metu ir šioje dalyje apeliantas ieškinio atsisakė, kitą ieškinio reikalavimą teismas atmetė. Priešieškinį teismas tenkino visiškai. Taigi, apeliantui teismo procesas buvo palankus tik vieno iš dviejų reikalavimų atžvilgiu, o atsakovų visi reikalavimai buvo patenkinti. Esant šioms aplinkybėms, teismas turėjo pagrindą procesinių dokumentų įteikimo išlaidas priteisti iš apelianto (CPK 96 str. 2 d.).
CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas turi išspręsti sprendimu, taigi visi bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys dokumentai teismui (šiuo atveju pirmosios instancijos) turi būti pateikti dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Byloje dalyvaujančiam asmeniui laiku nepateikus nurodytų dokumentų, jis netenka teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Dėl šių motyvų apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto pateiktą automobilio techninio paso kopiją ir apelianto prašymą dėl kelionės išlaidų priteisimo atmeta.
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašė skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Teisėjų kolegija pritaria atsakovų nuomonei, kad ieškovo veiksmuose reiškiant apeliacinį skundą yra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių (apeliacinis skundas paduotas nebeturint jokios materialiosios reikalavimo teisės atsakovų atžvilgiu), tačiau atsižvelgdama į išimtinį CPK 95 straipsnyje nustatytos baudos taikymo pobūdį bei į tai, kad šios baudos skyrimas, net ir pripažinus šalį piktnaudžiavus procesu, yra teismo teisė, o ne pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2013), teisėjų kolegija apsiriboja piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių konstatavimu.
Atsakovų prašymo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas teisėjų kolegija nesprendžia, nes dokumentų, patvirtinančių šias išlaidas, atsakovai nepateikė (CPK 98 str. 1 d.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 95 straipsnio 2 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.