Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir Skyrius, atsakovas) 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. (10.34) DV_S-23397 (toliau – ir Skyriaus Sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2021 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-4804 (toliau – ir VSDFV Sprendimas); 3) įpareigoti Skyrių grąžinti A. P. nuo 2018 m. gegužės 1 d. neišmokėtą senatvės socialinio draudimo pensiją ir mokėti senatvės pensiją, kol A. P. bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 1983 metų. Lietuvos Respublikos pilietybės neįgijo ir turi Rusijos Federacijos pilietybę. 1994 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvoje. Leidimo gyventi Lietuvoje terminas baigėsi 2015 m. vasario 18 d., tačiau leidimo termino pareiškėjas neprasitęsė, nes atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.

3. Pareiškėjas nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 16 d. Skyriaus sprendimu Nr. PE_SP1-17524 pareiškėjui buvo paskirta senatvės pensija. 2018 m. kovo 2 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) sprendimu Nr. (15/5-5)24U-14/1U-13/4U-240 panaikino pareiškėjui leidimą gyventi Lietuvoje ir, atlikus bausmę pagal Panevėžio apygardos teismo nuosprendį, pareiškėją nutarė išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. 2018 m. gegužės 4 d. atsakovo raštu Nr. (10.1)S-29092 pareiškėjui buvo pranešta, kad jis nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos Lietuvoje ar įtrauktas į gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravusių asmenų apskaitą, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų sąlygų ir todėl senatvės pensijos mokėjimas sustabdomas nuo 2018 m. gegužės 1 d. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, su skundu kreipėsi į VSDFV, tačiau 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. (6.5)1-6517 pareiškėjo skundas buvo atmestas.

4. Pareiškėjas pabrėžė, kad dėl gyvenamosios vietos deklaravimo ir leidimo gyventi išdavimo pareiškėjas 2019 m. balandžio 1 d. prašymu kreipėsi į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrių, tačiau 2019 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 89-S-3556 buvo informuotas, jog jam leidimas gyventi Lietuvoje nebus išduotas, nes 2018 m. kovo 2 d. Migracijos departamento sprendimu toks leidimas yra panaikintas. 2021 m. vasario 2 d. prašymu dėl gyvenamosios vietos deklaravimo kreipėsi į Visagino savivaldybės administraciją, tačiau Visagino savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. vasario 11 d. atsakyme Nr. (20.22)-3C-35 nurodė, kad nėra galimybės įtraukti pareiškėjo į gyvenamąją vietą neturinčių asmenų apskaitą, kadangi nėra galiojančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje. 2021 m. balandžio 1 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu atnaujinti senatvės pensijos mokėjimą. Prašymas buvo argumentuojamas tuo, kad dėl teisinio reguliavimo trūkumų pareiškėjui nėra leista nei deklaruoti gyvenamąją vietą, nei būti įrašytam į asmenų, neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos sąrašą, nors faktinė jo buvimo vieta yra Lietuvoje ir per visą laikotarpį, kol atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra išvykęs už Lietuvos ribų, todėl jam turi būti mokama senatvės pensija.

5. Pareiškėjas teigė, kad Skyriaus 2021 m. balandžio 9 d. raštu pareiškėjas buvo informuotas, jog atsakovas kreipėsi į VSDFV dėl galimybės atnaujinti pensijos mokėjimą ir, gavus atsakymą, informuos papildomai. Skyriaus Sprendimu pareiškėjas buvo informuotas, kad senatvės pensijos mokėjimas nebus atnaujintas, kadangi jis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvoje ir nėra įtrauktas į neturinčių gyvenamosios vietos asmenų sąrašą. Pareiškėjas su 2021 m. birželio 16 d. skundu kreipėsi į VSDFV. VSDFV Sprendime nurodyta, kad, vadovaujantis Pensijų įstatymo nuostatomis (3 str. 1 d. 1 p., 41 str. 7 d.), pareiškėjui pagrįstai nemokama pensija.