- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-29
- Bylos Nr.
- eI2-8592-554/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01957-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Algis Markevičius (pirm.), Rimantas Giedraitis, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nataljos Zelionkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 31 d. patikslintu skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus ir prašė:
1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2021 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. (10.34) DV_S-23397;
2) panaikinti 2021 m. liepos 15 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą Nr. (18.2E) I-4804;
3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių grąžinti A. P. nuo 2018 m. gegužės 1 d. neišmokėtą senatvės socialinio draudimo pensiją ir mokėti senatvės pensiją, kol A. P. bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, taip pat pareiškėjo atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 1983 metų. Lietuvos Respublikos pilietybės neįgijo ir turi Rusijos Federacijos pilietybę. 1994 m. rugpjūčio 25 pareiškėjui buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvoje. Leidimo gyventi Lietuvoje terminas baigėsi 2015 m. vasario 18 d., tačiau leidimo termino pareiškėjas neprasitęsė, nes atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.
Nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 16 d. atsakovo sprendimu Nr. PE_SP1-17524 pareiškėjui buvo paskirta senatvės pensija. 2018 m. kovo 2 d. Migracijos departamentas prie LR VRM sprendimu Nr. (15/5-5)24U-14/1U-13/4U-240 panaikino pareiškėjui leidimą gyventi Lietuvoje ir, atlikus bausmę pagal Panevėžio apygardos teismo nuosprendį, pareiškėją nutarė išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. 2018 m. gegužės 4 d. atsakovo raštu Nr. (10.1)S-29092 pareiškėjui buvo pranešta, kad jis nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos Lietuvoje ar įtrauktas į gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravusių asmenų apskaitą, todėl neatitinka Socialinio draudimo pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų sąlygų ir todėl senatvės pensijos mokėjimas sustabdomas nuo 2018 m. gegužės 1 d. Pareiškėjas dėl to skundu kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, tačiau 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. (6.5)1-6517 jo skundas buvo atmestas,
Pabrėžė, kad dėl gyvenamosios vietos deklaravimo ir leidimo gyventi išdavimo pareiškėjas 2019 m. balandžio 1 d. prašymu kreipėsi į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrių, tačiau 2019 m. balandžio 12 d. raštu Nr. 89-S-3556 buvo informuotas, jog jam leidimas gyventi Lietuvoje nebus išduotas, nes 2018 m. kovo 2 d. Migracijos departamento sprendimu toks leidimas yra panaikintas. 2021 m. vasario 2 d. prašymu dėl gyvenamosios vietos deklaravimo kreipėsi į Visagino savivaldybės administraciją, tačiau Visagino savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus 2021 m. vasario 11 d. atsakyme Nr. (20.22)-3C-35 nurodė, kad nėra galimybės įtraukti pareiškėjo į gyvenamąją vietą neturinčių asmenų apskaitą, kadangi nėra galiojančio leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje. 2021 m. balandžio 1 d. pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu atnaujinti senatvės pensijos mokėjimą. Prašymas buvo argumentuojamas tuo, kad dėl teisinio reguliavimo trūkumų pareiškėjui nėra leista nei deklaruoti gyvenamąją vietą, nei būti įrašytam į asmenų, neturinčių nuolatinės gyvenamosios vietos sąrašą, nors faktinė jo buvimo vieta yra Lietuvoje ir per visą laikotarpį, kol atlieka laisvės atėmimo bausmę, nėra išvykęs už Lietuvos ribų, todėl jam turi būti mokama senatvės pensija.
Nurodė, kad 2021 m. balandžio 9 d. atsakovo raštu Nr. (10.34) DV_S-14884 pareiškėjas buvo informuotas, jog atsakovas kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą dėl galimybės atnaujinti pensijos mokėjimą ir, gavus atsakymą, informuos papildomai. 2021 m. gegužės 26 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius raštu Nr. (10.34) DV S-23397 pareiškėjas buvo informuotas, kad senatvės pensijos mokėjimas nebus atnaujintas, kadangi jis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvoje ir nėra įtrauktas į neturinčių gyvenamosios vietos asmenų sąrašą. 2021 m. birželio 16 d. skundu pareiškėjas kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą. Skundas buvo motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas negali įvykdyti jam keliamų reikalavimų, nes panaikintas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, todėl tai yra įstatymų spragos ir dėl to senatvės pensijos mokėjimas turi būti atnaujintas. 2021 m. liepos 15 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pateikė atsakymą, kad Socialinio draudimo pensijų mokėjimo sąlygos nustatytos Socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau - Pensijų įstatymas). Pagal Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą teisę gauti pensiją turi asmenys, gyvenantys Lietuvos Respublikoje ir deklaravę gyvenamąją vietą arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka. Pensijų įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad nepasibaigus pensijos skyrimo terminui, pensijos mokėjimas stabdomas ir pensija nemokama, jeigu pensijos gavėjas neatitinka šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos. Išnykus šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, pensijos mokėjimas pratęsiamas nuo jos mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu pensijos gavėjui teisė gauti pensiją buvo išlikusi.
Pabrėžė, kad pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Rusijos Federacijos susitarimo dėl pensinio aprūpinimo 4 straipsnį kompetentingos įstaigos (organai) pensijas skiria ir moka pagal tos šalies valstybės, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena, teisės aktus. Šio susitarimo 7 straipsnis nustato, kad pensininkui išsikėlus nuolat gyventi iš vienos Šalies valstybės teritorijos į kitos Šalies valstybės teritoriją pensijos mokėjimas ankstesnėje gyvenamojoje vietoje nutraukiamas nuo pirmos dienos mėnesio, einančio po mėnesio, kurį jis išsikėlė. Šalies, į kurios valstybės teritoriją atsikėlė pensininkas, kompetentinga įstaiga (organas) atsikėlusiam pensininkui pagal tos Šalies valstybės teisės aktus moka pensiją ir padengia mokėjimo išlaidas nuo tos dienos, nuo kurios pensijos mokėjimas jam buvo nutrauktas ankstesnėje gyvenamojoje vietoje. Asmenims, kuriems vienos Šalies valstybės teritorijoje buvo paskirta pensija pagal pagrindus, kurie nenumatyti kitos Šalies valstybės teisės aktais, pensiją moka ją paskyrusi Šalis iki tol, kol įgyjama teisė į pensinį aprūpinimą pagal tos kitos Šalies valstybės teisės aktus. Pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą teisę gauti pensiją turi asmenys, gyvenantys Lietuvos Respublikoje ir deklaravę gyvenamąją vietą arba įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka. Pensijų įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad nepasibaigus pensijos skyrimo terminui, pensijos mokėjimas stabdomas ir pensija nemokama, jeigu pensijos gavėjas neatitinka šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos. Išnykus šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, pensijos mokėjimas pratęsiamas nuo jos mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu pensijos gavėjui teisė gauti pensiją buvo išlikusi.
Nurodė, kad aiškinant Susitarimo ir Socialinių draudimo pensijų įstatymo normas sistemiškai, asmuo turi gauti pensiją, jei jis nuolat gyvena Lietuvoje. Pareiškėjo leidimas nuolat gyventi buvo panaikintas remiantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 54 str. 1 d. 2-1 p., 55 str. 4 d., 126 str. 1 d. 3 p., 127 str. 5 d., 133 str. 1,2,5 d., tačiau jis išsiųstas iš Lietuvos turi būti tik po to, kai atliks Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, t. y. po 2024 m. gegužės 12 d., todėl visą šį laikotarpį iki pareiškėjas gyvena Lietuvoje ir yra faktinis Lietuvos gyventojas turi teisę gauti pensiją. Dėl sustabdyto pensijos mokėjimo pareiškėjas susiduria su sunkumais - negalėdamas mokėti už komunalines paslaugas, įsiskolino ir dabar skolas išieško antstolis. Kadangi Lietuvos Respublikos valstybė neleidžia pareiškėjui kokiu nors būdu deklaruoti gyvenamąją vietą, taip pat nedeportuoja jo iš šalies, todėl ji turi prisiimti sau įsipareigojimus, kurie yra nustatyti Lietuvos Respublikos vyriausybės ir Rusijos Federacijos susitarime dėl pensinio aprūpinimo.