Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014-08-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-292-347/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-08-20
Bylos Nr.
1-292-347/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aurelija Ozolinia
Kaltinamasis
Ž. A., A. P. S.
Kategorijos
Baudž. byla Nr.1-292-347/2014Teism. proc. Nr. 1-20-1-00501-2010-3
Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.6.4.4 1.2.18.11; 1.2.29.1 2.1.3.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 20 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Aurelija Ozolinia,sekretoriaujant Salomėjai Muralienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Danylai,gynėjams adv. Vaidučiui Paliukui ir Artūrui Baužai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas - aukštasis, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

Kauno miesto apylinkės teismo 2002-01-14 nuosprendžiu pagal LR BK 275 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 metams su teisės dirbti darbą, susijusį su materialinių vertybių saugojimu bei tvarkymu 3 metams, su viso turto konfiskavimu. Pritaikius 2000-04-11 įstatymo dėl amnestijos akto 1 str. 3 d., nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleistas. Kauno miesto apylinkės teismo 2007-10-29 nutartimi, Ž. A. veika iš senojo BK 275 str. 3 d. perkvalifikuota į naujojo BK 183 str. 2 d. panaikinant papildomą bausmę – viso turto konfiskaciją, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs;

2012-07-17 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 184 str. 2 (2 epizodai) – laisvės atėmimu 2 metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.

A. P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas - aukštasis, dirbantis (duomenys neskelbtini) vadybininku, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos 223 str. 1 d., 300 str. 1 d.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. A. kaltinamas tuo, kad, būdamas (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi ir būdamas atsakingu už (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2010-04-19 iki 2010-04-21:

- neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ 1 p. nuorodą, kurioje nurodyta, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ ir 4 p. nuorodą, kurioje nurodyta, kad „jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir finansinę atsakomybę perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas“,

- neorganizavo, netvarkė buhalterinės apskaitos dokumentų, tuo pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 p. nuorodą, kurioje nurodyta, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“ ir 2 p. nuorodą, kurioje nurodyta, kad „už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“;

tai yra aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, finansinės būklės, įvertinti turto ir įsipareigojimų bei struktūros dydžio, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1 d.

A. P. S. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2010-04-22 iki 2010-09-10, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (įm. kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija, įsigaliojusio nuo 2002 m. sausio 1 d.) 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą:

- nevykdė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos Įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 10 str. „Apskaitos tvarkymas“ 1 d., nuostatos reikalavimų, kuriuose numatyta, kad „Ūkio subjekto apskaitą tvarko: 1) ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris“, 2) pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė“, nes neorganizavo (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymo nuo 2010 m., todėl nėra galimybės nustatyti ar visos piniginės lėšos bei materialinės vertybės buvo apskaitytos bei užpajamuotos įmonės apskaitoje,

- nevykdė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str., „Atsakomybė už apskaitos organizavimą apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 d., nuostatos reikalavimų, kuriuose numatyta, kad „Už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimais, atsako ūkio subjekto vadovas“, nes neišsaugojo 2010 m. pirminių apskaitos dokumentų, buhalterinių sąskaitų apskaitos registrų, t.y. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos rezultatų, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1 d.

Be to, A.P. S. kaltinamas tuo, kad, būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) priklausančių automobilių „R. C.“ registracijos liudijimai nėra pamesti, o juos turi ankstesnis (duomenys neskelbtini) akcininkas Ž. A., 2010-04-24 kreipėsi į Valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialą, esantį (duomenys neskelbtini), kur surašė du paaiškinimus, kad transporto priemonių „R. C.“ identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „R. C.“ identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimai yra pamesti, tokiu būdu pagamino du netikrus dokumentus ir šiuos paaiškinimus pateikdamas Valstybinės įmonės „Regitra“ darbuotojams žinomai netikrus dokumentus panaudojo, siekdamas transporto priemones „R. C.“ identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „R. C.“ identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini) užregistruoti (duomenys neskelbtini) vardu, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 d.

Kaltinamasis Ž. A. kaltu neprisipažino, paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) direktoriumi tapo 2010-04-19. Teisiškai direktoriumi buvo iki 2010-04-21. Įmonėje direktoriaus pareigų neatliko, buvo tik akcininkas nuo 2010-04-19. Per tą laikotarpį neturėjo jokių galimybių nei perimti, nei perduoti dokumentų. 2010-04-21 sužinojo, jog įmonė užimta, paskambino Č., pasakė, jog atvyko antstoliai, naršo, filmuoja. Jo niekas nekvietė. Jis pats nedalyvavo, jam paskambino darbuotojas. Pirmadienį, kai grįžo, paskambino antstoliui U., tikslu užfiksuoti faktą. Antradienį nuvažiavo į įstaigą, turėjo raktą, bet durų spyna buvo pakeista. Antstolis filmavo. Įėjimas buvo iš abiejų pusių. Bandė patekti, bet nepavyko. Nebuvo susijęs su įmone jokiais juridiniais ryšiais. Perėmimo perdavimo akto nesuspėjo gauti. Vienoje įstaigos patalpoje buvo apskaitos dokumentų, sutarčių, archyvų. Buvo trys ar keturi kompiuteriai. Savo pareiginės instrukcijos nematė. R., N. ir jis buvo įmonės (duomenys neskelbtini) akcininkai. (duomenys neskelbtini) metais dirbo P. K.. Su juo bendravo, ieškojo pardavimo atstovo. P. K. pasakė, kad jo sugyventinė L. K. dirba (duomenys neskelbtini), žino potencialių pirkėjų, kompanijų ir gali labai gerai parduoti jo pardavinėjamas prekes. Susitikus su L. K. išsiaiškino ką ji žino, ką sugeba, pasakė, kad ji ieškotų kokios nors bendrovės per kurią galėtų prekiauti jų produkcija. (duomenys neskelbtini) metais prasidėjo krizė, buvo nuosmukis. (duomenys neskelbtini) prasidėjo kilimas iš krizės. Gamino krovininį transportą. Teisiškai jis nėra atleistas iš direktoriaus pareigų. Jis L. K. pasiūlė, kad ji pati įkurtų naują įmonę ir prekiautų jų produkcija. Tačiau ji nusprendė įsigyti jau veikiančią įmonę ir taip vykdyti veiklą. Po kiek laiko L. K. jo paprašė, kad jis su ja nuvyktų susitikti su bendrovės, kurią ji rado, pardavėju, kadangi ji nelabai gerai moka lietuvių kalbą. Pačios įmonės pirkime jis taip pat dalyvavo, tačiau pas notarą jis nėjo, ji ėjo kartu su pardavėjais. Nupirkus įmonę K. buvo direktorė. Jis bendradarbiavo su K.. Buvo sudarytos sutartys. Gamino žemės ūkio techniką. Tuo metu perimta įmonė (duomenys neskelbtini) buvo normaliai veikianti, skolų neturėjo, buvo vedama buhalterinė apskaita. Toliau įmonę tvarkė pati L. K.. Kuo iki perėmimo vertėsi (duomenys neskelbtini), nežino. Maždaug praėjus pusei metų, L. K. pasiūlė įsigyti bendrovę (duomenys neskelbtini) už 10 000 litų. Jis pažiūrėjo įmonės dokumentus ir jai pasakė, kad už 1000 litų gali ją pirkti. Į įmonės valdymą jis pradėjo jungtis tik apie (duomenys neskelbtini) metų vasario mėnesį, kada su L. K. buvo jau sutarę, dėl bendrovės pardavimo jam, o iki to laiko (duomenys neskelbtini) valdyme jis nedalyvavo. Tapus direktoriumi, perėmė kasos dokumentaciją. Kiti dokumentai buvo (duomenys neskelbtini) patalpose. Negali pasakyti, kodėl G. teigia, kad perdavė dokumentus. Jis ne tas asmuo, kuris turi pateikti dokumentus. Turi pateikti direktorius. L. K. jam buvo parašiusi įgaliojimą pateikti dokumentus todėl, kad nemokėjo lietuvių kalbos. Su ja kalbėdavosi rusiškai. Sutartis paruošdavo sekretorė. Buhalterinės apskaitos netvarkė. Paskutinį mėnesį derinosi su K. apie įmonės pardavimą. Buvo keletą kartų užvažiavęs į įmonę, kalbėjosi su vadybininkais kokia situacija. Buvo kalbama su G., kokia finansinė padėtis. Nežinojo, jog G. netvarko dokumentų už 2010 metus. K. sakė, kad finansinė būklė nėra gera, jog sutarys dėl žemės ūkio technikos.

Kaltinamasis A. P. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) direktoriumi tapo (duomenys neskelbtini) dieną. S. pasiūlė tapti direktoriumi, jis sutiko, kadangi (duomenys neskelbtini), kurioje anksčiau dirbo, bankrutavo. (duomenys neskelbtini) dirbo direktoriaus pavaduotoju. Nuo (duomenys neskelbtini) metų dirba vadovaujančiose pareigose. Apie (duomenys neskelbtini) veiklą papasakojo akcininkas, kas užsiiminėja statybinėmis medžiagomis, pasižiūrėjo internete. Jam parodė balansus, pasakė, yra įsiskolinusi, tačiau turi automobilių. L. K. iki tol nepažinojo. Kai tapo (duomenys neskelbtini) direktoriumi, paaiškėjo, kad įmonė prasiskolinusi. Ž. A. geranoriškai turto ir dokumentacijos neperdavė. Todėl kiek buvo galima, pagal turimus dokumentus buvo pradėta tvarkyti likusi bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita. Jam buvo žinoma, kad tuo metu direktoriumi buvo A.. Jis akcininku negalėjo tapti, nes K. pardavė akcijas S. Perimant bendrovės turtą ir kažkokius dokumentus buvo pasitelktas ir antstolis, kuris konstatavo faktą. Pažiūrėjo, kad sąskaitoje pinigų nėra, kasos nėra, todėl nutarė persivežti turtą. Ir per savaitę laiko persivežė turtą. Buvo kompiuteriai, archyvas, stendai, stalai, kėdės. Persivežė ir atidavė patalpas nuomotojams, kad neskaičiuotų mokesčių. Perdavimo akto su A. nesurašė. Patys susirašė perėmimo aktą. Dokumentacija buvo iki (duomenys neskelbtini) metų. Segtuvai buvo sunumeruoti (duomenys neskelbtini) metų dokumentacijos nerado. Jokių buhalterinių dokumentų, jokių ataskaitų. Žino, kad A. elektroniniu paštu siųsdavo buhalterinius suvedimus į ofisą Jonavoje, sakė, kad rado dokumentus J. Jis A. pateikė akcininkų susirinkimo protokolą, kad tapo direktoriumi, o jis - pašalinamas iš pareigų. A. pasiūlė rašyti laiškus. Jis jam rašė, kad prisistatytų ir perduotų dokumentus. Pradėjus dirbti, nežinojo, kad nėra buhalterio įmonėje. Nuėjęs į Sodrą sužinojo, kad yra kasininkė S. A., tačiau jau atleista. Ją atleido iš darbo A.. Atėjus dirbti, įmonėje buvo vienas darbuotojas – Č. ir pardavimų vadybininkas. Jis galvojo, kad ateis A. ir surašys dokumentus. Nebuvo įrodymų, jog A. ką nors perėmė iš K.. (duomenys neskelbtini) buvo užsakiusi „E. B.“ ašis, kurios kainuoja 60 000 litų, tačiau už jas nesusimokėjo. (duomenys neskelbtini) dieną buvo priimtas sprendimas kelti (duomenys neskelbtini) bankroto bylą. Bendrovėje buvo trys automobiliai, kurių du ir toliau naudojo Ž. A., geruoju neperdavė šių automobilių. Kadangi jis neperdavė jokių automobilių dokumentų, tada jis nuvyko į VĮ Regitra ir užklausė ar minėti automobiliai yra registruoti bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu ir gavo atsakymą, kad minėti automobiliai yra registruoti (duomenys neskelbtini) vardu. Todėl buvo nuspręsta parduoti minėtus automobilius, juos norėjo nupirkti (duomenys neskelbtini) o kad įvyktų pirkimo-pardavimo procedūra reikėjo minėtus automobilius išregistruoti. Todėl matydamas, kad Ž. A. tikrai negrąžins minėtų automobilių dokumentų, nusprendė kreiptis į VĮ Regitra ir ten parašė, kad minėtų automobilių registracijos dokumentai yra pamesti, nors tuo metu žinojo, kad gal būt jie turėtų būti pas Ž. A.. Jis mano, jog tie dokumentai buvo pamesti ar prarasti. Tuo metu jis nežinojo, kaip iš Ž. A. gauti tuos dokumentus.

Liudytojas P. K. parodė, jog su A. buvo pažįstamas seniai. Su A. dirbo (duomenys neskelbtini). Jis pasiūlė išgelbėti nuo bankroto kai kuriuos įrengimus, t.y. juos perleisti (duomenys neskelbtini). Vadovavimą taip pat perleis K.. Tada jis draugavo su K., kuri buvo (duomenys neskelbtini) pilietė ir nemokėjo lietuvių kalbos, suprato lietuviškai, bet nekalbėjo. Matydavo, kad jis atveždavo K. pasirašyti dokumentus. Jos išsilavinimas buvo spec. vidurinis, buhalterinio išsilavinimo neturėjo. Neturėjo patirties įmonių organizavime. Davė vieną kartą paskaityti dokumentus. Vieną kartą jai davė pasirašyti ant tuščio blanko, bet ji nesutiko. Dokumentai pildomi buvo lietuvių kalba. A. atvažiuodavo tvarkyti dokumentų. A. buvo įmonės vadovas. Nežino, kodėl įmonės neformino savo vardu. Buvo suforminta K. vardu, bet ji toje įmonėje nieko nedirbo, ji net nevykdavo į darbą. Namuose pas juos buhalterinių dokumentų nebuvo. Patalpų, seifų neturėjo. Nežinojo, jog A. yra teistas. Žino iš L. pasakojimo, kad ji pasirašė, jog paskiria (duomenys neskelbtini) direktoriumi Ž. A. ir pasirašė ant keturių egzempliorių. Jis prašė savo pažįstamo E. S., kad jis nupirktų įmonės akcijas. Jis sutiko ir tokiu būdu jam pardavė (duomenys neskelbtini) akcijas. Po to sužinojo, kad pasirodo L. jau buvo pasirašiusi, kad parduoda akcijas Ž. A., jau tuo metu kaip ji galvojo, kad pasirašo tik dėl to, kad jis skiriamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi.

Liudytoja A. B. parodė, jog ji dirba buhaltere (duomenys neskelbtini) Savininkas atnešė „ekselinę lentelę“ i, teigė, kad sudaryta sutartis su (duomenys neskelbtini) ir reikia padaryti balansą ir kelias deklaracijas. Išrašė kelias sąskaitas už paslaugas, tačiau apmokėta nebuvo. Negali pasakyti už kokius metus darė ataskaitas. Žino, kad sutartis buvo pasirašyta 2010 metais gegužės mėnesį. Dokumentai pristatyti nebuvo. Rugsėjo mėnesį iš bankroto administratoriaus gavo informaciją, jog iškelta bankroto byla. Tuo metu vadovas buvo E. S.. Jis pasirašė sutartį. Nematė nei vieno (duomenys neskelbtini) darbuotojo. Tvarkė deklaracijas ir Sodros dokumentus. 2010 metais gavo raštą iš bankroto administratoriaus, kad įmonė bankrutuoja. Jie pasirašė perdavimo aktą. Duomenis reikalinga teikti už kiekvieną mėnesį. Įmonei (duomenys neskelbtini) atskirai nebuvo priskirtas joks darbuotojas. Tai buvo vienkartinis darbas. Sutartyje nurodyta, jog firmos direktorius turi iki dešimtos dienos pateikti buhalterinius dokumentus, kad jų buhalterinė įmonė užpildytų duomenis iki mėnesio dvidešimt penktos dienos. Su įmone kontaktų neturėjo. Jai buvo pateikta „ekselinė“ lentelė ir matėsi skolos. Ji turėjo padaryti balansą. Atmintinė- tai „ekselinė“ lentelė, daugiau ji dokumentų nematė. Buvo paprašyta padaryti balansą iš matytų skaičių. Neprivalo reikalauti iš kliento dokumentų.

Liudytojas T. L. parodė, jog (duomenys neskelbtini) buvo jo buvusi įmonė. Įmonės veikla- statybinių medžiagų pardavimas. Kolektyve buvo penki žmonės. Buveinė buvo (duomenys neskelbtini). Įmonę įsigijo (duomenys neskelbtini) metais, o pardavimas įvyko (duomenys neskelbtini) metais. Kreipėsi į vieną iš pažįstamų- V. M. ir prašė, ar gali jam padėti. Po to susipažino su pirkėju Ž. A.. Su juo nebuvo pažįstamas. Visi dokumentai buvo perduoti. Perdavė asmeniškai A.. Jis pasirašė perdavimo- priėmimo aktą. Įformintas pardavimas buvo už vieną litą. Jis pirko su 100 000 litų skola. Jis tuo metu nesitikėjo, kad kas nors gali nupirkti taip prasiskolinusią įmonę. L. K. matė vieną kartą pirkimo-pardavimo sandorio metu. Dokumentus pasirašė sėdėdami A. automobilyje. Buvo A., L. K. ir jis. Pasirašė su K.. Dokumentai buvo perrišti, sunumeruoti ir perduoti A.. Kur jie dingo, nežino. Dokumentus jam padėjo ruošti buhalteris G.. Nebuvo prašymo išversti dokumentų į K. suprantamą kalbą. Neatsimena ar A. pateikė įgaliojimą. Bet jis pasirašinėjo kaip įgaliotas asmuo.

Liudytoja L. (buv. K.) K. parodė, jog neatsimena, kada įsigijo (duomenys neskelbtini) akcijas. Ž. A. pažinojo per savo vyrą P. K.. P. K. ankščiau dirbo su Ž. A. jo bendrovėje. Jis paprašė pabūti laikinai įmonės (duomenys neskelbtini) savininke metams laiko. Paaiškino, kad nori pervesti dalį turto (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). Ji dirbusi buhaltere, baigusi statybos technikumą, žinojo kaip valdyti įmonę. Jai buvo netikėta tapti įmonės savininke, ji to nesiekė. Pasirašius sutartį dėl akcijų pirkimo, sumokėjo vieną litą. To dokumento pas ją nebuvo. Ji pasirašė įgaliojimą Ž., kad priimti dokumentus. Kartais dokumentus atveždavo Ž., kartais darbuotojai. Įmonė faktiškai buvo valdoma A.. Po įmonės įgijimo visi bendrovės (duomenys neskelbtini) dokumentai, antspaudas, taip pat ir buhalterinės apskaitos dokumentai buvo paimti ir laikomi pas Ž. A., jokių (duomenys neskelbtini) dokumentų, ar daiktų Ž. A. jai nedavė. Manė ir visiškai pasitikėjo, kad Ž. A. viską tvarkingai veda, kadangi, kaip jis sakė, kad po pusės metų tą bendrovę persirašys ant savęs. Įmonės darbuotojai, kurie atveždavo dokumentus, paaiškino, jog yra didelės skolos. Todėl pardavė (duomenys neskelbtini) kitam žmogui, kurį surado P. K.. Pardavus įmonę, ji formaliai pasirašė sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad ji parduoda, o pirkėjas perka akcijas. Prieš parduodant įmonės akcijas, Ž. A. to nesakė. Jis savininku nenorėjo tapti, tik direktoriumi. Kai pasirašė dokumentus, manė, jog pasirašo įgaliojimą dėl materialinės atsakomybės perėjimo A. Įgaliojimo, įsakymo tekstą parengė A., jai tik reikėjo pasirašyti. Nesidomėjo apie buhalterinę atsakomybę, pasitikėjo A.. Vyras pažinojo E. S..

Liudytojas T. Č. parodė, kad įsidarbino į (duomenys neskelbtini) pardavimų vadovu tuo metu, kai buvo savininkas L.. Dirbo tris metus. Po to perdavė įmonę (duomenys neskelbtini). Apie tai, jog įmonės direktorė yra K., sužinojo iš A. Apie tai, jog ji savininkė – nežinojo. Manė, jog įmonės savininkas yra A.. K. nevadovavo. Jis dirbo statybinių medžiagų srityje. Dažniausiai bendravo su A.. Jis turėjo įgaliojimą pasirašyti sutartis su savo klientais, kitokių dokumentų jis nepasirašinėjo. Iš ko gavo įgaliojimą, neatsimena. Kieno parašas ant įgaliojimo, neatsimena. Sutarčių „papkės“ visą laiką buvo parduotuvėje. Kur dingo dokumentai atėjus naujiems savininkams, nežino. Kiek žino, L. perdavė dokumentus su anspaudais A.. Jis tų dokumentų nematė, o užvedė naują dokumentų „papkę“. Jo veikloje dokumentų netrūko. Neatsimena kada su juo nutraukta sutartis. Atvykus antstoliui, pasirašė kažkokį aktą. Buvo jo sutarys su klientais, tiekėjais, sąskaitos - faktūros. Mėnesio gale perduodavo sąskaitas buhalterijai. Negali pasakyti kokie buhalteriniai dokumentai buvo. Naujiems savininkams perėmus įmonę, sudarinėjo naujas buhalterines sutartis. Atsiskaitant su klientais reikėdavo pervesti 80 procentų avanso. Po perėmimo, sąskaitos- faktūros buvo perduotos naujiems savininkams. Jis atvažiuodavo ten, kur būdavo saugomos sąskaitos, prie to paties kompiuterio išrašydavo kitas dvi-tris sąskaitas. Nežinojo, jog (duomenys neskelbtini) buhalteris buvo atleistas.

Liudytojas N. J. parodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas verslas, t.y. pirko automobilius įmonei (duomenys neskelbtini). P. S., jis pasakė, kad turi nedidelius automobilius, jie beveik nauji, nedaug važinėta, ima mažai kuro. Jis pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini) direktorius. Pasakė, kad parduoda turtą, kad turėjo įmonę. Nepamena dėl ko parduoda. Realiai tų automobilių nebuvo. Matė vieną automobilį, o kitų dviejų nematė, sakė jie yra, kad perduos po savaitgalio. Buvo pasirašę sutartį. Jis parašė S. įgaliojimą, kad įregistruotų jo vardu, pasakė, kad atvarys automobilius į (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gatvę, prie gamyklos. Buvo susitarta žodžiu, kad jei netenkins automobilių techninė būklė, nutrauks sutartį. Vieną automobilį jis pasiėmė. Tačiau jo vardu jis nebuvo perregistruotas. Jie turėjo važiuoti į Regitrą. Ar automobilis buvo registruotas (duomenys neskelbtini) vardu, jis nežino. Jam kitų automobilių neperdavė, kadangi negrąžino darbuotojai, prašė palaukti. Jis palaukė, tačiau, kai neperdavė, parašė, kad grąžintų pinigus už neperduotus automobilius. Dalinai grąžino pinigus, negrąžino 13000 litų. A. pažįsta per pažįstamus. Vėliau sužinojo, kad jis buvo susijęs su (duomenys neskelbtini). Jis suprato, kad automobiliai registruoti (duomenys neskelbtini) vardu, bet realiai automobilių nebuvo, todėl nutraukė sutartį.

Liudytoja S. A. parodė, jog yra girdėjusi, jog konfliktai prasidėjo neteisėtai perėmus įmonę (duomenys neskelbtini). Girdėjo, kad vyras tarėsi su savininke. Vyras norėjo būti direktoriumi, prasidėjo konfliktai. Finansinei veiklai vadovavo direktorė K.. Ji buvo trumpai įdarbinta kasininke. Žinojo, jog buvo vykdoma veikla. Ar buvo juodoji buhalterija, nežino. Dirbo apie tris mėnesius. Jos darbas buvo valandinis, ateidavo į savaitę kartą. Ji mokėsi tada, turėjo raktus, ateidavo po darbo. Kiekvieną dieną eiti į darbą jai nereikėdavo. Ji dirbo nuo (duomenys neskelbtini). sausio mėnesio iki balandžio19 dienos. Buhalteris buvo G., padalinio vadovas T.. Tie asmenys tvarkė apskaitą. Apskaitą vedė direktorė. Ji turėjo tvarkyti kasos dokumentus. Pažiūrėdavo ar yra parašai, surašydavo ir palikdavo ant G. stalo. Su K. yra pažįstama, bet ją matydavo mažai. Matydavo kartą į mėnesį, kartą į savaitę. Ji žino, kad A. norėjo tapti įmonės direktoriumi, pareigų jis neturėjo. (duomenys neskelbtini) direktorė buvo K.. Baigus dirbti įmonėje, pinigus ir dokumentus perdavė A.. Direktore tada buvo K.. Teigia perdavusi A. perdavimo aktą, seifuką, pinigus apie 18-20 litų. Kai perdavė A., jis pareigų tuomet neturėjo, perdavė kaip privačiam asmeniui. Dėl darbų apimties tardavausi su direktore. Likutis pinigų kasoje buvo 18 litų. Kitų pinigų nebuvo. (duomenys neskelbtini) dokumentai buvo susegti tvarkingai. Su dokumentais prieš ją yra dirbusi K., dirbo G.

Liudytojas V. M. parodė, kad tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (3 t., b.l. 44), ir paaiškino, kad maždaug nuo (duomenys neskelbtini) metų užsiima įmonių registravimu, išregistravimu, likvidacija, dokumentų keitimu ir panašiai. T. L. pažįsta jau nuo (duomenys neskelbtini) m., kada jis į kreipėsi dėl uždarosios akcinės bendrovės įstatų perregistravimo, kadangi tuo metu buvo įstatyminis reikalavimas perregistruoti visas bendroves. Maždaug apie (duomenys neskelbtini) m. T. L. kreipėsi dėl (duomenys neskelbtini) pardavimo. Kiek atsimena tada pradėjo pardavinėti tą įmonę, ja domėjosi įvairūs asmenys. Tą įmonę pardavinėjo už vieną litą, kadangi įmonėje buvo minusinis balansas, kaip teigė T. L.. Koks konkrečiai ten buvo turtas, pasakyti negali. Ar ji turėjo kokių automobilių nežino. L. K. nepažinojo, ji atvyko su dviem vyrukais lietuviais, kadangi ji pati yra Latvijos pilietė ir su ja kalbėjo rusiškai. Jo funkcijos buvo tik suforminti popierius t.y. reikiamus dokumentus parduodant įmone, buvo pateikti abiejų duomenys t.y. T. L. ir L. K. ir paruošė jiems reikiamus dokumentus ir jie su tais dokumentais išvyko susiforminti (duomenys neskelbtini) pardavimo. Toliau su L. K. nebendravo ir jos nematė. Taip pat gali būti, kad išvertė L. K. 2009-10-16 įgaliojimą Nr. 125/025, kuriuo ji įgalioja Ž. A. atstovauti (duomenys neskelbtini) santykiuose su T. L., šių aplinkybių jau neprisimena ir nieko negali paaiškinti. Todėl ir negali paaiškinti koks buvo L. K. vaidmuo (duomenys neskelbtini) valdyme, tik žino, kad ji pirko (duomenys neskelbtini).

Liudytojas E. S. parodė, kad nusipirko akcijas 100 procentų. Auditorių nekvietė, pasižiūrėjo su direktoriumi, kad viskas gerai. Pirko (duomenys neskelbtini), kadangi jam reikėjo įmonės, kad užsiimti verslu. Susitarė, kad jis tampa savininku, o S. direktoriumi. Finansiniuose reikaluose nelabai turėjo patirties. Transporto reikaluose patirties turėjo. Ieškojo įmonės, domėjosi. Pirkti įmonę jam pasiūlė K.. Jis ją buvo matęs keletą kartų darbo reikalais iš bendrų pažįstamų. Buvo perduota pirkimo- pardavimo sutartis. Neatsimena, ar buvo pateiktas balansas. Segtuvų su dokumentais nebuvo. Kitų dokumentų nepasirašinėjo, išskyrus sutartį. Jis priėmė į darbą S., kuris buvo paskirtas direktoriumi. Jis pats dokumentų nerengė, bet jį priėmė į darbą. Yra darbo sutartis. Kas rengė darbo sutartį, nežino. Įmonės finansinę situaciją vertino ne jis. Su direktoriumi vertino įmonę. Pasikvietė būsimą direktorių S.. Neatsimena iš kur gavo dokumentus. Pasikvietė žmogų, kuris supranta. Pasakė jis, kad viskas bus gerai. Jis Samuoliu pasitikėjo. Su K. sudarė pirkimo- pardavimo sutartį. Įmonės dokumentus į registrą nešė A. S.. Ši įmonė veiklos nevykdė. Pinigų negavo iš įmonės. Įmonei iškelta bankroto byla. Visas pareigas perdavė įmonės direktoriui, ar jis buhalterinius dokumentus gavo, nežino. Už įmonę buvo sumokėtas litas. Jis būtų viską sutvarkęs, kad įmonė funkcionuotų. Buvo susitarę dėl atlyginimo, kurį gaus S.. Darbo sutartyje buvo numatytos sąlygos. Nusipirkus įmonę, gavo pirkimo- pardavimo sutartį. Kur ofisas, viską aiškinosi direktorius. K. kalbėjo, jog nepasitiki A., todėl nori parduoti įmonės akcijas.

Liudytoja A. B. parodė, jog specialisto išvadą šioje byloje rašė pagal tuo metu pateiktus dokumentus. Kaip kas toliau keitėsi, nežino. Savo išvadą pilnai patvirtina. Kreipėsi į tyrėją, prokurorą, kad trūksta dokumentų. Pačių kaltinamųjų neprašė pateikti dokumentus, jų nuostatose tai atlieka tyrėjas. Viskas yra objektyviai aprašyta. Tai, kad tuo metu dirbo A., galėjo buvo pateikti dokumentai iš VĮ Registrų centro.

Liudytojas D. G. parodė, jog A. pažįsta, kadangi dirbo jo įmonėje. A. pareigų neatsimena. Jis dirbo (duomenys neskelbtini) vyriausiu buhalteriu, tvarkė buhalterinę apskaitą. Kontaktavo su A.. Jis dirbo įmonėje. A. duodavo dokumentus, susijusius su įmonės buhalterine apskaita. Jis tuos dokumentus suvesdavo į apskaitos registrus, dirbo iki 2010 metų sausio mėnesio. Iki A. atėjimo į įmonę, jai vadovavo T. L.. Galimai jis buvo ir įmonės akcininkas. Buvęs direktorius pasakė, kad savo akcijas pardavė (duomenys neskelbtini) pilietei. A. nebuvo (duomenys neskelbtini) pilietis. A. turėjo įgaliojimą atstovauti direktorei. Direktorė buvo akcininkė- (duomenys neskelbtini) pilietė. A. vadovavo kaip direktorius. Negali pasakyti ar pasikeitė įmonės veikla, trumpas buvo laikas. Įmonė pardavinėjo statybines medžiagas. Kiek atsimena, direktorė pasirašydavo dokumentus. Gali daryti prielaidą, jog galėjo pasirašinėti ir įgaliotas asmuo. (duomenys neskelbtini) pilietės nėra matęs. Visus dokumentus susijusius su buhalterine apskaita tvarkė A.. Visi buhalteriniai dokumentai buvo įmonėje. Išeidamas iš darbo dokumentus perdavė A.. Perdavė visus dokumentus, buvo pasirašytas perdavimo- priėmimo aktas. Perdavimo aktas yra įmonėje. Dokumentus priėmė ir pasirašė A.. Atleistas iš darbo buvo (duomenys neskelbtini) metais kovo mėnesį. (duomenys neskelbtini) mėnesio apskaitos netvarkė. Žodžiu susitarė su A., jog sutvarkys dokumentus už (duomenys neskelbtini) metus, o už (duomenys neskelbtini) metus netvarkys. Sutvarkė dokumentų rinkinį iki kovo mėnesio. Buvo perduotas balansas, pelno nuostolių ataskaita už (duomenys neskelbtini) metus. Tuos du mėnesius naujų dokumentų netraukė į registrus. Kas tą darbą atliko, nežino. Nuo (duomenys neskelbtini) m. sausio 1 dienos dokumentų niekam neperdavė, nes pas jį jų nebuvo. A. buvo įgaliotas asmuo. Neatsimena ar buvo pratęstas įgaliojimas. Sutvarkė dokumentus už 2009 metus. Atidavė dokumentus A.. (duomenys neskelbtini) metais ėjo vyriausio buhalterio pareigas. Jo darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Mano, jog už (duomenys neskelbtini) metus nebuvo dokumentų. Buvo instaliuota buhalterinė programa (duomenys neskelbtini) patalpose. Nežino, kad (duomenys neskelbtini) buhalterija buvo vedama J. kitos įmonės serveryje. Atvykęs į (duomenys neskelbtini) dirbdavo, turėjo kabinetą, stalą. Dokumentai buvo bendroje patalpoje su vadybininku. Prieiti prie dokumentų galėjo tas, kas turėjo raktus nuo to kabineto. Raktus turėjo jis, vadybininkas, Ž. A.. Dokumentai buvo kabinete, seifo nebuvo. Kasininku buvo įformintas žmogus, tačiau kur jis laikydavo pinigus, nežino. Žino, kad kasininkas buvo, bet jo nėra matęs.

Liudytoja E. B. parodė, kad 2010-09-22 S. perdavė (duomenys neskelbtini) dokumentus, dokumentus priėmė A. J.. Yra perdavimo aktai, yra išvardinti dokumentai perimti bankroto administratoriaus. Ji dokumentų perėmime nedalyvavo, nežino kaip vyko dokumentų perėmimas, patikrinimas, susirašinėjimas. Ji dokumentų perdavimo aktą turi. Jai žinoma iš dokumentų, kurie yra bankroto byloje, kad buvo neaišku, kas yra įmonės vadovas. Keitėsi vadovai dažnai, pagal perdavimo dokumentus. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vadovu paskiriamas A., o (duomenys neskelbtini) dieną akcijas įsigyja S. ir tampa akcininku. S. dokumentus perima iš A.. Prie dokumentų yra pridėtas aktas, kadangi nebuvo geranoriškai atliekamas perdavimas, todėl buvo vykta į vietą, buvo rasti dokumentai ir jie buvo perduoti administratoriui. (duomenys neskelbtini) buvo surašytas aktas, kai S. vyko į vietą. Ir tą dieną buvo perduodami dokumentai administratoriui. Čia yra aktai, kurie liudija administratoriaus perėmimą. Daugiau dokumentų nebuvo pateikta. Raštų dėl dokumentų trūkumo ar papildymo, nebuvo. Bankroto administratoriui buvo pateikti įmonės finansiniai dokumentai bankroto iškėlimo dienai: įmonės balansas, debitorių sąrašai, įsiskolinimų dydžiai ir ta pati medžiaga buvo pateikta teismui, kuri nagrinėjo bankroto bylą. Ir administratorius duomenis turėjo. Vyko keli ikiteisminiai tyrimai, kuriems reikėjo teikti dokumentus. Ir buvo pateikti visi dokumentai, kuriuos prašė tyrėjai. Kokius veiksmus atliko A. balandžio 19-21, nežino. Žino, kad buvo kilęs ginčas dėl turto pardavimo. Tuo metu balandžio (duomenys neskelbtini) d., buvo nurodyta kad trūksta kasos, materialinių vertybių dokumentų, kurių negalėjo perduoti S.. Nėra mačiusi dokumentų, kuriuos A. perėmė iš buvusio vadovo. Ji pati nei su S., nei su A.nebendravo. Buvo rašyti raštai dėl piniginių lėšų ir transporto priemonių perdavimo administratoriui. Tuo metu buvo nurodyta, kad A.yra skolingas įmonei virš 20 000 Lt. Tokių dokumentų nėra, kad jis būtų perėmęs tuos pinigus. Priėmimo- perdavimo aktų dėl transporto priemonių, nematė. Transporto priemonės buvo parduotos tretiesiems asmenims. Galima sakyti, kad jis valdė transporto priemones. Yra atskaitingų asmenų skolos, pažyma, kad A. neperdavė kasai pinigų 29252 litų 40 centų ir automobilių, bendra suma 43560 litų ir tos lėšos nebuvo apskaičiuotos. Bendroje sumoje A. skolingas 72912 litų 40 centų. (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla. Jai neįsiteisėjus, paskirtas administratorius pateikė prašymą dėl atstatydinimo ir (duomenys neskelbtini) buvo priimta nutartis pakeisti administratorių. Nutartis įsiteisėjo per septynias dienas nuo įteikimo. Įsiteisėjus nutarčiai, vadovai praranda savo įgaliojimus. Yra balansai ankstesnėmis datomis. Jų su savimi neturi ir negali patvirtinti. Finansinė atskaitomybė rengiama pagal tam tikrus reikalavimus. Administratorius neturėjo pareigos sudarinėti balanso, jam pateikiama informacija apie įmonės būklę. Administratoriaus priekaištų nebuvo, kad neperduoti dokumentai. Kai prasideda bankrotas, dokumentai pateikiami administratoriui ir patikrinimas kažkiek užtrunka. Kai keliama bankroto byla, tai įmonės vadovas turi pareigą pateikti finansinius dokumentus ir visus dokumentus. Tie dokumentai pateikti bankroto bylos nagrinėjimo metu teisme. Neturint dokumentų, pateikti balansą, sunkiai suvokiama. Nebent balansas buvo sudarytas tuo metu kai buvo tie dokumentai. Specialiste I. V. paaiškino, kad visada kai trūksta dokumentų, bendrauja per tyrėją. Tyrėjas pateikė slaptažodžius, kad ji susipažintų su buhalterinės apskaitos duomenimis kompiuteryje, bet jai nepavyko patekti į programą. Tada tyrėjas kreipėsi į S.. Jis paprašė, kad atspausdintų apskaitos registrus, bet jie pasakė, kad pagal slaptažodžius negali patekti, tada ji baigė išvadą ir atidavė medžiagą. Bendravo su tyrėju L. K.. Buvo tyrėjo prašymas ir ji sutiko apžiūrėti. Nepasitikėti specialiste B.nėra pagrindo, susipažino su jos išvada ir aprašė lentelėje. Paaiškino, jog jai buvo pateikti dokumentai, įrodantys, jog S. perėmė įmonę (duomenys neskelbtini) dieną. Tuo metu vyko bankroto paskelbimo procedūros, reikia klausti bankroto administratoriaus, kodėl dirbo S.. Direktoriumi S. buvo iki (duomenys neskelbtini) dienos. Nėra laikoma, jog įmonės bankroto paskelbimo dieną direktorius atleidžiamas nuo savo pareigų. Jai buvo pateikta avansinė apyskaita. Ji nematė pirminių dokumentų. Likutis buvo minus litas septyniasdešimt. Iš avansinės apyskaitos negalima buvo nuspręsti, kad nevykdo įmonė veiklos. Bet negalima buvo nuspręsti ir kad vykdė veiklą, neturėjo tai įrodančių dokumentų. Ji įrašė buhalterinės apskaitos įstatymo 20 straipsnį. Tai reiškia, kad direktorius gali priimti sprendimą atkurti dokumentus. Ir tai gali būti atlikta vyriausybės nustatyta tvarka. LR Vyriausybės nutarime Nr.1022, 2002 m. liepos 1 dienos, aiškiai nurodyta, kokie dokumentai gali būti atkuriami. Įmonė tuo ir turi naudotis, kad leidžia įtraukti į apskaitą atkurtus dokumentus. Įstatymas nereglamentuoja per kiek laiko turi būti atkurti dokumentai. Jei atkursi po trijų- penkių metų dokumentus nebus blogai. Penkis metus leidžia mokesčių administratorius tikslinti deklaraciją, sumokėti mokesčius. (duomenys neskelbtini) finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas bankrotas. Apygardos teismas svarstė, vadinasi jau jie buvo sudarę finansinę atskaitomybę. Buvo nustatyti kreditoriai ir apskaita buvo sudaryta. Nežino tokio atvejo, kad teismas svarstytų be kreditorių reikalavimų. Finansinės atskaitomybės balansas buvo pateiktas specialistės B. prie išvados kaip priedas. Jai nebuvo pateikta (duomenys neskelbtini) sutartis su įmone, kuri teikė buhalterines paslaugas. Buhalterinė apskaita buvo baigta vesti 2010 metais kovo 30 dieną. Kita sutartis nebuvo pateikta. Kad A. perima (duomenys neskelbtini) dokumentus, ji nebuvo raštiškai informuota, tokie dokumentai jai nebuvo pateikti. Kad „(duomenys neskelbtini) būtų vykdžiausi veiklą- dokumentai susiję su A. veikla nebuvo pateikti. Jei įmonę nevykdo veiklos, direktorius turi pateikti dokumentus. Finansinė atskaitomybė sudaroma už metus. Ji (duomenys neskelbtini) matė finansinę atskaitomybę ir ją pasirašė S.. Praktiškai neįmanoma per tris dienas, nesant finansininkui, organizuoti buhalterinę finansinę atskaitomybę, būtent dokumentų perėmimą. Turi perimti turtą, dokumentus. Yra toks dalykas kaip skolų perėmimas, kurios svarbios įmonei. Yra inventorizavimo taisyklių 50 punktas. Turi būti atlikta inventorizacija. Tam, kad atlikti skolų inventorizaciją, reikia turėti apskaitos dokumentus. Reikia suderinti su skolininkais ir patvirtinti skolas. Perėmus įmonę, reikia surasti apskaitos specialistę, kad per tris dienas suruošti dokumentaciją. 50 punktas numato, kad turi būti inventorizuojamos skolos. Vien susipažinti su įmone, sudaryti komisiją, išleisti įsakymus per tris dienas, neįmanoma. Kai keičiasi vadovas ar reikia atlikti inventorizaciją, esu parašiusi. Tai numato inventorizavimo taisyklių penktas punktas. Įmonės vadovas gali pavesti atlikti inventorizaciją ir dėl kitų priežasčių. Jei būna ne geranoriškas perėmimas, tai padaroma inventorizacija, apskaitos dokumentais perimamos skolos. Tai numato 5 punktas. Buvo paskelbtas bankrotas, tai turėjo būti paskelbtas kreditorių sąrašas, ji nematė nei vieno sprendimo, kad nebūtų kreditorių. (duomenys neskelbtini) metų liepos mėnesiui finansinė atskaitomybė buvo. Visi dokumentai buvo (duomenys neskelbtini) metų. Ji tai matė specialistės B. pirmoje išvadoje, prieduose. Specialistė B. atliko tyrimą ir padarė išvadą. Ji nedarė specialistės B. išvados tyrimo.

Iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. K. pareiškimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) atsakingi darbuotojai galimai neteisėtai veikdami sukčiavimo būdu padarė turtinę žalą du kartus parduodami tuos pačius automobilius (1 t., b.l. 19-45).

Iš 2011-03-16 VĮ „Regitra“ Kauno filialo rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas atstovas A. P. S. 2010-04-24 pateikė du paaiškinimus, kuriuose savo ranka parašė paaiškinimus dėl prarastų automobilių registracijos liudijimus (2 t., b.l. 89-107).

Iš 2011-04-29 specialisto išvados Nr. 5-2/78 matyti, kad atsakingais už (duomenys neskelbtini) ūkine finansinę veiklą buvo direktorius Ž. A. nuo 2010-04-19 iki 2010-04-21, o A. P. S. nuo 2010-04-22 iki 2010-07-30. (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą privalėjo tvarkyti vadovaujantis LR buhalterinės apskaitos Įstatymu (2001-11-06 Nr.IX-574) nuorodos įsigaliojo nuo 2002-01-01) bei kitais LR galiojančiais įstatymais ir nutarimais. Atskaitomybę teikti – vadovaujantis LR įmonių finansinės atskaitomybės Įstatymu (2001-11-06 Nr. IX-575) bei LR Pelno mokesčio Įstatymu (2001-12-20 Nr.IX–675) taip, kad būtų teikiama laiku ir tiksli informacija (atskaitomybė) mokesčius skaičiuojančioms tarnyboms, savininkams, kreditoriams. (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tiriamuoju laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) tvarkė D. G. (a/k (duomenys neskelbtini) Buhalteris D. G. darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) nutraukė (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos Įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas 2d. nuostatoje numatyta “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“.

Tuo tarpu tyrimui pateikti (duomenys neskelbtini) metų pirminiai (prekių pirkimo, prekių pardavimo, piniginių lėšų judėjimo, atsiskaitymų ir kt.) apskaitos dokumentai neapibendrinti buhalterinių sąskaitų apskaitos registruose, kuriuose kaupiami duomenys apie ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas per ataskaitinį laikotarpį.

Apie tai, kad šios ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, turėjo būti forminami ir registruojami apskaitos registruose, numatyta Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos Įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 12 straipsnio„ Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“4d. nuostatoje „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to , kai yra galimybė tai padaryti“ ir 16str.“Apskaitos registrai“1d. nuostatoje “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 3d. nuostatoje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“.

Neturint 2010 metų buhalterinių sąskaitų apskaitos registrų, kuriuose kaupiami duomenys apie ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas per ataskaitinį laikotarpį, nėra galimybės įvertinti ūkinių operacijų, susijusių su turtu ir įsipareigojimų pasikeitimais (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje.

Be to Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos Įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574)4str.„Reikalavimai apskaitos informacijai“ nuostatos įpareigoja, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų :1)tinkama, objektyvi ir palyginama; 2)pateikiama laiku; 3)išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“.

Tačiau tyrimui pateikti (duomenys neskelbtini) metų pirminiai dokumentai neapibendrinti apskaitos registruose rodo, kad (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) metų pradžios reikalavimai, susiję su buhalterinės apskaitos tvarkymu pagal šio įstatymo 4 str. nuostatas, nebuvo vykdomi.

Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad dėl Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos Įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 4str.„Reikalavimai apskaitos informacijai“, 6 str. “Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas“ , 12str. „ Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ ir 16str. “Apskaitos registrai“ reikalavimų nevykdymo negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir įsipareigojimų struktūrą už 2010 metus. Tyrimui buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) apyvartos žiniaraštis “Kasa“, kuriame 2010-01-01 dienos pradžiai įrašytas buhalterinis grynųjų pinigų likutis -653,17 Lt, paskutinė piniginių lėšų judėjimo ūkinė operacija įregistruota 2010-03-18 ir šios dienos pabaigai grynųjų pinigų likutis įrašytas – 29352,40 Lt. Šiame žiniaraštyje nenurodytos kasininko ir buhalterio pavardės, neįrašytas asmuo, kuris jį sudarė nėra jokių parašų. Nors šiame žiniaraštyje nėra atsakingų asmenų parašų, tačiau jame nurodytas 2010-03-18 pabaigai buhalterinis grynųjų pinigų likutis 29352,40 Lt sumai sutampa su tyrimui pateiktais kasos dokumentais, kurie buvo gauti iš Kauno apsk. VPK ENTS. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos Įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574)10 str.“Apskaitos tvarkymas“ 1d. nuostatoje numatyta, kad “Ūkio subjekto apskaitą tvarko:1)Ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris(buhalteris)“;2)pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė .

Tačiau (duomenys neskelbtini) nevykdė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos Įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 10 str.“Apskaitos tvarkymas“ 1d. nuostatos reikalavimų“ nes neorganizavo (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymo nuo 2010m.pradžios, todėl nustatyti ar visos piniginės lėšos bei materialinės vertybės tiriamuoju laikotarpiu buvo apskaitytos bei užpajamuotos įmonės apskaitoje, nėra galimybės.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos Įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21str.“Atsakomybė už apskaitos organizavimą apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1d. nuostata „Už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus, atsako ūkio subjekto vadovas“.

(duomenys neskelbtini) tyrimui pateikti (duomenys neskelbtini) metų pirminiai (prekių pirkimo, prekių pardavimo, piniginių lėšų judėjimo, atsiskaitymų ir kt.) apskaitos dokumentai neapibendrinti apskaitos registruose pagal buhalterines sąskaitas, kuriose kaupiami duomenys apie ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas per ataskaitinį laikotarpį. Apie tai, kad apskaitos dokumentai turėjo būti įforminti ir suregistruoti apskaitos registruose, numatyta Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos Įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574)16str.“Apskaitos registrai“ 1d. nuostatoje “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ ir 3d. nuostatoje nurodyta, kad „Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo“. Tačiau (duomenys neskelbtini) nevykdė šio įstatymo reikalavimų, nes apskaitos dokumentų susijusių su išlaidomis neįregistravo apskaitos registruose pagal buhalterines sąskaitas, todėl nustatyti, kokiai sumai buvo padarytos kasos išlaidos nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) laikotarpio, nėra galimybės.

Vadovaujantis aukščiau nurodyta įstatymo nuostata, už netinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, atsakingi (duomenys neskelbtini) direktorė L. K., kuri šiose pareigose dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), direktorius Ž. A., kuris šiose pareigose dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir direktorius A. P. S., kuris šiose pareigose dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l 130-186).

Iš specialistės A. B. apklausos protokolo matyti, kad ji tvirtina, jog už netinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, atsakingi (duomenys neskelbtini) direktorė L. K., kuri šiose pareigose dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), direktorius Ž. A., kuris šiose pareigose dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir direktorius A. P. S., kuris šiose pareigose dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 187-190, 3 t., b.l. 136-138).

Dėl aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo

Aplaidaus apskaitos tvarkymo (BK 223 str.) objektyvieji požymiai: įstatymo saugoma vertybė – centralizuotų valstybės fondų formavimo (mokesčių surinkimo) procesai ir alternatyvios veikos: buhalterinės apskaitos netvarkymas, aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas nustatytą laiką. Ir padariniai - negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Specialieji subjekto požymiai: juo gali būti asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius ir juridinis asmuo.

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog nenustačius padarinių, nurodytos veikos nelaikomas nusikalstamu - ištrauka iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 25 d. kasacinės nutarties b/b Nr. 2K–329/2006: "BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodomi alternatyvūs padariniai, kurie gali kilti kaltininkui atlikus vieną iš dispozicijoje nurodytų veikų. Reiškiant įtarimą, kaltinimą bei nuosprendžiu pripažįstant kaltinamąjį padarius BK 223 straipsnyje numatytą nusikaltimą, turi būti konkrečiai nurodoma, kokius padarinius sukėlė kaltinamojo padaryta veika. Nagrinėjamoje byloje tai nebuvo padaryta – kaltinamajame akte nurodyta, kad (...) neišsaugojo dokumentų, todėl negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (...) metais. Iš tokios kaltinimo formuluotės akivaizdu, kad prokuroras kaltinamąjį aktą surašė konkrečiai neišsiaiškinęs, kokius padarinius sukėlė dokumentų neišsaugojimas. Nesukonkretinus atsiradusių padarinių, nebuvo pagrindo teigti, kad (...) padarė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką."

Aplaidaus apskaitos tvarkymo (BK 223 str.) subjektyvieji požymiai: pakaltinamumas, tiesioginė arba netiesiogine tyčia. Tiesioginės tyčios turinį sudaro tai, kad kaltininkas: suvokė, kad netvarkė apskaitos arba nesaugojo apskaitos dokumentų, numatė, kad dėl to gali būti visiškai ar iš dalies neįmanoma nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir šių padarinių norėjo. Netiesioginės tyčios turinį sudaro tai, kad kaltininkas : suvokė, kad netvarkė apskaitos arba netinkamai ją tvarkė (pažeidžiant reikalavimus) arba nesaugojo apskaitos dokumentų, numatė, kad dėl to gali kilti anksčiau minėti padariniai, ir, nors šių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti.

Iš bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių seka, kad, kaip nurodyta ir specialisto akte bei paaiškinime, už netinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, atsakingi UAB “Stakera“ direktorė L. K., kuri šiose pareigose dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), direktorius Ž. A., kuris šiose pareigose dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ir direktorius A. P. S., kuris šiose pareigose dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 187-190, 3 t., b.l. 136-138).

Ž. A., kaip teigiama ir kaltinime, kaltinamas dirbęs įmonės vadovu tik tris dienas ir aplaidžiai tvarkęs buhalterinę apskaitą ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojęs buhalterinės apskaitos dokumentų. Apsiribojant vien šiuo , kaltinime nurodytu, laikotarpiu, matyti, jog kaltinamasis iš buvusio įmonės vadovo – L. K. perdavimo-priėmimo aktu jokių dokumentų nepriėmė, inventorizacija nebuvo padaryta, todėl neaišku, ką jis privalėjo perimti ir saugoti. Be to, specialistė I. V. konkrečiai paaiškino, kad „praktiškai neįmanoma per tris dienas, nesant finansininkui, organizuoti buhalterinę finansinę atskaitomybę, būtent dokumentų perėmimą. (...) Perėmus įmonę, reikia surasti apskaitos specialistę, kad per tris dienas suruošti dokumentaciją. (...)Vien susipažinti su įmone, sudaryti komisiją, išleisti įsakymus per tris dienas, neįmanoma.“

Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, Ž. A. net nebuvo sudaryta galimybė pradėti dirbti ir organizuoti darbą – buvusi direktorė ir įmonės savininkė įmonę perdavė, jam nežinant, kitiems asmenims ir jis į patalpas net nebuvo įleistas. Beje, kaltinamajame akte net nenurodytas laikotarpis, už kurių dokumentų neišsaugojimą yra atsakingas Ž. A.. Iš kaltinamojo akto turinio seka, jog tik už tris dienas, bet tokiu atveju dokumentai dar galėjo būti perimtoje įmonėje. Priešingai neįrodyta.

Liudytoja L. K. (buv. K.) teigė, jog ji dirbusi buhaltere, žinojo kaip valdyti įmonę. Ji pasirašė įgaliojimą Žilvinui. Įmonė faktiškai buvo valdoma A.. Po įmonės įgijimo visi bendrovės (duomenys neskelbtini) dokumentai, antspaudas, taip pat ir buhalterinės apskaitos dokumentai buvo paimti ir laikomi pas Ž. A.. A. sakė, kad po pusės metų tą bendrovę persirašys ant savęs. Ji pardavė (duomenys neskelbtini) kitam žmogui, kurį surado P. K.. Prieš parduodant įmonės akcijas, Ž. A. to nesakė.

Kaip matyti iš šių parodymų, jie yra prieštaringi ir faktiškai patvirtina, kad būtent L. K. (K.) su įmone darė, ką norėjo. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad BPK 80 straipsnio 1 punkto prasme, asmuo bet kurioje proceso stadijoje negali būti apklausiamas kaip liudytojas apie bet kokias aplinkybes, duomenys apie kurias galėtų būtų pagrindu vėliau jam reikšti įtarimus ar kaltinimus ne tik tiriamoje baudžiamojoje byloje, bet ir bet kurioje kitoje „baudžiamojo pobūdžio“ byloje. (Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011m. kovo 29d. nutartis baudž. b. Nr.2K-168/2011). L. K. (K.) statusas nebuvo neutralus, ji buvo suinteresuotas bylos baigtimi asmuo. 2012m. birželio 22d. Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ji pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1d. ir nuteista 1300 Lt bauda (t.3, b.l.23-29).

Įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad ji nuo 2009-09-23 iki 2010-04-19 neorganizavo (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymo nuo 2010m., todėl nėra galimybės nustatyti ar visos piniginės lėšos bei materialinės vertybės buvo apskaitytos bei užpajamuotos įmonės apskaitoje, neišsaugojo 2010m. pirminių apskaitos dokumentų, buhalterinių sąskaitų apskaitos registrų, t.y. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini)“ veiklos rezultatų, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Taigi, iš to seka, kad dar iki Ž. A. tampant įmonės vadovu, jau buhalterinės apskaitos dokumentų nebuvo, jie neišsaugoti, todėl net nebuvo ką perduoti.

Susipažinus su byloje surinktų įrodymų, kuriuos galima būtų pripažinti objektyviais įrodymais, visuma, matyti, jog nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų Ž. A. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, nurodytą kaltinime. T. Ž. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1d. išteisintinas.

Kaip matyti iš A. P. S. pareikšto kaltinimo, jis kaltinamas analogiškos veikos padarymu - neorganizavo (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymo nuo (duomenys neskelbtini) m., neišsaugojo 2010 m. pirminių apskaitos dokumentų, buhalterinių sąskaitų apskaitos registrų, t.y. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą ir įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos rezultatų, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad jis įmonę perėmė ne iš direktoriumi dirbusio Ž. A., o įsiveržiant į patalpas be pastarojo žinios. Todėl tokio perdavimo-priėmimo, inventorizacijos ir pan., kaip tai nustatyta įstatyme, nebuvo padaryta. Be to, kaip matyti iš aukščiau pateiktų įrodymų, jau ir iki įmonėje įsidarbinant Ž. A., tai nebuvo padaryta ir už tai įstatymu nustatyta tvarka nuteista L. K. (K.).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nurodė specialistė I. V., „iš avansinės apyskaitos negalima buvo nuspręsti, kad nevykdo įmonė veiklos. Bet negalima buvo nuspręsti ir kad vykdė veiklą, neturėjo tai įrodančių dokumentų. Ji įrašė buhalterinės apskaitos įstatymo 20 straipsnį. Tai reiškia, kad direktorius gali priimti sprendimą atkurti dokumentus. Ir tai gali būti atlikta vyriausybės nustatyta tvarka. LR Vyriausybės nutarime Nr.1022, 2002 m. liepos 1d., aiškiai nurodyta, kokie dokumentai gali būti atkuriami. Įmonė tuo ir turi naudotis, kad leidžia įtraukti į apskaitą atkurtus dokumentus. Įstatymas nereglamentuoja per kiek laiko turi būti atkurti dokumentai. Jei atkursi po trijų- penkių metų dokumentus nebus blogai. Penkis metus leidžia mokesčių administratorius tikslinti deklaraciją, sumokėti mokesčius. (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtas bankrotas. Apygardos teismas svarstė, vadinasi jau jie buvo sudarę finansinę atskaitomybę. Buvo nustatyti kreditoriai ir apskaita buvo sudaryta.“

Taigi, kaip jau buvo minėta aukščiau, kaltinimas nenurodė jokių neigiamų padarinių, dėl kurių atsiradimo kyla baudžiamoji atsakomybė. Taip pat pažymėtina, jog faktiškai įmonės veikla pasibaigė Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – areštavus (duomenys neskelbtini) turtą ir pinigines lėšas.

Be to, bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis A.P. S. buvo pateikęs tyrėjui kompiuterio atmintinėje suvestus duomenis specialisto išvados pateikimui, tačiau specialistė I. V., neturėdama galimybės juos pamatyti atspausdintus „popieriniame variante“, nes „pagal slaptažodžius negali patekti“, kaip nurodė teismo posėdžio metu, „ baigė išvadą ir atidavė medžiagą“, nurodant, jog neturint (duomenys neskelbtini) metų buhalterinių sąskaitų apskaitos registrų, kuriuose kaupiami duomenys apie ūkio subjekto turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas per ataskaitinį laikotarpį, nėra galimybės įvertinti ūkinių operacijų, susijusių su turtu ir įsipareigojimų pasikeitimais (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje. Teismo posėdžio metu kaltinamasis pateikė iš atmintinės ištrauktus duomenis (t.5, b.l.9-109), iš kurių matyti, jog jie buvo suvesti už (duomenys neskelbtini) laikotarpį (nors pirminiai dokumentai ir nebuvo išsaugoti). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir aptartus įrodymus, sprendžiama, kad nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų duomenų, kurie patvirtintų A. P. S. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, nurodytą kaltinime, todėl jis pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1d. išteisintinas.

Dėl dokumentų suklastojimo

Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, dalykas yra dokumentas. Pagal teismų praktiką dokumentu BK 300 straipsnio 1 dalies prasme, laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-263/2010, 2K-401/2011, 2K-139/2012). Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Dokumento turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos. Pažymėtina, kad privačių asmenų sukurti dokumentai gali būti šio nusikaltimo dalykas, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-200/2008).

A. P. S. yra kaltinamas, kad pagamino du netikrus dokumentus – paaiškinimus ir juos panaudojo.

Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikro dokumento pagaminimas – tai visiškai naujo žinomai melagingo dokumento pagaminimas, t. y. kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką.

Iš bylos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų seka, kad kaltinamasis A.P. S., tapęs įmonės vadovu ir sužinojęs, kad įmonės vardu yra registruoti automobiliai, tačiau negavęs jų dokumentų, ėmėsi priemonių gauti dokumentų dublikatus.

Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo paneigtas kaltinamojo A.P. S. teiginys, jog jis, nurodydamas, kad automobilių registracijos liudijimai yra pamesti, galvojo, kad “gal būt jie turėtų būti pas Ž. A..(...) Manė, „jog tie dokumentai buvo pamesti ar prarasti.“ Faktiškai jis įmonės patalpose dokumentų iš tiesų nerado, o jie priklausė būtent įmonei. Objektyvių duomenų, kad A.P. S. buvo žinoma, jog Ž. A. dokumentus turi, nesurinkta.

Teismas sprendžia, kad kaltinime nurodyti paaiškinimai, įvardijami kaip suklastoti dokumentai, neatitinka dokumento sąvokos baudžiamojo įstatymo prasme ir negali būti BK 300 str. 1d. numatytu nusikaltimo dalyku, o visos abejonės, vadovaujantis in dubio pro reo principu, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Todėl A.P. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1d. išteisintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas pasakyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297-299 str. str., 301 str., 303-307 str.str.,

nusprendžia:

Ž. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1d. išteisinti BPK 3 str. 1d. 1p. pagrindu;

A. P. S.pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1d., 300 str. 1d. išteisinti BPK 3 str. 1d. 1p. pagrindu.

Kardomomoji priemonė Ž. A. ir A. .S. nebuvo paskirta.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Aurelija Ozolinia