Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Scandagra“ dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas prašė tenkinti ieškinį. Paaiškino, kad su UAB „Scandagra“ bendradarbiauja dvejus metus. Anksčiau grūdus parduodavo UAB „Linas agro“. Nusprendė parduoti grūdus UAB „Scandagra“, nes 2017 m. pas jį atvyko įmonės vadybininkė ir pasiūlė parduoti įmonei grūdus. 2017 m. viskas vyko tvarkingai, buvo sudaryta rašytinė sutartis, kuri buvo įvykdyta, kas nebuvo padaryta 2018 m. Grūdinių kultūrų pardavimo sutarčių nėra pasirašęs. 2018 m. spalio mėnesį jas atvežė A. J. ir bandė duoti jam pasirašyti. Tai įvyko jau po to, kai jis buvo kreipęsis į advokato padėjėją ir šis buvo kreipęsis į UAB „Scandagra“, prašydamas pateikti sutartis. Tų sutarčių neskaitė, su jų turiniu nesusipažino. Vežė grūdus į UAB „Scandagra“, nes iš įmonės 2018 m. buvo paėmęs trąšų ir cheminių medžiagų, už kurias susitarta atsiskaityti grūdais. Buvo susitarta už įsigytas prekes atsiskaityti grūdais tais metais. UAB „Scandagra“ pardavė apie 800 t grūdų. Dar pirko cheminių medžiagų 2019 m., už kurias su UAB „Scandagra“ iki šiol nėra atsiskaitęs. UAB „Scandagra“ atsiųsdavo samdytas įmones ir paimdavo grūdus iš jo sandėlio. Buvo kalbėta, kad už transportavimą nuo Vilkaviškio iki Klaipėdos uosto bus atskaičiuota 14 Eur už 1 t. Visada bendravo su UAB „Scandagra“ darbuotoja A. J.. Žodinis susitarimas buvo sudarytas 2018 m., kai jis pirko trąšas iš UAB „Scandagra“. Dėl kainos fiksavimo į UAB „Scandagra“ nesikreipė. Kainos nustatymo tvarka, numatyta sutartyse, jam nežinoma, nebent jeigu ji yra tokia pati, kokia buvo numatyta 2017 m. sutartyje. Nežino, kokią kainą jam fiksavo. PVM sąskaitas faktūras yra gavęs. Nuostolių dydis apskaičiuotas pagal UAB „Linas Agro“ kainas tą dieną, kai yra atvežami grūdai. Iš UAB „Scandagra“ įsigijo produkcijos už maždaug 70 000 Eur. Grūdų buvo pristatyta dvigubai. UAB „Scandagra“ išskaičiavo transportavimo kaštus. Vertina, kad už grūdus turėjo būti sumokėta rinkos kaina. Spręsdamas kam parduoti grūdus, vertina firmos patikimumą, kaip greitai paima grūdus ir už juos atsiskaito, taip pat svarbu kaina, tačiau kaina nėra pagrindinis dalykas. Nežino, kokia buvo rinkos kaina tomis dienomis, kai vežė grūdus. Nesidomėjo, kokios buvo kainos tą dieną, kai atvežė grūdus į UAB „Scandagra“. Grūdų perviršį vežė UAB „Scandagra“, nes reikėjo atlaisvinti sandėlius. Be to, jo prašė vežti dar daugiau grūdų. Matif biržą tikrina. Nežinojo, kiek tonų grūdų turi nuvežti už skolą, nebuvo susitarta dėl kiekio ir kainos. Kainą sužinojo, kai gavo sąskaitą. Suprato, kad patyrė nuostolius, kai gavo vieną sąskaitą, kurioje buvo nurodyta 100 Eur už 1 t kaina. Tikėjosi, kad bus mokama rinkos kaina, atėmus koeficientą, taikomą grūdų vežimo dieną. Klausė A. J. dėl sutarties, ji sakė, kad atveš sutartį. Mano, kad galėjo jam grąžinti grūdus, nesant sudarytos sutarties. Dėl grūdų paėmimo kalbėjo su A. J.. 2018 m. spalio mėnesį A. J. atvežė tuščius sutarties blankus, tačiau jam jų nepadavė ir išsivežė. Tais metais nesidomėjo kiek už grūdus moka kiti supirkėjai, nes kitiems supirkėjams grūdų tada nepardavinėjo. Dėl grūdų paėmimo kalbėdavo su A. J., su ja suderindavo ir grūdų paėmimo laiką. Su A. J. susitikdavo du kartus per savaitę. Susitikus, prašydavo sutarties, A. J. vis atsakydavo, kad atveš sutartį. Kelis kartus prieš išvežant grūdus, A. J. elektroniniu paštu atsiuntė grūdų supirkimo kainą. Ta kaina tenkino. Neprisimena konkrečių grūdų pardavimo UAB „Scandagra“ sąlygų, kuriomis jis sutiko parduoti grūdus. Susitarė, kad jis padengs grūdų vežimo kaštus, nes pats neturėjo transporto priemonių, tinkamų vežti grūdus. Iš Matif biržos kainos atimamas koeficientas, kuris susideda iš grūdų transportavimo išlaidų ir dar kitų dalykų. Buvo sutartis su UAB „Scandagra“, kad veš įmonei grūdus už esamą skolą už įsigytas trąšas už kainą grūdų atvežimo metu. Negali atsakyti, ar bendravo telefonu su A. J. tomis dienomis, kai „AgroSmart“ sistemoje fiksuota kaina. (2019 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 47 min. 00 sek. – 1 val. 28 min. 00 sek.).

Teismo posėdyje ieškovo atstovas nurodė, kad nuostolių apskaičiavimo lentelėje yra apsirikimo klaidų. Tai buvo tik išeitinė pozicija, kad būtų galima paduoti ieškinį (2019 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 29 min. 21 sek. – 1 val. 36 min. 47 sek.).

Teismo posėdyje atsakovės atstovas advokatas Sigitas Barakauskas prašė netenkinti ieškinio. Paaiškino, kad UAB „Scandagra“ atlieka realią pirkimo operaciją biržoje. Neturint sutarties su ūkininku, joks ūkio subjektas nepardavinėtų biržoje to, ko neturi. Ieškovas nurodė daug ko nežinantis. Ne vienus metus šioje srityje veikiantis subjektas taip nesielgtų. Ieškovas naudojasi situacija, kad nepavyko rasti sutarties. Sutartis yra įvesta į „AgroSmart“ sistemą, suformatuota, matomos konkrečios datos, kada sistemoje įvesta sutartis, fiksuotos kainos, t. y. sutartis sudaryta per „AgroSmart“ sistemą. Vidiniai elektroniniai įmonės laiškai parodo, kad sutartis buvo sudaryta. Galima susitarti dėl fiksuotos kainos, kai ūkininkas susitaria su vadybininku dėl konkrečios kainos. Kitas variantas yra toks, kad nustatomas tam tikras platus langas, kai ūkininkas netgi ir atvežęs grūdus gali dar laukti ir nefiksuoti kainos, yra labai didelė diskrecija ūkininkui pačiam pasirinkti kada fiksuoti kainą, stebint biržą. Tomis dienomis, kai ūkininkas fiksuoja kainą, biržoje yra sudaromos realios operacijos. K. M. biržoje pradėjo kilti grūdų kaina, ieškovas fiksavo kainą, taip pat fiksavo kainą balandžio mėnesį, kai biržoje kaina krito. Sutartis buvo sudaryta, ieškovui buvo žinomas kainos nustatymo mechanizmas, ieškovas 2017 m. buvo pasirašęs tokią sutartį, Matif nustatymo kainos mechanizmas nesikeitė. Vadybininkė, matyt, pasitikėjo ieškovu, todėl ir susidarė tokia situacija. Šiuo atveju nėra sutarties, kurioje fiziškai būtų šalių parašai. Sutartis gali būti sudaroma ir konkliudentiniais veiksmais. Kita ieškinio alternatyva yra ta, kad sutartis buvo sudaryta, bet nebuvo susitarta dėl kainos. Tada reikėtų žiūrėti į tai, kokios buvo kainos rinkoje atitinkamu laikotarpiu. Vienintelis duomuo, vertinant kokia buvo kaina tuo metu, yra Žemės ūkio verslo informavimo centro statistika, kuri apima visus supirkėjus, visas operacijas. Norint apskaičuoti vidutinę rinkos kainą, reikia vertinti ne mažiau nei pusę rinkos subjektų, o ne pasirinktinai vieną. Tiek vienu, tiek kitu atveju ieškinys turi būti atmestas. Pirmuoju atveju, ieškovui buvo sumokėta ta kaina, kuri buvo sutarta, nes ieškovas fiksavo kainą atitinkamu laikotarpiu. Antruoju atveju, jei būtų taikoma vidutinė kaina, susidarytų permoka, nes ieškovui būtų permokėta. Ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas (2019 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 36 min. 53 sek. - 1 val. 57 min. 52 sek.).

Teismo posėdyje liudytoja A. J. paaiškino, kad dirba UAB „Scandagra“ vadybininke, jos fukcijos yra konsultuoti, pirkti ir parduoti grūdus. Du metus bendravo su V. Š.. Sutartys yra tokios pačios, jos nesikeičia. Pirmaisiais darbo su V. Š. metais nuvežė jam rašytinę sutartį ir jis ją pasirašė. Antraisiais metais su V. Š. tiesiog susitarė žodžiu, pasakė jam koeficientus, transporto kainas ir jis tą užfiksavo. Tiesiog pasitikėjo šiuo žmogumi, nes su juo dirbo jau antrus metus. Pagal įmonėje nustatytą tvarką iškart po susitarimo reikia nuvežti sutartį ir ūkininkas turi ją pasirašyti. Taip atsitiko, kadangi ji pasitikėjo V. Š. ir nemanė, kad dėl to pateks į teismą. Ji su V. Š. sudarė sutartį tik nenuvežė jam sutarties pasirašyti, nes juo pasitikėjo, jie buvo dėl visko susitarę, o sutartis tebuvo formalumas. Manė, kad tą sutvarkys rudenį. Su V. Š. sudarė nefiksuotą sutartį, pasakė jam koeficientus. Iškart po jų susitarimo, paskambino savo asistentei, kuri įvedė sutartį į „AgroSmart“ sistemą. V. Š. apie tai žinojo. Niekas savavališkai neveda duomenų į „AgroSmart“ sistemą. Kiekvieną dieną yra gaunamos grūdų kainos, tai būna fiksuota dienos kaina iki pietų. Po pietų fiksuoja kainą pagal koeficientą. V. Š. norėjo daryti nefiksuotą sutartį. Pasakė jam tos dienos koeficientus ir transporto kainą. Esant nefiksuotai sutarčiai, kai kyla Matif biržos kaina, ūkininkas pats sprendžia, ar nori fiksuoti kainą. Kainos fiksavimas būna sutarties priedas. Kai yra numatytas koeficientas, ūkininkas stebi biržą ir, jeigu mato, kad biržoje kyla kaina, ją gali užfiksuoti. Tada ūkininkas skambina jai ir pasako fiksuoti kainą. Ji apie tai pasako asistentei, kuri fiksuoja kainą sistemoje ir sukuria fiksavimo priedą, ši informacija įvedama „AgroSmart“ sistemoje. Kai kaina biržoje kilo, jai paskambino V. Š. ir pasakė užfiksuoti kainą. Ji pasakė savo asistentei ir ši sistemoje užfiksavo kainą. V. Š. kainas fiksuodavo telefonu. Dėl koeficiento sprendžia Grūdų skyrius pagal rinkos kainą. Į uostą neįmanoma atvežti grūdų be sutarties, viskas būna iš anksto aptarta ir suderinta. Sutartis sudaro „AgroSmart“ sistemoje, kurioje sutartys yra saugomos, sistemoje matosi duomenų įvedimo data. Ginčo sutartys su V. Š. buvo įvestos į „AgroSmart“ sistemą. Sutartys nenumatant kainos nebūna sudaromos. V. Š. norėjo, kad įmonė paimtų iš jo grūdus. Kadangi jis norėjo išvežti grūdus kuo greičiau, davė jam transporto priemones. V. Š. buvo nurodytas ir koeficientas ir transporto kaina, jis žinojo kokią sumą gaus už grūdus, iš biržos kainos atėmęs koeficientą ir transporto kainą. Jei UAB „Scandagra“ neturėtų sudariusi sutarties su ūkininku, nevažiuotų paimti grūdų iš jo sandėlių. 2018 m., pasibaigus sezonui, ji nuvežė sutartį V. Š., tačiau jis jos nepasirašė, pasakė, kad kreipėsi į teismą. Vidutinė rinkos kaina yra nustatoma pagal biržą (2019 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 59 min. 15 sek. – 2 val. 17 min. 50 sek.).

Teismo posėdyje liudytoja S. M. paaiškino, kad yra UAB „Scandagra“ apskaitininkė, jos funkcija – išrašyti sąskaitas. Vertina, kad sutartis su V. Š. buvo sudaryta, kitaip nebūtų vežami grūdai į Malkų įlankos terminalą. Vadybininkė sudaro sutartį su ūkininku, kad bus pristatyti grūdai į tam tikrą elevatorių. Kai grūdai pristatomi, laboratorijoje atliekami reikiami tyrimai, suvedami visi duomenys į „AgroSmart“ sistemą, tuo remiantis yra suformuojama sąskaita. Kai „AgroSmart“ sistemoje matoma sąskaita, tuomet ta saskaita išrašoma ir paštu išsiunčiama ūkininkui. Jei būna nefiksuota sutartis, sąskaitoje automatiškai matoma konkreti suma. Jei sutartis fiksuota, sąskaitoje būdavo matoma galutinė kaina. V. Š. atveju, buvo nefiksuota kaina, nes po to rašė atskirą fiksavimo sąskaitą. Kuomet ūkininkas užfiksuoja sutartį, skirtumui išrašoma papildoma sąskaita ir išsiunčiama ūkininkui. „AgroSmart“ sistemoje yra matoma sutartis, ūkininkas, vadybininkas, kokia kultūra parduodama, pristatymo vieta, sąlygos, pristatymo terminas, kaina. Jei kaina yra nefiksuota, matomas tik koeficientas, o jeigu fiksuota – matosi tik galutinė kaina. Kai susitaria dėl nefiksuotos kainos, sprendžia pats ūkininkas. Biržoje matomas kainų pokytis. Jiems paskambina vadybininkas ir pasako, kad ūkininkas nori fiksuoti kainą ir tada fiksuoja. „AgroSmart“ sistemoje yra matoma kainos fiksavimo data (2019 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 19 min. 48 sek. - 2 val. 28 min. 35 sek.).

Teismo posėdyje liudytojas J. U. nurodė V. Š. užsakymu atlikęs turto rinkos vertės tyrimą, kurį atliko vadovaudamasis Turto ir verslo pagrindų įstatymu ir jo pagrindu patvirtinta metodika. Sąskaitos jam nebuvo pateiktos tik K. Žiemio apskaičiuota nuostolių lentelė. Grūdų supirkimo modelio jis neanalizavo, nevertino, ar nurodoma kaina su PVM ar be, ar įtrauktos džiovinimo, transportavimo paslaugos ar ne. Atrankos kriterijus buvo sandorio data. Metodika nenumato kriterijų. Pagal metodiką turi būti tiriami ne mažiau kaip trys tiriamieji (2019 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 5 min. 56 sek. – 2 val. 00 min.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys netenkinamas.

Ieškovas pateikė duomenis, kuriais nustatyta, kad jis 1998 m. rugpjūčio 11 d. yra įregistravęs ūkininko ūkį, esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 40).

UAB „Scandagra“ pirkimo-pardavimo sutarties Nr. AJO17/019 priedo Nr. 2 pagrindu įsipareigojo leisti V. Š. laikinai naudotis sandėliu (-iais), t. y. sandėliuoti iš UAB „Scandagra“ įsigytas prekes iki jų atsiėmimo dienos, netaikant nuomos mokesčio (el. b. 1 t., b. l. 42). 2017 m. spalio 12 d. V. Š. įsigijo iš UAB „Scandagra“ medžiagą „AN 34,4 (...,GE), 500 kg už 27 551,70 Eur, kurią sandėliavo UAB „Scandagra“ sandėlyje iki 2018 m. balandžio 15 d. 2017 m. lapkričio 15 d. ieškovas įsigijo prekių už 6 213,35 Eur sumą („Taubrac 250“, „Rubric“, „Talius“, „NanoPlant Profi“, „MagnusS (Adob), kurias sandėliavo atsakovės sandėlyje iki 2018 m. balandžio 1 d. (el. b. 1 t., b. l. 43, 44, 46, 47).

2018 m. liepos 25 d. tarp ieškovo ir atsakovės pasirašytas Skolų užskaitymo aktas Nr. Ofs-026361, kuriuo V. Š. turimo 49 239,81 Eur įsiskolinimo suma yra įskaitoma su UAB „Scandagra“ 49 239,81 Eur įsiskolinimu.

Iš atsakovės pateiktų duomenų nustatyta, kad 2017 m. kovo 31 d. tarp UAB „Scandagra“ ir V. Š. buvo sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. AJO17/019, kuria UAB „Scandagra“ įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais perduoti prekes, kurių specifikacija, kiekis ir kainos nurodomos pirkėjo pateikiamame prekių užsakyme, pirkėjo nuosavybėn, o V. Š. įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka ir terminais priimti prekes ir už jas sumokėti. Pagal Sutartį Nr. AJO17/019 V. Š. parduota prekių už 70 904,70 Eur sumą (el. b. 1 t., b. l. 91-92).

2018 m. vasario 7 d. tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta Grūdinių kultūrų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2018-AJO/004W, kuria ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovei nuosavybėn, o atsakovė įsipareigojo priimti grūdus bei apmokėti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Pagal šios sutarties priedą Nr. K-1 šalys nustatė galutinę grūdų kainą pagal formulę GK = EURONEXT + K, kur GK – galutinė kaina eurais be PVM už toną; EURONEXT – artimiausio galiojančio Euronext NV (Matif) biržos mėnesio maistinių kviečių sandorių kaina, galiojusi 2018 m. gegužės 2 d. Eur; K – kainos koeficientas Galutinės kainos apskaičiavimo dieną. Šalys už kviečių ekstra klasę nustatė galutinę 166,25 Eur kainą, kviečių 1 klasę – 162,25 Eur kainą, kviečių 2 klasę – 158,25 Eur kainą, kviečių 3 klasę – 176,25 Eur kainą, pašarinius kviečius – 134,25 Eur kainą. Sutarties Nr. 2018-AJO/004W priede Nr. K-2 šalys nustatė galutinę grūdų kainą pagal formulę GK = EURONEXT + K, kur GK – galutinė kaina eurais be PVM už toną; EURONEXT – artimiausio galiojančio Euronext NV (Matif) biržos mėnesio maistinių kviečių sandorių kaina, galiojusi 2018 m. gegužės 3 d. Eur; K – kainos koeficientas Galutinės kainos apskaičiavimo dieną. Už kviečių ekstra klasę nustatyta galutinė 166,75 Eur kaina, kviečių 1 klasę nustatyta galutinė 162,75 Eur kaina, kviečių 2 klasę nustatyta galutinė 158,75 Eur kaina, kviečių 3 klasę nustatyta galutinė 176,75 Eur kaina, pašarinius kviečius nustatyta galutinė 134,75 Eur kaina. Šiuose prieduose nurodytomis kainomis ieškovas įsipareigojo parduoti, o atsakovė nupirkti 500 t kviečių (el. b. 1 t., b. l. 94-97, 102, 103).

2018 m. kovo 2 d. šalys sudarė Grūdinių kultūrų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2018-AJO/007W, jos priede Nr. K-1 nustatė galutinę kainą pagal formulę GK = EURONEXT + K, kur GK – galutinė kaina eurais be PVM už toną; EURONEXT – artimiausio galiojančio Euronext NV (Matif) biržos mėnesio maistinių kviečių sandorių kaina, galiojusi 2018 m. balandžio 9 d. Eur; K – kainos koeficientas Galutinės kainos apskaičiavimo dieną. Už kviečių ekstra klasę nustatyta galutinė 164,25 Eur kaina, kviečių 1 klasę nustatyta galutinė 160,25 Eur kaina, kviečių 2 klasę nustatyta galutinė 156,25 Eur kaina, kviečių 3 klasę nustatyta galutinė 146,25 Eur kaina, pašarinius kviečius nustatyta galutinė 132,25 Eur kaina. Šiuose prieduose nurodytomis kainomis ieškovas įsipareigojo parduoti, o atsakovė nupirkti 300 t kviečių (el. b. 1 t., b. l. 98-100, 104).

Sutartys Nr. 2018-AJO/004W, Nr. 2018-AJO/007W užfiksuotos atsakovės sistemoje „AgroSmart“ (el. b. 1 t., b. l. 101).

2018 m. liepos 25 d. tarp šalių pasirašytas Skolų užskaitymo aktas Nr. Ofs-026361, kuriuo V. Š. turimo 49 239,81 Eur įsiskolinimo suma yra įskaitoma su UAB „Scandagra“ 49 239,81 Eur įsiskolinimu. 2018 m. liepos 31 d. Skolų užskaitymo aktu Nr. Ofs-026514 V. Š. 21 641,90 Eur įsiskolinimas įskaitytas su 21 641,90 Eur UAB „Scandagra“ įsiskolinimu. 2018 m. rugpjūčio 14 d. Skolų užskaitymo aktu Nr. Ofs-026726 V. Š. 22,99 Eur įsiskolinimas įskaitytas su UAB „Scandagra“ 22,99 Eur įsiskolinimu (el. b. 1 t., b. l. 106-107, 108, 109).

2018 m. liepos 1 d. UAB „Scandagra“ pervedė į V. Š. sąskaitą 24 394,00 Eur sumą, 2018 m. rugsėjo 14 d. – 53 486,52 Eur sumą.

Sąskaitos faktūros, grūdų priėmimo aktai, svėrimo aktai, transporto važtaraščiai, rodo, kad 2018 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais V. Š. pardavė UAB „Scandagra“ grūdus, atsakovė grūdus priėmė, teikė ieškovui grūdų džiovinimo, transportavimo paslaugas. Transportavimo paslaugos įvertintos 11 521,20 Eur suma (el. b. 2 t., b. l. 10-111).

2019 m. liepos 18 d. vadybininkė A. J. elektroniniu paštu persiuntė R. L. asistentės jai atsiųstus grūdų pirkimo-pardavimo sutarčių, sudarytų tarp UAB „Scandagra“ ir V. Š., priedus, kuriuose, atsižvelgiant į 2018 m. vasario 7 d. ir 2018 m. kovo 2 d. sudarytas sutartis, nustatoma galutinė grūdų kaina. Taip pat persiųsti ir priedai prie 2018 m. kovo 2 d. sutarties, sudarytos tarp UAB „Scandagra“ ir ieškovo sūnaus K. Š., bei 2018 m. kovo 2 d. sutarties, sudarytos tarp UAB „Scandagra“ ir ieškovo dukters G. Š. (el. b. 2 t., b. l. 112-119).

Ieškovo užsakymu turto vertinimo teismo ekspertas J. U. atliko turto (kviečių) supirkimo kainos/rinkos vertės ekspertinį tyrimą. Į pateiktą klausimą „kokia įprasta kviečių supirkimo kaina buvo laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvoje pagal nuostolių paskaičiavimo lentelėje nurodytas kviečių klases ir datas (be išankstinėse supirkimo sutartyse naudotos kainos šiams laikotarpiui)?“ ekspertas pateikė išvadą, kad parduotų kviečių paskaičiuota rinkos vertė laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvoje pagal nuostolių paskaičiavimo lentelėje nurodytas kviečių klases ir datas (be išankstinėse supirkimo sutartyse naudotos kainos šiams laikotarpiui) buvo 140 600,28 Eur. Pardavimo sąskaitos suma (be PVM ir transporto) yra 119 388,86 Eur. Skirtumas tarp pardavimo sąskaitos sumos ir apskaičiuotos rinkos vertės (be PVM ir transporto) yra 21 211,42 Eur (el. b. 3 t., b. l. 35-106).

VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ nurodė, kad grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo savaitines ataskaitas GS-1 vidutiniškai teikia 69 subjektai (el. b. 3 t., b. l. 128-131).

Dėl viešojo intereso.

Ieškovo atstovas ne kartą pabrėžė, kad ūkininko teisių gynimas yra viešasis interesas ir teismas, nagrinėdamas bylas, kuriose sprendžiami su ūkininkų interesais susiję klausimai, turi būti aktyvus.

Pažymėtina, kad, jeigu žemės ūkio sritis valstybėje ir laikoma prioritetine, tai savaime nereiškia, kad ūkininkų interesų gynimas bet kokio pobūdžio situacijoje savo esme yra viešasis interesas. Ūkininkas, vykdydamas žemės ūkio veiklą ir parduodamas žemės ūkio produkciją, veikia kaip verslininkas, jis turi galimybę rinktis produkcijos supirkėją, derėtis dėl kainos. Tarp konkretaus ūkininko ir žemės ūkio produkcijos supirkėjo susiklosto individualūs dvišaliai komerciniai teisiniai santykiai ir ūkininkas šiuose santykiuose pagal jų esmę nelaikytinas vartotoju ar silpnesne santykio šalimi. Savo pažeistas teises ūkininkai, šiuo atveju – ir ieškovas turi galimybes ginti visomis teisinėmis priemonėmis, numatytomis teisės aktuose, įrodydami aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis Nr. 3K-3-2/2014, Nr. 3K-3-637/2013 ieškinyje remiamasi nepagrįstai, nes faktinės bylų aplinkybės cituojamose nutartyse yra visiškai skirtingos nei šioje civilinėje byloje, todėl pagal suformuluotas teisminio precedento taikymo taisykles minėtomis nutartimis šioje byloje nesivadovaujama.

Dėl šalių sutartinių santykių.

Sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.162 straipsnio 1 dalis). Sutarties formai yra taikomos CK 1.71-1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą (CK 6.192 straipsnio 1 dalis). Kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą (CK 6.192 straipsnio 2 dalis). Šalims nesilaikius reikalavimo dėl rašytinės sutarties sudarymo formos, jų sudaryta sutartis galioja, tačiau, esant šalių ginčui, šalys privalo savo poziciją įrodyti, t. y. teikti įrodymus, pagrindžiančius sutarties sudarymo ar nesudarymo faktą.

Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 straipsnyje numatyta rašytinė žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties forma, tačiau įstatyme nėra imperatyvios nuostatos, kad rašytinės formos nesilaikymas daro sutartį negaliojančia.

Ieškovas teigia, kad tarp jo ir atsakovės apskritai nebuvo susiklostę sutartiniai santykiai, jie nebuvo sudarę rašytinės sutarties. Siekiant nustatyti, ar tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai, būtina įvertinti, ar egzistavo šalių suderinta valia, nukreipta į sutarties tikslo sukūrimą ir kokius faktinius veiksmus atliko šalys.

Atsakovė neneigia, kad nėra abiejų šalių pasirašyto dokumento, yra tik standartinės formos 2018 m. vasario 7 d. Grūdinių kultūrų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2018-AJO/004W ir 2018 m. kovo 2 d. Grūdinių kultūrų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2018-AJO/007W.

Kaip nustatyta iš atsakovės atstovo, liudytojų A. J. ir S. M. paaiškinimų, žemės ūkio produkcijos pardavėjas ir supirkėjas pagal kainos nustatymo būdą gali sudaryti dviejų rūšių produkcijos pirkimo-pardavimo sutartis. Pagal vieną iš jų, galima sudaryti sutartį, kurioje numatoma fiksuota kaina, t. y. sutarties sudarymo metu susitariama dėl konkrečios galutinės kainos, kuri bus mokama pardavėjui grūdų pristatymo metu. Jei sudaroma sutartis, kurioje numatoma nefiksuota kaina, pagal tokią sutartį žemės ūkio produkcijos pardavėjui suteikiama galimybė fiksuoti produkcijos pardavimo kainą pagal Matif biržos kainos pokyčius - kada jis matys, kad kaina biržoje kyla ar kitu jam palankiu metu, produkcijos pardavėjas bet kokiu būdu (dažniausiai telekomunikacijų įrenginiais) praneša pirkėjui, kad fiksuoja konkrečią kainą. Užfiksavus kainą, biržoje atliekama operacija. Iš kainos atėmus numatytą koeficientą ir paslaugų teikimo kaštus (jei tokios buvo teikiamos, pvz. transportavimo, džiovinimo ir kt.), pardavėjui sumokama galutinė kaina.

Ieškovas teismui pripažino, kad žinojo apie Matif biržą ir sekė kainų pokyčius biržoje. 2017 m. kovo 31 d. pasirašyta ieškovo ir atsakovės sutartis, sudaryta tokiomis pačiomis sąlygomis, patvirtina tai, kad ieškovui buvo žinoma kainos nustatymo pagal Matif biržą tvarka.

Liudytojos A. J. paaiškinimus, kad V. Š. su ja susitarė dėl sutarties sudarymo ir fiksavo kainą paskambinęs jai telefonu patvirtina rašytiniai įrodymai. Išraše iš UAB „Scandagra“ vidinės duomenų sistemos „AgroSmart“ matyti, kad užfiksuoti sutarčių su V. Š. sudarymai – 2018 m. vasario 7 d., 13 val. 49 d. įvesta sutartis Nr. 2018-AJO/004W dėl 500 t kviečių pardavimo, 2018 m. kovo 2 d., 12 val. 37 min. įvesta sutartis Nr. 2018-AJO/007W dėl 300 t kviečių pardavimo.

Iš sutarties Nr. 2018-AJO/004W priedų Nr. K-1, Nr. K-2 ir sutarties Nr. 2018-AJO/007W priedo Nr. K-1 matyti, kad V. Š. fiksavo kainą 2018 m. gegužės 2 d., 2018 m. gegužės 3 d., 2018 m. balandžio 9 d. (priedų 2 punktas). Nors ieškovas teigė to neprisimenantis, jis iš esmės nepaneigė, kad fiksavo kainą. Maža to, sąskaitos faktūros, grūdų priėmimo aktai, svėrimo aktai, transporto važtaraščiai, rodo, kad 2018 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais V. Š. pardavė UAB „Scandagra“ grūdus, atsakovė grūdus priėmė, teikė ieškovui grūdų džiovinimo, transportavimo paslaugas. Šiuose dokumentuose nurodyta, kad iš V. Š. sandėlių grūdai transportuojami į Malkų įlankos terminalą. Kaip nurodė atsakovės atstovas ir liudytojos, be sudarytos grūdų pirkimo-pardavimo sutarties neįmanoma transportuoti grūdus į uostą. Pats ieškovas, teigdamas, kad tarp jo ir atsakovės sutartis nebuvo sudaryta, pripažino, kad atsakovė, nesant sutarties, galėjo ir grąžinti jam grūdus. Pažymėtina, kad ieškovas nesugebėjo paaiškinti, kodėl, nesudaręs sutarties su atsakove, leido atsakovės transportui iš jo sandėlių išvežti grūdus, kaip pats teigė, nežinojęs už kokią kainą. Net ir esant duomenims apie ieškovo skolą atsakovei už įsigytas chemines medžiagas, ieškovas teigė nežinojęs kiek tonų grūdų turi pristatyti atsakovei, kad būtų padengtas turimas skolinis įsipareigojimas. Tokie ieškovo teiginiai ne tik jokiu būdu neatitinka protingo ir atidaus žmogaus elgesio standarto, atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovas yra profesionalus ūkininkas, tačiau ir prieštarauja minėtiems bylos duomenims. Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pagal sudarytas 2018 m. kovo 2 d. sutartis ieškovo sūnus ir dukra 2018 m. gegužės 2 d. taip pat fiksavo kainą. Tai netiesiogiai patvirtina, kad ieškovui, kaip ir jo vaikams, besiverčiantiems ta pačia veikla, buvo žinoma kainos fiksavimo tvarka ir elgimasis pagal sutarčių nuostatas.

Liudytoja A. J. teigė žmogiškai pasitikėjusi ieškovu, nes su juo dirbo antrus metus iš eilės. Rašytinės sutarties iškart po žodinio susitarimo ir jo užfiksavimo „AgroSmart“ sistemoje pripažino nepristačiusi ieškovui dėl didelio užimtumo, tačiau vertino tai, kaip formalumą, nes santykiai ir toliau klostėsi pagal praeitų metų praktiką, o 2018 m. rudenį atvežė ieškovui pasirašyti sutartį, tačiau jis atsisakė. Ieškovas patvirtino, kad 2018 m. rudenį A. J. atvežė jam pasirašyti sutartį, tačiau jis nepasirašė, nes jau buvo nusprendęs pradėti teisminį procesą. Tikėtina, kad liudytoja dėl savo jauno amžiaus, patirties stokos, pasitikėjimo taip pasielgė, nenumatydama pasekmių. Liudytoja A. J. taip pat nurodė, kad be ūkininko žinios savo iniciatyva darbuotojai „AgroSmart“ sistemoje neatlieka jokių veiksmų, nes bet kokie veiksmai iš esmės sukeltų padarinius įmonei. Ieškovui manant, kad „AgroSmart“ sistemoje įvykiai fiksuoti neteisėtai, jis turi teisę kreiptis dėl tokių veiksmų teisėtumo įvertinimo atitinkama tvarka.

Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019).

Įvertinus bylos duomenų visumą, darytina išvada, jog atsakovė įrodė, kad tarp jos ir ieškovo buvo sudaryta grūdų pirkimo-pardavimo sutartis. Nors tarp šalių nebuvo laikytasi rašytinės sutarties formos reikalavimo, nesant imperatyvo, numatančio sutarties negaliojimą formos nesilaikymo atveju, sutartis galioja, šalių bendra valia įrodyta aptartais duomenimis.

Dėl nuostolių.

Priešingai nei teigia ieškovo atstovas, CK 6.198 straipsnio 1 dalies ir 6.313 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikytinos, kadangi tarp ieškovo ir atsakovės buvo faktiškai sudaryta grūdų pirkimo-pardavimo sutartis ir taikomas joje numatytas kainos fiksavimo mechnanizmas, t. y. ieškovas tris kartus fiksavo kainą, atsižvelgdamas į ateities sandorių kainas Matif biržoje. Tad šalių išdėstyti argumentai dėl vidutinės kviečių rinkos kainos nustatymo neturi teisinės reikšmės sprendimui šioje byloje, todėl nėra vertinami ir dėl jų nepasisakoma.

Kaip išdėstė atsakovės atstovas, o iš esmės patvirtino ir ieškovas, ieškovo grūdus transportavo pati atsakovė, dėl ko patyrė 11 521,20 Eur išlaidas, susijusias su transportavimu. Liudytoja A. J. nurodė pasakiusi V. Š. kokio dydžio transportavimo kaina taikoma įmonėje. Iš paties ieškovo paaiškinimų matyti, kad jis supranta koeficento, transportavimo išlaidų minusavimo iš kainos esmę ir kaip nustatoma galutinė kaina.

Atsakovė sumokėjo ieškovui už grūdus kainą, kurios dydį ieškovas pats užfiksavo pagal Matif biržą konkrečiomis dienomis, iš jos išskaičiavus taikomus koeficientus ir transportavimo išlaidas, apie kuriuos ir kurių dydį ieškovas buvo informuotas, be to, apie juos žinojo nuo 2017 m., kai grūdus tomis pačiomis sąlygomis taip pat pardavė atsakovei, bei iš to, kad jo vaikai 2018 m. taip pat tomis pačiomis sąlygomis pardavė grūdus atsakovei.

Įvertinus bylos duomenų visumą, darytina išvada, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė prašo jos naudai priteisti 4 900,50 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Išlaidas pagrindžiantys ir detalizuojantys dokumentai rodo, kad išlaidos neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, prašoma priteisti suma yra proporcinga. Mokėjimo dokumentai patvirtina bylinėjimosi išlaidų realumą. Netenkinus ieškinio, iš ieškovo atsakovei UAB „Scandagra“ priteisiamos jos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Byloje taip pat susidarė 5,58 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis). Netenkinus ieškinio, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

netenkinti ieškinio.

Priteisti iš V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 900,50 (keturių tūkstančių devynių šimtų eurų 50 centų) Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti UAB „Scandagra“, juridinio asmens kodas 300539043, naudai.

Priteisti iš V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 5,58 (penkių eurų 58 centų) Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.