- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-05
- Bylos Nr.
- 2A-264-544/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00292-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Ramunė Čeknienė (pran.), Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- O. V.
- Išvadą teikia
- Biržų rajono savivaldybės administracijos VTAS
- Kategorijos
- 2.6.3.4Tėvystės nustatymas
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-264-544/2016
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. K. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-418-948/2015 pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovui A. K., institucija, teikianti išvadą byloje – Biržų rajono savivaldybės administracijos VTAS, dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė, su ieškiniu kreipdamasi į pirmosios instancijos teismą, prašė: 1) nustatyti, kad atsakovas A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o J. V. yra jo sūnus; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 90 eurų, kasmet indeksuojant jas Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, ieškovę paskiriant vaiko išlaikymui gaunamų lėšų tvarkytoja; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) ji pagimdė sūnų J. V., kuris yra neįgalus ir kurio tėvas yra atsakovas, tačiau jis tėvystės nepripažįsta. Kadangi atsakovas neprisideda prie sūnaus išlaikymo, prašo priteisti iš jo išlaikymą vaikui po 90 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Pati niekur nedirba, yra registruota darbo biržoje, gyvena iš gaunamų pašalpų (apie 200 eurų per mėnesį). Nuosavybės teise neturi nei nekilnojamojo, nei registruotino kilnojamojo turto. Su sūnumi gyvena socialiniame būste.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai ir nustatė, kad atsakovas A. K. yra J. V. tėvas, o J. V. yra atsakovo A. K. sūnus. Taip pat priteisė iš atsakovo A. K. išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. V. kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 90 Eur, kasmet indeksuojant jas Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2015-04-01 iki sūnaus pilnametystės. Nurodė šią sprendimo dalį vykdyti skubiai, o nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę O. V.. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esančių duomenų visuma, o būtent – Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos Ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Ekspertizės aktas) bei ieškovės O. V. paaiškinimai, patikimai patvirtina atsakovo tėvystę, dėl ko jis pripažįstamas vaiko tėvu ir iš jo priteisiamas išlaikymas. Nustatydamas iš atsakovo priteisiamo išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino bei atsižvelgė į tai, kad ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi, kad yra registruota darbo biržoje, šiuo metu viena augina neįgalų sūnų, pragyvena iš gaunamos socialinės pašalpos ir šalpos pensijos neįgaliam vaikui, gyvena socialiniame būste. Kartu teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 metų amžiaus ir turinčiam specialiųjų poreikių vaikui išlaikymą po 90 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės yra realus, pagrįstas, atitinka protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, nepažeidžia proporcingumo principo, nes atsakovas duomenų apie gaunamas pajamas, turimą turtą (nekilnojamąjį, kilnojamąjį), teikiamą išlaikymą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, teismas vertino, kad būtent ji uzufrukto teise turi tvarkyti jo išlaikymo lėšas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo jis pripažintas ieškovės vaiko tėvu ir kuriuo iš jo priteistas 90 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis arba šią sumą ženkliai sumažinti. Nurodo, kad jis nėra J. V. tėvas nei fiziologine, nei moraline prasme, su ieškove jokių santykių nepalaikė ir nepalaiko, o, be to, pati ieškovė reiškė abejones ir netikrumą dėl jo buvimo jos vaiko tėvu, kadangi net ieškinyje ji nurodo, kad nėra tikra dėl vaiko tėvystės. Tai, apelianto nuomone, patvirtina ir aplinkybė, jog ieškovė anksčiau į teismą dėl vaiko tėvystės nustatymo buvo padavusi ir kitą asmenį. Reikšminga ir tai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jie vedė bendrą ūkį ar kartu gyveno. Tvirtina, kad jokių santykių su ieškove neturėjo, todėl mano, jog ieškovė, pateikdama ieškinį, siekia pasipelnyti, juo labiau, kad vaiko tėvystė turėtų būti grindžiama tik itin patikimais įrodymais. Vien Ekspertizės aktas, apelianto vertinimu, negali būti pagrindas pripažinti jį vaiko tėvu, kadangi ši išvada nėra absoliučiai patikima ir nurodo tik galimą tikimybę. Sumažinti priteisto išlaikymo dydį prašo todėl, kad yra bedarbis, padeda savo garbaus amžiaus motinai, gyvenančiai kaime, jokių pajamų ir turto neturi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą ieškovė O. V. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Pabrėžia, jog nagrinėjamoje byloje buvo atlikta ekspertizė, kuri patikimai įrodo, jog atsakovas yra J. V. tėvas, o apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių pagrįstų argumentų, leidžiančių abejoti skundžiamo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – toliau CPK 320 str.), išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas vadovaujantis byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).
Apeliaciniu skundu atsakovas A. K. iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog jis yra J. V. tėvas ir privalo jam kas mėnesį mokėti 90 Eur išlaikymą. Apelianto vertinimu, byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai nėra pakankamai tam, kad jį būtų galima pripažinti vaiko tėvu, kadangi jis su ieškove jokių santykių nepalaikė, ekspertizės akto išvada nėra šimto procentų tikrumo, o išlaikymo dydis per didelis. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka.
Pirmiausia pažymėtina tai, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ar išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kiti. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakovo atsisakymą atlikti ekspertizę gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą (CPK 389 str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 str. 1 d.). Taigi eksperto išvada yra vienas svarbiausių bei reikšmingiausių įrodymų, sprendžiant klausimą dėl tėvystės nustatymo, o pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tėvystės nustatymas, remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados, galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų (šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien pirmiau nurodytų įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę.
Kartu pažymėtina, jog DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad O. V. yra J. V., gimusio (duomenys neskelbtini), motina. Įrašų apie tėvą J. V. gimimo liudijime nėra (6 b. l.). Ieškinyje ir teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad J. V. tėvas yra atsakovas A. K., kuris pritarė jos nėštumui, tačiau gimus vaikui nesutiko būti tėvu. Priešingai nei tvirtina apeliantas, ieškinyje O. V. nurodė tiksliai žinanti, kad būtent atsakovas yra biologinis J. V. tėvas, dėl ko jis privalo teikti išlaikymą savo sūnui. Ieškovės paaiškinimą patvirtina byloje atliktos ekspertizės akto duomenys apie tai, kad A. K. yra vaiko J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas su 99,99999999 % tikimybe (52 – 56 b. l.). Taigi šiuo atveju byloje esantys objektyvūs duomenys, t. y. atliktos ekspertizės rezultatai, bei ieškovės nurodomos aplinkybės, kad J. V. yra atsakovo sūnus, sudaro nuoseklią įrodymų visumą, leidžiančią spręsti dėl atsakovo tėvystės. Byloje nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti ekspertizės akto išvados objektyvumu, patikimumu ir pagrįstumu. Tokių argumentų bei motyvų nenurodė ir pats apeliantas. Atsižvelgiant į virš išdėstytus duomenis, apeliacinio skundo argumentai, jog atliktos ekspertizės akto išvados nėra absoliučiai teigiamos ir dėl to nėra pagrindo atsakovo pripažinti vaiko tėvu, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Tą papildomai pagrindžia ir aplinkybė, jog ieškovė į pirmosios instancijos teismą dėl tėvystės vaikui nustatymo buvo kreipusis ir anksčiau, tačiau ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, kadangi atsakovas, anot ieškovės, buvo pažadėjęs padėti auginti vaiką bei davė nedidelę pinigų sumą (9 b. l.). Šių ieškovės nurodytų argumentų atsakovas nepaneigė, o apeliaciniame skunde prašo ir nepriteisti išlaikymo, ir jo dydį sumažinti, kas tik patvirtina jo nenuoseklią poziciją tėvystės nustatymo klausimu. Ankstesnis ieškovės kreipimasis į teismą dėl tėvystės nustatymo spėjamu to paties vaiko tėvu nurodant kitą asmenį nepaneigia virš išdėstytų duomenų ir nesudaro pagrindo atsakovo nepripažinti minėto vaiko, kurio interesas šioje byloje yra prioritetinis, tėvu.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su atsakovo argumentais, jog vaikui priteistas kasmėnesinis išlaikymas turėtų būti sumažintas arba kad reikalavimas turi būti atmestas. CK 3.192 str. 1 d. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo principą, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., CK 3.192 str. 2d.). Būtinoms vaiko vystimosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius, nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.
Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė šiuo metu nedirba, registruota darbo biržoje, pragyvena iš gaunamos socialinės pašalpos ir šalpos pensijos neįgaliam vaikui, nekilnojamojo turto neturi, gyvena socialiniame būste. Be to, J. V., kuriam šiuo metu yra 5 metai, yra neįgalus bei turi specialių poreikių, kas leidžia pagrįstai manyti, kad J. V. poreikiai sveikatos priežiūrai bei lavinimui yra didesni, nei įprastai. Ieškovei, su kuria gyvena specialių poreikių turintis vaikas, tenka didesnė išlaidų dalis.
Atsakovas A. K. jokių objektyvių duomenų apie darbinę veiklą, turtą pajamas nepateikė, tačiau, kaip matyti iš Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus pažymos, atsakovui laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. buvo mokėta socialinė pašalpa (90 b. l.). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Sunki materialinė padėtis jokiu būdu neatleidžia nei vieno iš tėvų nuo pareigos išlaikyti savo vaikus. Pažymėtina, kad, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis yra nedarbingas ar dėl kokių kitų objektyvių priežasčių negali vaikui teikti priteisto dydžio išlaikymo. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju reikšminga tai, kad, nors apeliantas skunde nurodo, jog yra bedarbis, tačiau pagal jo paties paaiškinimus bei policijos jo paieškos metu nustatytus duomenis, atsakovas nevienkartinai vyksta (vyko) dirbti į įvairias užsienio šalis, tačiau jis jokių duomenų apie gaunamas pajamas nenurodė ir apie tai įrodymų nepateikė (31, 43 b. l.). Tai duoda pagrindo manyti, kad jis tikrųjų savo pajamų neatskleidžia ir neteisingai tvirtina, jog jų visai neturi.
Kaip jau minėta, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus be jokių išlygų (CK 6.192 str.), tuo tarpu tėvus pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti tada, kai šie yra nedarbingi ir reikalingi paramos (CK 6.205 str.). Atsakovo nurodomos aplinkybės, jog jis padeda garbaus amžiaus savo motinai ir neturi pajamų ar turto, kurį būtų galima parduoti, neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti nepilnametė vaiką ir nesudaro pagrindo sumažinti priteistą išlaikymo sumą, kuri, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, bendrą pragyvenimo lygį bei ekonominę situaciją, iš esmės gali užtikrinti tik minimalius mažamečio vaiko poreikius. Pagal pateiktos pažymos duomenis (86 b. l.) tikėtina, jog apelianto tėvai dėl amžiaus nedarbingi, tačiau nepateikta jokių įrodymų, kad jie reikalingi būtent materialinės paramos ir kad apeliantas ją teikia. Taigi, atsižvelgiant į virš išdėstytus duomenis, o taip pat protingumo ir proporcingumo principus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamu sprendimu iš atsakovo priteistas 90 Eur kasmėnesinis išlaikymas ir taip užtikrins tik minimalius vaiko poreikius, todėl mažinti jo dydį nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Vadovaudamasis virš išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo tenkinti atsakovo A. K. apeliacinį skundą.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas yra atmetamas, o 73,40 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundą Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo, šis mokestis yra priteisiamas iš atsakovo A. K. į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti į valstybės pajamas iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 73,40 Eur (septyniasdešimt tris eurus 40 euro centų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (gavėjas – VMI prie FM, j. a. k. 188659752, surenkamoji sąskaita – Nr. (duomenys neskelbtini)Swedbank, AB, įmokos kodas – 5660).