- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-19
- Bylos Nr.
- e2YT-8513-476/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00701-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Suinteresuotas asmuo
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per ZOOM vaizdo ir garso konferencijų programą išnagrinėjo pareiškėjo J. P. pareiškimą dėl nekilnojamojo turto įgijimo įgyjamosios senaties būdų fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija, valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. P. pareiškimu prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad jis nuo 1989 m. atvirai ir nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai valdo ir įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) autogaražų statybos kooperatyve ,, (duomenys neskelbtini)“ nuosavomis lėšomis pastatytą garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsio patalpomis: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir iki šiol atvirai ir nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai valdo ir įgijo nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį turtą.
Pareiškėjas reikalavimą grindžia tuo, kad VĮ Registrų centras 2025 m. sausio 28 d. raštu Nr. SPR5-2171 (MAE) atsisakė įregistruoti jo vardu nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į garažą, nes neturi dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisės atsiradimą į garažą, nes trūksta nuosavybes teises įrodančių dokumentų. 1984 m. gegužės 29 d. (duomenys neskelbtini) miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas Sprendimu Nr. 41 įsteigė garažo statytojų kooperatyvą „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), tuo metu sklypui numeris nebuvo suteiktas. Kooperatyvo nariai savo lėšomis statėsi kiekvienas savo garažą pagal tuo metu (duomenys neskelbtini) rajono vyriausiojo architekto patvirtintą garažų statybos projektą. 1985 m. kooperatyvo narys A. B. pasistatė kartu su visais kooperatyvo nariais savo garažą, kurio dabartinis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). A. B. apie 1989 m. įsigijo savo namą, jam garažas buvo nebereikalingas. Pareiškėjas kaip tik tais metais įsigijo automobilį, jam buvo reikalingas garažas, todėl už 1800 rbl. garažą įsigijo iš A. B.. Sandorį patvirtinti pas notarą negalėjo, nes kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ valdyba, baigusi organizacinius darbus, 1989 m. išsiskirstė ir nuo to laiko nebevykdė savo veiklos, neperregistravo įstatų, o (duomenys neskelbtini) savivaldybė ėmėsi jo likvidavimo veiksmų tik 1992 m., priėmusi (duomenys neskelbtini) valdybos 1992 m. gruodžio 17 d. potvarkį Nr.582. Buvusiems kooperatyvo nariams niekas neišdavė pažymų, kad jie savo lėšomis pasistatė garažus, kad yra neskolingi kooperatyvui ir tuo pagrindu būtų buvę galima įregistruoti turimą nuosavybės teisę į garažą. Niekas netrukdė jam nuo 1989m. turtu naudotis, jį valdyti, todėl neskubėjo turtą įteisinti ir įregistruoti viešame registre. 1991 m. inventorizavo savo garažą. Nuo 1989 m. garažą valdo iki šiol atvirai, nepertraukiamai ir teisėtai. Jis yra savo vardu sudaręs elektros tiekimo sutartį, tačiau sutartis keičiama, yra išsaugojęs tik vėliausiai sudarytas sutartis. Jo garažas yra tvarkingas, prižiūrėtas, nes jis juo rūpinosi kaip savininkas. Savo garažą jis teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdo daugiau kaip 30 metų, todėl, mano, įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises į savo garažą. Jo valdomam garažui nėra jokių daiktinių suvaržymų ir apribojimų.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškimą visa apimtimi pareiškime nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jis garaže savo lėšomis įsivedė elektrą, mokėjo už garaže sunaudotą elektros energiją mokesčius. Sudarant sutartį su elektros tiekėju, reikalavimo nuosavybę patvirtinančių dokumentų – jų jis neturi. Garaže įregistruoti trys rūšiai dėl įrengtos duobės, pertvarų. Kai įsigijo garažą, pertvaros ir duobė jau buvo įrengti. Rūsiai nepereina į kitų savininkų nuosavybę. Rūsyje kaupėsi vanduo, todėl savo lėšomis atliko remonto darbus. Kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ jau nebėra. Sąskaitas apmoka garažų savininkai. Niekada nesulaukė jokių pretenzijų dėl garažo valdymo, visi žinojo, kad tas garažas priklauso jam.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad pareiškime išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad J. P. buvo parduotas ginčo turtas ir jis tapo šio turto savininku. VĮ Turto banko manymu, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, manytina, kad pareiškėjo pateiktas pareiškimas yra pagrįstas bei tenkintinas.
Suinteresuotas asmuo – VMI, atsiliepimu į pareiškimą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VMI iki 2025 m. balandžio 24 d. nėra gavusi pranešimų apie galimą nekilnojamojo turto – pastato, - garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsio patalpomis: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), perėjimą valstybei. Atsižvelgiant į įgyjamosios senaties instituto teisinį reglamentavimą, VMI J. P. pareiškimo neginčija.
Suinteresuotas asmuo – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija, atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja J. P. pareiškimui. Prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti nedalyvaujant (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Įgyjamosios senaties institutą reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ketvirtos knygos 5 skyriaus 3 skirsnio nuostatos ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 skyriaus 3 skirsnio nuostatos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnyje nustatyta, kad įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 1984 m. gegužės 29 d. Lietuvos TSR (duomenys neskelbtini) Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 41, be kita ko, nuspręsta įsteigti garažų statytojų kooperatyvą „(duomenys neskelbtini)“. 1985 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. 31 į garažų statytojų kooperatyvo narius priimti A. B.. Iš 1991 m. birželio 20 d. Garažo techninės apskaitos bylos matyti, kad J. P. atliko garažo, adresu:, (duomenys neskelbtini), inventorizaciją. 1992 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) valdybos potvarkiu Nr. 582 likviduotas garažų statybos kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“. 2011 m. gruodžio 22 d. Buitinių elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų paraiška vartotojui J. P. objekte – garaže, adresu: (duomenys neskelbtini), įrengti elektros apskaitos įrenginiai. 2012 m. sausio 17 d. elektros energijos pikimo-pardavimo sutarties pagrindu, klientui J. P., garaže, adresu: (duomenys neskelbtini), tiekta elektros energija. 2022 m. sudaryta garažo, adresu: (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. 2025 m. sausio 17 d. VĮ „Registrų centras“ atsisakė pakeisti garažo kadastro duomenis, kadangi nepateikti nuosavybės teise patvirtinantys dokumentai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalį, fizinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017, 14 punktas).
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).
Nagrinėjamu atveju išanalizavus bei įvertinus byloje esančius įrodymus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjas nėra garažo savininkas, nėra ir nebuvo įregistravęs nuosavybės teisės į garažą, bet sąžiningai jį įgijo iš garažų statytojų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ nario, stačiusio garažą, nuo to laiko pareiškėjas garažu disponuoja, jį faktiškai valdo ir juo rūpinasi, jį remontavo, iniciavo garažo inventorizaciją, kadastrinių duomenų nustatymą, adreso suteikimą, byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad kas nors kitas garažą būtų valdęs, naudojęs, kad dėl jo kas nors būtų reiškęs pretenzijas ar reikalavimus, susijusius su nekilnojamojo daikto valdymu. Taigi byloje nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo garažą valdo daugiau nei 10 metų, t. y. nuo 1989 m. Garažas nėra savivaldybės ar valstybės nuosavybė, nėra registruotas kitų asmenų vardu. Pareiškėjas, pradėdamas valdyti garažą, buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į šį daiktą, nes jis jam perleistas garažų statytojų kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ nario, stačiusio garažą. Byloje kitų duomenų, kurie rodytų, kad pareiškėjas valdo garažą neteisėtai, kad kas nors ginčytų pareiškėjo daikto valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, nėra. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjo pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises.
Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, kurios yra pagrindas nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiškėjo pareiškimas tenkinamas ir nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas kad J. P. nuo 1989 m. atvirai ir nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai valdo ir įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) autogaražų statybos kooperatyve ,, (duomenys neskelbtini)“ nuosavomis lėšomis pastatytą garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsio patalpomis: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir iki šiol atvirai ir nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai valdo ir įgijo nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį turtą.
Byloje patirtos pašto išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl nėra priteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 530–533 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68–4.71 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 1989 m. atvirai ir nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai valdo ir įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) autogaražų statybos kooperatyve ,, (duomenys neskelbtini)“ nuosavomis lėšomis pastatytą garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsio patalpomis: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir iki šiol atvirai ir nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai valdo ir įgijo nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį turtą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.