Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2012-02-10 · Civilinė byla Nr. 2-211-570/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-02-10
Bylos Nr.
2-211-570/2012
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-00026-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Neveckienė
Ieškovas
J. A. Ž., Juozo A
Atsakovas
S. Ž.
Advokatai
Stanislova Staniukynienė
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-211-570/2012m.Proceso Nr. 2-28-3-00026-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 116.1.;75.6.2.;75.8.
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 10 d.Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Neveckienė,sekretoriaujant Ilonai Žilinskienei

dalyvaujant ieškovui J. A. Ž.

atsakovei S. Ž. ir jos atstovei advokatei Stanislovai Staniukynienei

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Juozo A. Ž. ieškinį atsakovei S. Ž. dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo ir atsakovės S. Ž. priešieškinį ieškovui J. A. Ž. dėl piniginių lėšų esančių bankuose padalinimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo nutraukti tarp jo ir atsakovės 1965-10-30 Marijampolės r. CMS sudarytą santuoką, akto įrašo Nr.458 dėl atsakovės kaltės. Po santuokos nutraukimo atsakovei nepalikti santuokinės pavardės „Ž". Santuokoje įgytą turtą padalinti sekančiai: ieškovui A. J. Ž. priteisti 53/100 dalis 2 kambarių buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) nustatant, kad ieškovas naudojasi šiomis patalpomis: (duomenys neskelbtini)

Atsakovei S. Ž. priteisti 47/100 dalis 2 kambarių buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) nustatant, kad S. Ž. naudojasi šiomis patalpomis: (duomenys neskelbtini)

Taip pat prašo priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog jo ir atsakovės santuoka, sudaryta 1965-10-30 iširo dėl atsakovės netinkamo elgesio šeimoje, ginčų ir konfliktų kėlimo, neištikimybės, nesirūpinimo sutuoktinio sveikata, maisto gaminimu ir kt., todėl taikytis ir bandyti išsaugoti šeimą nepageidauja. Paaiškino, jog prie buto išlaikymo visada prisidėjo, o pinigų maistui pastaruoju metu atsakovei neduoda, nes ji jį siekia nunuodyti, todėl ja nepasitiki. Gyvenant santuokoje susilaukė dviejų vaikų, kurie šiuo metu jau pilnamečiai. Santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus – smulkius namų apyvokos daiktus ir baldus neprašo dalinti, jis juos įsigys naujus ir seni daiktai jam nereikalingi. Jo vardu registruoti žemės ūkio paskirties sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) yra jo asmeninė nuosavybė, todėl nedalintini. Patvirtino, kad sutuoktiniai kreditorių neturi, vienas iš kito materialinio išlaikymo nereikalauja.

Su atsakovės priešieškiniu kategoriškai nesutinka. Patvirtino, kad priešieškinio pateikimo dienai Lietuvos komerciniuose bankuose buvo sukaupęs 67131,91 Lt piniginių lėšų, tačiau tai yra jo asmeninė nuosavybė ir sutuoktinei nepriteistini. Šie indėliai susidarę iš jo nuo 2002 m. iš VSDFV Marijampolės skyriaus gaunamos netekto darbingumo kompensacijos, kurios dydis pastaruoju metu (duomenys neskelbtini) ir iš jo buvusios darbovietės teisių ir pareigų perėmėjo VĮ „Marijampolės regiono keliai“ gaunamas žalos atlyginimo netekus darbingumo.

Atsakovė su ieškiniu sutinka dalinai. Pareiškė ieškovui priešieškinį dėl bankuose esančių piniginių lėšų padalinimo (t.1 b.l. 120-121), kuriuo reikalauja padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybe priklausantį turtą, kurį į dalintino turto balansą ieškovas buvo neįtraukęs. Kaip paaiškėjo, ieškovas turi piniginių lėšų, esančių AB Šiaulių banko Marijampolės KAS terminuoto indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) sumai, terminuoto indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) sumai, „Swedbank", AB, Pietų Lietuvos filialo Marijampolės klientų aptarnavimo centre banko sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini) ir terminuoto indėlio sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini) sumai. Iš viso piniginių lėšų banke yra (duomenys neskelbtini) Lt. Piniginės lėšos įgytos santuokos metu ir turi būti padalintos lygiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam (CK 3.117 str. 1 d.). Šias lėšas ieškovas sukaupė per ilgus metus, neteikdamas šeimai ir vaikams materialinės paramos. Kai dukra studijavo, vieną kartą jai yra davęs jai 5 rublius. Visą laiką ją į mokslus leido viena atsakovė. Ji dirbo viešojo maitinimo įstaigoje, todėl viena maitino ir mokslino vaikus, pirko maistą, mokėjo už butą ir kt. Tuo tarpu ieškovas kaupė santaupas.

Sutinka, kad būtų nutraukta tarp jos ir ieškovo sudaryta santuoka, tačiau nesutinka, kad santuoka iširo dėl jos kaltės. Mano, kad santuoka iširo būtent dėl ieškovo kaltės – jo neištikimybės, girtavimo, psichologinio smurto, nuolatinio triukšmavimo, konfliktų kėlimo. Nors ir būdamas garbaus amžiaus, J.A. Ž. yra neištikimas ir tą aplinkybę pats pripažįsta. Jau nuo 2008 m. neblaivus grįžta į namus beveik kasdien, smurtauja, triukšmauja. Daug kartų atsakovė yra kreipusis į policijos pareigūnus dėl ieškovo netinkamo elgesio namuose. Nuo pastovaus girtavimo pablogėjus sveikatai, nepagrįstai ją apkalba, kad jį nori nunuodyti maistu. Dėl santuokoje įgyto turto paaiškino, jog iš esmės dėl jo dalybų neprieštarauja. Ji pati jokių santaupų neturi, gyvena iš gaunamos senatvės pensijos per mėnesį, serga sunkia liga, todėl vos pragyvena. Kreditorių kuriems reikėtų pranešti apie civilinės bylos iškėlimą, nėra. Mano, kad jau išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl taikytis nepageidauja. Dėl santuokinės pavardės pageidauja, kad būtų palikta pavardė Ž.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini dalinai.

Iš ieškovo J.A. Ž. ir atsakovės S. Ž. paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad ieškovas su atsakove santuoką sudarė 1965-10-30 (b.l.5). Nuo santuokos sudarymo praėję daugiau kaip vieneri metai. Santuokoje gimę vaikai jau pilnamečiai. Sutuoktiniai nebepalaiko santuokinių ryšių, todėl abu pripažįsta, kad jų šeima iširusi ir tolesnis bendras sutuoktinių gyvenimas neįmanomas. Atsakovė pageidavo taikytis, tačiau ieškovas su šiuo prašymu kategoriškai nesutiko. Vėliau taikytis jau nepageidavo ir atsakovė. Šalys pripažįsta, kad santuoka iširo galutinai, kiekviena nurodydama kitos pusės kaltę – santuokinę neištikimybę ir netinkamą elgesį šeimoje, girtavimą, smurtavimą.

Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, LR Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. v. P. D., bylos Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Ieškovas teigdamas, kad atsakovė jam yra neištikima nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Pats pripažino, kad susiras jaunesnę moterį ir su ja gyvens, neneigia, kad į namus parsivesdavo jaunesnių moterų ir pan. Todėl darytina išvada, kad pats buvo savo sutuoktinei neištikimas. Byloje yra pateikti įrodymai, kad dėl ieškovo elgesio (smurtavimo) namuose lankėsi policijos pareigūnai, su juo buvo pravedami pokalbiai (t.1 b.l.54,64,65). Todėl jo kaltė taip pat yra nustatyta. Atsakovė teismo posėdžio metu pripažino, kad negamina ieškovui maisto, nes jis tam neduoda pinigų ir įtarinėja ją siekimu nunuodyti, taip pat draudžia jam į namus atsivesti draugus, nes jos teigimu jie yra išgeriantys asmenys. Todėl darytina išvada, kad atsakovė taip pat nevykdė savo pareigų, t.y. negamino jam maisto, netoleravo jo draugų ir kt., abu ilgą laiką konfliktavo, vienas kito negerbė ir nerėmė morališkai, nesistengė spręsti konfliktinių situacijų, šalinti jų priežasčių.

Teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes ir vertindamas ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl ieškinys ir priešieškinys šioje dalyje tenkintini dalinai, santuoka, sudaryta tarp S. Ž. ir Juozo A. Ž., įregistruota 1965-10-30 Marijampolės r. CMS, akto įrašo Nr. 458 (t.1 b.l.5) nutrauktina, nustatant, kad ji iširo dėl ieškovo ir atsakovės kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.61 str. 2, 3 d.).

Byloje kilo ginčas dėl sutuoktinio reikalavimo uždrausti atsakovei naudotis santuokine pavarde, kadangi laiko, kad santuoka iširo dėl jos kaltės. Atsakovė prašo palikti santuokinę pavardę, kadangi jie turi bendrų vaikų, anūkų todėl būtų netikslinga keisti pavardę į ikisantuokinę.

Ieškovo reikalavimas šioje dalyje atmestinas.

Sutinkamai LR CK 3.69 str. 2 d., jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, taikydamas sankciją už santuokos iširimą kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.

Šioje konkrečioje byloje teismas nustatė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jie santuokoje turi du bendrus vaikus, todėl ieškovo reikalavimas dėl draudimo Ž naudotis santuokine pavarde atmestinas, o nutraukus santuoką, atsakovei paliktina santuokinė pavardė Ž., ieškovui – Ž. (CK 3.60 str.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo nustatyta ir šalys pripažino, kad dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra įgytas santuokos metu, todėl sutinkant atsakovei, dalintinas ieškovo pasiūlytu būdu, (b.l.15, 18), ieškovui paskiriant 53/100 idealiąsias dalis buto, o atsakovei – 47/100 bei nustatant ieškovo pasiūlytą naudojimosi butu tvarką. Taip pat nesant ginčo, tenkintinas ieškovo reikalavimas dėl vienkartinių išmokų už žemę padalinimo ir 2,89 Lt įmokų valstybės vienkartinėmis išmokomis už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) priteistina atsakovei (t.1 b.l. 17)

Iš VĮ „Regitra“ Marijampolės filialo pažymos (b.l. 19) nustatyta, kad šalys dalintinų transporto priemonių neturi, todėl nesprendžiamas jų padalinimo klausimas. J.A. Ž. vardu registruoti žemės ūkio paskirties sklypai, įgyti ieškovui atkūrus nuosavybės teises į jo turėtą žemę, pripažįstami jo asmenine nuosavybe.

Dėl piniginių indėlių, esančių vieno iš sutuoktinių banko sąskaitose, padalinimo

Byloje iškilo ginčas dėl ieškovo vardu esančių piniginių indėlių banko sąskaitose padalinimo ir pripažinimo jungtine sutuoktinių nuosavybe (t.1 b.l.120-121)

Atsakovė priešieškiniu prašo padalinti ieškovo vardu AB Šiaulių banke Marijampolės KAS banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantį indėlį (duomenys neskelbtini) sumai, indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančias lėšas (duomenys neskelbtini) Lt sumai, „Swedbank AB Marijampolės KAC banko sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini) Lt sumai, terminuoto indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) Lt sumai, iš viso (duomenys neskelbtini) Lt sumai bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jai priteisiant pusę šios sumos, t.y. (duomenys neskelbtini) Lt. Laiko, kad šios lėšos yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jas ieškovas susitaupė gyvendamas santuokoje, jų neskirdamas šeimos poreikių tenkinimui ir tokiu būdu skriausdamas ją ir vaikus. Ji pati jokių santaupų neturi, gyvena iš gaunamos senatvės pensijos, kuri sudaro apie 700 Lt per mėnesį.

Atsakovas su priešieškiniu nesutinka visiškai. Patvirtino, kad šios lėšos yra jo asmeninė nuosavybė, sukauptos iš gaunamų išmokų kaip žalos atlyginimo sužalojus sveikatą ir netekus darbingumo (iš buvusios darbovietės VĮ „Marijampolės regiono keliai“ pastaruoju metu gauna po 204,67 Lt, o iš SODROS – 409,40 Lt dydžio žalos atlyginimo periodinę netekto darbingumo kompensaciją). Šios lėšos yra visada pervedamos į jo sąskaitą „Swedbank“ AB banke ir jo taupomos. Apie 1200 Lt pensijos jam jau seniai paštininkas pristato į namus ir iš šios pensijos jis gyvena (perka maistą, moka reikiamus mokesčius ir kt.). Taip pat nurodė, kad kai buvo teikiamos pažymos teismui, jo indėliai buvo AB Šiaulių banke, tačiau dėl didesnių palūkanų jis perkėlė į „Swedbank“ AB. Kaip įrodymus, kad šios lėšos yra jo asmeninė nuosavybė pateikia sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių „Swedbank“ AB ir AB Šiaulių banke Nr.(duomenys neskelbtini) išrašus (t.1 b.l. 138-159, t.2 b.l. 8-15) bei pranešimą iš VSDFV Marijampolės skyriaus, kur nurodyta, jog ieškovas gauna valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensiją, 1022,32 Lt per mėnesį, nuo 1999-01-10 gauna valstybinę nukentėjusiųjų asmenų pensiją 180 Lt dydžio, nuo 2002-01-18 žalos atlyginimo periodinę netekto darbingumo kompensaciją, kurios dydis 2011 m. gruodžio mėnesį sudaro 409,40 Lt (t. 2 b.l. 4)

Vadovaujantis LR CK 3.89 str. 1 d. 6 p., asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos lėšos vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniui, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.

Atlikus išsamią ieškovo pateiktų banko sąskaitų išrašų analizę nustatyta, kad ieškovui nuo 2002-01-18 VSDFV Marijampolės skyrius moka žalos atlyginimo periodinę netekto darbingumo kompensaciją, kuri 2002 m. sausio mėn. buvo 310,02 Lt, pastaruoju metu 409,40 Lt. Lėšos mokamos į jo banko sąskaitą, esančią Swedbank AB Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Į tą pačią sąskaitą buvusi ieškovo darbovietė VĮ „Marijampolės regiono keliai“ jam moka žalos atlyginimą netekus darbingumo (ieškovas yra pirmos grupės invalidas).

Nuo 2002-01-18 iki 2011-12-08 iš viso jam iš abiejų mokėtojų žalos atlyginimui išmokėta (duomenys neskelbtini) Lt (t.2 b.l. 138-159). Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, šios lėšos yra asmeninė jo nuosavybė ir nedalintinos.

Iš sąskaitos išrašo matyti, jog šios lėšos buvo kaupiamos, dažnai pervedamos į indėlio sąskaitas ir atgal, po to galimai dėl geresnių sąlygų (didesnių palūkanų), 2008-03-26 ir 2008-03-(duomenys neskelbtini) Lt pervesta į AB Šiaulių banką Marijampolės skyrių (t.2 b.l.8), vėliau dar pervesta (duomenys neskelbtini) Lt (t. 2, b.l 10), o 2010-04-02 pervesta (duomenys neskelbtini) Lt (t.2 b.l. 11) ir iš jų AB Šiaulių banke suformuoti nurodyti indėliai. Todėl esant aiškiai tokio turto kilmei iš turėtos asmeninės nuosavybės pripažintų lėšų, šios lėšos pripažintinos ieškovo asmenine nuosavybe.

Ieškovas invalidumo ir tremtinio pensiją gavo į namus ir duomenų, kad jos būtų pervedamos į banko sąskaitas, byloje nėra.

Tokiu būdu darytina išvada, kad AB Šiaulių banke esantys (bylos nagrinėjimo metu buvę) indėliai (duomenys neskelbtini) Lt sumai yra asmeninė nuosavybė, susidarę perkėlus iš AB „Swedbank“ banko sukauptas lėšos žalos atlyginimui.

Dėl AB „Swedbank“ banke esančių (duomenys neskelbtini) Lt lėšų banko sąskaitoje (duomenys neskelbtini) (t. 2 b.l. 113) nustatyta, kad šios lėšos yra gautos kaip žalos atlyginimas, todėl taip pat yra asmeninė ieškovo nuosavybė ir nedalinamos, o terminuotas indėlis (duomenys neskelbtini) Lt sumai esantis sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotas perkėlus (duomenys neskelbtini) Lt iš ieškovo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje buvo kaupiamos ieškovo gaunamos išmokos žalos atlyginimui į indėlio sąskaitą (t.1 b.l. 150), todėl jos taip pat pripažįstamos asmenine ieškovo nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas 2011-12-13 nuėmęs lėšas iš AB Šiaulių banko Marijampolės skyriaus jas (duomenys neskelbtini) Lt sumai vėl nešė į tą pačią banko sąskaitą, esančią Swedbank AB banke, tačiau ši aplinkybė nekeičia lėšų teisinio režimo ir nuosavybės formos.

Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visetą, atsakovės priešieškinis dėl ieškovo vardu bankuose esančių lėšų pripažinimo bendrąja jungtines sutuoktinių nuosavybe ir padalinimo atmestinas.

Nustatyta, kad abu sutuoktiniai yra veiksnūs, priteisti tarpusavio išlaikymą nereikalauja. Kreditorių neturi. Su buvusiu kreditoriumi DNSB „A.Civinsko g. 7“ ieškovas ir atsakovė yra atsiskaitę (t.1 b.l. 97).

Kadangi ieškinys ir priešieškinys tenkintini dalinai, o ieškovui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei apmokant 100 procentų bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Kadangi priešieškinys tenkintas tik dalyje dėl sutuoktinių kaltės klausimo, kaip ir ieškinys atmestas toje pačioje dalyje, bylinėjimosi išlaidos (išlaidos advokato pagalbai apmokėti) iš šalių viena kitai nepriteisiamos. Valstybės turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tais pačiais motyvais priteistinos iš atsakovės S. Ž..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259-270, 385 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti dalinai.

Santuoką, sudarytą tarp ieškovo J. A. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės S. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), įregistruotą 1965-10-30 Marijampolės r. CMS, akto įrašo Nr. 458 nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nutraukus santuoką atsakovei palikti santuokinę pavardę - Ž, atsakovui – Ž.

Santuokoje įgytą turtą padalinti sekančiai: ieškovui A. J. Ž. priteisti 53/100 dalis 2 kambarių buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) nustatant, ieškovas naudojasi šiomis patalpomis: (duomenys neskelbtini)

Atsakovei S. Ž. priteisti 47/100 dalis 2 kambarių buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) nustatant, kad S. Ž. naudojasi šiomis patalpomis: (duomenys neskelbtini)

Atsakovei S. Ž. pripažinti teisę į sumokėtas sumas už 0,0644 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybei iš atsakovės S. Ž. 26 Lt (dvidešimt šešis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660.

Ieškinį ir priešieškinį kitoje dalyje atmesti.

Sprendimo nuorašą per tris darbo dienas po jo įsiteisėjimo išsiųsti Marijampolės civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Neveckienė