Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Raimondui Pakšiui, atsakovo atstovui Ryšardui Žukovskiui, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Emsi“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatui, trečiasis suinteresuotas asmuo L. S., dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gautas pareiškėjos UAB „Emsi“ skundas, kuriame prašoma panaikinti atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato viršininko (toliau – ir Vilniaus r. policijos komisariato) 2014-05-29 nutarimą Nr. 10-57-PK5-2630 „Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ ir bylą nutraukti.

Paaiškina, kad Vilniaus r. policijos komisariatas pareiškėjai ginčijamu nutarimu skyrė 10 000 Lt baudą už Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 17 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimą.

Teigia, kad AKĮ pažeidimų bylų teisena prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti AKĮ pažeidimo protokolą, gauna informaciją apie galimai padarytą pažeidimą. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-01-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. N-575-1253-104, kuria buvo pakeista iki tol buvusi praktika ir konstatuota, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda ne nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, o nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie galimai padarytą pažeidimą. Nurodo, kad AKĮ yra specialus įstatymas ir jame termino ekonominei sankcijai už AKĮ pažeidimus skirti atžvilgiu nei pratęsimas, nei praleisto termino atnaujinimas nenustatytas. Specialaus reguliavimo atveju byloje dėl AKĮ pažeidimo pagal analogiją netaikytinas Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 35 straipsnis dėl terminų administracinei nuobaudai skirti pratęsimo, todėl nebuvo teisinio pagrindo terminą pratęsti. 2014-05-14 pasirašytas neįregistruotas nutarimas „Dėl termino pratęsimo byloje ekonominės sankcijos taikymo už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ (toliau – ir nutarimas siūlyti pratęsti terminą), kuriuo siūloma: „Sprendimo dėl ekonominės sankcijos taikymo pagal alkoholio kontrolės įstatymo priėmimą pratęsti iki, protingai trumpus terminus suderinus su UAB „Emsi“ atstovu, bus pasirengta bylos nagrinėjimui“. Pareiškėja teigia, kad jokio procesinio sprendimo dėl bylos nagrinėjimo termino pratęsimo ar jo pratęsimo trukmės derinimo iki 2014-05-29 nebuvo gavusi. Nurodo, kad nutarimas siūlyti pratęsti terminą gali būti dokumentas, kurio galbūt reikia pagal policijos vidines raštvedybos ar subordinacijos procedūras, tačiau tai nėra procesinis sprendimas byloje, priimtas pagal AKĮ ar ATPK. Pažymi, kad nutarime siūlyti pratęsti terminą tėra suformuluotas pasiūlymas nustatyti sutartinį sankcijos skyrimo terminą, nėra nutariamosios imperatyviai suformuluotos dalies terminą pratęsti iki apibrėžtai nustatytos konkrečios datos. Nutarime siūlyti pratęsti terminą taip pat teigiama, kad dėl pažeidimo ne kartą žodžiu buvo kreiptasi į operatorę A. A. prašant pateikti paaiškinimą. Pareiškėja paaiškina, kad Vilniaus rajono policijos komisariate A. A. ir E. A. lankėsi 2014-04-17, o E. A. lankėsi dar 2014-04-22, kai pateikė A. A. paaiškinimą. Pažymi, kad A. A. 2014-04-22 paaiškinimas, kaip ir daugelis kitų dokumentų, yra neįregistruotas gaunamų raštų knygoje.

Nurodo, kad AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimas grindžiamas dviem faktais, todėl bylos išnagrinėjimo terminas, nustatytas AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje, prasidėjo, kai Vilniaus rajono policijos komisariatui ne vėliau kaip 2014-04-15 tapo žinomi faktai apie padarytą pažeidimą, ir atitinkamai baigėsi 2014-05-15.

2014-05-22 buvo surašytas ne AKĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodyto turinio, bet administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. R480731 su nuorodomis ne į AKĮ nustatytas įmonės teises, bet į ATPK 272 straipsnyje nurodytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises. Taigi, buvo pažeistos atsakomybėn pagal AKĮ traukiamo juridinio asmens UAB „Emsi“ procesinės garantijos nustatyta tvarka būti informuotai apie jai teisės normų suteiktas subjektines teises ir pareigas (ATPK 260 straipsnio 5 dalis).

Taigi policijos pareigūnų surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina UAB „Emsi“, kaip juridinio asmens, padarytą AKĮ 17 str. 2 d. 3 p. pažeidimą degalinėje, kur neteisėtai buvo laikomi du buteliai alkoholinių gėrimų, nepaženklintų LR banderolėmis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje remiantis proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, pateiktais dokumentais, kitais rašytiniais įrodymais nustatyta:

2014-04-15 Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK Kriminalinės policijos skyriaus 1-ojo poskyrio pareigūnai pagal pavedimą Nr. 10-57-IL-204 patikrino UAB „Emsi“ degalinę, esančią Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini). Per patikrinimą buvo aptiktas be banderolės 1 litro talpos butelis likerio „Vana Tallinn“, o pagalbinėse patalpose – be banderolės 0,5 litro talpos butelis degtinės „Staroslavianskaja“.

2014-05-22 pareiškėjai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. R480731 dėl AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimo. 2014-05-29 priimtas nutarimas Nr. 10-57-PK5-2630 „Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“, kuriuo pareiškėjai už AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimą skirta 10 000 Lt bauda.

Liudytoja A. A., degalinės operatorė, paaiškino, kad matė, kaip tą dieną jos pažįstamas L. S. nubėgo į vedėjos kabinetą, nors ji tuo metu buvo išvykusi. Ką jis ten veikė, nežino. Degalinėje buvo daug žmonių, buvo problemų su elektra.

Liudytoja E. A., degalinės vedėja, paaiškino, kad gerai pažįsta L. S.. Pažįstami apie 10 metų. Įvykio metu darbe nebuvo. Vedėjos kabinetas nerakinamas. Degalinėje lankosi daug žmonių, jie palieka daiktus, tai degalinėje nėra draudžiama.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo 2014-05-29 priimto nutarimo Nr. 10-57-PK5-2630 „Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Taigi ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012).

Būtina pažymėti, jog priemonės turi būti efektyvios, kad užtikrintų AKĮ nustatytų imperatyvų laikymąsi. Be to, nagrinėjant administracines bylas, inter alia, dėl AKĮ nuostatų pažeidimo taip pat yra ne kartą konstatuota, kad juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų. Toks AKĮ nuostatų aiškinimas teismų praktikoje grindžiamas poreikiu užtikrinti šių teisės normų saugomas vartotojų teises, kita vertus, užtikrinti būtinumą tokį produktą pardavinėjančiam subjektui laikytis aukštesnių atidumo ir rūpestingumo standartų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-1270-14).

AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje draudžiama alkoholinius gėrimus (išskyrus alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidrą, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento), nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka specialiais ženklais – banderolėmis.

Institucijos, nagrinėjančios AKĮ pažeidimus, yra nustatytos AKĮ 34 straipsnyje: šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už šio įstatymo pažeidimus baudas įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje pagal savo kompetenciją turi teisę skirti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, institucija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota išduoti žemės ūkio kilmės etilo alkoholio importo licencijas, savivaldybių institucijos ir policija.

AKĮ 35 straipsnio 2 dalis (2007 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. X-1198 redakcija) nustato, kad 34 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos bylas nagrinėja ir baudas skiria ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam pažeidimui – per 3 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad AKĮ 35 straipsnyje nustatyti bylų nagrinėjimo terminai ir jų tarpusavio sąsaja leidžia daryti išvadą, kad naikinamąjį pobūdį turi šioje teisės normoje nurodytas 3 metų, o ne vieno mėnesio terminas. Tai reiškia, kad jeigu dėl tam tikrų teismo pripažintų svarbiomis priežasčių paminėtas vieno mėnesio terminas buvo praleistas, tai nebūtų besąlygiška išvada priimtą nutarimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Antra vertus, AKĮ 35 straipsnio 2 dalis yra adresuota bylą nagrinėjančiai institucijai. Tai reiškia, kad tik šiai institucijai nustačius pažeidimo padarymo faktą, aptariamas vieno mėnesio terminas yra pradedamas skaičiuoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-19-14). Teismų praktikoje pažymėta, kad 1 mėnesio termino praleidimas savaime nepašalina galimybių taikyti atitinkamas ekonomines sankcijas pažeidėjams ir tais atvejais, kai, elgdamasi aktyviai ir šio termino ribose, institucija padarė klaidą, kuri vėliau buvo ištaisyta teismo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-964-14).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad AKĮ 39 straipsnyje nors ir nėra nustatyta galimybė nutraukti bylą pasibaigus bylos nagrinėjimo terminui, tačiau tokiu atveju galima remtis analogija, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 250 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pagal kurį administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai. Todėl pasibaigus vieno mėnesio terminui, per kurį turėjo būti išnagrinėta byla dėl ekonominės sankcijos taikymo, pratęsti bylos nagrinėjimo termino nėra teisinio pagrindo, kadangi tokios galimybės AKĮ nenustato ir atsakovas taikyti analogijos negalėjo, nes taip būtų pabloginta asmens, įtariamo pažeidusio AKĮ, padėtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-344-14).

Teismas pažymi, kad nustatant AKĮ nuostatų pažeidimą taip pat turi būti užtikrinamos ir AKĮ 36–38 straipsniuose įtvirtintos proceso dalyvių teisės, inter alia, asmeniškai arba per atstovą dalyvauti nagrinėjant bylą, susipažinti su bylos medžiaga, raštu pateikti paaiškinimus ir kt. Vadinasi, AKĮ nuostatų pažeidimas negali būti laikomas nustatytu nesuteikus proceso šalims atitinkamai įgyvendinti AKĮ nustatytas teises.

Aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje AKĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino pradžios skaičiavimo momentu (pažeidimo nustatymo diena) yra laikoma protokolo dėl padaryto pažeidimo surašymo diena (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-581-822/2015, nutartys administracinėse bylose Nr. A492-2209/2013, A525-1565/2013, A444-1727/2013).

Nagrinėjamu atveju tyrimo pradžia yra 2014-04-15, kai buvo surašytas patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos degalinėje buvo aptiktas be banderolės 1 litro talpos butelis likerio „Vana Tallinn“, o pagalbinėse patalpose – be banderolės 0,5 litro talpos butelis degtinės „Staroslavianskaja“. Šios aplinkybės taip pat buvo nurodytos 2014-04-16 tarnybiniame pranešime Nr. 10-57-PR5-1951. Kitame tarnybiniame pranešime, pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikiamus duomenis, pranešama, kad rastų alkoholinių gėrimų vertė yra 48,51 Lt.

Teismo nuomone, tolesni atsakovo procesiniai veiksmai yra su trūkumais. Pirmiausia išskirtinas 2014-05-14 nutarimas pratęsti bylos nagrinėjimo terminą. Kaip teisingai pažymi pareiškėja, tokio pobūdžio procesinio veiksmo AKĮ nenustato, tai yra nurodyta ir anksčiau minėtoje teismų praktikoje, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo priimti tokio pobūdžio procesinį sprendimą.

Nutarime nurodyta, kad negautas A. A. paaiškinimas, nors pareiškėja teigia, kad paaiškinimas buvo pateiktas 2014-04-22. Atsakovo A. A. paaiškinime neįrašyta gavimo institucijoje data.

Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ginčijame nutarime nurodyta, kad terminas nagrinėti buvo pratęstas dar ir dėl to, jog nebuvo įmonės atstovo, dalyvausiančio nagrinėjant bylą, nors atsakovas nutarimo pratęsti nagrinėjimą dieną (2014-05-14) raštu Nr. 10-57-S-12981 pranešė pareiškėjos direktoriui apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką. Bylos duomenys nepatvirtina, o įstatymas nereikalauja, kad institucija atlikdama tyrimą turėtų laukti, kol atitinkama bylos šalis nurodys konkretų atstovą. Pažymėtina ir tai, kad minėtu raštu pareiškėja nebuvo informuota, kad nuspręsta terminą pratęsti. Kaip rodo pareiškėjos pateikta garso medžiaga, apie nutarimą pratęsti nagrinėjimo terminą ji sužinojo tik 2014-05-22.

Teismo vertinimu anksčiau nurodyti procedūriniai trūkumai nelaikytini esminiais, kadangi tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad šių procedūrinių trūkumų pasekmė būtų nulėmusi neobjektyvų tyrimą. Pareiškėjos teikiami motyvai yra daugiau susiję su AKĮ 35 straipsnyje įtvirtintu vieno mėnesio terminu, tačiau, kaip išaiškinta anksčiau, vieno mėnesio terminas pradedamas skaičiuoti nuo protokolo surašymo dienos, šiuo atveju tai būtų 2014-05-22, o nutarimas taikyti ekonominę sankciją priimtas 2014-05-29, t. y. nepraleidus nustatyto vieno mėnesio termino. Įvertinus tyrimo eigą, nors ir pripažintina, kad atsakovas šiuo atveju padarė procesinių klaidų, tačiau šių klaidų pasekmė nėra tokia, kuri rodytų, jog atsakovas tyrimą vykdė neoperatyviai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas nustatė reikalingas faktines aplinkybes, pareiškėja turėjo galimybę pateikti paaiškinimus ir dalyvauti nagrinėjant bylą, todėl nėra besąlygiško pagrindo priimtą nutarimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje tam tikros tyrimo objektyvumui įtakos neturinčios institucijos klaidos nelaikytinos pagrindu naikinti sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-143-1344-12).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir liudytojų paaiškinimus, pagrįstai buvo konstatuota, kad pareiškėja pažeidė AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 3 punktą, t. y. jai priklausančiose patalpose buvo palikti alkoholiniai gėrimai be banderolių, pareiškėjos darbuotoja, kaip matyti iš paaiškinimo, apie tai žinojo ir toleravo, nors turėjo (galėjo) žinoti, kad alkoholiniai gėrimai be banderolių negali būti laikomi juridinio asmens patalpose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika, t. y. tai, kad jis yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, turintis teisinį veiksnumą ir teisnumą, pavadinimą, organizacinį vientisumą, jo turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių turto, tačiau jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis, suponuoja ir jo kaltės specifiškumą. Juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ir jo interesais kalte (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas Nr. 34/2008). Todėl juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, todėl jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). Taigi ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama ar kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai AKĮ požiūriu laikytini paties ūkio subjekto veiksmais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-678/2009 ir 2011 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011).

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad pareiškėjai pagrįstai buvo pritaikyta ekonominė sankcija už AKĮ 17 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimą.

Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas ne kartą pažymėta, jog įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., šias LVAT nutartis: 2008 m. gruodžio 5 d. Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. Nr. P525 -194/2009 ir kt.). Ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suformuota, be kita ko, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją. EŽTT savo sprendimuose yra nurodęs, kad nacionalinio teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis atsižvelgiant į sprendimo prigimtį ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v Suomiją, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Ispaniją).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „Emsi“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.