- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-18
- Bylos Nr.
- e2SP-2047-669/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Pareiškėjas
- R. D.
- Kategorijos
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. D. ir R. D. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami patvirtinti pareiškėjų 2020 m. gegužės 7 d. sudarytą taikos sutartį.
Nurodė, jog pareiškėjų santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu, tačiau santuokos nutraukimo byloje liko neišspręstas klausimas dėl padalijimo santuokos metu įgyto ir bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto, todėl pareiškėjai siekdami užkirsti kelią teisminiam ginčui ateityje, abipusių nuolaidų būdu 2020 m. gegužės 7 d. sudarė taikos sutartį, kuria susitarė dėl pareiškėjams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto – žemės sklypo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismas gali taikos sutartį patvirtinti ar atsisakyti ją tvirtinti ir byloje, kurioje sprendžiamas ginčas, ir tuo atveju, kai procesas teisme nepradėtas. Pastaruoju atveju dėl taikos sutarties patvirtinimo pareiškėjai su prašymu gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje CPK 579–582 straipsniuose nustatyta supaprastinto proceso tvarka.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013 išaiškino, kad tais atvejais, kai taikos sutarčiai pagal sandorio turinį turi būti taikoma įstatymuose nustatyta notarinė sandorio forma (pvz., daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą perleidimo sandoris), tai, siekiant, kad tokia taikos sutartis galiotų be teisminio patvirtinimo, šalims kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo yra būtina (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 1.93 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai dėl taikos sutarties, kuriai taikytina notarinė sandorio forma, patvirtinimo kreipiamasi į teismą supaprastinto proceso tvarka, kreiptis į notarą dėl šios sutarties patvirtinimo nebūtina, nes šiuo atveju teismo atliekami taikos sutarties patvirtinimo veiksmai pakeičia analogiškus notaro veiksmus. Tačiau sprendžiant klausimą dėl taikos sutarties sudarymo teismine tvarka, reikia atsižvelgti į pirmiau nurodytas CK 6.983 straipsnio nuostatas dėl taikos sutarties sampratos bei į teismo vykdomą apsauginę funkciją. Iš šios teisės normos turinio išplaukia, kad teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialinių teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, t. y. iš esmės tokios sutarties tvirtinimas teismine tvarka galimas tik esant ginčui ar galimybei jam kilti tarp materialinių teisinių santykių subjektų, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegzistuoja, teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai).
Susipažinus su pareiškėjų pateiktos taikos sutarties sąlygomis, nustatyta, kad pareiškėjai taikos sutartimi susitaria dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą (žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) perleidimo. Šalys taikos sutartyje nurodo, kad siekdamos tarpusavio nuolaidomis taikiai išspręsti tarp šalių prasidėjusį ginčą ir užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje sudaro taikos sutartį, tačiau jokių duomenų apie kilusį ginčą prie bylos nepridėjo, todėl pagrindo daryti išvadai, kad tarp šalių kilo ginčas, nėra.
Sandorius dėl daiktinių teisių perleidimo ar apsunkinimo privalomai tvirtina notaras (CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl esant privalomai tokio sandorio sudarymo notarinei formai, kartu atsižvelgiant, kad tarp pareiškėjų nėra kilusio ginčo ir nėra duomenų, kad toks ginčas galėtų kilti ateityje, pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama teismine tvarka. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjų prašymas patvirtinti taikos sutartį netenkinamas (CK 6.983 straipsnis, CPK 3 straipsnio 7 dalis, 177, 178, 185 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983–6.986 straipsniais, civilinio proceso kodekso 290–292, 579–582 straipsniais,
nutaria:
netenkinti pareiškėjų R. D. ir R. D. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.
Nutartis neskundžiama.