Kauno apygardos teismo nutartis

2012-08-23 · Civilinė byla Nr. 2-2096-264/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-08-23Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-01-24Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-08-23
Bylos Nr.
2-2096-264/2012
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00445-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Kauno grūdai“
Atsakovas
A. H. Warren
Civilinė byla Nr.2-2096-264/2012Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00445-2012-4 Procesinio dokumento kategorija: 119.12; 117.1
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugpjūčio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja A. Baubienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi priimto ieškinio teismingumo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ ieškinį atsakovei A. H. Warren Trust Limited dėl skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 133 996, 74 EUR (arba 462 632, 87 Lt) skolą bei delspinigius už patiektą rapsų aliejų pagal 2011-08-03 sutartį Nr. 979-KM ir 2011-08-23 Nr.982-KM., 9,03 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškinys teismingas šiam teismui, nes ieškinio reikalavimai kildinami iš nuotoliniu būdu šalių sudarytų sutarčių, kuriose jos susitarė, kad visi ginčai ir nesutarimai, kylantys iš sutarčių yra sprendžiami derybomis. Jei derybomis ginčo išspręsti nepavyksta, nesutarimai sprendžiami Lietuvos teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepime į ieškinį nurodo, jog byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtas, nes atsakovė jokių sutarčių su ieškove nesudarė, produkcijos negavo, sutartyse dėl teismingumo nepasisakyta, pagal Europos Tarybos reglamento Nr.44/2001 byla nagrinėtina atsakovo buveinės valstybės teisme. Nurodo, kad ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 str.1 dalies 12 punktas, 782 straipsnis).

Ieškovė reiškia ieškinį dėl piniginių lėšų už produkciją priteisimo iš Didžiosios Britanijos įmonės 2011-08-03 sutarties Nr. 979-KM ir 2011-08-23 sutarties Nr.982-KM pagrindu. Ieškovės pateiktose sutartyse, jų vertimuose į lietuvių kalbą (b. l. 36-39, 40-43), susitarta taikyti Lietuvos teisės aktus, nepavykus pasiekti susitarimo, ginčai sprendžiami teisme pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Ši sutarčių nuostata reiškia ne teritorinio teismingumo pakeitimą, susitariant dėl sutarties pagrindu kylančių ginčų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos teismuose (sutartinis teismingumas), bet susitarimą dėl teismo, turinčio nagrinėti minėtų sutarčių pagrindu kylantį ginčą, nustatymo pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius jurisdikcijos (teismingumo) klausimą reglamentuojančius teisės aktus.

Atsakovė neigia sutartinių santykių buvimą, prie ieškinio pateiktos sutartys atsakovės nepasirašytos, jos nuomone, ginčas nagrinėtinas pagal atsakovės buveinę Didžiojoje Britanijoje. Taigi spręstina, kad produkcijos pardavimo sutartyse nėra išreikšta aiški sutarties šalių valia dėl teismingumo.

Vadovaujantis CPK 780 straipsniu, jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti jurisdikcijos (teismingumo) klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties, o ne Lietuvos vidaus teisėje nustatytos taisyklės. Taigi teismas pirmiausia turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja konkrečios bylos jurisdikcijos klausimą.

Nagrinėjamu atveju atsakovė pagal pareikštą ieškinį yra Didžiojoje Britanijoje registruota įmonė, ginčas yra kilęs iš komercinių santykių, t.y. dėl sutartinių prievolių, kylančių iš 2011-08-03 sutarties Nr. 979-KM ir 2011-08-23 sutarties Nr. 982-KM vykdymo, atsakovei nesutinkant dėl bylos teismingumo LR teismui, šis klausimas spręstinas teismo iniciatyva pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje (CPK 225 str.).

Konkrečios Europos Sąjungos valstybės narės teismų kompetencija nustatytina pagal 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos Reglamente (EB) Nr. 44/2001 įtvirtintas taisykles. Reglamento (EB) Nr. 44/2001 2 straipsnyje suformuluota bendrosios jurisdikcijos taisyklė, pagal kurią valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, nepaisant jų pilietybės, bylos turi būti keliamos nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismuose. Be bendrosios jurisdikcijos taisyklės, Reglamente siūlomos alternatyvios specialiosios jurisdikcijos taisyklės, pagal kurias ieškovas gali rinktis, kur kelti bylą – atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismuose, turinčiuose specialų jurisdikcijos pagrindą. Viena specialiosios jurisdikcijos taisyklių nustatyta Reglamento 5 straipsnio 1 dalyje, kuri apima bylas, susijusias su sutartimis; tokiose bylose, kai prievolės vykdymo vieta yra kitoje valstybėje narėje nei atsakovo gyvenamosios vietos (buveinės) valstybė narė, jurisdikciją pagal ieškinio pagrindą turi ir atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismai (Reglamento 5 straipsnio 1 punkto a papunktis).

Atsižvelgiant į sutarčių objektą apibrėžiančias nuostatas (rafinuotų rapsų aliejus 10 litrų buteliais) ir į tarptautinio krovinių gabenimo važtaraščius (CMR), kuriais ieškovė grindžia skolos susidarymą, darytina išvada, jog ginčas yra kilęs atsakovui neatsiskaičius už jam perduotas prekes, t.y. ginčas yra kilęs iš prekių pirkimo - pardavimo teisinių santykių. Vadovaujantis Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio nuostata, apibrėžiančia prievolės vykdymo vietą, jeigu šalys nesutaria kitaip, atitinkamos prievolės vykdymo vieta parduodant prekes yra valstybėje narėje, į kurią prekės buvo arba turėtų būti pristatytos pagal sutartį.

Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio pirmoje įtraukoje daromos nuorodos į vietą, į kurią prekės buvo arba turėtų būti pristatytos pagal sutartį, aiškinimas yra išplėtotas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje. Teisingumo Teismas 2010 m. vasario 25 d. sprendimu byloje C‑381/08 Car Trim GmbHv. KeySafety Systems Srl, spręsdamas dėl Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio pirmos įtraukos taikymo, pripažino, kad specialios jurisdikcijos sutartinių prievolių srityje taisyklėje numatytas pristatymo vietos kriterijus turi būti taikomas visiems reikalavimams, kylantiems iš pačios prekių pardavimo sutarties, o ne tik tiems, kurie kyla dėl pačios pristatymo prievolės (50). Teismas išaiškino, kad nuotolinės prekybos atveju teismas turi pirmiausia išnagrinėti, ar pristatymo vietą galima nustatyti iš sutarties nuostatų (54). Jeigu pristatymo vietą galima nustatyti tokiu būdu, nesiremiant sutarčiai taikytina materialiąja teise, ši vieta laikoma ta, į kurią prekės buvo arba turėtų būti pristatytos pagal sutartį reglamento 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio pirmos įtraukos prasmę (55). Kai sutartyje nėra jokios nuostatos, kuri leistų, nesiremiant taikytina materialiąja teise, nustatyti šalių valią dėl prekių pristatymo vietos, tokiose situacijose šią vietą reikia nustatyti pagal kitą kriterijų, kuriuo būtų atsižvelgiama reglamento rengimo istoriją, tikslus ir sistemą (57). Teisingumo Teismas konstatavo, kad tokiu atveju vieta, kurioje prekės buvo arba turėjo būti fiziškai perduotos pirkėjui galutiniame jų paskirties taške, labiausiai atitinka reglamento rengimo istoriją, tikslus ir sistemą kaip „pristatymo vieta“ reglamento 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio pirmos įtraukos prasme (60). Šis kriterijus yra pakankamai nuspėjamas. Jis taip pat atitinka artumo kriterijų, nes užtikrina sutarties ir bylą nagrinėjančio teismo glaudų ryšį. Teismas, darydamas šias išvadas, atsižvelgė į tai, kad prekės, kurios sudaro materialų sutarties objektą, po jos įvykdymo iš principo turi būti šioje vietoje. Be to, esminis prekių pardavimo sutarties tikslas yra jų perdavimas iš pardavėjo pirkėjui – sandoris, kuris visiškai įvykdomas, tik kai šios prekės atvyksta į galutinį paskirties tašką (61).

Iš byloje esančių sutarčių nuostatų nėra galimybės nustatyti prekių pristatymo vietos, atsakovė atsiliepime į ieškinį nepripažįsta, jog prekes gavo iš ieškovės. Tarptautinio krovinių gabenimo važtaraščiuose (CMR) (b. l. 44-49) krovinio gavėja - atsakovė, krovinio iškrovimo vieta – Londonas, todėl prekių priėmimo - perdavimo faktinė vieta būtų Didžiojoje Britanijoje. Be to, specialios jurisdikcijos pagal prievolių vykdymo vietą taisyklė, prekių pirkimo - pardavimo atveju nustatoma pagal prekių pristatymo vietos kriterijų, kaip minėta, taikytina visiems reikalavimams, kylantiems iš prekių pirkimo - pardavimo teisinių santykių, taip pat ir reikalavimams dėl skolos, susidariusios atsakovei neatsiskaičius su ieškove už jai perduotas prekes, priteisimo. Atsakovės buveinė yra Didžiojoje Britanijoje, o prekių priėmimo - perdavimo faktinė vieta taip pat būtų Didžiojoje Britanijoje, todėl pagal Reglamento Nr. 44/2001 2 straipsnio bei 5 straipsnio 1 punkto b papunktį specialios jurisdikcijos taisyklę, byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismui.

Esant šioms aplinkybėms ir nenustačius, jog ginčo šalys buvo susitarusios dėl sutartinio teismingumo bei nesant CPK 787 straipsnio, CPK 30 str. 9 d sąlygų, leidžiančių bylą nagrinėti Lietuvos Respublikos teismuose, ieškinys paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 12 p., 782 str. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 291, 298 straipsniais,

nutaria:

Ieškinį palikti nenagrinėtą.

Šios nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti ieškovei, atsakovės atstovui adv. J. Plateliui (atsiliepime nurodytu adresu).

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijų įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Aušra Baubienė