Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-05-09 · Civilinė byla Nr. 2A-450-881/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-09
Bylos Nr.
2A-450-881/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Jadvyga Mardosevič
Atsakovas
UAB ,,Matymas“
Ieškovas
D. R.
Kategorijos
  • 29.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-450-881/2013Teisminio proceso Nr. -01-3-13553-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 29.4; 30.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė), Jadvygos Mardosevič ir Virginijaus Kairevičiaus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2A-450-881/2013 pagal atsakovo UAB ,,Matymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-197-599/2012 pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui UAB ,,Matymas“ dėl įpareigojimo atlaisvinti.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą UAB ,,Matymas“ ne vėliau kaip 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos visiškai atlaisvinti ūkinę patalpą rūsyje, ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2006 m. spalio 31 d. su atsakovu buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 3-10/1, kurios pagrindu atsakovui buvo išnuomotos 63,14 kv. m. ploto prekybinės patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Ši sutartis galiojo iki 2009 m. spalio 31 d.. Sutarties galiojimo laikotarpiui ieškovė ir atsakovas žodžiu susitarė, jog ieškovė leis atsakovui kelis mėnesius naudotis šalia išnuomotų patalpų esančiomis ir ieškovei nuosavybės teise priklausančiomis sandėliavimo patalpomis, t. y. 32,82 kv. m. ploto ūkine patalpa bei 18,20 kv. m. ploto garažu G-14. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2010 m. gegužės 1 d. su atsakovu buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 4/05-1, kurios pagrindu atsakovui buvo išnuomotos 63,14 kv. m. ploto prekybinės patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Sudarant šią sutartį, atsakovas buvo paprašytas iki 2010 m. birželio 1 d. atlaisvinti ieškovei nuosavybės teise priklausančias sandėliavimo patalpas ir perduoti jas ieškovei, tačiau atsakovas į šį ieškovės prašymą nereagavo. 2010 m. gruodžio 28 d. ieškovė raštu kreipėsi į atsakovą iki 2011 m. sausio 8 d. atlaisvinti 32,83 kv. m. ploto ūkinę patalpą ir 18,20 kv. m. ploto garažą bei išsivežti atsakovui priklausančius daiktus, tačiau atsakovui nereaguojant ir į šį ieškovės reikalavimą, 2011 m. sausio 17 d. ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovą, reikalaudama iki 2011 m. sausio 22 d. atlaisvinti minėtas patalpas. 2011 m. sausio 21 d. atsakovas dalį daiktų išsivežė, tačiau dalis daiktų minėtose patalpose visgi liko, be to, į vėlesnius ieškovės raginimus atlaisvinti patalpas atsakovas visiškai nereagavo.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB ,,Matymas“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo ginčijo ieškinio pagrįstumą ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2006 m. spalio 31 d. buvo sudaryta terminuota Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 3/10-1, kurios pagrindu atsakovui buvo išnuomotos 63,14 kv. m. ploto prekybinės patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovui buvo leista naudotis ir šalia išnuomotų patalpų esančiomis pagalbinėmis (t. y. sandėliavimo) patalpomis – ūkine patalpa bei garažu. Minėtai nuomos sutarčiai pasibaigus, 2010 m. gegužės 1 d. šalys sudarė naują Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 4/05-1, kuria minėtų patalpų nuoma buvo pratęsta iki 2013 m. gegužės 1 d. Atsakovui buvo leista ir toliau neatlygintinai naudotis minėtomis pagalbinėmis patalpomis, tačiau 2011 m. sausio 19 d. atsakovas gavo ieškovės raštą dėl pagalbinių patalpų atlaisvinimo ir 2011 m. sausio 21 d. atsakovo atstovai nuvyko į minėtas patalpas ir dalį daiktų išsivežė, o likusios dalies daiktų atsakovas negalėjo išsivežti, kadangi ieškovė užrakino minėtas ginčo patalpas. 2011 m. sausio 27 d. jis kreipėsi į ieškovę dėl likusių daiktų atsiėmimo, tačiau ieškovė į atsakovo raštą nereagavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nusprendė įpareigoti atsakovą atlaisvinti ginčo patalpas.

Teismas, įvertinęs tai, kad byloje duomenų apie tai, jog atsakovas šiuo metu yra atlaisvinęs ieškovei nuosavybės teise priklausančias ginčo patalpas, nėra, o taip pat tai, kad patalpų savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, padarė išvadą, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas yra pagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,Matymas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ­– ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatliko išsamaus įrodymų vertinimo, neatskleidė byloje esančių duomenų įrodomosios reikšmės, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

2. Skundžiamas teismo sprendimas yra be motyvų, todėl turi būti panaikintas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismo sprendime nėra nurodyta, kokiais konkrečiais įrodymais remiantis jis padarė išvadą, kad atsakovas yra užėmęs ieškovei priklausančias patalpas ir privalo jas atlaisvinti.

3. Byloje ginčas kilo dėl galimo ieškovės nuosavybės teisių pažeidimo. Esant ginčui dėl savininko galimo nuosavybės teisių pažeidimo, byloje svarbu nustatyti ar ginčo šalys naudojasi savininko turtu, jeigu naudojasi, tai ar ginčo šalis naudojasi turtu teisėtai/neteisėtai bei ar kitaip yra/nėra pažeidžiamos savininko teisės naudotis jam priklausančiu turtu. Taigi teismas, turėjo išsiaiškinti, ar atsakovas yra apskritai užėmęs ieškovės patalpas ir tik toliau spręsti kitus klausimus. Tuo tarpu byloje nepateikta objektyvių įrodymų, kad ieškovė atsakovui ar jo įgaliotiems asmenims perdavė pakeistos spynos naujuosius raktus nuo ginčo patalpų. Taigi atsakovas nuo 2010 m. gruodžio 17 d. nesinaudoja ginčo patalpomis ir jų neužima.

4. Aplinkybę, kad atsakovas yra užėmęs ieškovės patalpas, ieškovė įrodinėja tik 2011 m. birželio 1 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tačiau jame tik konstatuota, kad sandėliavimo patalpose (garaže), yra sudėtos kažkokios baldinės plokštės, šulinio dangtis, šaldiklis su užrašu ,,Dadu“, kasos aparatas ir kt. Protokole nėra konstatuota, kad šie daiktai priklauso atsakovui, juolab, kad tokių daiktų atsakovas niekada neturėjo. Be to, protokolas surašytas praėjus beveik pusei metų, kai atsakovas išsivežė jam priklausančius daiktus iš ieškovės patalpų, todėl negali būti atsakingas už daiktus, kurie galėjo atsirasti patalpose nuo 2010 m. gruodžio 17 d., kai ieškovė pakeitė durų spyną.

5. Atsakovas gydo akių gydytojų konsultacijų ir optikos prekių pardavimo licenzijuojamą veiklą, tuo tarpu antstolio užfiksuoti daiktai niekaip nesusiję su atsakovo vykdoma veiklą, todėl ieškovė neįrodė, kad daiktai, esantys jos patalpose, priklauso atsakovui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė ginčija apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašo jį atmesti. Prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad priešingai nei teigia atsakovas, teismo sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl pagrindo jį naikinti nėra. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės patalpose esantys daiktai, jam nepriklauso. Byloje esantys įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ginčo patalpose sukrauti daiktai riboja ieškovės teisę nevaržomai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Tai, kad šiuo metu yra pakeistos durų spynos, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą, ar ieškovės patalpoje esantys atsakovo daiktai varžo jos teisė naudotis savo daiktu. Atsakovas pripažįsta, kad iki 2010 m. gruodžio 17 d. neatlygintinai naudojosi ieškovės patalpomis, todėl turėjo galimybę susidėti bet kokius daiktus. Atsižvelgiant į tai, kad antstolio 2011 m. birželio 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole išvardinti ne visi daiktai, esantys ginčo patalpose ir atsakovas nepripažįsta jų savais, 2012 m. birželio 12 d. antstolis R. V. pakartotinai apžiūrėjo ginčo patalpas ir be jau nurodytų daiktų konstatavo, kad ginčo patalpose yra daiktų, kurie susiję su atsakovo vykdoma veikla, o būtent, elektroninio kasos aparato techninis pasas, (duomenys neskelbtini), pase nurodyti aparato savininkai: UAB ,,Visio“, UAB ,,Visio optika“; mėlynos spalvos reklaminis stovas, ant kurio yra užrašas Visio optika, OPTIKA; dėžutė su įvairių dydžių ir formų akinių lęšiais; 10 vnt. akinių; knyga pavadinimu ,,Akių ligos“; akinių katalogai ir kt. Iš UAB ,,Matymas“ išrašo iš Juridinių asmenų registro matyti, kad bylos nagrinėjimo metu 2012 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje dalyvavęs atsakovo atstovas R. K. yra ne tik atsakovo buvęs vadovas, bet ir ta pačia akių gydytojų konsultacijų ir optikos prekių pardavimo veikla užsiimančių UAB ,,Nazar“ akcininkas bei UAB ,,Visio optika“ buvęs vadovas ir pan. Kadangi antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole išvardinti daiktai turi akivaizdžias sąsajas su minėtomis bendrovėmis, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės patalpose tebeesantys daiktai nepriklauso atsakovui ar nėra susiję su jo vykdoma veikla.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovės ieškinį tenkino.

CK 4.37 straipsnio 1 dalis išskiria tris skirtingus savininko teisių įgyvendinimo būdus: tai teisė valdyti nuosavybės teisių objektą, teisė jį naudoti ir teisė juo disponuoti. Savininkas gali perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (CK 4.37 str. 2 d.). Ieškovė atsakovui nebuvo perdavus nei valdymo, nei disponavimo teisių, nei nuomojamo daikto dokumentų. Taigi valdymo teisės ji nėra ir nebuvo praradusi. Ieškovė tvirtina, kad jos teisių pažeidimas yra susijęs su tuo, kad dėl atsakovo ieškovės patalpose laikomų daiktų, ji negali tinkamai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės elementų (CK 4.37 str.), praradimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos ne vindikaciniu (CK 4.95 str.), o negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Vindikacinis ieškinys yra absoliutaus pobūdžio daiktinis teisinis ieškinys, nes šį gynimo būdą savininkas gali panaudoti prieš bet kurį asmenį, kuris neteisėtai valdo savininkui priklausantį daiktą. Vindikacinio ieškinio objektas yra daiktas, o negatorinio – reikalavimo teisė ar skolininko pareiga, kai ieškinys kyla iš prievolinių teisinių santykių. Nagrinėjamu atveju, ieškovės reikalavimas yra dėl sutartinės prievolės, atsiradusios žodiniu susitarimu, nevykdymo, pasibaigus sutarties terminui, todėl ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės bei pareikšti reikalavimai kvalifikuojami taikant CK 4.98 straipsnio nuostatas, t. y. kaip negatorinis ieškinys.

Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju abi šios aplinkybės byloje yra įrodytos. Ieškovė įrodė, kad jai patalpos tokia forma, kaip buvo sulygta (tuščios) žodiniu susitarimu, negrąžintos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, konstatavus pirmiau nurodytus faktus, pats apeliantas turėjo pareigą įrodyti, jog nors šiuo metu patalpų nuomos teisiniai santykiai (o kartu su patalpų nuoma buvęs žodinis susitarimas dėl naudojimosi papildomomis patalpomis) šalių jau nebesieja, jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Jokio teisės normomis pateisinamo savo elgesio, kuomet jis neatlaisvina ieškovės patalpų nuo savo daiktų, apeliantas neįrodė. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantas šiuo metu ieškovei priklausančiomis patalpomis nesinaudoja, nes ieškovė pakeitė patalpų spyną, o jis neturi raktų, neįtakoja kitokio šio ginčo vertinimo, nei tą padarė pirmosios instancijos teismas. Tačiau ginčui, kilusiam tarp šalių, teisingai išspręsti reikšmės turi aplinkybė, ar daiktai, esantys ieškovei priklausančiose patalpose, iš tiesų priklauso atsakovui ir ar jis turi pareigą atlaisvinti nuo savo daiktų ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad daiktai, esantys ieškovės patalpose, priklauso atsakovui ir šis turi pareigą atlaisvinti nuo savo daiktų ieškovės patalpas. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas šiuo metu yra atlaisvinęs ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, nėra. Kita vertus, nors apeliantas tvirtina, kad daiktai, esantys ieškovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jam nepriklauso, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2012 m. birželio 12 d. antstolio R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 128-12-645, surašytas pakartotinai apžiūrėjus ginčo patalpas, be 2011 m. antstolio V. M. faktinių aplinkybių protokole Nr. 240/11/12 išvardintų daiktų, papildomai užfiksavo, kad ginčo patalpose šiuo metu yra daiktų, kurie tiesiogiai susiję su atsakovo vykdoma veikla, o būtent: elektroninio kasos aparato techninis pasas, (duomenys neskelbtini), pase nurodyti aparato savininkai: UAB ,,Visio“, UAB ,,Visio optika“; mėlynos spalvos reklaminis stovas, ant kurio yra užrašas Visio optika, OPTIKA; dėžutė su įvairių dydžių ir formų akinių lęšiais; 10 vnt. akinių; knyga pavadinimu ,,Akių ligos“; akinių katalogai ir kt. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomais argumentais, jog iš UAB ,,Matymas“ išrašo iš Juridinių asmenų registro matyti, kad bylos nagrinėjimo metu 2012 m. balandžio 12 d. teismo posėdyje dalyvavęs atsakovo atstovas R. K. yra ne tik atsakovo buvęs vadovas, bet ir ta pačia akių gydytojų konsultacijų ir optikos prekių pardavimo veikla užsiimančių UAB ,,Nazar“ akcininkas bei UAB ,,Visio optika“ buvęs vadovas ir pan. Taigi atsižvelgiant į tai, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole išvardinti daiktai turi akivaizdžias sąsajas su minėtomis bendrovėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės patalpose tebeesantys daiktai priklauso būtent atsakovui ir yra susiję su jo vykdoma veikla, todėl naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų pagrindu nėra.

Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti arba keisti ieškovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu atsakovo apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atmetamas. Teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad už advokato pagalbą, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, sumokėjo 800 Lt, už faktinių aplinkybių konstatavo protokolo surašymą – 300 Lt.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 9 p.). Kadangi apeliantas apeliaciniame skunde ginčijo daiktų, esančių ieškovei priklausančiose patalpose, nuosavybės kilmę, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės pateiktas pakartotinis antstolio faktinių aplinkų konstatavimo protokolas ir su juo susiję išlaidos, buvo būtinos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, todėl ieškovei pateikus antstolio kvitą, iš kurio matyti, kad už šio veiksmo atlikimą ji antstoliui sumokėjo 300 Lt, teisėjų kolegija priteisia šią sumą ieškovei iš atsakovo.

Teismas, remdamasis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, taip pat tai, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai iš dalies tapatūs atsiliepimo į ieškinį argumentams, prieina prie išvados, kad atsakovų prašoma priteisti 800 Lt bylinėjimosi išlaidų suma mažinama ir ieškovei iš atsakovo priteisiama 500 Lt advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutari a:

Vilniaus miesto 1 apylinkės 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB ,,Matymas“ (juridinio asmens kodas 121659923) atsakovui ieškovės D. R. (a/k (duomenys neskelbtini) 500 Lt advokato išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ir 300 Lt kitų būtinųjų išlaidų.

Teisėjai Virginijus KairevičiusJadvyga MardosevičVilija Mikuckienė