- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-09
- Bylos Nr.
- e2-1120-852/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01131-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- BUAB „We Power“
- Atsakovas
- N. M.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.18Juridinio asmens vadovo civilinė atsakomybė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „We Power“ ieškinį atsakovui N. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „We Power“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo N. M. 7 105 286 Eur žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2- 1877-794/2023 UAB „We Power“ iškėlė bankroto bylą. Iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei vadovavo N. M., taigi šis asmuo turėjo perduoti administratorei įmonės turtą ir dokumentus, tačiau to nepadarė iki šiol. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau - JANĮ) 57 straipsnio 1 dalis nustato, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis ir visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau - juridinio asmens informacija). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis). Bendrovės vadovo pareiga rūpintis įmonės finansine atskaitomybe nustatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 4 punktuose, Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje. Šių įstatymų pažeidimas yra neteisėtas veiksmas, už kurį vadovui taikoma civilinė atsakomybė, jei nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovas paaiškina, kad atsakovas pateikė 2023 m. gegužės 2 d. balansą (finansinę atskaitomybę), pagal kurį ilgalaikis bendrovės turtas sudarė 6 802 473 Eur, nematerialus turtas sudarė 2 453 396 Eur, materialus turtas - 2 Eur, finansinis turtas - 4 349 075 Eur, trumpalaikis turtas - 282 188 Eur, iš viso - 7 105 286 Eur. Atsakovas nei per teismo nutartimi nustatytą terminą, nei kai buvo susiekta su juo tiesiogiai, nemokumo administratorei neperdavė jokio turto, nei nurodė, kad bendrovės turtas gali būti pas trečiuosius asmenis. Nemokumo administratoriui iniciavus civilinę bylą dėl žalos atlyginimo, atsakovas paštu atsiuntė USB laikmeną, kurioje, anot jo yra ilgalaikis bendrovės turtas - prekybos platforma. Tačiau su USB laikmena nepateikė jokios techninės informacijos apie joje esančią informaciją - pvz. su kokia programa galima atidaryto duomenis ir t.t. Taip pat nepateikė jokios informacijos apie USB laikmenoje esančios programos, darant prielaida kad ji ten yra, vertę. Jeigu tai ilgalaikis turtas - tai turėtų bendrovėje būti jo įvedimo į apskaitą kortelė, kurioje būtų fiksuota bent buhalterinė vertė ar panašiai. Šiuo atveju atsakovui kyla pareiga įrodyti, kokios vertės daiktą jis perdavė. Atsakovas pateikė Didžiąją knygą ir sutartis su trečiaisiais asmeninimas, tačiau šie dokumentai nepagrindžia jokios atsakovo gynybinės pozicijos dėl turto perdavimo. Perduoti dokumentai nėra susisteminti – neaišku, ką jie patvirtina. Ieškovas pažymi, kad pagal paties atsakovo perduotą finansinę atskaitomybę bendrovės turtą sudaro 7 105 286 Eur, todėl laikytina, kad bendrovės vadovas neperduodamas jo žinioje buvusio turto, bendrovei padarė 7 105 286 Eur dydžio žalą, kuria privalo atlyginti. Ieškovas taip pat teigia, kad atsakovas žalą padarė ir dėl to, jog netinkamai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, bendrovė neteikė savo finansinių dokumentų VĮ Registrų centrui nuo 2020 m. Įmonės vadovas, būdamas atsakingas už prekių realizavimą ar kitokį panaudojimą, nevykdė savo pareigos tinkamai organizuoti buhalterinę apskaitą, inventorizuoti materialines vertybes ir tokiu savo neveikimu sukūrė padėtį, kai duomenų apie prekių ar lėšų judėjimą įmonėje nėra. Teismų praktikoje laikoma, kad esant tokiai situacijai vadovas neturėtų būti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir ši neturėtų būti perkeliama įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016).
Atsiliepimas
2. Atsakovas N. M. atsiliepimu prašo ieškinį atmesti ir priteisti jam iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad 2023 m. birželio 13 d. perdavė visus dokumentus, kurių prašė ieškovo nemokumo administratorė. Be to, ieškovas yra perdavęs ir prekybos platformą, jos failus. Todėl nesutinka su ieškove, kad jis nėra pateikęs įmonės dokumentų ar turto. Paaiškina, kad perduotos prekybos platformos vertė atsispindi UAB „WePower“ balanse, t. y. 2024 m. kovo 29 d. atsakovo teiktuose balanso paaiškinimuose nurodyta, kad prekybos platformos vertė sudaro jos sukūrimo sąnaudos, kurios siekė 2 456 794,33 Eur. Jeigu nemokumo administratorė būtų ėmusi veiksmų prekybos platformos failams suprasti technologine ir finansine prasme, ji būtų supratusi, kad tai turtas, kuris turi vertę ir jį galima panaudoti. Atsakovas paaiškina, kad jis sugebėjo komercializuoti WePower prekybos platformą, o tai, kad nemokumo administratorė to nesugeba, nereiškia, kad WePower prekybos platforma yra bevertis turtas. Tas pats pasakytina ir apie atsakovo pateiktą WePower, UAB Didžiąją knygą. Būtent jos prašė pats ieškovas, o gavęs Didžiosios knygos failus, juos kritikuoja ne dėl ten pateikimo turinio, bet dėl apimties, t. y. kad tai yra 1000 lapų dokumentas. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad bendrovės vadovas neperduodamas jo žinioje buvusio turto, bendrovei padarė 7 105 286 Eur dydžio žalą. Atsakovo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad įmonė tokį turtą turėjo bankroto bylos iškėlimo metu. Ieškovas negali įrodinėti patirtos žalos bendrovės balanso duomenimis, kadangi balansas yra išvestinė buhalterinių operacijų išraiška, tačiau balansas neatspindi realios ieškovo turto vertės, turto turėjimo ar turto netekimo. Ieškovas su patikslintu ieškiniu nepateikė jokių įrodymų net apie tai, kokį turtą ieškovas turi ir kokio neva turto ieškovas negavo, nepateiktas tokio turto galimas vertinimas, jo galima vertė rinkoje . Ieškovui siekiant įrodyti patirtos žalos dydį, jis privalo įrodyti, kad faktiškai tokia žala yra patirta, bet su patikslintu ieškiniu ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad faktiškai ieškovas yra patyręs 7 105 286 Eur žalą. Atsakovas taip pat pažymi, kad ieškovo nemokumo byloje (civilinės bylos Nr. eB2-671-794/2024) kreditoriniai reikalavimai iš viso sudaro tik 233,818.64 Eur, kas yra 6,871,467.36 mln. Eur mažiau nei ieškiniu reiškiamas reikalavimas atsakovui dėl žalos atlyginimo. Atsakovas teigia, kad ieškovas taip pat neįrodė priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovo veiksmai ir/ arba neveikimas nėra jokiame priežastiniame ryšyje tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, nes: (i) ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir neįrodė žalos, t. y. žalos dydis nėra aiškus ir pagrindžiamas jokiais dokumentais. Iš ieškinio neaišku, kokio turto ieškovas reikalauja iš atsakovo. Tik nustačius, kad atsakovas iš tikrųjų neperdavė tam tikro konkretaus turto ieškovui ir nustačius, kad tam tikras neperduotas turtas buvo neperduotas neteisėtai, ir tik nustačius, kad toks turtas, kuris buvo neperduotas, atitinka tam tikrą vertę, galima būtų teigti apie priežastinio ryšio egzistavimą. Atsakovas vertina, kad ieškovas neįrodė ir atsakovo kaltės, o susiklosčiusi situacija yra kilusi dėl to, kad nemokumo administratorė nebendradarbiavo ir realiai nesiekė išsiaiškinti, koks bendrovės turtas egzistuoja ir kur jis yra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
3. Byloje sprendžiama dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės už tai, kad jis, iškėlus bankroto bylą UAB „We Power“, nemokumo administratoriui neperdavė bendrovės turto.
4. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek juridinio asmens dalyviai, tiek valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-421/2016, 16 punktas ir kt.).
5. Šiuo atveju bankrutuojanti įmonė UAB „We Power“ buvusio vadovo N. M. civilinę atsakomybę už žalą sieja su Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies norma, numatančia, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis ir visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.
6. Ieškovas paaiškina, kad atsakovas pateikė 2023 m. gegužės 2 d. balansą (finansinę atskaitomybę), pagal kurį ilgalaikis bendrovės turtas sudarė 6 802 473 Eur, nematerialus turtas sudarė 2 453 396 Eur, materialus turtas - 2 Eur, finansinis turtas - 4 349 075 Eur, trumpalaikis turtas - 282 188 Eur, iš viso - 7 105 286 Eur. Ieškovo teigimu, atsakovas šio turto neperdavė, todėl pareikštu ieškiniu ieškovas prašo priteisti šio turto vertę pinigais.
7. Teismas vertindamas juridinio asmens buvusio vadovo civilinės atsakomybės pagrindus, atkreipia dėmesį, kad kaip ir nurodo atsakovas, teismų praktikoje reikalaujama, kad taikant atsakomybę pagal JANĮ 57 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti nustatytas konkretus turtas, įsitikinta, kad jis egzistavo bankroto bylos iškėlimo momentu ir nustatyta, kad tokio turto vadovas neperdavė.
8. Atsakovas N. M. paaiškino, kad įmonės balanse esantis nematerialus turtas, kurio balansinė vertė yra 2 453 396 Eur, yra įmonės sukurta kompiuterinė programa – „prekybos platforma“, o šio nematerialaus turto balansinė vertė – tai programos sukūrimo sąnaudos. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais atsakovo paaiškinimais, nes juos patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Bylos duomenys rodo, kad UAB „We Power“ buvo sukūrusi prekybos platformą ir ją naudojo komercinėje veikloje, t. y. buvo sudariusi sutartis dėl prekybos platformos kūrimo ir naudojimo su EDF Renewables, WP Australia Pty, Marubeni Corporation, Eneco, Apollo Africa (e. bylos t. 1, b. l. 75, t. 2, b. l. 4 - 53). Byloje neginčijama, kad atsakovas perdavė nemokumo administratoriui USB atmintinę su joje esančiais failais. Perdavimo faktas ir USB atmintinės turinys yra fiksuotas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (e. bylos t. 1, b. l. 107 - 155). Ieškovas nurodo, kad neturi specialių žinių, todėl nežino, kas yra USB atmintinėje, nesugeba programos atidaryti, mano, kad perduotas turtas nėra vertas 2 453 396 Eur. Teismas sprendžia, kad visi šie ieškovo argumentai nesudaro pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę už šio įmonės buhalterinėje apskaitoje apskaityto nematerialaus turto neperdavimą. Kaip minėta ieškovas disponuoja materialia perduoto turto forma (USB atmintine) ir gali bei šiuo atveju privalo pagrįsti turto neperdavimo faktą, jo trūkumus ar kitas aplinkybes, rodančias kad turtas neperduotas. Ieškovas nesinaudojo specialistų pagalbą, teismui pasiūlius skirti ekspertizę, tokio prašymo nepalaikė, todėl teismas vertina, kad ieškovas neįrodė, jog USB atmintinėje nėra „prekybos platformos“ kodų arba kad atsakovas perdavė neveikiančią ar tyčia sugadintą bevertę programą. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovo keliamos abejonės, jog programos buhalterinė vertė ir rinkos kaina tikėtinai nesutampa, neturi ryšio su ieškinyje suformuluotu civilinės atsakomybės taikymo pagrindu – ieškinys yra pareikštas dėl turto neperdavimo, o ne dėl jo nuvertėjimo ar neteisingos finansinės apskaitos vedimo. Paminėtina, kad neteisingai ar netiksliai apskaityta įmonės turto vertė savaime nereiškia žalos padarymo.
9. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo įmonės balanse nurodytą 4 349 075 Eur vertės finansinį turtą, susidedantį iš 3 102 949 Eur suteiktų paskolų, 10 000 Eur vertės įmonės grupės įmonių akcijų, ir iš 1 236 126 Eur iš įmonės grupės įmonių gautinų sumų (e. bylos t. 1, b. l. 12).
10. Byloje nustatyta, kad UAB „We Power“ yra suteikusi paskolų. Atsakovas pateikė paskolų sutartis (e. bylos t. 4, b. l. 1061). Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti atsakovui civilinę atsakomybę už šio turto neperdavimą pagal JANĮ 57 straipsnio 1 dalį, nes šis turtas pagal atsakovo pateiktus pirminius apskaitos dokumentus gali būti identifikuotas ir juo atsakovas nedisponuoja. Iškėlus bankroto bylą, atsakovui taip pat nekilo pareiga grąžinti paskolas įmonei už paskolos gavėjus. Byloje taip pat neįrodyta, kad paskolos sutartys yra fiktyvios ir kad dėl to yra kaltas atsakovas. Ieškovo nemokumo administratorius nesikreipė dėl paskolų grąžinimo į nurodytus paskolos gavėjus, nežino, ar sandoriai yra/ bus ginčijami. Ieškovo keliamos abejonės, kad pinigai 3 102 949 Eur sumai realiai nebuvo perduoti paskolų gavėjams, ir kad dėl to paskolos sutartys, kaip realinės sutartys, neįsigaliojo, nėra pagrįsti įmonės UAB „We Power“ finansinės apskaitos dokumentų analize. Teismo posėdžio metu atsakovas N. M. paaiškino, kad visos paskolos buvo suteiktos mokėjimo pavedimais iš įmonės sąskaitų, esančių Citadele banke, Šiaulių banke arba „MisterTango“ mokėjimų platformoje. Šiais duomenimis disponuoja nemokumo administratorius, šie įrodymai taip pat buvo pateikti kitose bylose (Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje e2-1055-340/2024 pateiktas „MisterTango“ išrašas, DOK-9298).
11. Atsakovas N. M. paaiškino, kad 10 000 Eur vertės įmonės grupės įmonių akcijos – tai UAB „We Power“ priklausančios įmonių UAB „PWR1“, UAB „PWR2“, UAB „PWR3“ akcijos (e. bylos t. 3, b. l. 11-22). Teismas nenustatė aplinkybių, rodančių, kad ieškovas negalėtų naudotis šių įmonių akcininko teisėmis dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar kaltės. Akcininkų sąrašas nėra reikšmingas dokumentas, be kurio ieškovas negalėtų naudotis akcininko teisėmis ir neįrodo, kad neturėdamas tokio dokumento ieškovas yra praradęs teisę į akcijas. Nepaneigti atsakovo argumentai, kad tokį dokumentą ieškovas gali gauti iš juridinių asmenų registro. Todėl nėra pagrindo priteisti šio finansinio turto vertę iš atsakovo kaip žalą, remiantis JANĮ 57 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovui neįrodžius žalos ir priežastinio ryšio, t. y. neįrodžius, kad dokumentų nepateikimas sukėlė žalą.
12. Atsakovas N. M. teisme paaiškino, kad 1 236 126 Eur iš įmonės grupės įmonių gautinos sumos, kaip finansinis turtas, apskaitytas įmonės balanse, yra susijusios su sutartimis, sudarytomis su Cleanco, Lomza Power, Energo (Olandijoje), EDF, Apollo Energy, Open Power ir kt. Teismas patikrinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad dokumentų, patvirtinančių tokius sutartinius santykius ir paslaugų suteikimą už nurodytą sumą, byloje nėra. Atsakovo pateiktos sutartys tokių santykių ir kontrahentų įsipareigojimų nepatvirtina (e. bylos t. 1, b. l. 52, t. 2, b. l. 4-48). Atsakovas, kaip minėta, turėjo pareigą pagal JANĮ 57 straipsnio 1 dalį perduoti turtą, įskaitant ir dokumentus patvirtinančius turtines teises. Todėl teismas sprendžia, kad atsakovo veiksmai, t. y. finansinės apskaitos nevedimas, dokumentų neišsaugojimas ir / ar jų neperdavimas nemokumo administratoriui yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su tuo, kad ieškovas negali identifikuoti turtinių teisių ir jomis pasinaudoti. Atsakovas savo kaltės nepaneigė – per metus laiko tunkantį teismo procesą atsakovas nepateikė nei dokumentų, nei konkrečių paaiškinimų apie tai, kas sudaro balanse nurodytą turtą – „1 236 126 Eur iš įmonės grupės įmonių gautinos sumos“. Teismas konstatuoja, kad šio turto sudėties neįmanoma identifikuoti pagal atsakovo pateiktus duomenis iš Didžiosios knygos. Taip pat teismas atmeta atsakovo teiginius, kad dokumentų jis nepateikė, nes nemokumo administratorius jų neprašė, nenurodė, ko konkrečiai trūksta ir nebendradarbiavo. Vykstant šios bylos procesui šalys ilgą laiką vedė derybas dėl taikos sutarties sudarymo, tad atsakovui turėjo būti suprantama, kad reikalavimus ieškovas kildina būtent iš pirminių įmonės finansinės apskaitos dokumentų trūkumo, bet atsakovas tokių dokumentų iki šiol nėra perdavęs. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, kad atsakovo N. M. civilinės atsakomybės sąlygos dėl 1 236 126 Eur žalos padarymo yra įrodytos ir ieškinį šioje dalyje tenkina.
13. Kitas UAB „We Power“ balanse nurodytas turtas – 2 Eur materialus turtas, susidedantis iš sumokėto avanso, 282188 Eur trumpalaikis turtas, susidedantis iš 7773 Eur sumokėtų avansų, 88717 Eur pirkėjų skolų, 145428 Eur kitų gautinų sumų, 38883 Eur kitų investicijų, 1387 Eur pinigų ir jų ekvivalentų, ir 20625 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos. Tai, kad toks turtas sudarant balansą egzistavo spręstina iš to, kad balansą sudarė pats atsakovas ir be to, balansas yra pagrįstas Didžiosios knygos įrašais. Teismas patikrinęs bylos įrodymus konstatuoja, kad byloje nėra duomenų apie tai, koks tai konkretus turtas, kas yra įmonės skolininkai (debitoriai) ir kokiu pagrindu. Iš atsakovo pateiktų finansinių dokumentų to negalima nustatyti. Teismas sutinka su ieškovu, kad atsakovas, kaip buvęs juridinio asmens vadovas, buvo atsakingas už įmonės finansinės apskaitos dokumentų tvarkymą ir jų perdavimą nemokumo administratoriui. Atsakovo pateiktas 2023 m. birželio 13 d. elektroninis laiškas patvirtina, kad atsakovas perdavė įmonės dokumentus (e. bylos t. 1, b. l 75), bet su šiais dokumentais nebuvo perduoti įmonės reikalavimus skolininkams patvirtinantys pirminiai finansinės apskaitos dokumentai (t. y. duomenys apie tai, kad buvo sumokėti avansai ir kokiu pagrindu, kokie klientai nėra atsiskaitę ir už kokias prekes ar paslaugas, kur yra pinigai). Tokie dokumentai nėra perduoti iki šiol. Teismas vertina, kad pagal atsakovo N. M. paaiškinimus, kurie yra nekonkretūs ir nepagrįsti rašytiniais dokumentais, bankrutuojanti įmonė negali nukreipti savo reikalavimų ir išsiieškoti skolų iš debitorių, atgauti avansų. Didžiosios knygos įrašai taip pat nėra tinkamas įrodymas skolų identifikavimui ir išsiieškojimui. Tokia situacija atitinka „turto neperdavimą“ ir žalos padarymą, nes be dokumentų ieškovė negali realizuoto savo reikalavimo teisių į trečiuosius asmenis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje yra įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, t. y. tai, kad atsakovas nepateikė dokumentų, kurių pagrindu ieškovas galėtų naudotis teise į 2 Eur materialų turtą, 282188 Eur trumpalaikį turtą ir atgauti 20625 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudas. Atsakovas nenurodė svarbių priežasčių, kodėl nevedė apskaitos ir / ar neišsaugojo dokumentų. Todėl atsakovo katė dėl žalos padarymo nėra nuginčyta. Teismas sprendžia, kad atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos dėl 302815 Eur žalos padarymo taip pat yra įrodytos ir ieškinį šioje dalyje tenkina.
14. Iš viso šioje byloje tenkinami ieškinio reikalavimai dėl 1 538 941 Eur (1 236 126 Eur + 302815 Eur) žalos atlyginimo. Teismas atmeta atsakovo argumentus, jog nepaisant to, kiek žalos yra padaryta, iš jo negali būti priteista daugiau žalos, nei yra patvirtinta kreditorinių reikalavimų bankroto baloje. Tokie argumentai nėra pagrįsti nei įstatymu, nei teismo praktika, o CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, jog atsakingas asmuo žalą privalo atlyginti visiškai.
15. Teismas taip pat tenkina ieškinio reikalavimą priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos skolos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 - 2 dalyse nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
17. Šioje byloje teismas patenkino 21,66 proc. ieškinio reikalavimų ir 78,34 proc. reikalavimų atmetė (ieškinys pareikštas dėl 7 105 286 Eur žalos, o patenkinta reikalavimų 1 538 941 Eur sumai). Ieškovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsakovas N. M. prašo priteisti 1633,50 Eur išlaidų už advokato pagalbą byloje rengiant procesinius dokumentus ir už atstovavimą teisme. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją, atsakovui priteisiama 1279,68 Eur bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo bankroto administravimui skirtų lėšų.
18. Lietuvos valstybei iš atsakovo priteisiamas žyminis mokestis, kuris pagal patenkintus ieškinio reikalavimus, įvertinus elektroninę ieškinio formą, yra 16 481 Eur.
19. Šioje byloje valstybės biudžeto lėšomis buvo apmokėta 19,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atsakovui tenkanti šių išlaidų dalis (21,66 proc.) yra 4,31 Eur, o ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų pagal įstatymą kaip bankrutuojantis juridinis asmuo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Priteisti ieškovui BUAB “WePower“, juridinio asmens kodas 304449091, iš atsakovo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 538 941 Eur (vieną milijoną penkis šimtus trisdešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą) žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti atsakovui N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo BUAB “WePower“, juridinio asmens kodas 304449091, 1279,68 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nustatyti, kad šios bylinėjimosi išlaidos skirstomos iš bankroto administravimui skirtų lėšų.
Priteisti iš atsakovo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos valstybei 16481 Eur (šešiolika tūkstančių keturis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 4,31 Eur (keturis eurus, 31 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Lietuvos valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai). Įmokos kodas 5660.Mokėjimo įrodymą būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.