Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Burzdiko, Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3034-435/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „NEO Finance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo A. R. 9.907,14 Eur negrąžintą kredito dalį, 923,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. gruodžio 8 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 22 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (9 907,14 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 2 d.), 3 385,07 Eur tarpininkavimo mokestį, 18,78 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. rugpjūčio 3 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 8 d.), 22 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9 907,14 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad šalys 2020 m. gegužės 27 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K621382030, kurios pagrindu ieškovė atsakovui suteikė 10 000 Eur kreditą 60 mėnesių terminui. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, palūkanas ir tarpininkavimo mokestį. Atsakovas kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdė, todėl ieškovė nuo 2020 m. gruodžio 8 d. sutartį vienašališkai nutraukė.

II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 30 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo A. R. 9 907,14 Eur negrąžintą kreditą, 923,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. gruodžio 8 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 1 640,56 Eur tarpininkavimo mokestį, 18,78 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. rugpjūčio 3 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 8 d.), 847,94 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus taikant sutartinę 22 procentų metinę palūkanų normą už laikotarpį už negrąžintą vartojimo kredito sumą (9 907,14 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 8 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. balandžio 30 d.), 22 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 2 d.) nuo likusio pagal mokėjimo grafiką kas mėnesį nesumokėto kredito likučio (mokėjimo grafiko 11–60 eilutės), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (13 337,86 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 716,32 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė. Pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento vartojimo kredito sutarties Nr. K621382030: bendrųjų sąlygų 6.1. punkto nuostatą – vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos; bendrųjų sąlygų 8.6. punkto nuostatą – sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo, jos skaičiuojamos iki vartojimo kredito grąžinimo bendrovei dienos; sąlygas, nustatančias tarpininkavimo mokesčio skaičiavimą priklausomai nuo kredito grąžinimo įmokų vėlavimo.

4. Teismas konstatavo, kad atsakovas, pažeisdamas savo sutartinius įsipareigojimus, negrąžino ieškovei visos kredito sumos, todėl ieškinio reikalavimas dėl negrąžintos kredito dalies tenkintinas. Įvertinus, kad 923,44 Eur palūkanos paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 8 d.), byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų šias palūkanas sumokėjęs, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistinos 923,44 Eur palūkanos. Ieškovės reikalavimas dėl 18,78 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. rugpjūčio 3 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 8 d.) tenkintinas.

5. Šalys susitarė dėl tarpininkavimo mokesčio – 9,90 proc. (nuo kiekvienos grąžintos įmokos (sutarties 5.3.1. punktas), apskaičiuojamas sutarties 5.3.2. punkte nustatyta tvarka). Savo esme tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis laikytina netesybomis ir yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu. Tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo siejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia papildomo mokesčio taikymą už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, kas pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą. Vadovaujantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, numatančia, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos, reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistinas 1 640,56 Eur tarpininkavimo mokestis.

6. Kredito sutarties bendrosios sąlygos, nustatančios tarpininkavimo mokesčio be nuolaidos taikymą, yra neskaidrios. Pateikimas tik matematinės formulės, tačiau nepateikiant duomenų, reikalingų apskaičiuoti metinę normą, prilyginamas informacijos apie BVKKMN nepateikimui, o tai reiškia sutarties sudarymą, neturint esminės informacijos. Esant nurodytoms aplinkybėms, kredito sutarties bendrųjų sąlygų nuostatos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apibrėžimu ir apskaičiavimu, pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento.

7. Atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2020 m. gruodžio 8 d. buvo nutraukta. Remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo negali būti skaičiuojamos. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą atsakovui taikyti civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovei iš atsakovo negautas pajamas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Ieškovė pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 2 d.), galėjo tikėtis gauti 22 procentus negautų pajamų (nuostolių), tinkamu sutarties vykdymo atveju skaičiuojamų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio.

8. Todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteistinos 847,94 Eur negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos, taikant sutartinę 22 procentų metinę palūkanų normą už laikotarpį už negrąžintą vartojimo kredito sumą (9 907,14 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 8 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. balandžio 30 d.) (9 907,14 Eur negrąžinta kredito dalis × 22 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma/365 dienų per metus × 142 dienos nuo sutarties nutraukimo iki sprendimo už akių priėmimo dienos), ir 22 procentų negautos pajamos (nuostoliai), taikant sutartinę 22 procentų metinę palūkanų normą, nuo sekančios dienos po sprendimo už akių priėmimo dienos – 2021 m. gegužės 1 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 2 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio: nuo 2021 m. gegužės 1 d. – 8 990,96 Eur; 2021 m. birželio 2 d. – 8 879,61 Eur; 2021 m. liepos 2 d. – 8 766,21 Eur; 2021 m. rugpjūčio 2 d. – 8 650,73 Eur; 2021 m. rugsėjo 2 d. – 8 533,14 Eur; 2021 m. spalio 2 d. – 8 413,39 Eur; 2021 m. lapkričio 2 d. – 8 291,45 Eur; 2021 m. gruodžio 2 d. – 8 167,27 Eur; 2022 m. sausio 2 d. – 8 040,81 Eur; 2022 m. vasario 2 d. – 7 912,04 Eur; 2022 m. kovo 2 d. – 7 780,90 Eur; 2022 m. balandžio 2 d. – 7 647,36 Eur; 2022 m. gegužės 2 d. – 7 511,37 Eur; 2022 m. birželio 2 d. – 7 372,89 Eur; 2022 m. liepos 2 d. – 7 231,87 Eur; 2022 m. rugpjūčio 2 d. – 7 088,27 Eur; 2022 m. rugsėjo 2 d. – 6 942,03 Eur; 2022 m. spalio 2 d. – 6 793,11 Eur; 2022 m. lapkričio 2 d. – 6 641,46 Eur; 2022 m. gruodžio 2 d. – 6 487,03 Eur; 2023 m. sausio 2 d. – 6 329,77 Eur; 2023 m. vasario 2 d. – 6 169,63 Eur; 2023 m. kovo 2 d. – 6 006,55 Eur; 2023 m. balandžio 2 d. – 5 840,48 Eur; 2023 m. gegužės 2 d. – 5 671,37 Eur; 2023 m. birželio 2 d. – 5 499,16 Eur; 2023 m. liepos 2 d. – 5 232,79 Eur; 2023 m. rugpjūčio 2 d. – 5 145,20 Eur; 2023 m. rugsėjo 2 d. – 4 963,34 Eur; 2023 m. spalio 2 d. – 4 778,15 Eur; 2023 m. lapkričio 2 d. – 4 589,56 Eur; 2023 m. gruodžio 2 d. – 4 397,51 Eur; 2024 m. sausio 2 d. – 4 201,94 Eur; 2024 m. vasario 2 d. – 4 002,79 Eur; 2024 m. kovo 2 d. – 3 799,99 Eur; 2024 m. balandžio 2 d. – 3 593,47 Eur; 2024 m. gegužės 2 d. – 3 383,16 Eur; 2024 m. birželio 2 d. – 3 169,00 Eur; 2024 m. liepos 2 d. – 2 950,91 Eur; 2024 m. rugpjūčio 2 d. – 2 728,82 Eur; 2024 m. rugsėjo 2 d. – 2 502,66 Eur; 2024 m. spalio 2 d. – 2 272,35 Eur; 2024 m. lapkričio 2 d. – 2 037,82 Eur; 2024 m. gruodžio 2 d. – 1 798,99 Eur; 2025 m. sausio 2 d. – 1 555,78 Eur; 2025 m. vasario 2 d. – 1 308,11 Eur; 2025 m. kovo 2 d. – 1 055,90 Eur; 2025 m. balandžio 2 d. – 799,07 Eur; 2025 m. gegužės 2 d. – 537,53 Eur; 2025 m. birželio 2 d. – 271,18 Eur.

9. Reikalavimas dėl 22 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (9 907,14 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 2 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo yra kildinamas iš vartojimo kredito sutarties 6.1. bei 8.6. punktų. Sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis (taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 22 procentų dydžio metinę palūkanų normą, taip pat sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. ir 8.6. punktuose numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų) neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 d.). Šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, taikant 22 procentų dydžio metinę palūkanų normą, apskaičiuojamas dydis ir terminas pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl bendrųjų sąlygų 6.1. ir 8.6. punktų sutartinės nuostatos laikytinos nesąžiningomis bei negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento, o jų pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos.

10. Kadangi ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymo, jis tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.

11. Ieškinį tenkinus 77 procentais, ieškovei iš atsakovo priteistinas 540,32 Eur žyminis mokestis (614 Eur x 88 proc.) ir 176 Eur išlaidos už teisines paslaugas (200 Eur x 88 proc.).

III. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

12. Apeliaciniame skunde ieškovė AB „NEO Finance“ prašė Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą pakeisti ir priteisti ieškovei iš atsakovo A. R. 22 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9 907,14 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 2 d.), bei 814 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios instancijos teisme; priteisti 75 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą, ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apelianto negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką, sutarties sąlygas ir joje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus. Nutraukus sutartį joje įtvirtintas mokėjimo grafikas nebegaliojo. Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma. Tai reiškia, kad apeliantei gali būti priteisiama tiek mažesnė, tiek didesnė negautų pajamų (nuostolių) suma, priklausomai nuo individualių aplinkybių. Šiuo atveju atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, atliko tik vieną pilną įmoką, nuo jos negrąžinta kredito dalis nemažėjo. Šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Būtent taip būtų realizuotas teisėto lūkesčio principas. Mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias apeliantė pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, ir yra apeliantės negautos pajamos (nuostoliai). Teismas nepagrįstai pakeitė ieškinyje taikytą negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo tvarką.

1.2. Teismas nepagrįstai sumažino ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl nustačius, jog šis reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, apeliantei turi būti priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

13. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

15. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl dalies negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovas A. R. 2020 m. gegužės 27 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K621382030, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 10 000 Eur kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą vartojimo kreditą bei sumokėti ieškovei palūkanų sumą – 6 571,40 Eur (metinė palūkanų norma – 22 proc.) ir tarpininkavimo mokestį (9,90 proc. (nuo kiekvienos grąžintos įmokos), laikantis šios vartojimo kredito sutarties sąlygų. Atsakovas sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė nuo 2020 m. gruodžio 8 d. sutartį vienašališkai nutraukė.

17. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei nuostolius (negautas pajamas), paskaičiuotus kaip 22 proc. metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos, suskirstydamas skaičiuotiną laikotarpį į dvi dalis: 847,94 Eur, paskaičiuotų taikant sutartinę 22 procentų metinę palūkanų normą už negrąžintą paskolos sumą (9 907,14 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 8 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. balandžio 30d.), ir 22 procentų nuostolius (negautas pajamas), taikant sutartinę 22 procentų metinę palūkanų normą, nuo sekančios dienos po sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. gegužės 1 d.) iki visiškos paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 2 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio, kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas pritaikė paskolos amortizaciją.

18. Apeliantė nurodo, kad nuostoliai visą laikotarpį turėjo būti skaičiuojami nuo visos negrąžintos sumos (9 907,14 Eur) iki planuotos vartojimo kredito sutarties pabaigos dienos (2025 m. birželio 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 str. 2 d., 6.251 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

19. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 apibrėžė lūkesčių intereso saugomas ribas esant paskolos (kreditavimo) teisiniams santykiams, nurodydamas, kad skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Šios mokėjimo palūkanos sutartį nutraukus yra laikomos kreditoriaus patirtais nuostoliais (negautomis pajamomis). Kaip matyti iš ieškovės pateikto paskolos mokėjimo grafiko, mokėtinos palūkanos kiekvieną mėnesį buvo paskaičiuotos mažėjančia tvarka, bendra palūkanų suma, kurią ieškovė turėjo gauti iki sutarties termino pabaigos, buvo numatyta 6 571,40 Eur. Su pirmosios instancijos teismo motyvais apeliacinės instancijos teismas sutinka.

20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad negautos pajamos yra skaičiuojamos ne nuo visos negrąžintos sumos, o įvertinant tą mėnesį turėjusį būti grąžintą paskolos likutį, priteisė 847,94 Eur nuostolių (negautų pajamų), paskaičiuotų taikant sutartinę 22 procentų metinę palūkanų normą už negrąžintą paskolos sumą (9 907,14 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 8 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. balandžio 30 d.) ir toliau 22 procentų nuostolius (negautas pajamas) taikant sutartinę 22 procentų metinę palūkanų normą, nuo sekančios dienos po sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. gegužės 1 d.) iki visiškos paskolos grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2025 m. birželio 2 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti paskolos dalies likučio.

21. Apeliantės argumentai, kad teismo skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apelianto teisėtų lūkesčių ir kad buvo nepagrįstai vadovaujamasi paskolos grąžinimo grafiku, yra atmestini kaip nepagrįsti. Kito pagrįsto būdo, kaip reikėjo skaičiuoti apeliantės negautas pajamas, apeliantė nepateikė ir neįrodė. Būtent paskolos gražinimo grafikas yra vienintelis kriterijus nustatyti, kokio dydžio pajamas ieškovė planavo gauti iš suteiktos paskolos. Tai, kad grafikas neatitinka objektyvios realybės, kitaip tariant, sutartis nebuvo tinkamai vykdoma, ir yra pagrindas kreiptis į teismą su ieškiniu prašant priteisti ieškovei tai, ką ji planavo gauti.

22. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal sutartį buvę suplanuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos patirti nuostoliai yra didesni, negu kad sutartyje suplanuotos gauti palūkanos. Apeliantės reikalavimo priteisti nuostolius, skaičiuojamus nuo visos negrąžintos kredito sumos (9 907,14 Eur), tenkinimas reikštų, kad apeliantei būtų naudingiau, jeigu atsakovas sutartį pažeistų, t. y. apeliantė gautų neplanuotos naudos iš netinkamo sutarties vykdymo, o tai tiesiogiai prieštarautų CK 6.251 straipsnyje numatytam nuostolių atlyginimo principui.

23. Teismas sprendimo motyvuose nurodė, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatos, iš kurių ieškovė kildina reikalavimą priteisti kompensacines palūkanas iki visiško kredito grąžinimo dienos, neatitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies (t. y. 0,05 procentai už 180 dienų), todėl sutartinę sąlygą dėl kompensuojamųjų palūkanų pripažino negaliojančia savo iniciatyva ir reikalavimą šioje dalyje atmetė (CK 6.228-4 str. 9 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).

24. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išsprendė ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė negautų pajamų nustatymą reglamentuojančias materialinės teisės normas ( CK 6.249 str. 1 d.), nenukrypo nuo Vartojimo kredito įstatymo (11 str. 8 d.) nuostatų, kasacinio teismo praktikos, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 str.), todėl iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Netenkinus apeliacinio skundo, nėra pagrindo pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme bei priteisti žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas už apeliacinį skundą ir jo parengimą (CPK 93 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.