Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-10-28 · Civilinė byla Nr. 2S-2231-560/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-28
Bylos Nr.
2S-2231-560/2014
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-01407-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Kreditorius
UAB „Kapitalo valda“
Kategorijos
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2231-560/2014Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01407-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 122.3.; 125.11.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus UAB „Kapitalo valda“ atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Kapitalo valda“ pareiškimą dėl skolos priteisimo iš V. S., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą dėl 2 338,47 Lt skolos, 2 903,64 Lt delspinigių, 233,85 Lt baudos, 80 Lt už Gyventojų registro tarnybos pažymą, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 42 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko V. S..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2014-08-26 nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus UAB „Kapitalo valda“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui V. S. dėl įsiskolinimo išieškojimo. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, todėl tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. Teismo vertinimu, kreditoriaus prašomos priteisti netesybos yra aiškiai per didelės, viršija pagrindinės skolos sumą, taip pat laikotarpis, už kurį prašoma priteisti delspinigius, yra beveik 7 metai, nesąžiningos, leidžiančios praturtėti skolininko sąskaita. Kadangi kreditorius ilgai nesikreipė į teismą, nors šiam veiksmui netrukdė jokios kliūtys, todėl teismas padarė išvadą, jog skolininko ilgas prievolių nevykdymo laikotarpis susijęs ir su kreditoriaus neveikimu. Teismo vertinimu, prašymas priteisti nurodyto dydžio netesybas prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, įtvirtintiems CK 1.5 str., o kreditoriaus prašymas priteisti šias netesybas – aiškiai nepagrįstas (CK 6.258 str. 3 d.). Nurodė, kad teismas, gavęs pareiškimą dėl teismo įsakymo, kuriame prašoma aiškiai per didelių netesybų ar palūkanų, atsisako priimti tokį pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą, kadangi bylų dėl teismo įsakymo išdavimo institutas yra specifinis ir dėl jo specifikos negali būti taikomos netesybų ir palūkanų mažinimo normos. Teismas nurodė, kad kadangi kreditoriaus reikalavimai negali būti tenkinami visiškai, o CPK XXIII skyriaus nuostatose nėra numatyta teismui galimybė, priimant teismo įsakymą tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies, todėl kreditoriaus pareiškimą atsisakyta priimti (CPK 435 str. 2 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Kreditorius UAB „Kapitalo valda“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014-08-26 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui V. S.. Nurodo, kad pareiškėjas pateiktu pareiškimu jokių neegzistuojančių reikalavimų nekelia, priešingai, reikalavimą grindžia išperkamosios nuomos sutartimis, sudarytomis tarp kreditoriaus ir skolininko. Be to, delspinigiai skaičiuojami taikant ne 0,2 proc. normą už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, kaip numatyta sutartyse, bet teisminėje praktikoje susiformavusią 0,05 proc. delspinigių normą. Nurodo, kad nesuprantama, kokia delspinigių norma tuomet turėtų būti taikoma, o perskaičiuoti delspinigius taikant 6 mėnesių senatį nesutinka. Pažymėjo, kad kreditorius yra lygiateisis proceso dalyvis su skolininku, dėl to teismas negali nepagrįstai ginti tik nesąžiningo skolininko, ilgą laiką vengiančio vykdyti sutartinius įsipareigojimus, teisių. Nurodo, kad teismas skundžiama nutartimi formuoja teisinį neapibrėžtumą, nes neaišku, kaip turėtų būti apskaičiuojami delspinigiai, o skolininkui procese suteikta galimybė ginti savo teises pateikiant prieštaravimą dėl pareikšto reikalavimo. Mano, kad teismas pareiškimo priėmimo stadijoje negali vertinti reikalavimo pagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atskirojo skundo motyvai nesuponuoja pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį.

Byloje nustatyta, jog kreditorius UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš skolininko V. S. 2 338,47 Lt skolos, 2 903,64 Lt delspinigių, 233,85 Lt baudos, 80 Lt už Gyventojų registro tarnybos pažymą, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 42 Lt žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas pripažino kreditoriaus reikalavimą priteisti minėtą sumą aiškiai nepagrįstu. UAB „Kapitalo valda“ su tokia teismo išvada nesutinka ir ją skundžia atskiruoju skundu.

Vadovaujantis CPK 435 str. 2 d., teismas privalo atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. CPK 437 str. 2 d. 4 p. nuostata, jog, išdavęs teismo įsakymą, teismas informuoja skolininką, kad nebuvo tikrinamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumas, pati savaime nepaneigia įstatyminės galimybės atsisakyti priimti pareiškimą dėl aiškaus jo nepagrįstumo. Sistemiškai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytą teismo įsakymo išdavimo tvarką, darytina išvada, jog, viena vertus, pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo, įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, taip pat sutartinių sąlygų sąžiningumo, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t. y. jų atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Kita vertus, teismo įsakymo instituto specifika nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiškimo patenkinimas pilna apimtimi pažeistų teisės aktais įtvirtintą teisinį reguliavimą, o galimybės neišduoti teismo įsakymo ar išduoti jį tik dėl dalies reikalavimų nėra, toks pareiškimas nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tarp šalių susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai, todėl tarp šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo sutartis. Ši aplinkybė sudaro pagrindą konstatuoti, jog skolininko galimybės derėtis dėl sutarties sudarymo sąlygų, palūkanų normos ir dydžio, buvo ribotos, todėl teismai šiuo atveju turi pareigą ex officio vertinti, yra ar ne pagrindas visa apimtimi patenkinti apelianto reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, nes, kaip yra konstatavęs kasacinis teismas, vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva ir nesant konkretaus šio asmens pareikšto reikalavimo, nes tokios kategorijos bylose teismas yra aktyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad negalima leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, dėl šių priežasčių tuo atveju, kai yra pateikiamas prašymas išduoti teismo įsakymą, kuriame reikalaujama aiškiai per didelių netesybų (ar palūkanų), teismas, gavęs tokį prašymą, atsižvelgdamas į tai, kad teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK 436 str. 7 d.), bei į tai, kad teismas netesybas (ir palūkanas) gali mažinti tik ginčo teisenoje, turėtų atsisakyti priimti pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

Nors nagrinėjamu atveju kreditorius UAB „Kapitalo valda“ nurodo, jog taikė teisminėje praktikoje susiformavusią ir taikytiną 0,05 proc. delspinigių nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną normą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nereiškia, kad 0,05 proc. dydžio delspinigiai buvo sąžiningi skolininko atžvilgiu. Pažymėtina, kad, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti delspinigius, yra beveik 7 metai, o apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, jog nesutinka perskaičiuoti delspinigius taikant 6 mėnesių senatį ar kitaip sumažinti prašomus priteisti delspinigius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant nustatyti ir įvertinti, ar apelianto reikalavimai dėl delspinigių priteisimo yra pagrįsti ir nepažeidžia skolininko, kaip vartotojo, ir apelianto interesų pusiausvyros, būtina atlikti išsamų teisminį tyrimą ir šio apelianto reikalavimo pagrįstumo klausimą išspręsti pagal ginčo teisenos taisykles. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Taigi, aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl kreditoriaus atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,

nutaria:

Kreditoriaus UAB „Kapitalo valda“ atskirąjį skundą atmesti.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius