Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Skolų departamentas“ atstovui J. P. P., atsakovui G. L., trečiojo asmens SB „B.“ atstovui P. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Skolų departamentas“ ieškinį atsakovui G. L. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo SB „B.“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad G. L. Sodų bendrijoje „B.“ nuosavybės teise valdo 0,0574 ha sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (51-52 b. l.). Atsakovas nuo 1999-07-17 yra SB „B.“ narys (89 b.l.).

Iš sodininkų bendrijos „B.“ 2000 m. birželio 3 d. protokolo 28 punkto matyti, kad 2000-iesiems metams nustatytas kiekvienam bendrijos nariui tikslinis ir nario mokestis 65 Lt, kuris turi būti sumokėtas iki 2000-12-31 (13-18 b. l.), sodininkų bendrijos „B.“ 2006 m. birželio 10 d. valdybos posėdžio protokolo 1 p. nario mokestis kiekvienam sklypui padidintas 5 Lt (19-22 b.l.), sodininkų bendrijos „B.“ 2007 m. rugpjūčio 25 d. narių susirinkimo protokolo 6 punktu nutarta nustatyti 100 Lt mokestį už 6 arų sklypelį, tačiau kas turi didesnį sklypą, mokestį padidinti (23-24 b. l.), sodininkų bendrijos „B.“ 2009 m. birželio 13 d. narių susirinkimo protokolo 2 punktu nuspręsta skaičiuoti tikslinius įnašus už arą 16,60 Lt (25-26 b. l.), sodininkų bendrijos „B.“ 2010 m. birželio 12 d. valdybos posėdžio protokolu nuspręsta, kad už eksplikacijos projektą kiekvienas bendrijos narys turi įnešti į bendrijos kasą po 25 Lt ( 27 b. l. 52).

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso IV knygos „Daiktinė teisė“ V skyriaus „Nuosavybės teisė“ IV skirsnio „Bendrosios nuosavybės teisė“ normos. Jos reglamentuoja ir sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą. Bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, Sodininkų bendrijų ir kitais įstatymais bei teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis, savo veiklą grindžia narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais (SBĮ 3 straipsnio 2, 3 dalys). Mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų tinkamas eksploatavimas bei išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl, siekiant suderinti mėgėjų sodų teritorijoje esančių atskirų individualių sodo sklypų savininkų privačius, jų grupių ir viešuosius interesus, šie santykiai reguliuojami nustatant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą – per sodininkų bendrijas (SBĮ 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014 pabrėžė, kad sodininkas, tapdamas bendrijos nariu, sutinka tam tikra apimtimi apriboti sprendimų priėmimo laisvę tvarkant savo nuosavybę ir paklusti teisėtiems daugumos sprendimams. Nurodė, kad narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog žemės sklypo savininkas gali nestoti į bendriją, t. y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju jis yra teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas (SBĮ 7 straipsnio 5 dalis, 22 straipsnio 1 dalis). Taigi mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymas, priežiūra ir naudojimas turi būti vykdomi taip, kad būtų užtikrintas maksimalus įmanomas visų teisėtų interesų (tiek skirtingų privačių interesų, tiek privataus ir viešojo interesų) suderinimas. Visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendrojo turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013). Bendraturtis turi teisę atsisakyti paslaugų, teikiamų asmeniniams sodo savininkų poreikiams tenkinti, panaudojant bendrą turtą, ir nemokėti atitinkamo atlyginimo už jas, tačiau tai neturi įtakos jo, kaip bendraturčio, pareigoms dalyvauti eksploatuojant bendrąjį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013; 2014 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014).

Sodininkų bendrijos teritoriją sudaro sodininkams (kitiems asmenims) asmeninės nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomi žemės sklypai ir bendrąja daline nuosavybe valdoma bendrojo naudojimo žemė. Be bendrojo naudojimo žemės, sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise gali priklausyti sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: pastatai ir įrenginiai (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė (SBĮ 7 straipsnio 1 dalis).

Pagal Civilinio kodekso 4.76, 4.86 straipsnio 1 d. kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, sumokėti mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas. Sodininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrijos tikslas- įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir naudojimu. Bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Įstatymas nenumato jokių kitų papildomų funkcijų ar veiklos, kurią bendrija gali vykdyti, todėl teismas sprendžia, kad visuotiniame bendrijos narių susirinkime patvirtinti įkainiai už bendro naudojimo objektų, sodo teritorijos priežiūrą ir išlaikymą, administravimą yra pakankamas pagrindas mokesčiams apskaičiuoti. Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnis numato išimtines bendrijos narių susirinkimo teises, tarp jų nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką ir su tuo susijusius įgaliojimus valdymo organui, taip pat jų darbo apmokėjimo sąlygas, samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką, tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą. Taigi pagal įstatymą mokesčių, rinkliavų ir kitokių mokėjimų dydį nustato bendrijos narių susirinkimas. SB „B.“ įstatų 5.1 p. nurodyta, jog visuotinis bendrijos narių susirinkimas turi teisę tvirtinti pajamų ir išlaidų sąmatą, bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo metinį bei ilgalaikį planą, lėšų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodytiems privalomiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams įgyvendinti kaupimo tvarką, nustatyti disponavimo bendrijos lėšomis ir turtu tvarką. Bendrijos narių įnašų dydis nustatomas proporcingai pagal sklypo plotą, jo dydį nustato susirinkimas (Įstatų 8.4 p., 41-50 b.l.).

Iš trečiojo asmens SB „B.“ sodininko G. L. skolos iššifravimo (91 b.l.) ir liudytojos SB „B.“ buhalterės T. B. parodymų matyti, kad bendrija skolą atsakovui paskaičiavo šių susirinkimų nutarimų pagrindu, tiksliai atsižvelgdama į atsakovo nuosavybės teise valdomą sklypą, nors iki 2007 m. turėjo teisę įsiskolinimą paskaičiuoti tokiu būdu, kaip ieškinyje nurodė ieškovė. Žemės mokestis buhalterės teigimu skaičiuojamas už bendro naudojimo žemę, o ne už atsakovui priklausančią asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas G. L. nepateikė jokių įrodymų, kad šių bendrijos nutarimai, jais nustatyti mokėti mokesčiai būtų nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Iš 2009-10-02 bendrijos pranešimo G. L. (92 b.l.) matyti, kad atsakovo skola bendrijai už 2000-2009 m. sudaro 693,26 Lt (92 b.l.). Iš SB „B.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad atsakovas 2011-04-29 sumokėjo bendrijai 149,50 Lt ir 25,65 Lt už elektrą pagal vartotojo knygelę Nr. 5133249, skatiklio rodmenis nuo 5681 iki 5738, 2011-06-30 atsakovas sumokėjo 100,40 Lt ir 32,40 Lt už elektrą pagal vartotojo knygelę Nr. 5133249, skatiklio rodmenis nuo 5738 iki 5810 (93-94 b.l.). Sąskaitos išrašo duomenys sutampa su atsakovo pateiktų mokėjimo nurodymų duomenimis (78-79 b.l.), 249,90 Lt iš atsakovo skolos išskaičiuota (91 b.l.), o atsakovo sumokėtos sumos už jo sunaudotą elektros energiją pagal individualaus skaitiklio rodmenis nelaikytinos priskirtinomis išlaidoms bendrąjai dalinei nuosavybei išlaikyti. Jokių kitų įrodymų apie trečiajam asmeniui sumokėtas nuo 1999 m. sumas atsakovas nepateikė. Įvertinus šias nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovui paskaičiuotos skolos bendrijai- 755,39 Lt pagrįstumu. Pažymėtina, kad atsakovas dar 2009-10-02 buvo raginamas sumokėti visą įsiskolinimą, tačiau tik 2011-04-29 ir 2011-06-30 sumokėjo dalį skolos, visos skolos iki 2012-06-14 reikalavimo perleidimo sutarties nesumokėjo, po 2009 m. įsiskolinimas iki 2012 m. dar labiau padidėjo, todėl teismas sprendžia, jog trečiasis asmuo turėjo teisę galiojančią savo reikalavimo teisę į atsakovo 755,39 Lt skolą atlygintinai perleisti ieškovei. Apie teisių perėmimą atsakovas buvo informuotas 2012 m. birželio 22 d. pranešimu (33,40 b.l.), informacija buvo paskelbta dviejuose dienraščiuose (34, 35 b.l.).

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad bendrijos narių susirinkimų metu buvo patvirtintos sodininkų bendrijos narių ir kitų sodininkų mokėtinos metinės įmokos. Paminėti dokumentai yra galiojantys ir duomenų, kad jie yra nuginčyti nėra, atsakovas, manydamas, kad sodininkų bendrija neteisingai skaičiuoja įmokas ir taip pažeidžia jo teises, nesikreipė dėl šių dokumentų nuginčijimo; šioje byloje atsakovas priešieškinio nereiškė.

Apibendrinant išdėstytą, įvertinus pateiktus įrodymus ir tai, kad atsakovas G. L. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis bendrijos turtu ir teikiamomis paslaugomis nesinaudoja ir neturi pareigos prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo, teismas konstatuoja, kad atsakovas G. L. būdamas sodininkų bendrijos „B.“ nariu, privalo prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir išsaugojimo, mokėti įmokas, kurias nustato sodininkų bendrijos „B.“ visuotinis narių susirinkimas, atlyginti visus jo daliai tenkančius mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas – darbuotojų darbo užmokestį, mokesčius VMI, VSDFV, kanceliarijos, pašto ir kitas išlaidas (CK 4.76 str., 4.86 str. 1 d., CPK 178 str., 185 str.).

CK 6.101 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Ieškovas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, nustatytas įstatyme. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl atsakovui praleidus terminą atsiskaityti su SB „B.“ ir pastarajam perleidus reikalavimo teisę bei visas iš jos kylančias pareigas, ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas. Suma patikslintina, įvertinus trečiojo asmens nurodytą pagrindinės skolos dydį (60,91 b.l.). 156,29 Lt suma priteistina iš atsakovo ieškovei.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti 150 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 str. 1 d. apibrėžta civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 1 d., žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 str. 4 d. 3 p.), todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 150 Lt ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos (53-57 b. l.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 850 Lt išlaidų, susijusių su ieškinio parengimu. Teismas, manydamas, jog prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos yra nepateisinamai didelės, vertinant konkrečios bylos požiūriu, turi teisę priteisti tik dalį prašomų atlyginti išlaidų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byla nėra sudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, sprendžiami teisiniai klausimai nepasižymi naujumu. 2012-07-20 Teisinių paslaugų ir skolų valdymo konsultacijų teikimo sutartyje Nr. 001/13/09/18 (36-39 b. l.) nurodyta, kad teismo atveju, prieš pradedant ruošti ieškinį teismui, klientas paslaugų teikėjui sumoka nuo 600 Lt iki 1000 Lt (įkainiai priklauso nuo kiekvieno konkretaus atvejo) už dokumentų paruošimą teismui (sutarties 4.3 p.) (37 b. l.). Nagrinėjamu atveju skolos suma yra nedidelė (755,39 Lt), byloje esančių rašytinių įrodymų, kuriais grindžiama skola, apimtis taip pat nėra didelė ir juos visus ieškovei pateikė trečiasis asmuo. LITEKO duomenimis, ieškovė yra pareiškusi ne vieną ieškinį teisme tos pačios reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu į SB „B.“ skolininkus, ieškiniai buvo rengiami analizuojant tų pačių susirinkimų nutarimus. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis bei atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas ieškovo prašomą priteisti teisinių paslaugų išlaidų sumą iš atsakovo mažina iki 500 Lt.

Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 116,46 Lt išlaidas už kurą, ieškovės atstovei atvykstant automobiliu iš Vilniaus į Kauną į 2014-04-10 posėdį ir prašo šią sumą priteisti iš atsakovo. Ieškovės pateiktas kvitas patvirtina, kad degalus ieškovė įsigijo 2014-04-11, t.y. kitą dieną po teismo posėdžio, todėl teismas nelaiko šio dokumento įrodymu, patvirtinančiu ieškovės išlaidas, patirtas atvykimui į posėdį. Be to, ieškovė nepateikė jokių duomenų, kokia transporto priemone ji atvyko, kiek faktiškai degalų galėjo būti sunaudota, todėl teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė šio savo reikalavimo pagrįstumo.

Ieškovo materialaus teisinio pobūdžio reikalavimai, už kuriuos mokėtas žyminis mokestis, iš esmės tenkinami visiškai, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 72 Lt žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinį (CPK 93 str. 1 d., 80 str. 1 d. 1 p., 82 str.) (10 b. l.).

Nagrinėjant bylą susidarė 39,46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis (b.l. 2), kurios priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 96 str. 2d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Skolų departamentas“, į. k. 302680936, buveinės adresas Didžioji g. 11-16, Vilnius, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), naudai 1061,68 Lt ( vieną tūkstantį šešiasdešimt vieną litą 68 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2013 m. gruodžio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 72 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio, 500 Lt (penkis šimtus litų) už ieškinio dėl skolos priteisimo paruošimą.

Priteisti iš G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 39,46 Lt (trisdešimt devynis litus 46 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, Valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.