- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-04-11
- Bylos Nr.
- 1-110-1199/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09482-2024-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liudmila Larionova
- Kaltinamasis
- V.
- Nukentėjusysis
- N. M., L. B.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. (V.) K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. K. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, t. y. laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 8 d. iki 2024 m. kovo 11 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 11 d. 23.14 val., daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje, išlauždamas kabamąją durų spyną, įsibrovė į L. B. priklausantį sandėliuką, iš kurio pagrobė L. B. priklausantį 300 Eur vertės sportinį dviratį bei ant jo buvusią 15 Eur vertės dviračio spyną,
Žemesnės instancijos teismas
tęsdamas nusikalstamą veiką, V. K., pirmiau nurodytu laikotarpiu, daugiabučio gyvenamojo namo pirmiau nurodytų adresu rūsyje, atsukęs durų spynos vinį, įsibrovė į N. M. priklausantį sandėliuką Nr. 103, iš kurio pagrobė: 15 Eur vertės sniego kastuvą; 30 Eur vertės 5 l talpą su automobilio tepalais; 100 Eur vertės radiatorių; 100 Eur vertės triratuką „Mix“; 20 Eur vertės lagaminą; dvi dėžes, kuriose buvo 57 poros vaikiškų ir moteriškų batų, kurių bendra vertė 400 Eur; 30 Eur vertės garinį puodą; 100 Eur vertės žalvarinį dubenį; 10 Eur vertės grėblį; 30 Eur vertės vaikišką dviračio šalmą; 50 Eur vertės vaikišką triratuką „Pinny“; 30 Eur vertės vaikišką paspirtuką; 30 Eur vertės balansinį dviratuką „Milly Mally“; 100 Eur vertės kompiuterio spausdintuvą „Cannon“; 10 Eur vertės metalinį kibirą; 2 vnt. metalinių dubenių, kurių vieno vertė 15 Eur, viso už 30 Eur; 40 Eur vertės juodos spalvos moteriškų odinių 40 dydžio batų porą; 30 Eur vertės baltos spalvos „Nike“ sportinių batų porą; 50 Eur vertės 41 dydžio moteriškų odinių balstos spalvos batų porą; 30 Eur vertės juodos-raudonos spalvos „Adidas“ sportinių batų porą; 30 Eur vertės violetinės spalvos sportinių batų „Nike“ porą; 40 Eur vertės baltos spalvos „Nike“ futbolo batelių porą; 40 Eur vertės tamsiai mėlynos spalvos žieminių batų porą; 30 Eur vertės juodų aulinukų porą; 30 Eur vertės juodų batelių su aukšta balta platforma porą; 30 Eur vertės juodos spalvos sportinių batų „Skechers“ porą, tokiais veiksmais, įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą, L. B. priklausantį, bendros – 315 Eur, ir N. M. priklausantį bendros – 1 435 Eur vertės, turtą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis V. K. savo kaltę pripažino iš dalies ? pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką dėl dviračio vagystės, tačiau nepripažino savo kaltės dėl daugumos nukentėjusiajai N. M. pagrobto turto. Parodė, kad viskas grąžinta išskyrus dviratį, o daugiau, kur moteriški batai su kažkokiomis neaiškiomis kainomis, bet kas galėjo paimti, nes ten pastoviai pilna narkomanų, alkoholikų. Jis paėmė daiktus iš sandėliuko. Buvo savo rūsyje, bet nežino kam taip padarė, žiauriai gailisi, kad taip padarė, bet padarė tai padarė. Nupjovė spyną ir pateko į sandėliuką, ten kur dviratis dingo. Paėmė dviratį, bet neatsimena ir visokio šūdo, kaip sakoma prisirinko. Paėmė dviratį, išsinešė į bendrą virtuvę, supjaustė su viela ir pridavė į aliuminį. Dviratį supjaustė savo rūsyje. Neatsimena su antru sandėliuku, kas ten su juo buvo, jam atrodo jis nelindo į antrą sandėliuką. Jis neįsivaizduoja kaip atsirado nukentėjusiosios nurodyti daiktai pas jį. Buvo atidarytas, tai gal paėmė, neįsivaizduoja iš kur pas jį atsirado kiti išvardinti daiktai. Neįsivaizduoja iš kur batai pas jį atsirado. Batų buvo dvi dėžės, kurias jis paėmė. Š. jo sugyventinė. Namuose buvo rasti vaikiški batai. Ten, kur buvo rasta dauguma dingusių daiktų, ne jų sandėliukas, neįsivaizduoja kieno ten sandėliukas. Išsigando jo sugyventinė tikriausiai, dėl to nepaminėjo, kad sandėliukas ne jų. Teismui pagarsinus kratos protokolą (b. t. 1, b. l. 56–58), V. K. nurodė, kad turi du sandėliukus, bet tas, kur buvo rasti kiti daiktai, ne jo sandėliukas. Kai buvo krata, jį pakvietė, visi buvo ten. Jų butui priklauso du sandėliukai. Batus jis paėmė ir atnešė į namus, bet juos atsiėmė, viską atidavė, išskyrus dviratį. Kai galės dirbti, atlygins žalą dėl dviračio vagystės, atsiprašys, nes dabar nukentėjusiosios jo bijo. Dėl vaikiškų batų, kur buvo dvi dėžės, tik tas dvi dėžes paėmė, moteriškų ir vyriškų jokių batų neėmė. Viskas atiduota, o jokių moteriškų batų jis tikrai neėmė. Nieko nežino nei apie spausdintuvą, nei apie kitus likusius dingusius daiktus. Prisipažįsta dėl dviračio paimto iš pirmo sandėliuko. Iš kito sandėliuko pripažįsta tik dėl dėžių, kurios buvo rastos pas jį bute.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ? ir BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagarsino kaltinamojo V. K. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 10 d., kuomet jis nurodė, kad nori dar kartą pasakyti, kad įsibrovė į svetimą rūsį jis vienas. Jo sugyventinė I. vieną kartą atėjo į rūsį ir pakvietė jį valgyti, jis pasakė tuoj ateis. I. pasakė, kad tvarkosi jų rūsyje, nes jie turi ir savo rūsį. Kai ji jį kvietė, jis tuo metu buvo prie savo rūsio. Svetimam rūsį jis pavogė 1 vnt. metalinį bliūdą, dviratį nevaikišką, o skirtas daugiau suaugusiems, rūsy jis viską supjaustė gabalais – gabaliukais išsidėjo į kuprinę ir su autobusu nuvežė į Naujininkus (į metalo supirktuvę), adreso nežino ir už viską gavo 15 Eur. Negali tiksliai pasakyti kada nuvežė į Naujininkus, ar tą dieną, kai apvogė, ar kitą dieną, nelabai prisimena, jis buvo išgėręs alkoholio. Dvi dideles dėžes jis atnešė namo, I. nematė, nes jie buvo susipykę ir jam neįdomu, kur ji buvo tuo metu, greičiausiai savo kambary. Nori patikslinti, kad daug visokių daiktų iš svetimo rūsio jis nunešė į jam priklausantį rūsį, dabar neprisimins, kokie tai buvo daiktai, įvairūs, vienu žodžiu „hlamas“, bet per kratą pareigūnai visus daiktus išdalino kaimynams, šeimininkams. Taip pat jo bute buvo rasti daiktai, t. y. dvi dėžės su batais. Kai jis atnešė dėžes į butą, I. nematė, pamatė vėliau, bet jis jai nieko neaiškino, nes buvo susipykę, nenorėjo su ja kalbėti, pareigūnai visus batus išvežė. Nori pasakyti, kad daugiau svetimų daiktų jis neturi ir niekam nieko neatidavė bei nepardavė. Kai jis nešė dėžes į butą, jis mano, kad niekas jo nematė, todėl, kad jis nieko nematė. O dviratį jis nuvarė ir pastatė į jų bendrą virtuvę, bet po kelių valandų, jis jį vėl nuvarė į rūsį ir tik tada supjaustė, mano, kad jo irgi niekas nematė. I. dviračio nematė, kaimynai irgi jo nematė, nes virtuvėje dažniausiai būna tik jie. I. nematė, nes buvo savo kambary. Jis pasakė visą tiesą. Jis labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kodėl taip pasielgė, pasakyti negali. Daugiau nieko papildyti neturi (b. t. 1, b. l. 184–186). Atsakydamas į teismo klausimus V. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad rūsys ne jų ir dabar, davė raktus ir pasakė naudotis tuo rūsiu, kuriame buvo rasti daiktai, jis naudojasi. Patvirtina, kad tuo sandėliuku, kur buvo atlikta krata ir rasta didelė dalis kitų dingusių daiktų, naudojasi jie. Jis gailisi, jog taip pasielgė, bet laiko neatsuks. Tikriausiai, kad jis paėmė daiktus ir išnešė į jo naudojamą sandėliuką – rūsį. Jis nematė jokių batų, ten bet kas galėjo užeiti ir paimti, pilna narkomanų, alkoholikų lankosi. Dėl dviračio ir spynos civilinį ieškinį pripažįsta. Dėl kito civilinio ieškinio nepripažįsta.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji N. M. parodė, kad kažkuris žalvarinis dubuo buvo rastas, kažkuris ne. Žalvarinio dubens nebuvo, nuo senų laikų tas dubuo pas juos buvo, vertingas buvo. Jo nerado, rūsyje jis buvo, gal pamiršo įrašyti į civilinį ieškinį. Grėblį rado vėliau, bet jis buvo dalimis, pareigūnai pasakė pasiimti savo daiktus, kuriuos rado V. K. naudotame rūsyje. Garinius puodus rado tame sandėliuke, bet atvirai nepamena, po šio įvykio, ji rūsyje nebuvo. Esmė tame, kai policija prašė surašyti, ko jie nerado, surašė, o vėliau per naujo niekas nieko neklausė. Ieškinys jau buvo surašytas. Vaikiškas šalmas nerastas, yra ieškinyje. Viskas iš rūsio buvo išnešta. Su policininke jos žiūrėjo internete ir nurodinėjo, kiek kainuoja iš jo pavogtas turtas. Sprendė pagal naudojimą, nusidėvėjimą. Spausdintuvas buvo veikiantis, naujas, nunešė į rūsį, nes jis buvo didelis. Drėgmes jos rūsyje nėra. Visi elektriniai daiktai buvo tvarkingai užkelti į viršų. Spausdintuvą įsigijo kažkur prieš dvejus metus. Neturi nei kvito, nieko. Mažai panaudojo jį, baigėsi kasetė, pamena, kad buvo būtent kasetė, ir nunešė į rūsį. Vienas triratukas buvo grąžintas. Mėlynas, balansinis nebuvo grąžintas. Dėl batų vertės, tai buvo mintis batus parduoti, todėl sudėjo juos į dėžes ir nunešė į rūsį. Batų kainas nustatė pagal dėvėjimą. Vieni vieną kartą buvo uždėti, kiti dažniau. Pirkdavo tai internetu, tai Gariūnuose, nėra čekių. Jos koja yra plati, dėl to sunku parinkti batus. Tad pagrobti batai buvo iš esmės nauji, nes dažnu atveju nusiperka ir supranta, kad negali nešioti. Būdavo, kad pirko batus, kurių kaina ir virš 100 eurų. Per kratą vaikų batai buvo grąžinti, iš moteriškų buvo ne visi grąžinti, buvo pasakyta apie tai policininkams. Ji vieną rūsį turi, buvo rakinamas, kabėjo spyna. Kadangi jos kaimynės bendraujančios, nebuvo minčių, kad gali taip nutikti. Narkomanų niekada neteko matyti rūsyje. Kadangi išvažiuoja anksti ryte, grįžta vėlai, nematė tokių dalykų, kad būtų narkomanai ar gertų kažkas. Kiek daiktus saugojo rūsyje negali tiksliai pasakyti. Apie metus savo batus laikė, spausdintuvą dvejus metus, per tą laiką nieks nebuvo iš jos dingę. Kaltinamojo nepažįsta, nėra jo mačiusi. Yra greta durys sandėliukų jų su kitos nukentėjusiosios. Išorinės durys, kurios veda į rūsį, yra rakinamos. Spyna visada rakinama. Spyna nebuvo išlaužta. Batus pirkdavo iš skelbiu.lt, per Facebook. Neturi jokių sąskaitų. Pradžioje jos batai buvo sudėti į didėles dėžės, vėliau kaltinamasis juos perdėjo į mažesnes dėžės, nes jau pas jį bute tie batai buvo rasti kitose dėžėse. Ir tie, kurie pas V. K. buvo rasti sudėti į maišus, pas ją irgi gulėjo dėžėse, jie perdėjo į mažesnes dėžės ir perklijavo. Dvi poros batų rastos kratos metu, ne vaikiški, buvo jos. Abu dviračiai negrąžinti, jie nurodyti civiliniame ieškinyje. Trys poros batų grąžinti, civiliniame ieškinyje jų nėra. Dėl tokių juodų batų neatsimena, nes jie buvo maži ir draugei sakė, kad jei nori gali paimti, bet nepamena ar paėmė ji, ar ne. Nerašė jų civiliniame ieškinyje. Spausdintuvas buvo Canon firmos berods, spalvotas spausdintuvas, nepasakys kaip jis spausdino. Pasižiūrėjo su tyrėja internetu kainas, tiksliai nepasakys, ar lazerinis, ar rašalinis spausdintuvas, įsigijo nepamena už kokią kainą, iš Technikos parduotuvės pirko, už kokius 200 Eur, netoli Naujamiesčio Vilniuje. Parduotuvė buvo prie „Spartos“. Pamena, kad nunešė į rūsį, kai baigėsi kasetė spausdintuve. Jeigu garantija baigiasi, tai nelaiko jokių dokumentų nieko, išmeta. Naudojimosi instrukcija jai rodos buvo dėžėje, kartu su spausdintuvu. Civilinį ieškinį palaiko.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji L. B. parodė, kad jai atėjo pasakė kaimynas, jog atrakinta spyna, liepė pažiūrėti kas dingo. Nuėjo, pažiūrėjo ir pamatė, kad nėra dviračio, čia svarbiausia. Viskas buvo sumesta į krūvą. Bet jai svarbiausia buvo, kad dingo dviratis. Iškvietė policiją ir pasakė kas dingo, jai svarbiausia. Turėjo dokumentus, sūnus jai atvežė dviratį iš Vokietijos prieš 5 metus lygtai, ten viskas buvo nurodyta. Sandėliukas buvo rakinamas ir duris rūsio visada buvo rakinamos, visi turėjo raktus, pirmą kartą taip, kad kažkas kažką pavogė, niekada taip nebuvo. Tie, kas naudojasi savo sandėliukais, visi uždaryti, kas nesinaudoja būna atidaryta. Niekas niekada iš jos sandėliuko nebuvo dingę. Civilinį ieškinį palaiko. Jų sandėliukai šalia kaimynės. Geležinę dalį, ant kurios laikėsi spyna, prie kaimynės sandėliuko durų prisukinėjo kaltinamasis. Kaimynas L. matė, kad kaltinamasis prisukinėjo tą dalį prie sandėliuko durų.
Tesimo posėdžio metu liudytoja I. Š. parodė, kad kartu gyvena su kaltinamuoju ir veda bendrą ūkį. Nieko nežino. Butas priklauso jai, dalyvavo kratoje, buvo namuose. Pas ją buvo rasta keletas dėžučių su vaikiškais batais, prieš tai jų nematė, nežino iš kur atsirado jos, nes jie buvo susipykę su V. Priskirti du sandėliukai jų butui, yra dar ir trečias ir trečiame sandėliuke buvo atlikta krata, nebuvo ten užėjusi į vidų, buvo rasta kažkokia krūvą metaliukų, grėbliukų. Ten ta krūva ne jos buvo. Jokio dviračio nematė, neprisimena, kiek kratos metu buvo rasta dėžių su batais, jos buvo kambaryje, kuriame ji nesilankė. Nematė kaip dėžės su batais buvo atneštos. Buvo sandėliukas užrakintas, bet po kratos buvo paliktas atrakintas. Kaimynų nežino, nežiūrėjo ar rakina sandėlius, ar ne, ji tik į savo užeina ir viskas. Yra atskiros durys vedančios į sandėliukus, spyna yra, bet ne visi uždaro tas duris, kiekvienas butas turi savo raktą nuo tų durų. Ji užrašė ant kratos metu rastų dėžių su vaikiškais dėvėtais batais rusiškai žodį „detskije“.Paprašė V. tai užrašyti ant dėžės, bet nematė kaip ta dėžė buvo atsiradusi jos bute. Tiesiog pažiūrėjo kas buvo toje dėžėje. Vaikiškus batus matė, suaugusiųjų batų jokių nebuvo. Neprisimena ji jokių suaugusiųjų batų rastų. Neprisimena ant kurių dėžių ji užrašė, kad ten vaikiški batai. Ji užrašė ant vienos dėžės, norėjo išnešti į rūsį ir padėti, bet nespėjo.
Teismo posėdžio metu liudytojas L. Č. parodė, kad neprisimena datos, tiksliai nepasakys, tai buvo per pietus, buvo savo rūsyje, ėjo namo per koridorių, stovėjo šitas kaltinamasis prie kaimynės rūsio durų ir kažką krapštė duryse. Suko, su juo buvo sugyventinė. Pamačiusi, kad L. Č. eina, kaltinamojo sugyventinė nuėjo į savo rūsį. Kaltinamasis jį pamatė, pasisveikino ir viskas, negalvojo, kad jie ten laužia kažką, jis tiesiog nuėjo. Vėliau kaimynė pasakė, kad išlaužė duris, jis pasakė jai, kad matė šitą žmogų, atidarė jis savo rūsį ir žmonės ten rado savo daiktus. Buvo kaimynė R. vardu, bet pavardės nežino. L. yra jo kaimynė. 103 buto sandėliukas buvo, bet nemato, ar tai ta kaimynė per ekraną. Sandėliukas prie kurio buvo V., priklauso 103 butui. Tas žmogus, kaltinamasis, kai jis ėjo koridoriumi, lyg atsisuko ir atsuktuvą rankose laikė. Jie su juo gyvena viename name, susitinka, vardo nežino, tiesiog pasisveikina ir viskas. 3 ar 4 aukšte gyvena jis lygtai. Atrodo gal kitą dieną, jam kaimynė pasakė, jog išlaužtos jos durys sandėliuko, bet tiksliai neatsimena. Prieš tai sandėliuko durys buvo uždarytos. Pati šeimininkė to sandėliuko, nenorėjo jo dar atidarinėti, bet vėliau atėjo ir atidarė. Jos vardo nežino, ryžais plaukais, bet vardo nežino, nei jos, nei kaltinamojo, jie kartu gyvena. Jis gyvena antrame aukšte, jie virš jo gyvena. Durys vedančios į sandėliukus būna užrakintos, pašaliniai negali ten įeiti, nes su raktais reikia įeiti. Šis žmogus, kuris čia kalba, iš balso tikrai, buvo tą dieną, kai laužė duris. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji N. M. bylos nagrinėjime dalyvavo nuotoliniu būdu, liudytojui padidinus jų atvaizdavimą ekrane, L. Č. parodė, kad neabejoja, jog kaltinamasis yra tas žmogus, kurį jis matė prie kaimynės durų, ir pati jo kaimynė, kuri gyvena 103 bute. Tiesiog jos vardo neprisiminė.
Protokole–pareiškime, kurio pagrindu 2024 m. kovo 12 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės pagal požymius nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja L. B. pageidaujanti pareikšti apie įvykį parodė, kad nuo 2024 m. kovo 8 d. apie 18 val. iki 2024 m. kovo 11 d. apie 15 val., (duomenys neskelbtini), buvo įsilaužta į po daugiabučių namu rūsyje esantį jai priklausantį ir spyna užrakintą sandėliuką, iš kurio buvo pavogtas jai priklausantis sportinis juodos spalvos dviratis, kuris stovėjo minėtame sandėliuke ir kurio vertė apie 500 Eur. Įtaria, kad tai padarė jos kaimynas iš ketvirto aukšto V. K. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti ją nukentėjusiąja (b. t. 1, b. l. 6–15).
Įvykio vietos apžiūros protokole ir pridėtoje fotolentelėje užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas – daugiabučio pastato Nr. 23 rūsyje esantys sandėliukai Nr. 103 ir sandėliukas be numerio. (duomenys neskelbtini) priešais automobilių stovėjimo aikštelę yra daugiabutis pastatas Nr. 23. Pastatas turi įėjimo į laiptinę duris, kurios užrakintos ir šalia iš kairės pusės įėjimo į rūsį duris, kurios yra atidarytos, tačiau rakinamos, spyna tvarkinga, nepažeista. Kairėje pusėje ant pastato sienos yra pritvirtintas vaizdo stebėjimo kameros muliažas. Įėjus pro įėjimo į rūsį duris, laiptais nusileidžiama į apačią. Pasukus į kairę pusę, eina pailgas koridorius, pirmame posūkyje į kairę pusę patenkama į koridoriaus atšaką, kairėje pusėje yra sandėliukas Nr. 103, jo spyna tvarkinga, nepažeista. Atrakinus sandėliuko medines duris ant grindų guli daug kartoninių dėžių, kurios yra tuščios, guli oranžinės spalvos kėdė, dešinėje pusėje ant žemės guli medinė spintelė, kuri yra pradaryta, dar dešiniau nuo spintelės stovi juodos spalvos spinta, durų paviršius nebuvo apdorotas daktiloskopiniais milteliais dėl to, kad paviršius buvo nelygus, medinis, bei liestas pašalinių. Apžiūrint sandėliuką Nr. 103 reikšmingų tyrimui daiktų ar objektų nerasta ir nepaimta. Šalia sandėliuko Nr. 103 kairėje pusėje sekantis sandėliukas yra be numerio, apžiūrint šį sandėliuką pastebėta, kad jis yra neužrakintas, duryse nėra spynos, spynos mechanizmas yra pažeistas, šalia minėtų durų ant žemės dešinėje pusėje guli sidabrinės spalvos metalinis įrankis su žalia rankena ir šiame įrankyje užstrigęs medinis pagalys – įrankis paimamas ir supakuojamas į voką Nr. 1. Įėjus į sandėliuką ant kairėje pusėje esančios medinės spintos lentynos yra padėtas sulaužytas spynos užraktas, kuris yra paimamas ir supakuojamas į voką Nr. 2. Tiesiai priešais yra kita spinta su lentynomis, kuriose yra sudėti stiklainiai ir kiti daiktai, ant grindų yra netvarkingai išmėtyti įvairūs daiktai. Durų paviršius nebuvo apdorotas daktiloskopiniais milteliais dėl to, kad paviršius buvo nelygus, medinis. Daugiau tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta ir nepaimta (b. t. 1, b. l. 32–43).
Kratos, kurios teisėtumas patvirtintas 2024 m. kovo 14 d. Vilnius regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos A. Juozapavičienės nutartimi, protokole užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad kratos atlikimo vieta yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bei minėtam butui priklausantis sandėliukas daugiabučio namo rūsyje. Prieš pradedant daryti kratą I. Š. paskelbus 2024 m. kovo 11 d. nutarimą daryti kratą, I. Š. savanoriškai pateikė sandėliuke esančius daiktus: kastuvą sniegui kasti; automobilio tepalus (5 l); šviesiai pilkos spalvos radiatorių kambariui šildyti; žalios spalvos vaikišką paspirtuką; žalios spalvos triratuką „Mix“; rudos spalvos lagaminą. Taip pat savanoriškai pateikė du maišus su įvairiais batais ir keturias kartonines dėžes su įvairiais batais. Daugiabučio namo rūsyje yra sandėliukas, kuris yra neužrakintas, atidarius sandėliuko duris ir įėjus į patalpą matyti daug netvarkingai ant žemės besimėtančių daiktų. Kairėje sandėliuko pusėje ant medinės lentynos yra į žalią plastikinį maišą įdėta 5 l automobilio tepalų dėžė „Toyota“, kuri paimama; dešinėje sandėliuko pusėje viršuje už medinės pintos yra užkištas juodos spalvos kastuvas sniegui valyti, kuris pasitelkus specialistą buvo apdorotas baltos spalvos daktiloskopiniais milteliais, tačiau ant jo buvo aptikti tik pirštinių pėdsakai, netinkami asmeniui identifikuoti, kastuvas paimtas. Sandėliuke kairėje pusėje ant grindų guli pilkos spalvos radiatorius, kuris paimamas, taip pat maždaug per vidurį ant grindų guli šalia vienas kito žalios spalvos vaikiškas paspirtukas ir vaikiškas triratukas, kurie paimami, kairėje pusėje ant grindų guli rudos spalvos lagaminas, kuris paimamas. Daugiau sandėliuke ieškomų daiktų nerasta ir nepaimta. Apžiūrint butą, adresu (duomenys neskelbtini), įėjus į minėtą butą yra prieškambaris, kairėje pusėje yra sekcija, dešinėje pusėje yra staliukas, toliau priešais yra tualeto kambarys. Kairėje pusėje pirmas įėjimas yra į kambarį Nr. 1. Kairėje kambario pusėje yra lova, už lovos užkištos 2 batų poros, kurios yra paimamos ir supakuotos į voką Nr. 1, už lovos kairėje pusėje yra spinta, tiesiai priešais yra langas, dešinėje pusėje, arčiau lango už sekcijos yra užkištos keturios kartoninės dėžės, bei du maišai. Apžiūrint dėžę Nr. 1, kuri yra paimama ir užplombuojama, plomba Nr. 073063, batų yra 17 porų. Apžiūrint dėžę Nr. 2, kuri paimama ir užplombuojama plomba Nr. 073064, joje yra 18 batų porų. Apžiūrint dėžę Nr. 3, kuri paimama ir užplombuojama plomba Nr. 073065, joje yra 9 poros batų. Apžiūrint dėžę Nr. 4 su plomba Nr. 073066, joje yra 9 poros batų. Apžiūrint maišą Nr. 5, kuris yra paimamas ir įdedamas į voką Nr. 2, jame yra 7 poros batų. Maiše Nr. 6, kuris paimamas ir įdedamas į voką Nr. 3, yra 4 poros batų. Apžiūrint kambarį Nr. 2 iš kairės pusės jokių daiktų reikšmingų tyrimui nerasta ir nepaimta. Daugiau tyrimui reikšmingų daiktų nerasta ir nepaimta (b. t. 1, b. l. 56–71).
Daiktų apžiūros protokole ir pridėtoje fotolentelėje užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad buvo apžiūrėtos viso 57 poros vaikiškų dėvėtų batų, paimtų kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad kartoninėje dėžėje Nr. 1 yra 17 porų batų, 23 ir 24 dydžio, daugumos batų dėl nudėvėjimo dydžio nesimato. Batai aprašyti – 4 poros guminių šlepečių, 8 poros sportinių batelių, 2 poros basučių, odinių batelių pora. Kartotinėje dėžėje Nr. 2 yra 18 porų batų: 11 sportinių batelių; basutės; bateliai; vasariniai bateliai ir šlepetės, dydžiai nuo 24 iki 25. Kartoninėje dėžėje Nr. 3 yra 9 poros batų, tarp kurių 5 poros žieminių, vienerios basutės ir 3 poros sportinių batelių, dydžiai nuo 24 iki 30. Kartoninėje dėžėje Nr. 4 yra 9 poros batų, tarp kurių 2 poros žieminių, 2 – basučių, 2 – sportinių ir 3 poros batų, dydžiai nuo 24 iki 26. Taip pat apžiūrėtas maišas Nr. 6 su 4 porom batų, visi sportiniai bateliai, kurių dydžiai nuo 26 iki 33 (b. t. 1, b. l. 76–83).
Daiktų apžiūros protokole ir pridėtoje fotolentelėje užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad buvo apžiūrėti du maišai su viso 9 porom moteriškų batų, paimti kratos metus, bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas maišas Nr. 5 su 7 porom batų: 4 poros sportinių batų; 2 poros žieminių batų ir vienerios basutės, dviejų porų dydis 39, kitų porų dydžio nustatyti nepavyko. Apžiūrėtas maišas Nr. 13 su 2 porom, 41 dydžio demisezoninių batų (b. t. 1, b. l. 72–75).
2024 m. rugpjūčio 21 d. perklausius Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateiktą garso įrašą nustatyta, kad į BPC paskambino moteris prisistačiusi kaip L. B. Prašo policijos adresu (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini), bet jie laukia rūsyje. Nurodo, kad juos apiplėšė, ne tik jos rūsį, bet ir kitų, vagys nupjovė spyną. Pavogė jai vertingiausią tai dviratį, jau viename rūsyje rado ten smulkmenas. Tai galėjo įvykti savaitgalį (b. t. 1, b. l. 46–47).
2024 m. rugpjūčio 28 d. peržiūrėjus tris vaizdo ir garso įrašus, nufilmuotus policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo („body“) kameromis, nustatyta, kad policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, juos pasitinka moteris vilkinti pilkos spalvos striukę su gobtuvu, tamsiai mėlynais džinsais, avinti juodus batus, ant galvos pilka galvajuostė. Moteris ir pareigūnai užeina į namą ir eina link rūsių. Rūsyje matyti susirinkę namo gyventojai. Moteris vilkinti šviesia striuke su gobtuvu, juodos spalvos kelnėmis nurodo, kad penktadienį rūsyje viskas buvo tvarkoje. Vakar, sekmadienį per pietus užėjo paimti bulvių ir vyras pastebėjo, kad išlaužtos kaimyno rūsio durys, jos rūsio durys irgi išlaužtos, tačiau nieko nepavogta. Tada moteris parodo savo rūsį, rūsį iš kur buvo pavogtas dviratis. Nurodo, jog vienas vyras matė moterį ir vyrą, kurie kažką suko, šie jų kaimynai. Jie pastarųjų paprašė atidaryti savo rūsį, kuriame buvo sudėta daug įvairių daiktų iš kitų rūsių, dviračio nebuvo. Toliau pareigūnai, įtariamojo sugyventinė I. Š., įtariamasis V. K. ir kaimynai eina link rūsio. Moteris nurodo, jog atrakinusi rūsį buvo šoke, neseniai buvo rūsyje, buvo tvarka, o dabar viską verčia ant jos sugyventinio. Teigia, kad rūsyje visi daiktai ne jos. Rūsys rakinamas, yra tik vienas raktas. Moteris vilkinti šviesia striuke ir pareigūnas ateina prie rūsio, iš kurio buvo pavogtos rogės, šeimininkė teigia, jog spyna buvo. Po to, moteriškė vilkinti šviesia striuke parodo rūsius, kur nulaužtos spynos bei bandyta jas nulaužti. Pareigūnai išeina iš rūsio į kiemą. Daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota. Apžiūrint antrąjį vaizdo įrašą matyti prie namo rūsio stovintys gyventojai ir V. K. Pareigūnas pastarojo klausia kiek gavo už dviratį pinigų, šis atsako, kad nieko nedavė. Vėliau ateina I. Š., vilkinti mėlyna striuke ir visi kartu eina link tarnybinio automobilio. Pareigūnas juos uždaro tarnybiniame automobilyje ir toliau formina įvykį dėl dviračio vagystės. Peržiūrėjus trečiąjį vaizdo įrašą nustatyta, kad pareigūnas užeina į butą, jį pasitinka I. Š., pastaroji sako „Tai atiduosi pusbroliui į kaimą“. Toliau jie ateina į kambarį. Pastaroji rodo į kampe sudėtas dėžes, nurodo, jog šis atnešė dėžes ir pasakė užrašyti „detskije“ (t. y. vaikiški), nebandyti lįsti, šis visada namie. Ji galvoja, kas čia per fokusai, V. K. jai sakė, kad jam atidavė. I. Š. pati parodo dėžes. Parodo po dėklu užklotą sudėtą metalą, teigia, jog jis seniai renka. Pareigūnė fotografuoja. Toliau pareigūnai nuneša į koridorių batus atpažinimui namo gyventojai. Pastaroji atpažįsta savo batus, sudėtus į dėžes, maišelius. Pareigūnas bute ieško dar kelių porų batų ir randa prie lovos dvi poras batų, kurios nepriklauso buto šeimininkei. Batų savininkė atpažino savo dvi poras batų, teigia, jog trūksta dar dvejų porų batų. Daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota (b. t. 1, b. l. 48–49).
Pakvitavime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad N. M. patvirtino, jog jai tyrėja grąžino: 5 l automobilio tepalų dėžę „Toyota“ 1 vnt.; juodos spalvos kastuvą, 1 vnt.; pilkos spalvos radiatorių, 1 vnt.; žalios spalvos vaikišką paspirtuką, 1 vnt.; vaikišką triratuką, 1 vnt.; rudos spalvos lagaminą, 1 vnt. (b. t. 1, b. l. 113–114).
Pakvitavime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad N. M. patvirtino, jog jai tyrėjas grąžino: kartoninę dėžę Nr. 1 su 17 porų batų; kartoninę dėžę Nr. 2 su 18 porų batų; kartoninę dėžę Nr.3 su 9 porom batų; kartoninę dėžę Nr. 4 su 9 porom batų; maišą Nr. 5 su 7 porom batų; maišą Nr. 6 su 4 porom batų; 2 poras batų (b. t. 1, b. l. 115).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo
BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė, tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis V. K., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, įsibrovęs į nukentėjusiosios L. B. sandėliuką pavogė jai priklausantį dviratį, kurio vertė 300 Eur bei ant jo buvusią 15 Eur vertės dviračio spyną, taip pagrobė nukentėjusiajai priklausantį, bendros – 315 Eur vertės, turtą, ir, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, įsibrovęs į nukentėjusiajai N. M. priklausantį sandėliuką, pagrobė ten buvusius kaltinime nurodytus daiktus, bendros 1 435 Eur vertės. Byloje taip pat nustatyta, kad dalis šių daiktų, atlikus kratą, buvo grąžinta N. M..
Teisminio bylos nagrinėjimo metu V. K. pripažino savo kaltę tik iš dalies, nurodydamas, kad prisipažįsta tik dėl L. B. priklausančio turto pagrobimo ir kratos metu pas jį rastų daiktų, priklausančių nukentėjusiajai N. M., pagrobimo. Kaltinamasis nurodė, kad pastarajai minėti daiktai buvo grąžinti, jokių kitų kaltinime nurodytų jai priklausančių daiktų jis neėmė. Teismas, įvertinęs šiuos kaltinamojo parodymus kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, tarp jų ir su paties V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, juos laiko gynybine versija ir atmeta kaip nepagrįstus.
V. K. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo patvirtina nukentėjusiosios L. B. parodymai, kur ji nuosekliai išdėstė įvykio aplinkybes ir nurodė, kad jos kaimynas matė, kaip kaltinamasis kažką darė prie kaimynės (N. M.) sandėliuko durų; liudytojo L. Č. parodymai, kuris patvirtino, kad jis matė kaip V. K. stovėjo, laikydamas rankoje atsuktuvą, prie kaimynės sandėliuko Nr. 103, kuris priklauso N. M., ir kažką krapštė duryse; nukentėjusiosios L. B. pareiškime užfiksuoti duomenys, kur ji nurodė, kad yra pavogtas jai priklausantis dviratis ir kad įtaria, jog tai galėjo padaryti jos kaimynas V. K.; nuoseklūs nukentėjusiosios N. M. parodymai; policijos pareigūnų kūno kamerų užfiksuoti duomenys; kratos protokole ir kratos metu rastų daiktų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys; BPC garso įraše užfiksuoti duomenys.
Minėta, kad kaltinamasis iš esmės nepripažino savo kaltės dėl nukentėjusiajai N. M. priklausančių daugumos daiktų pagrobimo. Akcentavo, kad moteriškus batus su neaiškiomis kainomis galėjo paimti bet kas, nes ten pastoviai pilna narkomanų ir alkoholikų. Negalėjo aiškiai nurodyti kaip pas jį atsirado nukentėjusiosios daiktai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad sandėliukas, kuriame buvo rasti kiti iš nukentėjusiosios N. M. pagrobti daiktai, priklauso ne jam. Šie kaltinamojo paaiškinimai neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų.
Antai, apklausta kaip nukentėjusioji N. M. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, kad sandėliuke, kuris jos manymu priklauso kaimynams, nes matė, jog jie turi raktą nuo jo, atvykus policijos pareigūnams, pamatė savo daiktus: juodą sniego kastuvą; automobilio tepalus 5 l; šviesiai pilkos spalvos radiatorių kambariui šildyti; žalios spalvos vaikišką paspirtuką; triratuką „Mix“; lagaminą rudos spalvos. Teisminio bylos nagrinėjimo metu N. M. nurodė, kad šiame sandėliuke buvo rasti ir kiti jai priklausantys daiktai, kurie buvo iš jos pagrobti – garinis puodas, grėblys. Pasak nukentėjusiosios, policijos pareigūnai jai ir jos kaimynams liepė pasiimti iš kaltinamojo naudojamo sandėliuko jiems priklausančius daiktus. Ji tą ir padarė. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad ji dalyvavo kratoje, kuri vyko adresu (duomenys neskelbtini), ir jos metu atpažino jai priklausančius dėvėtus vaikiškus ir moteriškus batus, kurie buvo pavogti iš jos sandėliuko. N. M. taip pat akcentavo, kad minėti batai kaltinamojo buvo kitaip sudėti, t. y. jis juos buvo sudėjusi į dideles dėžes, o rasti jie buvo sudėti į mažesnes dėžes, o moteriški batai – į maišus. Be to, ant dėžių, kuriose buvo vaikiški dėvėti batai ne jos ranka rusiškai buvo padarytas užrašas „detskije“ (vaikiški). Dėl daiktų, kurių nepavyko rasti kratos metu, surašė civilinį ieškinį. N. M. taip pat nurodė, kad rūsio išorinės durys yra rakinamos ir kad jai niekada neteko matyti narkomanų ar alkoholiniais gėrimais piktnaudžiaujančių asmenų jų rūsyje. Savo bute gyvena daug metų, pažįsta kaimynus ir niekada jokių vagysčių iš sandėliukų nebūdavo. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
Apklaustas liudytojas L. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje nurodė, kad tikslios datos nepamena, jis buvo rūsyje ir, eidamas namo, pastebėjo, kad kaltinamasis stovėjo prie kaimynės rūsio Nr. 103 durų ir kažką krapštė duryse, suko. Vėliau jam kaimynė pasakė, kad buvo išlaužtos sandėliuko durys, o jis nurodė, kad matė V. K. Vėliau V. K. atidarė savo rūsį ir žmonės ten rado savo daiktus. Be to liudytojas nurodė, kad kaltinamasis, kai atsisuko į jį, rankose laikė atsuktuvą. Sandėliukas Nr. 103 priklauso jo kaimynei, kuri dalyvauja teismo posėdyje (N. M.). Durys vedančios į sandėliuką būna užrakintos, pašaliniai ten negali įeiti, nes su raktais reikia įeiti. Liudytojas L. Č. teismo posėdyje patvirtino, kad kaltinamasis V. K. ir yra tas asmuo, kurį jis tada matė rūsyje.
Ištyrus policijos pareigūnų kūno kameromis darytus garso ir vaizdo įrašus teisme nustatyta, kad atvykus pareigūnams į įvykio vietą, rūsyje jau buvo susirinkę namo gyventojai. V. K. sugyventinė I. Š. policijos pareigūnui patvirtino, jog tik ką, tik pati atrakino jiems priklausantį rūsį, kuriame, kaip ji teigia, daug daiktų, kurie jai nepriklauso. Taip pat nurodo, kad kiti asmenys jų sandėliuko raktų neturi, tik ji vieną raktą ir parodo pareigūnui raktą. Atliekant kratą namuose pas V. K., I. Š. iškart nurodo, kur yra dėžės ir maišai su batais, bei po pledu sudėtas metalas. I. Š. teigia, kad jai V. K. pasakė, jog jam tas kartonines dėžes su maišais kažkas atidavė, ir liepė jai nelįsti prie jų. Toliau pareigūnui išnešus maišus ir kartonines dėžes su batais į laiptinę, nukentėjusioji N. M. patvirtina, kad visi išnešti batai priklauso jai ir nurodo, kad dar kai kurių batų trūksta, parodo nuotraukas. Pažymi, kad batai sudėti į kitas dėžes. Vėliau pareigūnas randa prie lovos dar dvi batų poras, kurios priklauso nukentėjusiajai, pastaroji tai patvirtina. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus kratą kaltinamojo gyvenamojoje vietoje buvo rastos keturios dėžės dėvėtų vaikiškų batų ir devynios poros moteriškų dėvėtų batų, kurie vėliau buvo apžiūrėti (b. t. 1, b. l. 56?60, 72?83).
Kratos protokole užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina, jog V. K. naudojamame sandėliuke buvo rasti nukentėjusiajai N. M. priklausantys daiktai. Protokole nurodyta, kad kairėje sandėliuko pusėje ant medinės lentynos yra į žalią plastikinį maišą įdėta 5 l automobilio tepalai. Dešinėje sandėliuko pusėje viršuje už medinės spintos yra užkištas juodos spalvos kastuvas sniegui valyti, ant grindų guli pilkos spalvos radiatorius, taip pat ant grindų šalia vienas kito yra žalios spalvos vaikiškas paspirtukas ir triratukas, kairėje pusėje ant grindų guli rudos spalvos lagaminas (b. t. 1, b. l. 56–60). Minėti daiktai pagal pakvitavimą buvo grąžinti nukentėjusiajai N. M.
Pirmiau išanalizuoti byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys nukentėjusiosios parodymus, kartu paneigia V. K. teisme duotus parodymus, kur jis buvo nurodęs, kad sandėliukas, kuriame buvo rasta dalis nukentėjusiajai N. M. priklausančio pagrobto turto, priklauso ne jam. Pažymėtina, kad ištirtuose vaizdo įrašuose aiškiai matyti, jog pati kaltinamojo sugyventinė atnešė raktus nuo sandėliuko, kuriame buvo pavogti daiktai, ir nurodė, kad sandėliukas priklauso jiems, t. y. I. Š. ir V. K., o raktų kiti tikrai nuo to sandėliuko neturi, tik ji turi vieną raktą.
Vertindamas nukentėjusiosios N. M. duotus parodymus dėl jos nurodytų konkrečių daiktų pagrobimo, tarp jų ir dėl tų, kurie nebuvo rasti, teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiosios parodymai buvo nuoseklūs nuo pat baudžiamojo proceso pradžios. N. M. ne tik tiksliai išvardino iš jos pagrobtus daiktus, apibūdindama kiekvieną daiktą, bet ir pateikė jos turėtas didžiosios šių daiktų dalies nuotraukas (b. t. 1, b. l. 3). Pažymėtina, kad dalis šių daiktų buvo rasta kratos metu. Rasti daiktai, tarp jų ir moteriški dėvėti batai, atitiko nukentėjusiosios nurodytą apibūdinimą ir pateiktas nuotraukas (b. t. 1, b. l. 74?75; b. t. 2, b. l. 49?52). Be to, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pats kaltinamasis pripažino, kad buvo pagrobęs iš sandėliuko metalinį dubenį, o daug kitų svetimų daiktų, kuriuos V. K. įvardino kaip „chlamas“, nunešė į jam priklausantį rūsį, o kratos metu policijos pareigūnai juos išdalino kaimynams, šeimininkams (b. t. 1, b. l. 184?185).
Pirmiau aptartais įrodymais byloje taip pat nustatyta, kad skirtingai nei nukentėjusioji N. M., kaltinamasis V. K. baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklus, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nurodęs, kad sandėliukas, kuriame buvo atlikta krata, priklauso jam ir jo sugyventinei, teisminio bylos nagrinėjimo metu jau šią aplinkybę neigė; ikiteisminio tyrimo metu sutikęs, kad buvo paėmęs iš N. M. sandėliuko ne tik vėliau pas jį rastus daiktus, bet ir metalinį dubenį, vėliau šią aplinkybę taip pat neigė. Nors kratos protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad V. K. gyvenamojoje vietoje buvo rasti ne tik vaikiški batai, bet ir devynios poros moteriškų batų, atitinkančių nukentėjusiosios pateiktas nuotraukas, kaltinamasis teisme teigė, kad jokių suaugusiems skirtų batų jis neėmė. Teisminio bylos nagrinėjimo pradžioje neigė ėmęs ir vaikiškus dėvėtus batus, atsakyti į klausimą, kaip jo bute atsirado nukentėjusiajai priklausantys daiktai, negalėjo. Byloje surinkti duomenys taip pat paneigia kaltinamojo parodymus ta apimtimi, kuomet jis nurodė, kad jam nereikalingi jokie vaikiški daiktai, juo labiau dėvėti batai. Pažymėtina, kad be minėtų dėvėtų vaikiškų batų, rastų V. K. gyvenamojoje vietoje, jam priklausančiame rūsyje buvo rastas vaikiškas triratukas ir paspirtukas. Tiek vienas, tiek kitas daiktas priklauso N. M.
Įvertinęs pirmiau išnagrinėtus įrodymus, teismas laiko byloje įrodytu, kad V. K. laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 8 d. iki 2024 m. kovo 11 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 11 d. 23.14 val., daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje, išlauždamas kabamąją durų spyną, įsibrovė į L. B. priklausantį sandėliuką, iš kurio pagrobė L. B. priklausantį 300 Eur vertės sportinį dviratį bei ant jo buvusią 15 Eur vertės dviračio spyną,
tęsdamas nusikalstamą veiką, V. K., pirmiau nurodytu laikotarpiu, daugiabučio gyvenamojo namo pirmiau nurodytų adresu rūsyje, atsukęs durų spynos vinį, įsibrovė į N. M. priklausantį sandėliuką Nr. 103, iš kurio pagrobė: 15 Eur vertės sniego kastuvą; 30 Eur vertės 5 l talpą su automobilio tepalais; 100 Eur vertės radiatorių; 100 Eur vertės triratuką „Mix“; 20 Eur vertės lagaminą; dvi dėžes, kuriose buvo 57 poros vaikiškų ir moteriškų batų, kurių bendra vertė 400 Eur; 30 Eur vertės garinį puodą; 100 Eur vertės žalvarinį dubenį; 10 Eur vertės grėblį; 30 Eur vertės vaikišką dviračio šalmą; 50 Eur vertės vaikišką triratuką „Pinny“; 30 Eur vertės vaikišką paspirtuką; 30 Eur vertės balansinį dviratuką „Milly Mally“; 100 Eur vertės kompiuterio spausdintuvą „Cannon“; 10 Eur vertės metalinį kibirą; 2 vnt. metalinių dubenių, kurių vieno vertė 15 Eur, viso už 30 Eur; 40 Eur vertės juodos spalvos moteriškų odinių 40 dydžio batų porą; 30 Eur vertės baltos spalvos „Nike“ sportinių batų porą; 50 Eur vertės 41 dydžio moteriškų odinių balstos spalvos batų porą; 30 Eur vertės juodos-raudonos spalvos „Adidas“ sportinių batų porą; 30 Eur vertės violetinės spalvos sportinių batų „Nike“ porą; 40 Eur vertės baltos spalvos „Nike“ futbolo batelių porą; 40 Eur vertės tamsiai mėlynos spalvos žieminių batų porą; 30 Eur vertės juodų aulinukų porą; 30 Eur vertės juodų batelių su aukšta balta platforma porą; 30 Eur vertės juodos spalvos sportinių batų „Skechers“ porą, tokiais veiksmais, įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą, L. B. priklausantį, bendros – 315 Eur, ir N. M. priklausantį bendros – 1 435 Eur vertės, turtą.
Kaltinamojo nusikalstama veika atitinka BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, nes jis pagrobė svetimą turtą įsibraudamas (apgadindamas spynas) į užrakintus sandėliukus (patalpas). Be to, byloje nustatyta, kad V. K. veiksmus jungė vieninga tyčia – jis, suvokdamas, kad įsibrauna į svetimus sandėliukus, turėjo tikslą pagrobti kuo daugiau svetimo turto, numatė, kad dėl šių jo veiksmų kils turtinė žala ir to norėjo. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kaip tęstinis nusikaltimas. Toks V. K. neteisėtų veiksmų teisinis įvertinimas atitinka tiek teisės aktų reikalavimus, tiek šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės
BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Taip pat, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis tiek nusikalstamos veikos padarymo, tiek šio nuosprendžio priėmimo metu yra nepilnametis, vadovaujasi BK 91 straipsnyje nustatytais bausmių skyrimo pagrindais.
Teismas, skirdamas bausmę V. K. atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis) nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius, kaltinamąjį V. K. charakterizuojančius, duomenis – neteistas (teistumas išnykęs) (b. t. 1, b. l. 159–161), administracine tvarka trejų metų laikotarpiu baustas vieną kartą, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (b. t. 1, b. l. 157–158), nedirbantis (b. t. 1, b. l. 155–156). Byloje nėra duomenų apie V. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Bausme siekiama ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus bausmės parinkimo ir skyrimo principus bei kriterijus, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, svetimo pagrobto turto vertę, nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes (buvo įsibrauta į du sandėliukus, dalis kaimynų, radę savo daiktus kaltinamojo sandėliuko, pretenzijų jam nereiškė) teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. K. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo
BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.
Nusikaltimo padarymo metu galiojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. <...>
Tačiau nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. <...>
Taigi, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatant, kad asmeniui nuteistam arešto bausme, nebūtinai pirmą kartą, galima atidėti bausmės vykdymą, taip pat aiškiai nustatant, kad teismas, atidėdamas šios bausmės vykdymą, gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą, bet ne privalo, toks įstatymas laikytinas kaltinamojo teisinę padėtį lengvinančiu, tad taikytinas V. K..
Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021 ir kt.).???
V. K. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, kadangi teistumas išnykęs, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, jo atžvilgiu nėra nagrinėjamų kitų baudžiamųjų bylų, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, V. K. nėra pradėta kitų ikiteisminių tyrimų, taip pat byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad kaltinamasis po jam šioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. po 2024 m. kovo 11 d., būtų pažeidęs kitas visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ar teisės aktų reikalavimus, administracine tvarka trejų metų laikotarpiu V. K. baustas tik vieną kartą 2023 m. rugpjūčio 18 d., teismo posėdyje nurodė gailintis, kad taip įvyko, teigė, kad pradėjęs dirbti, atlygins nukentėjusiajai L. B. padarytą turtinę žalą. Įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis pirmiau aptartomis BK nuostatomis, šiuo klausimu formuojama teismų praktika, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, V. K. atžvilgiu bus pasiekti be realaus jam paskirtos arešto bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, todėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis) 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 7 dalimi, 6 dalies 6, 8 punktais, V. K. įpareigotinas arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teismo vertinimu, pirmiau aptartų pareigų paskyrimas V. K. užtikrins tiek jo paties, tiek visuomenės, tiek valstybės interesų įgyvendinimą bei padės jam keisti savo elgesį, skatins laikytis įstatymų ir sudarys prielaidas efektyviai siekti visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų įgyvendinimo.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos įstatyme nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės.
Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamajam paskirti baudžiamąją poveikio priemonę atlyginti turtinę žalą nustatant 1 (vienerių) metų terminą.
Teismo nuosprendžio priėmimo galiojanti BK 69 straipsnio redakcija nustato, kad teismas skiria turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai. Žala turi būti atlyginta ar pašalinta per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu treji metai. Baudžiamojo poveikio priemonė tokiu atveju įpareigoja kaltininką realiai švelninti nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala, padarinius, atkurti nukentėjusio asmens teises, dėti visas pastangas per nustatytą teismo laikotarpį atlyginti žalą dirbant, neslepiant finansinių šaltinių ir pan.
Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek šiuo metu galiojančioje, tiek iki 2025 m. vasario 1 d. pakeitimų galiojusioje BK 69 straipsnio redakcijoje buvo numatytas turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, tad minėti pakeitimai nesunkina kaltinamojo teisinės padėties. V. K. taikytina šiuo metu galiojanti BK 69 straipsnio redakcija.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamojo neteisėtais veiksmais nukentėjusiosioms buvo padaryta turtinė žala, tad, teismo vertinimu, pirmiau nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė turės teigiamos įtakos ? skatins kaltinamąjį dėti visas pastangas švelninti nusikalstamos veikos pasekmes, juo labiau, kad jos kilo dėl jo tiesioginio poveikio. Atsižvelgdamas į šiuo nuosprendžiu iš kaltinamojo priteistinų turtinių žalų dydžius, V. K. turtinę padėtį, V. K. įpareigotinas per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiosioms L. B. ir N. M. padarytas turtines žalas.
Dėl civilinių ieškinių
Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 319 eurų turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad pavogtas jos dviratis iš sandėliuko, juodos spalvos, vyriškas, sportinis, firmos „Merida“, kaina 300 Eur. Taip pat pavogta dviračio spyna, juodos spalvos, kurios vertė 15 Eur. Nukentėjusioji taip pat prašo jai priteisti sugadintos sandėliuko spynos vertę – 4 Eur. Prideda prie civilinio ieškinio dviračio pirkimo kvitą (b. t. 1, b. l. 108). Teismo posėdyje nukentėjusioji L. B. civilinį ieškinį palaikė, kaltinamasis V. K. šį civilinį ieškinį pripažino, nurodė, kad žalą atlygins. Byloje nustatyta, kad pirmiau nurodytus neteisėtus veiksmus įvykdė kaltinamasis V. K., pagrobdamas L. B. priklausantį turtą. Nukentėjusiosios reikalavimas atlyginti padarytą turtinę žalą yra pagrįstas pateiktais duomenimis, nėra neproporcingai didelis, kaltinamasis jo neginčijo. Esant šioms aplinkybėms, L. B. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant L. B. iš kaltinamojo V. K. 319 eurų nukentėjusiosios patirtai turtinei žalai atlyginti.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. M. taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 600 eurų turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad teikia civilinį ieškinį dėl apvogto jos sandėliuko ir daiktų, kurie nebuvo rasti. Tai yra vaikiškas dviračio šalmas, mėlynos spalvos, vertė 30 Eur, triratukas „Pinny“ firmos, mėlynos spalvos, raudonais kontūrais – 50 Eur, balansinis dviratukas, žalios spalvos – 30 Eur, spalvotas spausdintuvas, pilkos spalvos – 100 Eur, metalinis kibiras, mėlynos spalvos – 10 Eur, du vienetai metalinių dubenių, pilkos spalvos – 30 Eur, juodi odiniai batai su raišteliais – 30 Eur, „Nike“ sportbačiai, baltos spalvos su raišteliais – 30 Eur, odiniai, balti batai su virvutėm viršuj – 50 Eur, „Adidas“ sportbačiai, juodi su raudonais šonais ir raišteliais – 30 Eur, violetinės spalvos „Nike“ sportbačiai su raišteliais – 30 Eur, „Nike“ balti futbolo bateliai su raišteliais – 40 Eur, žieminiai batai, tamsiai mėlynos spalvos – 40 Eur, juodi aulinukai su storu padu, su raišteliais – 30 Eur, juodi bateliai su aukšta, balta platforma, su raišteliais – 30 Eur, juodi sportbačiai su raišteliais, „Skechers“ firmos – 30 Eur. Visi batai buvo avėti, todėl kainos nurodytos per pusę mažesnės nuo pirkimo kainos. Prie civilinio ieškinio prideda batų ir daiktų nuotraukas, kurias turėjo (b. t. 1, b. l. 136–138). Teismo posėdyje nukentėjusioji N. M. palaikė savo civilinį ieškinį, nurodė, kad daiktų vertę nurodė remdamasi analogiškų daiktų interneto svetainėje Vinted pateikiama verte, kitose interneto svetainėse. Taip pat pažymėjo, kad jos batai buvo mažai dėvėti, nes jos yra plati koja ir dažnu atveju būna taip, kad ji tik nusiperka avalynę ir nebegali jos nešioti. Batus laikė ir fotografavo, nes tikėjosi parduoti Vinted interneto svetainėje. Jokių civiliniame ieškinyje nurodytų daiktų įsigijimo dokumentų neturi. Batus pirko per skelbiu.lt, Gariūnų turgavietėje, Facebook socialiniame tinkle. O spausdintuvą pirko kažkur prieš dvejus metus, parduotuvėje, buvusioje prie viešojo transporto stotelės „Sparta“. Tai buvo spalvotas spausdintuvas. Neturi jo įsigijimo dokumentų, nes pasibaigus garantijos terminui, juos paprastai išmeta, naudojimosi instrukcija tikriausiai buvo dėžėje kartu su spausdintuvu. Aiškiai prisimena, kad spausdintuvas buvo spalvotas, buvo išneštas į rūsį pasibaigus kasetei. Kaltinamasis V. K. nepripažino šio civilinio ieškinio.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte nusikalstamos veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo – pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, o tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-696/2015, 2K-147-511/2016, 2K-226-693/2017).
Teismas, objektyvaus pagrindo manyti, kad nukentėjusioji, nurodžiusi pagrobtų daiktų kainas, turėtų tikslą pasipelnyti iš kaltinamojo ir abejoti jos parodymų tikrumu, neturi. Minėta, kad N. M. pateikė iš jos pagrobtų dėvėtų moteriškų batų nuotraukas, taip pat vaikiško triratuko ir balansinio dviratuko nuotraukas; nupasakojo kur ir kada įsigijo spalvotą Canon spausdintuvą. Nors nukentėjusioji N. M. ir nepateikė batų bei kitų iš jos pagrobtų daiktų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, tačiau daugumos jų nurodytos kainos nelaikytinos aiškiai per didelėmis, neatitinkančiomis analogiškų daiktų vidutinių rinkos kainų. Byloje nustačius, kad pirmiau nurodytus neteisėtus veiksmus įvykdė kaltinamasis V. K., pagrobdamas N. M. priklausantį turtą, nukentėjusiosios reikalavimas atlyginti padarytą turtinę žalą yra pagrįstas, nėra neproporcingai didelis, N. M. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant N. M. iš kaltinamojo V. K., 600 Eur nukentėjusiosios patirtai turtinei žalai atlyginti. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nei nukentėjusioji L. B., nei N. M. šioje byloje nereiškė reikalavimo dėl jų galbūt dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patirtos neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl kitų procesinių klausimų
Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į V. K. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. kovo 11 d. 18.10 val. iki 2024 m. kovo 12 d. 16.38 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (b. t. 1, b. l. 165–166, 179–180).
Kaltinamajam V. K. paskirtos kardomosios priemonės ? rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. t. 1, b. l. 177?178), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o nuosprendžiui įsiteisėjus ? panaikintinos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – sulaužytas spynos užraktas ir sidabrinės spalvos metalinis įrankis su žalia rankena, supakuoti į vokus Nr. 1 ir Nr. 2, perduoti saugojimui į Policijos Departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinė II k., Vilniaus r., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su BPC garso įrašu, policijos pareigūnų vaizdo įrašais, nukentėjusiosios N. M. pateiktomis nuotraukomis, 5 vnt., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis,
nusprendžia:
V. (V.) K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi, 6 dalies 6, 8 punktais, V. (V.) K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 7 (septyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, realaus arešto bausmės atlikimo atveju, į V. (V.) K., paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. kovo 11 d. 18.10 val. iki 2024 m. kovo 12 d. 16.38 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 69 straipsniu, paskirti V. (V.) K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą atlyginti turtinę žalą, įpareigojant V. (V.) K. per 1 (vienerių) metų terminą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti nukentėjusiosioms L. B. ir N. M. padarytą turtinę žalą, atitinkamai 319 Eur (tris šimtus devyniolika eurų) ir 600 Eur (šešis šimtus eurų).
V. (V.) K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
L. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti L. B. naudai iš V. (V.) K. 319 Eur (tris šimtus devyniolika eurų) patirtai turtinei žalai atlyginti.
N. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti N. M. naudai iš V. (V.) K. 600 Eur (šešis šimtus eurų) patirtai turtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – sulaužytą spynos užraktą ir sidabrinės spalvos metalinį įrankį su žalia rankena, supakuotus į vokus Nr. 1 ir Nr. 2, perduotus saugojimui į Policijos Departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinė II k., Vilniaus r., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti voką su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, policijos pareigūnų vaizdo įrašais, nukentėjusiosios N. M. pateiktomis nuotraukomis, 5 vnt., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.