Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. (V.) K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, t. y. laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 8 d. iki 2024 m. kovo 11 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 11 d. 23.14 val., daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje, išlauždamas kabamąją durų spyną, įsibrovė į L. B. priklausantį sandėliuką, iš kurio pagrobė L. B. priklausantį 300 Eur vertės sportinį dviratį bei ant jo buvusią 15 Eur vertės dviračio spyną,

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2024 m. rugpjūčio 21 d. perklausius Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateiktą garso įrašą nustatyta, kad į BPC paskambino moteris prisistačiusi kaip L. B. Prašo policijos adresu (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini), bet jie laukia rūsyje. Nurodo, kad juos apiplėšė, ne tik jos rūsį, bet ir kitų, vagys nupjovė spyną. Pavogė jai vertingiausią tai dviratį, jau viename rūsyje rado ten smulkmenas. Tai galėjo įvykti savaitgalį (b. t. 1, b. l. 46–47).

2024 m. rugpjūčio 28 d. peržiūrėjus tris vaizdo ir garso įrašus, nufilmuotus policijos pareigūnų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo („body“) kameromis, nustatyta, kad policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, juos pasitinka moteris vilkinti pilkos spalvos striukę su gobtuvu, tamsiai mėlynais džinsais, avinti juodus batus, ant galvos pilka galvajuostė. Moteris ir pareigūnai užeina į namą ir eina link rūsių. Rūsyje matyti susirinkę namo gyventojai. Moteris vilkinti šviesia striuke su gobtuvu, juodos spalvos kelnėmis nurodo, kad penktadienį rūsyje viskas buvo tvarkoje. Vakar, sekmadienį per pietus užėjo paimti bulvių ir vyras pastebėjo, kad išlaužtos kaimyno rūsio durys, jos rūsio durys irgi išlaužtos, tačiau nieko nepavogta. Tada moteris parodo savo rūsį, rūsį iš kur buvo pavogtas dviratis. Nurodo, jog vienas vyras matė moterį ir vyrą, kurie kažką suko, šie jų kaimynai. Jie pastarųjų paprašė atidaryti savo rūsį, kuriame buvo sudėta daug įvairių daiktų iš kitų rūsių, dviračio nebuvo. Toliau pareigūnai, įtariamojo sugyventinė I. Š., įtariamasis V. K. ir kaimynai eina link rūsio. Moteris nurodo, jog atrakinusi rūsį buvo šoke, neseniai buvo rūsyje, buvo tvarka, o dabar viską verčia ant jos sugyventinio. Teigia, kad rūsyje visi daiktai ne jos. Rūsys rakinamas, yra tik vienas raktas. Moteris vilkinti šviesia striuke ir pareigūnas ateina prie rūsio, iš kurio buvo pavogtos rogės, šeimininkė teigia, jog spyna buvo. Po to, moteriškė vilkinti šviesia striuke parodo rūsius, kur nulaužtos spynos bei bandyta jas nulaužti. Pareigūnai išeina iš rūsio į kiemą. Daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota. Apžiūrint antrąjį vaizdo įrašą matyti prie namo rūsio stovintys gyventojai ir V. K. Pareigūnas pastarojo klausia kiek gavo už dviratį pinigų, šis atsako, kad nieko nedavė. Vėliau ateina I. Š., vilkinti mėlyna striuke ir visi kartu eina link tarnybinio automobilio. Pareigūnas juos uždaro tarnybiniame automobilyje ir toliau formina įvykį dėl dviračio vagystės. Peržiūrėjus trečiąjį vaizdo įrašą nustatyta, kad pareigūnas užeina į butą, jį pasitinka I. Š., pastaroji sako „Tai atiduosi pusbroliui į kaimą“. Toliau jie ateina į kambarį. Pastaroji rodo į kampe sudėtas dėžes, nurodo, jog šis atnešė dėžes ir pasakė užrašyti „detskije“ (t. y. vaikiški), nebandyti lįsti, šis visada namie. Ji galvoja, kas čia per fokusai, V. K. jai sakė, kad jam atidavė. I. Š. pati parodo dėžes. Parodo po dėklu užklotą sudėtą metalą, teigia, jog jis seniai renka. Pareigūnė fotografuoja. Toliau pareigūnai nuneša į koridorių batus atpažinimui namo gyventojai. Pastaroji atpažįsta savo batus, sudėtus į dėžes, maišelius. Pareigūnas bute ieško dar kelių porų batų ir randa prie lovos dvi poras batų, kurios nepriklauso buto šeimininkei. Batų savininkė atpažino savo dvi poras batų, teigia, jog trūksta dar dvejų porų batų. Daugiau reikšmingos informacijos neužfiksuota (b. t. 1, b. l. 48–49).

Pakvitavime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad N. M. patvirtino, jog jai tyrėja grąžino: 5 l automobilio tepalų dėžę „Toyota“ 1 vnt.; juodos spalvos kastuvą, 1 vnt.; pilkos spalvos radiatorių, 1 vnt.; žalios spalvos vaikišką paspirtuką, 1 vnt.; vaikišką triratuką, 1 vnt.; rudos spalvos lagaminą, 1 vnt. (b. t. 1, b. l. 113–114).

Pakvitavime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad N. M. patvirtino, jog jai tyrėjas grąžino: kartoninę dėžę Nr. 1 su 17 porų batų; kartoninę dėžę Nr. 2 su 18 porų batų; kartoninę dėžę Nr.3 su 9 porom batų; kartoninę dėžę Nr. 4 su 9 porom batų; maišą Nr. 5 su 7 porom batų; maišą Nr. 6 su 4 porom batų; 2 poras batų (b. t. 1, b. l. 115).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė, tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis V. K., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, įsibrovęs į nukentėjusiosios L. B. sandėliuką pavogė jai priklausantį dviratį, kurio vertė 300 Eur bei ant jo buvusią 15 Eur vertės dviračio spyną, taip pagrobė nukentėjusiajai priklausantį, bendros – 315 Eur vertės, turtą, ir, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, įsibrovęs į nukentėjusiajai N. M. priklausantį sandėliuką, pagrobė ten buvusius kaltinime nurodytus daiktus, bendros 1 435 Eur vertės. Byloje taip pat nustatyta, kad dalis šių daiktų, atlikus kratą, buvo grąžinta N. M..

Teisminio bylos nagrinėjimo metu V. K. pripažino savo kaltę tik iš dalies, nurodydamas, kad prisipažįsta tik dėl L. B. priklausančio turto pagrobimo ir kratos metu pas jį rastų daiktų, priklausančių nukentėjusiajai N. M., pagrobimo. Kaltinamasis nurodė, kad pastarajai minėti daiktai buvo grąžinti, jokių kitų kaltinime nurodytų jai priklausančių daiktų jis neėmė. Teismas, įvertinęs šiuos kaltinamojo parodymus kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, tarp jų ir su paties V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, juos laiko gynybine versija ir atmeta kaip nepagrįstus.

Pirmiau aptartais įrodymais byloje taip pat nustatyta, kad skirtingai nei nukentėjusioji N. M., kaltinamasis V. K. baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklus, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nurodęs, kad sandėliukas, kuriame buvo atlikta krata, priklauso jam ir jo sugyventinei, teisminio bylos nagrinėjimo metu jau šią aplinkybę neigė; ikiteisminio tyrimo metu sutikęs, kad buvo paėmęs iš N. M. sandėliuko ne tik vėliau pas jį rastus daiktus, bet ir metalinį dubenį, vėliau šią aplinkybę taip pat neigė. Nors kratos protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad V. K. gyvenamojoje vietoje buvo rasti ne tik vaikiški batai, bet ir devynios poros moteriškų batų, atitinkančių nukentėjusiosios pateiktas nuotraukas, kaltinamasis teisme teigė, kad jokių suaugusiems skirtų batų jis neėmė. Teisminio bylos nagrinėjimo pradžioje neigė ėmęs ir vaikiškus dėvėtus batus, atsakyti į klausimą, kaip jo bute atsirado nukentėjusiajai priklausantys daiktai, negalėjo. Byloje surinkti duomenys taip pat paneigia kaltinamojo parodymus ta apimtimi, kuomet jis nurodė, kad jam nereikalingi jokie vaikiški daiktai, juo labiau dėvėti batai. Pažymėtina, kad be minėtų dėvėtų vaikiškų batų, rastų V. K. gyvenamojoje vietoje, jam priklausančiame rūsyje buvo rastas vaikiškas triratukas ir paspirtukas. Tiek vienas, tiek kitas daiktas priklauso N. M.

Įvertinęs pirmiau išnagrinėtus įrodymus, teismas laiko byloje įrodytu, kad V. K. laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 8 d. iki 2024 m. kovo 11 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. kovo 11 d. 23.14 val., daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsyje, išlauždamas kabamąją durų spyną, įsibrovė į L. B. priklausantį sandėliuką, iš kurio pagrobė L. B. priklausantį 300 Eur vertės sportinį dviratį bei ant jo buvusią 15 Eur vertės dviračio spyną,

tęsdamas nusikalstamą veiką, V. K., pirmiau nurodytu laikotarpiu, daugiabučio gyvenamojo namo pirmiau nurodytų adresu rūsyje, atsukęs durų spynos vinį, įsibrovė į N. M. priklausantį sandėliuką Nr. 103, iš kurio pagrobė: 15 Eur vertės sniego kastuvą; 30 Eur vertės 5 l talpą su automobilio tepalais; 100 Eur vertės radiatorių; 100 Eur vertės triratuką „Mix“; 20 Eur vertės lagaminą; dvi dėžes, kuriose buvo 57 poros vaikiškų ir moteriškų batų, kurių bendra vertė 400 Eur; 30 Eur vertės garinį puodą; 100 Eur vertės žalvarinį dubenį; 10 Eur vertės grėblį; 30 Eur vertės vaikišką dviračio šalmą; 50 Eur vertės vaikišką triratuką „Pinny“; 30 Eur vertės vaikišką paspirtuką; 30 Eur vertės balansinį dviratuką „Milly Mally“; 100 Eur vertės kompiuterio spausdintuvą „Cannon“; 10 Eur vertės metalinį kibirą; 2 vnt. metalinių dubenių, kurių vieno vertė 15 Eur, viso už 30 Eur; 40 Eur vertės juodos spalvos moteriškų odinių 40 dydžio batų porą; 30 Eur vertės baltos spalvos „Nike“ sportinių batų porą; 50 Eur vertės 41 dydžio moteriškų odinių balstos spalvos batų porą; 30 Eur vertės juodos-raudonos spalvos „Adidas“ sportinių batų porą; 30 Eur vertės violetinės spalvos sportinių batų „Nike“ porą; 40 Eur vertės baltos spalvos „Nike“ futbolo batelių porą; 40 Eur vertės tamsiai mėlynos spalvos žieminių batų porą; 30 Eur vertės juodų aulinukų porą; 30 Eur vertės juodų batelių su aukšta balta platforma porą; 30 Eur vertės juodos spalvos sportinių batų „Skechers“ porą, tokiais veiksmais, įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą, L. B. priklausantį, bendros – 315 Eur, ir N. M. priklausantį bendros – 1 435 Eur vertės, turtą.

Kaltinamojo nusikalstama veika atitinka BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, nes jis pagrobė svetimą turtą įsibraudamas (apgadindamas spynas) į užrakintus sandėliukus (patalpas). Be to, byloje nustatyta, kad V. K. veiksmus jungė vieninga tyčia – jis, suvokdamas, kad įsibrauna į svetimus sandėliukus, turėjo tikslą pagrobti kuo daugiau svetimo turto, numatė, kad dėl šių jo veiksmų kils turtinė žala ir to norėjo. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį kaip tęstinis nusikaltimas. Toks V. K. neteisėtų veiksmų teisinis įvertinimas atitinka tiek teisės aktų reikalavimus, tiek šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Taip pat, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis tiek nusikalstamos veikos padarymo, tiek šio nuosprendžio priėmimo metu yra nepilnametis, vadovaujasi BK 91 straipsnyje nustatytais bausmių skyrimo pagrindais.

Teismas, skirdamas bausmę V. K. atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. Kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis) nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius, kaltinamąjį V. K. charakterizuojančius, duomenis – neteistas (teistumas išnykęs) (b. t. 1, b. l. 159–161), administracine tvarka trejų metų laikotarpiu baustas vieną kartą, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra (b. t. 1, b. l. 157–158), nedirbantis (b. t. 1, b. l. 155–156). Byloje nėra duomenų apie V. K. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Bausme siekiama ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus bausmės parinkimo ir skyrimo principus bei kriterijus, kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, svetimo pagrobto turto vertę, nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes (buvo įsibrauta į du sandėliukus, dalis kaimynų, radę savo daiktus kaltinamojo sandėliuko, pretenzijų jam nereiškė) teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. K. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nusikaltimo padarymo metu galiojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. <...>

Tačiau nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. <...>

Taigi, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatant, kad asmeniui nuteistam arešto bausme, nebūtinai pirmą kartą, galima atidėti bausmės vykdymą, taip pat aiškiai nustatant, kad teismas, atidėdamas šios bausmės vykdymą, gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą, bet ne privalo, toks įstatymas laikytinas kaltinamojo teisinę padėtį lengvinančiu, tad taikytinas V. K..

Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-53-697/2021 ir kt.).???

V. K. padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas, kadangi teistumas išnykęs, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, jo atžvilgiu nėra nagrinėjamų kitų baudžiamųjų bylų, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, V. K. nėra pradėta kitų ikiteisminių tyrimų, taip pat byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad kaltinamasis po jam šioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. po 2024 m. kovo 11 d., būtų pažeidęs kitas visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ar teisės aktų reikalavimus, administracine tvarka trejų metų laikotarpiu V. K. baustas tik vieną kartą 2023 m. rugpjūčio 18 d., teismo posėdyje nurodė gailintis, kad taip įvyko, teigė, kad pradėjęs dirbti, atlygins nukentėjusiajai L. B. padarytą turtinę žalą. Įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis pirmiau aptartomis BK nuostatomis, šiuo klausimu formuojama teismų praktika, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnyje, V. K. atžvilgiu bus pasiekti be realaus jam paskirtos arešto bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, todėl jam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis) 7 (septynių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 7 dalimi, 6 dalies 6, 8 punktais, V. K. įpareigotinas arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Teismo vertinimu, pirmiau aptartų pareigų paskyrimas V. K. užtikrins tiek jo paties, tiek visuomenės, tiek valstybės interesų įgyvendinimą bei padės jam keisti savo elgesį, skatins laikytis įstatymų ir sudarys prielaidas efektyviai siekti visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų įgyvendinimo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos įstatyme nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismo nuosprendžio priėmimo galiojanti BK 69 straipsnio redakcija nustato, kad teismas skiria turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai. Žala turi būti atlyginta ar pašalinta per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu treji metai. Baudžiamojo poveikio priemonė tokiu atveju įpareigoja kaltininką realiai švelninti nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala, padarinius, atkurti nukentėjusio asmens teises, dėti visas pastangas per nustatytą teismo laikotarpį atlyginti žalą dirbant, neslepiant finansinių šaltinių ir pan.

Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek šiuo metu galiojančioje, tiek iki 2025 m. vasario 1 d. pakeitimų galiojusioje BK 69 straipsnio redakcijoje buvo numatytas turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, tad minėti pakeitimai nesunkina kaltinamojo teisinės padėties. V. K. taikytina šiuo metu galiojanti BK 69 straipsnio redakcija.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamojo neteisėtais veiksmais nukentėjusiosioms buvo padaryta turtinė žala, tad, teismo vertinimu, pirmiau nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė turės teigiamos įtakos ? skatins kaltinamąjį dėti visas pastangas švelninti nusikalstamos veikos pasekmes, juo labiau, kad jos kilo dėl jo tiesioginio poveikio. Atsižvelgdamas į šiuo nuosprendžiu iš kaltinamojo priteistinų turtinių žalų dydžius, V. K. turtinę padėtį, V. K. įpareigotinas per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiosioms L. B. ir N. M. padarytas turtines žalas.

Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 319 eurų turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad pavogtas jos dviratis iš sandėliuko, juodos spalvos, vyriškas, sportinis, firmos „Merida“, kaina 300 Eur. Taip pat pavogta dviračio spyna, juodos spalvos, kurios vertė 15 Eur. Nukentėjusioji taip pat prašo jai priteisti sugadintos sandėliuko spynos vertę – 4 Eur. Prideda prie civilinio ieškinio dviračio pirkimo kvitą (b. t. 1, b. l. 108). Teismo posėdyje nukentėjusioji L. B. civilinį ieškinį palaikė, kaltinamasis V. K. šį civilinį ieškinį pripažino, nurodė, kad žalą atlygins. Byloje nustatyta, kad pirmiau nurodytus neteisėtus veiksmus įvykdė kaltinamasis V. K., pagrobdamas L. B. priklausantį turtą. Nukentėjusiosios reikalavimas atlyginti padarytą turtinę žalą yra pagrįstas pateiktais duomenimis, nėra neproporcingai didelis, kaltinamasis jo neginčijo. Esant šioms aplinkybėms, L. B. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant L. B. iš kaltinamojo V. K. 319 eurų nukentėjusiosios patirtai turtinei žalai atlyginti.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji N. M. taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 600 eurų turtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad teikia civilinį ieškinį dėl apvogto jos sandėliuko ir daiktų, kurie nebuvo rasti. Tai yra vaikiškas dviračio šalmas, mėlynos spalvos, vertė 30 Eur, triratukas „Pinny“ firmos, mėlynos spalvos, raudonais kontūrais – 50 Eur, balansinis dviratukas, žalios spalvos – 30 Eur, spalvotas spausdintuvas, pilkos spalvos – 100 Eur, metalinis kibiras, mėlynos spalvos – 10 Eur, du vienetai metalinių dubenių, pilkos spalvos – 30 Eur, juodi odiniai batai su raišteliais – 30 Eur, „Nike“ sportbačiai, baltos spalvos su raišteliais – 30 Eur, odiniai, balti batai su virvutėm viršuj – 50 Eur, „Adidas“ sportbačiai, juodi su raudonais šonais ir raišteliais – 30 Eur, violetinės spalvos „Nike“ sportbačiai su raišteliais – 30 Eur, „Nike“ balti futbolo bateliai su raišteliais – 40 Eur, žieminiai batai, tamsiai mėlynos spalvos – 40 Eur, juodi aulinukai su storu padu, su raišteliais – 30 Eur, juodi bateliai su aukšta, balta platforma, su raišteliais – 30 Eur, juodi sportbačiai su raišteliais, „Skechers“ firmos – 30 Eur. Visi batai buvo avėti, todėl kainos nurodytos per pusę mažesnės nuo pirkimo kainos. Prie civilinio ieškinio prideda batų ir daiktų nuotraukas, kurias turėjo (b. t. 1, b. l. 136–138). Teismo posėdyje nukentėjusioji N. M. palaikė savo civilinį ieškinį, nurodė, kad daiktų vertę nurodė remdamasi analogiškų daiktų interneto svetainėje Vinted pateikiama verte, kitose interneto svetainėse. Taip pat pažymėjo, kad jos batai buvo mažai dėvėti, nes jos yra plati koja ir dažnu atveju būna taip, kad ji tik nusiperka avalynę ir nebegali jos nešioti. Batus laikė ir fotografavo, nes tikėjosi parduoti Vinted interneto svetainėje. Jokių civiliniame ieškinyje nurodytų daiktų įsigijimo dokumentų neturi. Batus pirko per skelbiu.lt, Gariūnų turgavietėje, Facebook socialiniame tinkle. O spausdintuvą pirko kažkur prieš dvejus metus, parduotuvėje, buvusioje prie viešojo transporto stotelės „Sparta“. Tai buvo spalvotas spausdintuvas. Neturi jo įsigijimo dokumentų, nes pasibaigus garantijos terminui, juos paprastai išmeta, naudojimosi instrukcija tikriausiai buvo dėžėje kartu su spausdintuvu. Aiškiai prisimena, kad spausdintuvas buvo spalvotas, buvo išneštas į rūsį pasibaigus kasetei. Kaltinamasis V. K. nepripažino šio civilinio ieškinio.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte nusikalstamos veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo – pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus, o tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-696/2015, 2K-147-511/2016, 2K-226-693/2017).

Teismas, objektyvaus pagrindo manyti, kad nukentėjusioji, nurodžiusi pagrobtų daiktų kainas, turėtų tikslą pasipelnyti iš kaltinamojo ir abejoti jos parodymų tikrumu, neturi. Minėta, kad N. M. pateikė iš jos pagrobtų dėvėtų moteriškų batų nuotraukas, taip pat vaikiško triratuko ir balansinio dviratuko nuotraukas; nupasakojo kur ir kada įsigijo spalvotą Canon spausdintuvą. Nors nukentėjusioji N. M. ir nepateikė batų bei kitų iš jos pagrobtų daiktų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, tačiau daugumos jų nurodytos kainos nelaikytinos aiškiai per didelėmis, neatitinkančiomis analogiškų daiktų vidutinių rinkos kainų. Byloje nustačius, kad pirmiau nurodytus neteisėtus veiksmus įvykdė kaltinamasis V. K., pagrobdamas N. M. priklausantį turtą, nukentėjusiosios reikalavimas atlyginti padarytą turtinę žalą yra pagrįstas, nėra neproporcingai didelis, N. M. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant N. M. iš kaltinamojo V. K., 600 Eur nukentėjusiosios patirtai turtinei žalai atlyginti. Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nei nukentėjusioji L. B., nei N. M. šioje byloje nereiškė reikalavimo dėl jų galbūt dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patirtos neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitų procesinių klausimų

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į V. K. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. kovo 11 d. 18.10 val. iki 2024 m. kovo 12 d. 16.38 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (b. t. 1, b. l. 165–166, 179–180).

Kaltinamajam V. K. paskirtos kardomosios priemonės ? rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. t. 1, b. l. 177?178), iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o nuosprendžiui įsiteisėjus ? panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – sulaužytas spynos užraktas ir sidabrinės spalvos metalinis įrankis su žalia rankena, supakuoti į vokus Nr. 1 ir Nr. 2, perduoti saugojimui į Policijos Departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinė II k., Vilniaus r., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su BPC garso įrašu, policijos pareigūnų vaizdo įrašais, nukentėjusiosios N. M. pateiktomis nuotraukomis, 5 vnt., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 dalimis,

nusprendžia:

V. (V.) K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi, 6 dalies 6, 8 punktais, V. (V.) K. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 7 (septyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, realaus arešto bausmės atlikimo atveju, į V. (V.) K., paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. kovo 11 d. 18.10 val. iki 2024 m. kovo 12 d. 16.38 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 69 straipsniu, paskirti V. (V.) K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą atlyginti turtinę žalą, įpareigojant V. (V.) K. per 1 (vienerių) metų terminą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti nukentėjusiosioms L. B. ir N. M. padarytą turtinę žalą, atitinkamai 319 Eur (tris šimtus devyniolika eurų) ir 600 Eur (šešis šimtus eurų).

V. (V.) K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

L. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti L. B. naudai iš V. (V.) K. 319 Eur (tris šimtus devyniolika eurų) patirtai turtinei žalai atlyginti.

N. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti N. M. naudai iš V. (V.) K. 600 Eur (šešis šimtus eurų) patirtai turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – sulaužytą spynos užraktą ir sidabrinės spalvos metalinį įrankį su žalia rankena, supakuotus į vokus Nr. 1 ir Nr. 2, perduotus saugojimui į Policijos Departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinė II k., Vilniaus r., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti voką su Bendrojo pagalbos centro garso įrašu, policijos pareigūnų vaizdo įrašais, nukentėjusiosios N. M. pateiktomis nuotraukomis, 5 vnt., teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.