Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Kristinos Kakurinės, Linos Nainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikta nepakeista.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir Valstybinės ligonių kasos naudai iš A. Ž. priteista 1 666,51 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. Ž. nuteistas už tai, kad mušdamas žmogų padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent jis 2023 m. spalio 12 d., nakties metu, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ties pastatu (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui tyčia sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajam T. L. į veidą, o netrukus po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, T. L. pargriuvus ant žemės, sudavė jam kumščiu ne mažiau kaip dešimt kartų į įvairias kūno vietas ir du kartus spyrė į dešinės pusės viršutinę kūno dalį, taip nukentėjusiajam T. L. padarydamas poodines kraujosruvas akių vokuose, dešinės pusės 4, 5 šonkaulių lūžimus su oro susikaupimu krūtinplėvės ertmės dešinėje pusėje, poodinę emfizemą, kas komplikavosi dešinio plaučio uždegimu, tokiais veiksmais nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. Ž. neginčija nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su paskirta bausme ir prašo paskirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę pakeisti kita alternatyvia bausme – laisvės apribojimu arba laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Todėl teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tik šiuo aspektu.

7. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

8. BK 138 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytos bausmės rūšys – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 (trejų) metų. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas A. Ž. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą paskyrė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

9. Nuteistasis mano, jog už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, todėl nuosprendis turėtų būti pakeistas. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, A. Ž. buvo teisiamas už nesunkios smurtinės nusikalstamos veikos padarymą, buvo nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat būtina įvertinti ir tai, kad nors A. Ž. yra pakankamai jauno amžiaus (sulaukęs 25 metų), tačiau jau septynis kartus teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei bei transporto eismo saugumui (1 t., b. l. 110–119), taip pat baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam (1 t., b. l. 106–109). Atsižvelgęs į aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis galėtų būti pasiekta tik paskyrus A. Ž. griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo bausmę. Pažymima, kad skirti ne laisvės atėmimo bausmę šiuo atveju nebūtų jokio pagrindo ir dėl to, jog nesusijusios su laisvės atėmimu bausmės paprastai skiriamos tik asmeniui, kuris teisiamas pirmą kartą už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), o šiuo atveju A. Ž. nors ir ne už analogišką veiką, tačiau teisiamas jau aštuntąjį kartą.

10. Pažymima ir tai, jog A. Ž. paskirtos bausmės dydis yra gerokai mažesnis už baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Nustatyta A. Ž. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl spręstina, kad, skiriant mažesnę nei vidurkis bausmę, pirmosios instancijos teisme buvo įvertintos visos aplinkybės, charakterizuojančios tiek nuteistąjį, tiek jo padarytą veiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant daug mažesnę nei vidurkis bausmę, didesnė reikšmė buvo teikiama nuteistojo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir teigiamai jį charakterizuojantiems duomenims. Todėl pirmosios instancijos teismo parinktas bausmės dydis buvo proporcingas ir teisingas.

11. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį, kartu konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuosprendyje neaptarė galimybės taikyti BK 75 straipsnį, taip suteikiant A. Ž. dar vieną galimybę pasitaisyti būnant laisvėje ir vykdant nustatytas pareigas.

12. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 (vienerių) iki 3 (trejų) metų. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams taikyti nurodytas nuostatas, esminė bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

13. Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023).

14. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, A. Ž. praeityje baustas administracine tvarka, teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei ir transporto eismo saugumui, nusikalstamą veiką, inkriminuotą jam šioje baudžiamojoje byloje, įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistas, kas skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Tai neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį neigiamai. Tačiau vien A. Ž. praeityje padarytų nusikalstamų veikų (į)vertinimas, neatsižvelgus į jo turimus teigiamus socialinius ryšius, elgesį po šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, teisėjų kolegijos nuomone, neatitiktų teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo. Su apeliaciniu skundu A. Ž. pateikė duomenis, patvirtinančius, kad jau pakankamai ilgą laikotarpį nuo 2019 m. kovo 21 d. dirba toje pačioje įmonėje (duomenys neskelbtini) operatoriumi ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip atsakingas ir pareigingas darbuotojas, geranoriškas, nekonflišikas, neturintis blogų įpročių (t. 2, b. l. 33), palaiko pozityvius santykius su šeimos nariais – rūpinasi savo mama (J. Ž.) (t. 2, b. l. 34–35), bylos duomenys leidžia spręsti, kad susitaikė su nukentėjusiuoju T. L., šis pretenzijų kaltinamajam neturi, taip pat 2024 m. kovo 26 d. sudarė susitarimą su Klaipėdos teritorine ligonių kasa dėl priteistų 1 666,51 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidų sumokėjimo dalimis per 12 mėnesių laikotarpį (t. 2, b. l. 36–38), kas leidžia spręsti apie nuteistojo pasiryžimą visiškai ištaisyti savo nusikalstamos veikos padarinius. Taigi realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų A. Ž. socialinius ryšius, nutrauktų darbo santykius, pablogintų ne tik jo paties, bet ir jo šeimos narių padėtį ir kartu sumažintų galimybę sumokėti priteistą žalos atlyginimo sumą.

15. Visi šie ir kiti bylos duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad nuteistasis suprato savo elgesio netinkamumą, ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga A. Ž., vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtosios bausmės vykdymą atidėti, taip nuteistajam suteikiant galimybę įrodyti, jog jis gali pasitaisyti neatlikdamas realios laisvės atėmimo bausmės ir laikytis paskirtų įpareigojimų ir draudimų, nedaryti naujų teisės pažeidimų. Bausmės atidėjimo metu A. Ž. skiriami įpareigojimai ir draudimai: nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; pradėti dirbti (ar tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti joje užsiregistravusiam; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

16. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi kartu su bausme gali būti skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės. Jų paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Todėl, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, A. Ž. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (šešis) mėnesius išklausant visą šių programų kursą.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

17. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

18. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal paties nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą, o būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo. Apeliacinės instancijos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gegužės 21 d. pažyma Nr. APD-2024-005524 ir prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo (t. 3, b. l. 57, 58–59), iš kurių matyti, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 137,50 Eur. Byloje esantys charakterizuojantys duomenys patvirtina, kad A. Ž. yra jaunas, sveikas ir darbingo amžiaus, dirba bei gauna pajamas. Nors byloje pateiktas susitarimas dėl įsipareigojimo padengti valstybei nukentėjusiojo gydymo išlaidas atitinkamomis dalimis (138 Eur dydžio įmokomis), kitų duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, byloje nėra, o išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė šios bylos apimčiai ir sudėtingumui, yra protinga, pagrįsta ir atitinka suteiktų teisinių paslaugų apimtį. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas aplinkybes, tenkina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą ir nusprendžia išieškoti valstybei iš A. Ž. 137,50 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. kovo 13 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, A. Ž. paskirtos galutinės 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, nepaskiriant intensyvios priežiūros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 8, 10 punktais, jį įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu A. Ž. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (šešis) mėnesius išklausant visą šių programų kursą.

Priteisti iš A. Ž. 137,50 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus penkiasdešimt centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Kitą Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.