Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-01-20 nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. 7 MGL (910 litų) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir galutinė bausmė A. K. paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str., 66 str., į bausmės laiką A. K. įskaitytas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2011-12-03 18.10 val. iki 2011-12-04 13.40 val., viena para.

(duomenys neskelbtini) apskrities VPK pareikštas civilinis ieškinys dėl 50 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai ir iš A. K. priteista atlyginti 50 litų (duomenys neskelbtini) apskrities VPK.

Tuo pačiu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-01-20 nuosprendžiu nuteistas M. P., jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad jis 2011-12-03, apie 18.05 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), sulaikomas panaudojo fizinį smurtą - prieš savo pareigas atliekančius valstybės tarnautojus – policijos pareigūnus - (duomenys neskelbtini) apskrities VPK patrulių rinktinės mobiliojo būrio vyresnįjį patrulį A. B., tai yra pastumdamas ranka bei bandydamas spirti koja, tačiau jam smūgio išvengus, nenusiramino, į perspėjimus nutraukti neteisėtus veiksmus nereagavo, toliau nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, dėl ko (duomenys neskelbtini) apskrities VPK patrulių rinktinės mobiliojo būrio patrulis E. Č. panaudojo elektros impulsinį prietaisą „Taser“, kurį bandė išmušti jam iš rankų, dėl ko elektros impulsinis prietaisas „Taser“ buvo panaudotas antrą kartą, po ko vedant į tarnybinį automobilį, jis toliau bandė išvengti sulaikymo, norint pasodinti jį į tarnybinį automobilį, atsisėdo ant automobilio slenksčio ir ėmė spardytis kojomis, norėdamas įspirti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės mobiliojo būrio patruliui E. Č., tačiau jam smūgio išvengus, spyrė į tarnybinio automobilio „Fiat Ducato“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galines dureles, sulaužė vidaus apdailą, tokiais savo veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojui - (duomenys neskelbtini) apskrities VPK patrulių rinkinės mobiliojo būrio patruliui E. Č., bei (duomenys neskelbtini) apskrities VPK patrulių rinktinės mobiliojo būrio vyresniajam patruliui A. B..

Be to, A. K. nuteistas už tai, kad jis 2011-12-03, apie 18.05 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu, veikdamas kartu su M. P., bendrais tyčiniais veiksmais, išplūsdami įvairiais žmogaus orumą žeminančiais žodžiais – įžeidė savo pareigas atliekančius valstybės tarnautojus – policijos pareigūnus - (duomenys neskelbtini) apskrities VPK patrulių rinktinės mobiliojo būrio patrulį E. Č., (duomenys neskelbtini) apskrities VPK patrulių rinktinės mobiliojo būrio vyresnįjį patrulį A. B., (duomenys neskelbtini) apskrities VPK patrulių rinktinės mobiliojo būrio patrulį M. D..

jo pavartoti keiksmai nebuvo konkrečiai nukreipti ir skirti nukentėjusiems ir nebuvo jo tyčios įžeisti konkrečiai nukentėjusiuosius, keiksmų pavartojimas buvo psichinė ir nekontroliuojama reakcija į panaudotą elektros šoką, ko pasėkoje šioje dalyje jis savo elgesio dėl objektyvios priežasties negalėjo kontroliuoti;jis nespyrė koja A. B. - bandymu spirti nukentėjusieji tendencingai ir subjektyviai vadina jo nevykdymą policijos pareigūnų nurodymų. Nukentėjusieji J. B., M. D. ir liudytojas E. Č. teigia apie tariamą bandymą spirti tik todėl, kad pateisintų elektros šoko naudojimą. Pasakojimo apie tariamą A. K. bandymą spirti dalyje J. B., M. D. ir E. Č. parodymai turi būti vertinami kritiškai ir atmetami;nukentėjusiųjų J. B., M. D. ir liudytojo E. Č. parodymų apie tariamą jo bandymą įspirti A. B. negalima patikrinti kitais proceso veiksmais, nes neišliko ir negalėjo išlikti objektyvios tikrovės įrodymų;nukentėjusieji J. B., M. D. ir liudytojas E. Č. yra ne vienerius metus susiję draugiškais ir tarnybiniais ryšiais - su šiomis aplinkybėmis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisiniuose išaiškinimuose sieja pagrindą atmesti liudytojų, nukentėjusiųjų parodymus. Nukentėjusieji J. B., M. D. ir liudytojas E. Č. yra artimai pažįstami ir suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą elektros šoko panaudojimą;nukentėjusieji J. B., M. D. ir liudytojas E. Č. neteisėtai, pažeisdami nustatytą tvarką panaudojo elektros šoką todėl, kad jis aktyviais veiksmais nesipriešino, tačiau atsisakė vykdyti pareigūnų nurodymus, vertindamas juos kaip neteisėtus.

Teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai A. K. pripažino kaltu pasipriešinus ir įžeidus savo pareigas atliekančius valstybės tarnautojus – policijos pareigūnus ir nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir 290 str., todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-01-20 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Byloje nustatyta, kad A. K. 2011-12-03, apie 18.05 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas atliekantiems valstybės tarnautojams – policijos pareigūnams ir išplūsdamas įvairiais žmogaus orumą žeminančiais žodžiais juos įžeidė. Pats A. K. apeliaciniu skundu neigia įvykdęs jam skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau šiuos apelianto skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais jis neigia kaltę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia apelianto skundo argumentus.

Byloje esantys iš esmės nuoseklūs ir tapatūs nukentėjusiųjų M. D. ir A. B., liudytojo E. Č. parodymai kartu su kita byloje esančia rašytine medžiaga sudaro vieningą nuteistojo A. K. kaltę įrodančią medžiagą. Nukentėjusysis M. D. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė (183 b. l.), kad jam A. K. sakė necenzūrinius žodžius, jį iškoneveikė. Keiksmažodžiai buvo pasakyti su agresija. Nukentėjusysis A. B. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė (185 b. l.), kad atėjęs A. K. bandė išvaduoti M. P. ir spyrė jam (A. B.) į koją, bet nepataikė, tuomet kolega panaudojo elektros šoką prieš A. K.. A. K. buvo paguldytas ant žemės ir jam uždėti antrankiai, jis nuvestas į automobilį. A. K. lipti nenorėjo, atsisėdo ant slenksčio ir bandė spirti kolegai, bet pataikė į automobilį. Buvo sugadinta automobilio vidinė apdaila. Jam (A. B.) asmeniškai buvo pasakyta: “žinau, kur gyveni, užmušiu“. M. P. sėdėjo ramiai, bet kai atvedė A. K., tada abu pradėjo necenzūriniais žodžiais juos vadinti. A. K. buvo be antrankių, todėl buvo panaudotos priemonės. Liudytojas E. Č. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė (184, 185 b. l.), kad pribėgęs A. K. pastūmė kolegą A. B. bei bandė spirti jam į koją, bet nepataikė. Tada kolega jį irgi bandė prispausti, teko panaudoti elektros šoką. Du kartus buvo panaudotas elektros šokas. Kolega pasiguldė ant žemės A. K.. M. P. jis nuvedė į automobilį ir atėjęs padėjo kolegai uždėti A. K. antrankius. Kai nuvedė link automobilio A. K. atsisėdo ant slenksčio ir bandė spirti jam iš kojos, bet jam nepataikė, o pataikė į automobilį, sugadino apdailą. Jis liepė lipti į automobilį, A. K. nepakluso. Buvo panaudota lazda. A. K. grasino ir jam, ir kolegai. Kolegai sakė, kad atvažiuos, nužudys. Jie sėdėjo automobilio gale, o A. K. sakė, kad trenks vamzdžiu. Po pirmo elektros šoko panaudojimo kažkiek pavyko sutramdyti A. K., tačiau jis ir toliau reikalavimų nevykdė, todėl teko pakartoti antrą kartą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie iš esmės nuoseklūs nukentėjusiųjų M. D. ir A. B., liudytojo E. Č. parodymai įrodo A. K. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir 290 str. Netikėti šiais nukentėjusiųjų ir liudytojo nuosekliais ir tapačiais parodymais teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina ir kiti byloje esantys ir teismo ištirti įrodymai, t. y. (duomenys neskelbtini) AVPK Patrulių rinktinės mobiliojo būrio vyresniojo patrulio A. B. ir patrulio M. D. 2011-12-03 tarnybiniai pranešimai (4, 7 b. l.), kuriuose nurodyta, kad A. K. aktyviai agresyviais veiksmais priešinosi valstybės tarnautojams – policijos pareigūnams E. Č. ir A. B., vartojo necenzūrinius, nepadorius bei asmenybę žeminančius žodžius jų atžvilgiu, tarnybinio policijos automobilio apžiūros protokolas su fotolentele (11-14 b. l.), iš kurio matyti, kad automobilio galinių automobilių durelių vidaus apdaila sugadinta. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis priešinosi sulaikymui, šaukė ant pareigūnų, neleido, kad jam būtų uždėti antrankiai, sutiko, kad galėjo įžeisti policijos pareigūnus iškeikdamas juos necenzūriniais žodžiais (50, 51 b. l.). Įvertinęs prieš tai išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl A. K. kaltės ir remdamasi šių duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai patvirtina nuteistojo A. K. kaltę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 286 str., 290 str., todėl nėra teisinio pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip prašo apeliantas. Nors apeliantas skunde nurodo, kad jo pavartoti keiksmažodžiai nebuvo konkrečiai nukreipti ir skirti nukentėjusiems ir jis neturėjo tyčios įžeisti policijos pareigūnus, kad jis nespyrė koja A. B., nukentėjusieji J. B., M. D. ir liudytojas E. Č. yra artimai pažįstami ir suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą elektros šoko panaudojimą, tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad įvertinus ištirtų įrodymų visumą, byloje pakanka patikimų įrodymų, galinčių neginčijamai patvirtinti, jog A. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Apeliantas teigia, kad teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. numatytus reikalavimus, nes skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra motyvų ir teisinių išvadų dėl esminių bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 ir 3 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Pirmosios instancijos teismas šio straipsnio reikalavimus įvykdė: išsamiai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes, išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, apkaltinamajame nuosprendyje išdėstė visus teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis, kuriuos teismas pripažino įrodymais, teismo išvadas grindė byloje surinktais ir ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, nurodė, kuriais iš jų grindžiama A. K. kaltė, taip pat išdėstė nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus. Taigi pirmosios instancijos teismas nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų vertinimu teisėjų kolegija nenustatė. Nuteistasis A. K. nepagrįstai teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu jam buvo apribota galimybė pasisakyti dėl apylinkės teismo nuosprendyje nurodytų motyvų, nes nesutikdamas su pirmos instancijos teismo išvadomis, jis, pateikdamas apeliacinį skundą, turėjo galimybę išsakyti savo motyvus ir argumentus dėl jų ir taip pasinaudoti teise į gynybą.

Nuteistasis A. K. skunde nurodo, kad nukentėjusieji J. B., M. D. ir liudytojas E. Č. neteisėtai, pažeisdami nustatytą tvarką panaudojo elektros šoką. Šie apeliacinio skundo argumentais atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 24 str. 1 d. 1 ir 2 p. nurodyta, kad policijos pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio gyvybei ar sveikatai kėsinimosi, sulaikydamas teisės pažeidimą padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo. Fizinė prievarta šiame įstatyme suprantama kaip bet kokio pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmų naudojimas, specialiųjų priemonių, t. y. policijos ginkluotėje esamų lazdų, antrankių bei surišimo priemonių, dujų, tarnybinių šunų, transporto priverstinio sustabdymo bei kitų įstatymais leidžiamų ir vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintų, policijos aktyvios ir pasyvios gynybos priemonių naudojimas (23 str. 4 d.). Atsižvelgiant į šias Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad policijos pareigūnas E. Č., gindamas save ir savo kolegą A. B. nuo A. K. fizinio smurto ir siekdamas sulaikyti A. K., pagrįstai ir teisėtai panaudojo elektros impulsinį prietaisą „Taser“.

Apelianto A. K. skundo argumentai, kad jo atlikti veiksmai visiškai atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 ir 2 d. sudėtį, kad jam turi būti taikoma administracinė atsakomybė, atmestini kaip nepagrįsti. Nustatytieji A. K. veiksmai – fizinio smurto prieš policijos pareigūnus naudojimas, teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymas, bandymas išvengti sulaikymo ir sugadinta tarnybinio policijos automobilio durelių apdaila – pagal savo pobūdį užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nes jie visiškai atitinka Lietuvos Respublikos BK 286 str. dispoziciją. Vertinant atskirai, pasipriešinimas sulaikymui užtrauktų tik administracinę atsakomybę, tačiau šiuo atveju vertintina A. K. padarytų veiksmų visuma. Todėl šiuo atveju apylinkės teismas teisingai nustatė, kad savo pobūdžiu A. K. padaryta veika pagal galiojančius įstatymus užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Nors apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. teigia, kad jam parinkta bausmė yra aiškiai per griežta, tačiau kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam A. K. bausmę už padarytus nusikaltimus, apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų. Paskirdamas nuteistajam A. K. bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį ir stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarė du nesunkius nusikaltimus, į nustatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 290 str., prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, į tai, kad A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 286 str., nenustatyta, į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, į A. K. asmenybę - teistas, yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, registruotas darbo biržoje, ir paskyrė jam už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str., sankcijoje numatytą baudą, nežymiai viršijančią Lietuvos Respublikos BK 286 str. sankcijoje numatytos baudos minimumą, už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 290 str., sankcijoje numatytą arešto bausmę, artimą Lietuvos Respublikos BK 290 str. sankcijoje numatytos arešto bausmės vidurkiui. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam A. K. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos, jų švelninti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Iš A. K. asmenį apibūdinančių duomenų matyti, kad jis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas jau 7 kartą, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad A. K. nusikalstamas veikas padarė teistumui išnykus, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu A. K. turėjo neišnykusį teistumą, be to, jis daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba. Aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą A. K. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų.

Nuteistojo skunde minimos aplinkybės, kad jis šiuo metu yra vienintelis dirbantis šeimoje asmuo, jo sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose, jo šeimos narys yra neįgalus dėl aklumo sutuoktinės tėvas, kuriam reikalinga nuolatinė pagalba, yra svarbios, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl ankščiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtų bausmių pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. K. apeliacinį skundą.