- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2A-749-657/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- A. S., P. J.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankas, Kauno miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-217-547/2019 pagal pareiškėjo P. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenins valstybės įmonei Turto bankas, Kauno miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. S. kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina, B. Č., įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teise įgijo ir iki mirties dienos (duomenys neskelbtini) d. valdė ūkinį pastatą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 1I1p, esantį (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad jo motina B. Č. (duomenys neskelbtini) d. mirė. Testamento ji nepaliko, mirė išsituokusi. Pareiškėjas yra vienintelis jos turto paveldėtojas pagal įstatymą. 2019 m. kovo 21 d. jam buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. B. Č. nuo 1982 m. vasario 19 d. valdė ūkinį pastatą su rūsiu ir priestatu, esantį (duomenys neskelbtini) pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Šią sutartį sudarė raštu, dalyvaujant liudytojams R. A. ir J. G.. Sutartimi šalys susitarė, kad A. Č. pinigus gavo ir kad nuo 1982 m. vasario 19 d. atsisako bet kokių teisių į minėtą tvartelį. B. Č. nuo 1982 m. vasario 19 d. šiuo ūkiniu pastatu naudojosi kaip savo nuosavybe. Ji manė, kad yra teisėta šio ūkinio pastato savininkė, juo naudojosi niekieno nekliudoma, atvirai ir nepertraukiamai. Šiuo pastatu ji naudojosi nuo pat įsigijimo momento savo poreikių tenkinimui. Motina šį daiktą tinkamai prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už elektrą, atliko smulkius remonto darbus. Ūkinis pastatas buvo greta jos gyvenamosios vietos - buto, esančio (duomenys neskelbtini) (anksčiau buvo (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), todėl jai buvo patogu naudotis ir jį prižiūrėti. Ūkinis pastatas su priklausiniais statyti 1972 m., statiniams reikalinga atlikti remonto darbus. Priėmęs motinos palikimą, pareiškėjas tapo atsakingas už šį nekilnojamąjį turtą, jo priežiūrą, išlaikymą. Siekdamas atlikti šio statinio remonto darbus ar nusprendus juos parduoti, privalu turėti tinkamai sutvarkytus statinio nuosavybės dokumentus. B. Č. ir statinio pardavėjo sutartis nebuvo notarinė, todėl ji laikytina negaliojančia. Tiek pagal šiuo metu galiojančias, tiek pagal 1982 m. vasario 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusias normas (1964 m. CK 255 str.) nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, o notarinės formos nesilaikymas tokį sandorį daro negaliojantį, todėl B. Č. 1982 m. vasario 19 d. sudarytos rašytinės sutarties pagrindu netapo minėto ūkinio pastato savininke. Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo raštas patvirtina, kad archyvinio fondo 1962-1965 metų saugomuose dokumentuose, dokumentų susijusių su ūkinio pastato, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1I1p, esančio (duomenys neskelbtini), statyba, eksploatacija ar perdavimo procedūrų vykdymu, nėra. Nekilnojamojo turto registre nuosavybės ar kitos daiktinės teisės į minėtą ūkinį pastatą neįregistruotos. Per visą šį laiką ūkinio pastato pardavėjas nei jo motinai, nei jam dėl iki šiol valdomo ir naudojamo ūkinio pastato jokių pretenzijų nėra pareiškęs.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad, jeigu pareiškėjas įrodys nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį visas būtinas sąlygas, neprieštaraus, jog būtų nustatytas daikto valdymo įgyjamąja senatimi faktas.
4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas nurodė, kad nėra ir nebuvo gavusi duomenų apie galimą minėto turto perėjimą valstybei, todėl pareiškimo tenkinimo bei įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimą palieka spręsti teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. sausio 28 d. sprendimu pareiškimą atmetė.
6. Teismas nurodė, kad byloje yra VĮ Registrų centro pažyma, jog nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019 m. rugsėjo 23 d. duomenimis nekilnojamasis daiktas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bei nuosavybės ar kitos daiktinės teisės į jį nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, 2019 m. parengtos matininkės S. M., duomenų matyti, kad statinio statybos pradžios ir pabaigos metai – 1972. Prie pareiškimo yra pateikta ranka rašyta pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad 1982 m. vasario 19 d. A. Č. pardavė, o B. Č. nupirko mūrinį tvartelį. Liudytojas J. G. paaiškino, kad B. Č. įsigijusi pastatą prie jo pristatė priestatą, jį pasididindama. Pareiškime teigiama, kad pareiškėjo motina nuo 1982 m. vasario mėnesio 19 d. valdė ūkinį pastatą su rūsiu ir priestatu. Taigi, byloje yra skirtingai nurodomi pastato pastatymo laikas, kas jį pastatė ir kokiomis aplinkybėmis.
7. Pareiškėjas nenurodė ir iš byloje esančių dokumentų negalima tiksliai nustatyti statinio statybos pradžios, tačiau iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad ūkinis pastatas galėjo būti pastatytas galiojant Ministrų Tarybos 1958 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. 570 „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje“ nuostatoms, kad bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose, miesto tipo gyvenvietėse ir kaimo vietovėje gali būti pradėta tik gavus Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto (toliau – VSARK) organų leidimą. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų, susijusių su pastato statyba (padidinimu, rekonstravimu ir pan.). Nesant byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ginčo statinio teisėtą statybą, neteisėtos statybos rezultatas – statinys – negali būti teisėtas privačios nuosavybės teisės objektas.
8. Teismui neturint jokių duomenų apie pastato – mūrinio tvartelio – kuris 1982 metais buvo perleistas B. Č. priklausomybę A. Č., jo sukūrimo teisėtumą bei esant prieštaringiems įrodymams apie tvartelio priestato pastatymo laiką, nesant dokumentų, jog statyba vyko teisėtai, toks prašymas negali būti tenkintas.
9. Mūrinio tvartelio pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta paprasta rašytine forma, o ne notarine, todėl ji yra negaliojanti, nes įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Šios sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. CK 255 straipsnis, kuris nustatė, jog gyvenamojo namo (jo dalies) pirkimo – pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamojoje turto registravimo įstaigoje, todėl akivaizdu, kad pagal minėto sandorio metu galiojusią teisės normą, perkant nekilnojamąjį daiktą buvo privaloma sandorio notarinė forma, tačiau pareiškėjo nurodomas sandoris tokia forma sudarytas nebuvo. Ši norma nurodo tik gyvenamojo namo pirkimą – pardavimą, todėl abejotina, jog tuo metu galėjo būti kaip atskiras sandorio objektas ūkinis pastatas. Tačiau, taikant teisės normos analogiją, sandoris turėjo būti tvirtinamas notaro ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Ši aplinkybė leidžia padaryti išvadą, jog pareiškėjas neįgijo valdymo teisių į nekilnojamuosius daiktus, nes tokie daiktai nebuvo suformuoti.
10. Be to, pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniame skunde pareiškėjas A. S. prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai netenkino pareiškimo, kadangi apelianto motinos B. Č. ūkinio pastato valdymas atitinka visus įstatymo nustatytus reikalavimus dėl įgyjamosios senaties, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, apklaustų liudytojų parodymai. B. Č. statinį įsigijo sąžiningai pagal pirkimo – pardavimo sutartį, valdė daugiau kaip 36 metus viešai, atvirai, nuolat, kaip savą, nėra pareikštų atitinkamų institucijų reikalavimų ir pretenzijų dėl statybos neteisėtumo, pastatą prižiūrėjo. Nors B. Č. sudaryta rašytinė pirkimo – pardavimo sutartis neatitinka įstatymų reikalaujamos notarinės formos, tačiau ji patvirtina valdymo pradžią, jo teisėtumą ir sąžiningumą. Ūkinis pastatas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu.
1.2. Teismas nepagrįstai suabsoliutino reikalavimą dėl statybos teisėtumo ir neatsižvelgė į kitas aplinkybes, svarbias dėl įgyjamosios senaties nustatymo. Apelianto motina B. Č. ūkinį pastatą įgijo ne statybos, o pirkimo – pardavimo būdu. Liudytojas J. G. patvirtino, kad ūkinį pastatą pastatė ne B. Č., o A. Č.. todėl ji negali atsakyti už statybos teisėtumą sukuriant šį nekilnojamojo turto objektą. Ji tik jau esamą ūkinį pastatą praplėtė. B. Č. ūkiniu pastatu nepertraukiamai naudojosi 36 metus. Per šį laikotarpį jokios valdžios institucijos, tame tarpe ir atsakingos už statybos priežiūrą, nėra jai pareiškę jokių pretenzijų, reikalavimų dėl ūkinio pastato naudojimo ar jo statybos neteisėtumo. Vien tik tiesioginių rašytinių įrodymų apie statybos teisėtumą nebuvimas negali būti kliūtimi apeliantui prašyti įteisinti nuosavybės teises jo motinai į teisėtai pradėtą valdyti pastatą.
12. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė dėl apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime nurodė, kad teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad pagal pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo prašymą tenkinti, nes byloje nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti. Įgyjamosios senaties būdu gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės objektais. Nesant pakankamai įrodymų, pagrindžiančių ginčo pastato teisėtą statybą, neteisėtos statybos rezultatas negali būti teisėtas privačios nuosavybės teisės objektas.
14. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimo į pareiškėjo apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
16. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. S. yra B. Č., mirusios (duomenys neskelbtini) d. sūnus ir vienintelis jos turto paveldėtojas. Jam 2019 m. kovo 21 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. 2160. Paveldimą turtą sudaro ½ dalis buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).
17. Pareiškėjas A. S. 2019 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą prašydamas įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – ūkinį pastatą (Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau prašymas nebuvo tenkintas, nes nekilnojamojo turto registre, nes įregistruotos daiktinės teisės į jį ir nustatyta tvarka neparengta Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (VĮ Registrų centras 2019 m. rugpjūčio 29 d. raštas Nr. SPR5-7280 (14.4)). Iš byloje pateikto VĮ Registrų centro 2019 m. rugsėjo 23 d. d. rašto Nr. S-62170 (16.2E) nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos nuosavybės ar kitos daiktinės teisės į ūkinį pastatą (Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtą 1I1p, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas prie pastato nėra suformuotas.
18. Byloje sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės teisės nustatymo įgyjamąja senatimi teisinių pagrindų (CK 4.68 – 4.71 str.). Pareiškėjo prašymas nustatyti nuosavybės teisės į ūkinį pastatą grindžiamas įgyjamąja senatimi. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 str. 1 d.). Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.
19. Daiktas nuosavybės teise įgyjamosios senaties būdu įgyjamas esant šių sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų) (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas) (CK 4.23 str. 2 d., 3 d.); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.) (asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017).
20. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad daiktas būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė, kad daiktas būtų įregistruotas viešame registre kito asmens vardu, kad pareiškėjo motina B. Č. daiktą visą valdymo laiką valdė sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savą ilgiau kaip 10 metų. Iš esmės ginčas kyla dėl to, ar visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, t. y. įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o ne pažeidžiant teisės aktus.
21. Iš byloje pateiktos 1982 m. vasario 19 d. rašytinės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad pareiškėjo motina B. Č. 1982 m. už 300,00 Eur iš A. Č. nupirko mūrinį tvartelį 3,5 m x 3 m, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo patvirtinta notaro. Šias aplinkybes taip pat patvirtino byloje apklaustas liudytojas J. G., kuris ir surašė pirkimo – pardavimo sutartį.
22. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai reikalavo statybą patvirtinančių dokumentų, nes ūkinį pastatą statė ne B. Č., o A. Č.. Nusipirkusi pastatą B. Č. jį valdė kaip savą, atvirai, nepertraukiamai daugiau kaip 36 metus, pastatas nėra įregistruotas savivaldybės ar valstybės vardu, joks kitas asmuo nereiškė pretenzijų į pastatą, taigi yra visos sąlygos pripažinti B. Č. teisės į pastatą įgyjamosios sutarties pagrindu.
23. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškimo nurodė, jog duomenų apie B. Č. turėtus pastatus ūkinių knygų už laikotarpį nuo 1980 m. iki 1986 m. asmeninėje sąskaitoje 973, kuriose nurodoma šeimos galva B. Č. nėra. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. CK 255 straipsnis, kuris nustatė, jog gyvenamojo namo (jo dalies) pirkimo – pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamojoje turto registravimo įstaigoje, todėl akivaizdu, kad pagal paminėto sandorio metu galiojusią teisės normą perkant nekilnojamąjį daiktą buvo privaloma sandorio notarinė forma, tačiau pareiškėjo nurodomas sandoris tokia forma sudarytas nebuvo. Be to, Nekilnojamojo turto kadastro byloje nurodoma, jog pastatas statytas 1972 m., o pareiškėjas jokių įrodymų dėl pastato priklausomybės A. Č., jo sukūrimo teisėtumo ir pan. nepateikė, todėl esant prieštaringiems įrodymams apie tvartelio priestato pastatymo laiką, nesant dokumentų, jog statyba vyko teisėtai, nėra pagrindo prašymo tenkinti.
24. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad ūkinis pastatas galėjo būti pastatytas laikantis Ministrų Tarybos 1958 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. 570 „Dėl statybos vykdymo tvarkos ir dėl valstybinės statybos kontrolės įvedimo kaimo vietovėje“ nuostatų, kad bet kokia nauja statyba ar esamų pastatų rekonstravimas miestuose, miesto tipo gyvenvietėse ir kaimo vietovėje gali būti pradėta tik gavus Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto (toliau – VSARK) organų leidimą ar Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1962 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 281 patvirtintų Individualinės statybos nuostatų 17 punkto reikalavimo, kad leidimus vykdyti statybą teikia Valstybinio statybos ir architektūros reikalų komiteto vietos organai, o 25 punktas nustatė, kad visi pastatyti statiniai turi būti valstybinės komisijos priimti naudoti, nors ir kaimo vietovėje statinių teisinis registravimas nebuvo vykdomas.
25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pastatą pastatė A. Č., o jo motina B. Č. jį nusipirko, todėl buvo teisėta ūkinio pastato valdytoja, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad B. Č. įsigijo pastatą, kurio bendras plotas buvo 10,5 kv. m (3,5x 3), o pagal Nekilnojamojo turto kadastro bylos duomenis ginčo ūkinio pastato užstatytas plotas yra 37 kv. m, todėl spręstina, kad nors ūkinio pastato statybos pradžios ir pabaigos metai nurodyti 1972 m., pastatą rekonstruoti / remontuoti (pristatyti priestatą ar pan.) galėjo ir B. Č. po pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, turint nustatyta tvarka išduotus leidimus. Pažymėtina, jog statybos teisėtumas negali būti preziumuojamas, įrodinėjimo našta, jog minėti statiniai sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, priklauso pareiškėjui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nėra galimybės tiksliai nustatyti, kada buvo pastatytas ūkinis pastatas su priestatu – 1972 m., kaip nurodyta kadastro byloje ar vėliau, po 1982 m. vasario 19 d., kai pastatus įsigijo B. Č..
26. Pažymėtina, kad statytojai statybos dokumentus dažniausiai yra praradę, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. kovo 3 d. priėmė nutarimą Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus pastatus“. Jame nustatyta, kad statinių savininkai gali įregistruoti nuosavybės teises į statinius, pastatytus kaimo vietovėse iki 1991 m. liepos 25 d., pateikę Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui notariškai patvirtintą sandorį ir buvusių apylinkių tarybų arba dabar esančių seniūnijų pažymas, kad pageidaujami teisiškai registruoti statiniai yra įrašyti ūkinėse knygose. Kai ūkinėse knygose jie neįrašyti, numatytos kitos galimybės įteisinti kaimo vietovėse esančius senus statinius, t. y. gali būti pateikiami dokumentai, iš kurių turinio galima identifikuoti statinius ir nustatyti, kad šie statiniai buvo įsigyti iki 1991 m. liepos 25 d. (nutarimu patvirtinto sąrašo 5 p.) – teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinių apžiūros aktai (sąrašo 5.10 p.), kiti dokumentai, įrodantys nuosavybės teisės įgijimo teisėtą pagrindą (sąrašo 5.11 p.). Be to, Sąrašo 9 punkte numatyta, kad seni statiniai, kurių valdytojai neturi nė vieno dokumento, išvardyto Sąrašo 2-6 punktuose, statiniai registre registruojami 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas2019 m. lapkričio 29 d. nutartyje nurodė, jog pareiškėjas turėtų pateikti duomenis iš seniūnijos apie buvusio savininko A. Č. vardu galbūt esančius pastatus ūkinėse knygose, o 2019 m. gruodžio 18 d. teismo posėdyje nutarė posėdį atidėti dėl atsakymo iš seniūnijos gavimo, tačiau byla išnagrinėta nesant jokių įrodymų apie atsakymo iš seniūnijos gavimą. Neišsiaiškinus šių aplinkybių nėra pagrindo spręsti, ar ūkinis pastatas buvo pastatytas A. Č. ir jį vėliau įgijo B. Č., ar jį (dalį jo) statybos būdu sukūrė pati B. Č.. Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 3 dalimi, teismas turėjo imtis priemonių šioms aplinkybėms išsiaiškinti, ar paneigti liudytojų parodymus dėl ginčo pastato. Šią teismo pareigą apima ir pareiga išaiškinti pareiškėjui jo įrodinėjimo naštą pateikiant papildomus įrodymus, pvz. teisės aktų nustatyta tvarka parengtą statinių apžiūros aktą, mokėjimo kvitus, draudimo dokumentus, duomenis apie kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esančius statinius ir pan. (CPK 158 str. 3 d., 178 str.).
28. Apibendrinat aukščiau išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijamo sprendimo išvados, jog nuosavybės teisės į ūkinį pastatą negali būti įgytos įgyjamosios senaties būdu, nėra pagrįstos į bylą surinktais įrodymais (CPK 185 str.) ir vertintinos kaip subjektyvios prielaidos, padarytos nesiaiškinant bylai reikšmingų aplinkybių, nesurinkus įrodymų, kurie leistų objektyviai atmesti galimybę, jog turtas nepriklausė nuosavybės teise pareiškėjo motinai B. Č. ir buvo jos sąžiningai įgytas ir teisėtai bei atvirai valdomas iki mirties.
29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nenustatė bylai reikšmingos aplinkybių, kas lėmė galimai nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą. Kadangi bylai reikšmingos aplinkybės nebuvo analizuojamos ir nustatinėjamos, jų vertinimas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka užkirstų teisę į apeliaciją, o tai yra pagrindas sprendimą panaikinti bei bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. sprendimą grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.