Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Atsakovui M. N.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo N. D. ieškinį atsakovui M. N. dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė pilnai, papildomai nurodė, jog už darbus buvo susitarta sumokėti po darbų atlikimo, Baltarusijos Respublikos įstatymai tuo metu numatė, jog nebuvo leidžiama mokėti jokių avansų. ZD Invest tuo metu negalėjo suteikti jokių garantijų, tačiau atsakovui reikalaujant, buvo atrastas būdas sumokėti jam pinigų sumą, kurią pastarasis įsipareigojo grąžinti po 2-ojo darbų etapo atlikimo. Tai patvirtina ir atsakovo ranka rašytas susitarimas. UAB IIC atliko tik pirmojo etapo darbai, už juos buvo atsiskaityta 2013m. gegužės mėnesį. Pagal rangos sutartį atlikus darbus, jie turėjo būti perduoti aktais, 2-o etapo darbai nebuvo perduoti, nebuvo atlikti. Sudarytas susitarimas, kuriame nurodyta, jog atlikti tik 1-o etapo darbus, o Rangos sutartis buvo nutraukta. Tokiu atveju nebeliko atsakovui savo žinioje laikyti gautus pinigus, todėl privalo ieškovui grąžinti. Atsakovo pateiktas kasos pajamų orderis patvirtina, kad buvo įnešti pinigai fizinio asmens, tai buvo sąskaitos papildymas. Atsakovas nepateikė duomenų, jog šie pinigai nebuvo įforminti kaip gauti iš RAB „ZD Invest“. Nėra duomenų, kaip buvo panaudoti likę keturi tūkstančiai eurų. Atsakovas šiais pinigais disponavo kaip manė esant reikalinga. Kitas atsakovo surašytas raštas patvirtina, kad atsakovas įsipareigojo grąžinti gautus pinigus. Nors rašte nurodė, kad skolinga bendrovė IIC, tačiau ji tuo metu jau buvo likviduota. Tvirtina, jog toks susitarimas tarp šalių buvo susijęs su rangos sutartimi, tačiau nėra rangos sutarties sudėtinė dalis. Rangos sutarčiai pasibaigus, išnyko pagrindas turėjo savo dispozicijoje laikyti pinigus. Jei būtų avansas, tai tie pinigai būtų įskaityti. 2018m. birželio 13d. atsakovas buvo atvykęs į Molodečną ir ten pasirašė pasižadėjimą pinigus grąžinti.

Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog vykdė projektavimo darbus. Turėjo keletą sutarčių, kuriose buvo sutarta dėl avanso. Jo negavus, projektavimo darbai nebūtų pradėti daryti. Ieškovas yra įmonės šeimininkas ir tik jis sprendžia visus klausimus. Teigia, jog buvo jau atlikti priešprojektiniai darbai, buvo laimėtas konkursas. Gavo pinigus iš Dudko būdamas Baltarusijoje, o grįžęs į Lietuvą tuos pinigus pervedė į įmonės sąskaitą. Teigia, jog tik šį kartą ėmė grynais pinigais, nes to prašė ieškovas. Tvirtina, kad įmonės buhalterijoje dokumentai sutvarkyti tinkamai, buhalterė konsultavosi, pinigai buvo įnešti į įmonės sąskaitą. Teigia, kad raštelį pasirašyti padavė ieškovas gatvėje, be liudytojų. Jis buvo atvykęs Į Baltarusiją kitais reikalais. Tokiu atveju, jei vyko statybos, tai reiškia, jog visi darbų etapai buvo atlikti. Ieškovo įmonė nepasirašė kitų darbų etapų, jie sukčiavo. Šiuo metu jokiais dokumentais nedisponuoja. Antro susitarimo pirmą sakinį surašė ieškovas, padavė jam pasirašyti jau surašytą lapelį. Tvirtina, jog birželio 13d. raštą pasirašė jau neturėdamas jokių santykių su UAB IIC. Avansas sumokėtas už darbus, atliktus dar prieš Rangos sutarties sudarymą, tai priešprojektinės koncepcijos parengimas, priėmimo perdavimo raštus vilkindavo pasirašyti. Buvo atiduota elektroninė darbų versija, o tai reiškia, kad šių darbų pagrindu vyko statyba. Vėliau jokių priėmimo perdavimo aktų RAB „ZD Invest“ nepasirašė, nes neturėjo kliūčių vykdyti statybas toliau. Sutarties nutraukimas buvo reikalingas ieškovui, jokių konfliktų nebuvo ar pretenzijų ieškovo įmonė nereiškė. UAB „IIC“ bankrutavo, ieškovo įmonei neatlikus atsiskaitymų pagal kitas sutartis.

Atsakovo atstovas papildomai nurodė, jog susitarimas yra neatskiriama rangos sutarties dalis. Tai patvirtina ir susitarimo tekstas. Gauti pinigai sekančią dieną buvo pervesti į įmonės sąskaitą. Aštuonis metus jokių pretenzijų ieškovas atsakovui nereiškė. Tik po bankroto iškėlimo ieškovas pradėjo įrodinėti, jog tai esą atsakovo asmeninė prievolė. Duomenų, kad šie pinigai buvo naudojami asmeniniais tikslais, nėra. Atsakovas sąžiningai tuos pinigus pervedė įmonei. Svarbi aplinkybė yra ta, kad pirmoji dalis 2018-06-13 raštelio buvo surašyta ieškovo, kuris nenurodė, kas yra skolininkas. Raštelio vertimas atliktas nekorektiškai. Ieškinį prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, jog 2012-06-22 tarp Ribotos atsakomybės Baltarusijos Respublikoje registruotos bendrovės „ZD Invest“ (toliau – RAB „ZD Invest“), kurios vienas iš akcininkų yra ieškovas N. D., ir UAB „Inžinierinių inovacijų centras“ (toliau – UAB „IIC“), kuriai tuo metu vadovavo atsakovas M. N., buvo sudaryta Rangos sutartis Nr. IIC/2012-06-22 (toliau – Rangos sutartis)( e. bylos 1t., b.l . 26-29, 31-33). Šia Rangos sutartimi rangovui UAB „IIC“ buvo pavesta atlikti 87725,00 Eur vertės projektavimo rangos darbus, t. y. parengti objekto, 2400 kv. m autocentro pastato, esančio Medzialo mieste, Baltarusijos Respublikoje rekonstrukcijos projektinę dokumentaciją, sąmatą, gauti visus reikalingus suderinimus, atlikti kitus sutartyje nurodytus darbus. Rangos sutartyje buvo numatyti darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos etapai pagal kalendorinį darbų planą. P. R. sutartį už pirmąjį darbų etapą rangovui buvo sumokėta 43500 Eur (e. bylos 1t., b. l. 38,39). Bylos duomenimis 2012-07-25 ieškovas perdavė atsakovui 24 000 Eur sumą grynaisiais, kaip avansą pagal Rangos sutartį, kuris bus grąžintas po 2-ojo mokėjimo etapo paslaugų apmokėjimo (e. bylos priedo b. l. 47). 2012-07-26 į UAB „IIC“ banko sąskaitą atsakovo vardu buvo pervesta 20 000 Eur dydžio piniginė suma (e. bylos priedo b. l. 13). 2017-05-23 Susitarimu dėl sutarties nutraukimo 2012-06-22 Rangos sutartis šalių abipusiu susitarimu buvo nutraukta (e. bylos 1t., b. l. 30). Teismų informacinės sistemos duomenimis 2017-11-03 UAB „IIC“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-4442-567/2017).

Dėl ginčo sprendimui taikytinos teisės

Pagal CK 1.37 straipsnio 1 dalį sutartinėms prievolėms taikoma prievolės šalių susitarimu pasirinkta teisė. Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams šalys taikytinos teisės nebuvo pasirinkusios. CK 1.37 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu šalys nepasirinko taikytinos teisės, taikoma valstybės, su kuria sutartinė prievolė yra labiausiai susijusi, teisė. Tokiu atveju preziumuojama, kad labiausiai su prievole pagal sutartį yra susijusi valstybė, kurios teritorijoje yra: šalies, kuri turi įvykdyti pareigą, labiausiai būdingą tai sutarčiai, nuolatinė gyvenamoji vieta ar centrinė administracija. Ieškinys šiuo atveju yra reiškiamas atsakovui, gyvenančiam Lietuvos Respublikoje, todėl atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, ginčo išsprendimui taikytina atsakovo gyvenamosios vietos teisė.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo

Teismų praktikoje išaiškinta, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas – tai savarankiška prievolės rūšis, šie santykiai reglamentuoti CK šeštos knygos II dalies XX skyriaus normomis. Jose įtvirtintos turto išreikalavimo taisyklės taikomos tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai; turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 str. 1d.); pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 str.2d.). ; asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 str. 1d.). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra suformavęs teisines nuostatas, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos; 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2008; 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3166/2008 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrąja CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kuris neigia, bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtą nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-310/2013; 2018-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti šią teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Taigi aplinkybę, kad asmuo įgyja turtą be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009; 2018-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2008).

Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma būtina teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį ; nustatyti, kokiu pagrindu turtas buvo gautas ir iš ko kyla (jeigu kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai, koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad 2012-07-25 ieškovas atsakovui perdavė 24 000 Eur sumą grynaisiais pinigais. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas originalus dokumentas - atsakovo ranka rašytas Susitarimas, kuriame nurodyta, jog perduota pinigų suma gauta kaip avansas pagal sutartį Nr. IIC/2012-06-22, kuris bus grąžintas po 2-ojo mokėjimo etapo paslaugų apmokėjimo (e. bylos priedas, b. l. 47). Ginčas kilo dėl to, ar atsakovas šį dokumentą pasirašė atstovaudamas juridinį asmenį UAB „Inžinierinių inovacijų centras“, kuriam tuo metu vadovavo, ar kaip fizinis asmuo, asmeniškai prisiėmęs pareigą, įvykus tam tikriems juridiniams faktams, pinigus grąžinti. Ieškovas tvirtina, jog šie pinigai buvo skirti RAB „ZD Invest“ pagal Rangos sutartį prisiimtos prievolės užtikrinimui, tačiau 2012-07-25 Susitarimas atsakovo buvo pasirašytas fizinio asmens vardu, nurodant jo asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą. Atsakovo pripažinimą egzistuojant jo asmeninę prievolę grąžinti gautus pinigus ieškovas grindžia ir į bylą pateiktu 2018-06-13 raštu, kurį atsakovas pasirašė jau po UAB „IIC“ likvidavimo.

Byloje įrodymais patvirtinta, jog atsakovo pasirašytas 2012-07-25 Susitarimas yra tiesiogiai susijęs su Rangos sutartimi, sudaryta tarp RAB „ZD Invest“ ir UAB „IIC“ bei jos vykdymo sąlygomis. Šią aplinkybę patvirtina ir Susitarimo tekstas, kuriame ieškovo perduota piniginė suma įvardinama kaip sumokėtas avansas pagal sutartį Nr. IIC/2012-06-22. Nors ieškovas šiuos pinigus vertina kaip prievolių užtikrinimo priemonę, o ne kaip avansą, pinigų perdavimo fakto sąsajų su Rangos sutartimi, sudaryta tarp juridinių asmenų, neginčija. Iš to seka, jog teisinis pagrindas šį turtą gauti tuo metu egzistavo. Kita vertus, nėra pagrindo teigti, jog ginčo suma atsakovui buvo perduota kaip fiziniam asmeniui, nes šalia atsakovo parašo Susitarime yra nurodyti jo, kaip UAB „IIC“ direktoriaus rekvizitai. Be to, gauti iš ieškovo pinigai (20 000 Eur) jau sekančią dieną (2012-07-26) buvo įnešti į UAB „IIC“ banko sąskaitą. Teismo vertinimu šios nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog ieškovo reikalaujamos piniginės lėšos buvo gautos prievolinių teisinių santykių, siejusių juridinius asmenis pagrindu, apskaitytos rangovo įmonės buhalterinėje apskaitoje ir panaudotos sutarties vykdymui. Tuo remiantis nėra pagrindo konstatuoti atsakovo praturtėjimą ieškovo sąskaita.

Ieškovo teigimu, pagrindas reikalauti atsakovui perduotų pinigų sumos grąžinimo atsirado tuomet, kai Rangos sutartis buvo nutraukta ir nebeliko jokių vykdytinų įsipareigojimų, kurie būtų reikalingi užtikrinimo. Tačiau su tokia teisine pozicija taip pat negalima sutikti dėl sekančių priežasčių.

CK 6.237 straipsnio nuostatos aiškinamos taip, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tada, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo (neturėjo) gauti, prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisės akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau jis išnyko.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Rangos sutarties objektas – rekonstrukcijos projektinės dokumentacijos – sąmatos parengimas (1.1- 1.5 punktai). Rangos sutarties 1 Priedu patvirtintas kalendorinis darbų planas, iš kurio matyti, jog darbų apmokėjimas turėjo vykti trimis etapais, o visi darbai turėjo būti užbaigti iki 2013m. gegužės mėn. Ieškovas į bylą pateikė įrodymus dėl pirmojo darbų etapo apmokėjimo (e. bylos 1t., b. l. 38-39). Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog Susitarimas dėl Rangos sutarties tarp RAB „ZD Invest“ ir UAB „IIC“ buvo pasirašytas tik 2017m. gegužės 23d., t. y. praėjus ketveriems metams po sutartyje numatyto termino darbams atlikti. Šiame susitarime, be kita ko, susitarta vykdytojo UAB „IIC“ darbus pagal pirmąjį darbų etapą laikyti atliktais bei patvirtinta, jog visi įsipareigojimai pagal 2012-06-22 sutartį Nr. IIC/2012-06-22 panaikinami, jokių įsipareigojimų ir pretenzijų viena kitai šalys neturi (2p., 3p.). Pažymėtina, jog Rangos sutartis buvo nutraukta abipusiu susitarimu (1p.). Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį teigia, jog jo vadovaujama įmonė darbus atliko pilnai, t. y. projektinė dokumentacija buvo parengta ir užsakovui perduota elektronine versija, todėl nebeliko kliūčių RAB „ZD Invest“ pradėti vykdyti statybą su rangovu neatsiskaičius už likusius atliktų darbų etapus. Atsakovo paaiškinimais, Rangos sutarties nutraukimas buvo kompromisinis, įvertinus tai, kad rangovui UAB „IIC“ už jo atliktus darbus be jau sumokėtų 43 500 Eur už pirmąjį darbų etapą, lieka ir 24 000 Eur asmeniškai ieškovo perduoti UAB „IIC“ vadovui. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo suma atsakovui, kaip įmonės direktoriui, buvo perduota būtent šios Rangos sutarties prievolių užtikrinimui, Rangos sutarties nutraukimas buvo įformintas Susitarimu tik po ketverių metų terminui darbams atlikti pasibaigus, todėl šalims Susitarime dėl Rangos sutarties nutraukimo konstatavus likusių įsipareigojimų pagal sutartį panaikinimą bei pretenzijų vienas kitam neturėjimą, darytina išvada, jog šiuo susitarimu buvo išspręsti visi šalių sutartiniai įsipareigojimai, tame tarpe ir 24 000 Eur grąžinimo klausimas, jei prievolių užtikrinimo priemonė, kaip teigia ieškovas, tapo nebereikalinga. Pažymėtina, kad UAB „IIC“ bankroto byloje ieškovas savo kreditorinių reikalavimų nebuvo pareiškęs.

Ieškovo įrodinėjamos aplinkybės, jog atsakovui sumokėtos pinigų sumos grąžinimas yra asmeninė jo prievolė, nepatvirtina ir 2018m., birželio 13d. raštas. Atsakovo teismo posėdyje nurodytos šio dokumento surašymo aplinkybės bei jo turinys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas skolą pripažino. Priešingai byloje nustatyta, kad dokumentas surašytas ne atsakovo ranka, o šalia jo parašo yra parašytas teiginys jog skolininkas UAB „IIC“. Ieškovo atstovė neatmetė galimybės, jog aptariamas dokumentas buvo surašytas paties ieškovo ranka. Pats ieškovas galimybe dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu ir paaiškinti bylos aplinkybes nepasinaudojo.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, jų visuma, šalių, jų atstovų paaiškinimais, bei vadovaudamasis nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis sprendžia, jog ieškovas neįrodė atsakovo praturtėjimo jo sąskaita, todėl ieškinys dėl 24 000 Eur priteisimo netenkintinas.

Dėl ieškinio senaties taikymo teismas nepasisako, nes nei atsakovo procesiniuose dokumentuose, nei teisminio nagrinėjimo metu šis prašymas motyvuotai nebuvo pareikštas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos ture?tas byline?jimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir bu?tu? atleista nuo byline?jimosi išlaidu? moke?jimo i? valstybe?s biudžeta?.

Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 11 punkte nustatyta, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.).

Atsakovas M. N. pateikė duomenis, iš kurių matyti, jog jis patyrė 1549,27 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl ši suma priteistina iš ieškovo pilnai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo N. D. (identifikacinis Nr. 3160571A070PB0), gyvenančio Krupeckaja g. 4, Minske, Baltarusijos Respublikoje, 1549,27 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt devynis eurus, 27 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo M. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.